Atleidimas

▫️Tik pastaraisiais metais psichologai pradėjo suprasti, kokie psichinei sveikatai svarbūs dvasiniai principai. Dešimtmečiais daugelis medikų laikė religiją ir dvasingumą paslėptu kaltės ir baimės jausmo šaltiniu. Tačiau dabar vis daugiau žmonių naudojasi krikščionybės teikiamais privalumais. Tokie metodai, kaip malda, dvasinis dienoraštis, esminių Biblijos tekstų įsiminimas ir atleidimas, šiandien daugeliui žmonių padeda įveikti įvairius emocinius sutrikimus.

▫️Atleidimas laikomas vienu veiksmingiausių dvasios ramybę užtikrinančių būdų, nepaisant to, kad gebėjimas atleisti ir būti atleistam kyla tik iš Dievo ir prieinamas tik širdžiai, pakeistai Dievo.

▫️Galima sukurti turtingo ir prasmingo dvasinio gyvenimo iliuziją, bet vis tiek turėti tarpusavio santykių problemų. Ne paslaptis, kad dažnai vienas kitam sukeliame kančias ir skausmą, ypač savo šeimoje. Todėl labai svarbu išmokti atleisti.

Biblija sako:

✔️Atleisdami savo skriaudėjams, tampame panašūs į Dievą. „Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus.“ (Efeziečiams 4:32). Kai įsižeidžiate ir atsiranda kito žmogaus teisimo dvasia, prisiminkite, kiek kartų Dievas ir kiti žmonės jums atleido už jūsų klaidas!

✔️Kartais žmonės įskaudina kitus, nesuvokdami, kokį skausmą sukelia. Žmonės gali įžeidinėti, nes nesijaučia saugūs arba patys turi problemų ir jie stengiasi nusiraminti kito sąskaita. Pasistenkite suprasti kito žmogaus elgesio priežastį, tada bus lengviau atleisti. „Jėzus meldėsi: Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ (Luko 23:34).

✔️Kartais atrodo, kad atleisti neįmanoma. Tačiau nė vienas žmogus nėra patyręs ir niekada nepatirs tokio skausmo ir pažeminimo, kokį patyrė Jėzus: Karalius ir Visatos Kūrėjas buvo neteisingai nuteistas ir nukryžiuotas Jo paties kūrinių. Bet šis Karalius ir Kūrėjas taip nuolankiai rūpinosi savo žudikais, kad maldavo Tėvo jiems atleisti. Jis ir duoda tikro atleidimo galią.

✔️„Taip kalba Viešpats Dievas. Duosiu jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia. Išimsiu iš jūsų kūno akmens širdį ir duosiu jums jautrią širdį“ (Ezechielio 36:22, 26). „…Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame“ (1 Jono 4:16).

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/proshhenie/

ATLEISKITE KALTININKAMS

Pasitikėjimas Dievu ir atleidimas išgydė. Kaip? Skaitykite šioje istorijoje.

▫️Kai dar tik pradėjau skaityti Bibliją, man patiko tekstas iš pranašo Izaijo knygos „Nebijok, nes Aš su tavimi…“ (Izaijo 41:10). Atsispausdinau jį ant gražaus paveiksliuko ir pasikabinau virš lovos. Tuo metu man dažnai kildavo kraujospūdis, ko labai bijojau. Žinojau, kad baimė apsunkina situaciją, ir guodžiausi šiuo Biblijos tekstu. Ši gyvenimo su Dievu patirtis man buvo tikras stebuklas. ▫️Pradėjau apsieiti be injekcijų. Vaistus gėriau, bet, svarbiausia, baimė pasitraukdavo, kai skaitydavau šį tekstą. Išmokau pasitikėti Dievu.

▫️Mano gyvenime buvo du žmonės, kuriems negalėjau atleisti. Tai mano patėvis ir vyras. Žodžiai iš maldos „Tėve mūsų“ – „ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams“ (Evangelija pagal Matą 6:12) – slėgė mane.

▫️Vaikystėje patėvis mane stipriai mušė, tiesiog išliedavo ant manęs savo pyktį. Jaunystėje jis užsiiminėjo boksu, todėl man stipriai kliūdavo. Kai užaugau, skubėjau ištekėti, kad kuo greičiau tapčiau nuo jo nepriklausoma. Vyras buvo geras žmogus, bet iki pirmos taurelės. ▫️Kai patėvį paralyžavo, maitinau jį sriubos tyre ir mačiau jį silpną ir nelaimingą. Jis negalėjo kalbėti, gulėjo sutrikęs. Gailėjau jo. Pajutau, kad atleidau ir sieloje tapo lengva. Gailestis patėviui ir užuojauta nugalėjo apmaudą.

▫️Dabar trumpai apie savo vyrą: 15 metų gyvenau su juo kaip ant ugnikalnio. Po to jis rado „didžiąją meilę“. Iš viso jis buvo vedęs 5 kartus, bet daugiau vaikų nebuvo, tik mūsų du. Kai jis išėjo, sūnui buvo 3, o dukrai – 13. Vienas Dievas žino kaip aš išgyvenau. Tik kartą prašiau vyro pagalbos, kai susirgo sūnus, bet jis atsisakė padėti. O galėjo, aš tai žinojau. Vaikus užauginau, turėjau daug sunkumų.

▫️Kai mano buvęs vyras mirė, priėmiau tai ramiai. Ir štai eilinis hipertenzijos priepuolis, o man mintis: „Jei Viešpats mane pasiims, kur aš pateksiu su savo neatleidimu?“

▫️Atsiklaupus prašiau: „ Dieve, žmogus mirė, bet aš negaliu atleisti… Atleisk man ir duok ko prašau, paimk visą mano skausmą! Be tavęs aš negaliu atleisti, duok man atleidimą!“

▫️Visa savo esybe šaukiausi Dievo, o paskui nuėjau į virtuvę išgerti vaistų. Ant palangės pamačiau krikščioniškų giesmių rinkinį ir pagalvojau: „Daugiau nebeverksiu, giedosiu“.

▫️Giedodama staiga pajutau tarsi šilta antklodė būtų uždengusi mane nuo galvos iki kojų. Neįmanoma apibūdinti šio pojūčio. Žinojau, kad tai Dievas padarė! Jis išgirdo mano neviltį ir maldą, Jis pašalino neatleidimo skausmą, daugelį metų gyvenusį manyje, Jis išlaisvino mane!

? Noriu visiems paliudyti: Dievas suteikia atleidimą! Jis išgydo giliausias sielos žaizdas, prašykite Jo!

Žaneta Zaiceva

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/proshhajte-obidchikov/

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM