(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 81 psl.)
Saikingumas
Vaikų mintys apie tai:
– kas yra sakingumas
– kam jo reikia
– kur jis tinka, o kur ne ?
O kaip jums pavyksta būti saikingais?
Išgijimo šaltinis
Išgelbėtojas savo stebuklais atskleidė galią, kuri nuolat veikia žmogaus naudai, kad palaikytų jį ir išgydytų. Diena iš dienos, valanda po valandos, akimirka po akimirkos Dievas veikia per gamtą, kad palaikytų mus gyvus, atkurtų ir atnaujintų. Kai kuri nors kūno dalis sužalojama, tuoj pat prasideda gijimo procesas; natūralūs faktoriai ima veikti, kad atkurtų sveikatą. Tačiau per šiuos faktorius veikia Dievo galia. Visos gyvybę teikiančios jėgos yra iš Jo. Kai žmogus pasveiksta, vadinas, jį išgydė Dievas.
Ligos, kančios ir mirtis yra priešiškos jėgos darbas. Šėtonas yra naikintojas. Dievas – Atkūrėjas.
Žodžiai, pasakyti Izraeliui, galioja ir šiandien tiems, kurie atgauna kūno ir sielos sveikatą. „Esu jus gydantis Viešpats.“ (Išėjimo 15, 26)
Dievo noras kiekvienai žmogiškajai būtybei yra išreikštas žodžiais: „Mielasis, linkiu, kad viskas tau taip gerai sektųsi ir būtum sveikas, kaip sekasi tavo sielai.“ (3 Jono 2)
Jis yra Tas, kuris „atleidžia visas tavo nuodėmes ir išgydo visas tavo ligas. Jis atperka tavo gyvastį iš kapo ir apgaubia tave meile ir gailestingumu“ (Psalmė 103, 3–4).
Kai Kristus išgydė ligas, Jis daugelį kenčiančiųjų įspėjo: „Daugiau nuodėmių nebedaryk, kad neatsitiktų kas blogesnio.“ (Jono 5, 14) Jis mokė, kad jie susirgo nesilaikydami Dievo Įstatymo ir kad sveikata gali būti išsaugota tik jam paklūstant.
Gydytojai turėtų mokyti savo pacientus, kad pastarieji bendradarbiautų su Dievu atkūrimo darbe. Gydytojas vis labiau ir labiau įsitikina, kad liga yra nuodėmės pasekmė. Jis žino, kad gamtos dėsniai yra tikslūs, kaip ir Dekalogo priesakai yra dieviški, tad tik jiems paklūstant gali būti atkurta arba išsaugota sveikata. Jis mato daug kančių kaip žalingų įpročių pasekmę, o sveikata galėtų būti sugrąžinta, jeigu ligoniai patys darytų ką gali savo pačių atkūrimo labui. Jie turėtų būti mokomi, kad kiekvienas įprotis, kuris ardo fizines, protines ir dvasines jėgas, yra nuodėmė, ir kad sveikatą galima išsaugoti vykdant įstatymus, kuriuos Dievas nustatė visos žmonijos gerovei.
Kai gydytojas mato pacientą, kuris kenčia negalią dėl netinkamos mitybos ir alkoholio vartojimo ar dėl kitokių žalingų įpročių, tačiau vengia jam apie tai kalbėti, jis daro šiam asmeniui skriaudą. Alkoholikai, psichikos ligoniai, tie, kurie yra pasidavę iškrypimui, kreipiasi į gydytoją, laukdami aiškaus ir konkretaus patvirtinimo, kad jų kančios yra nuodėmės vaisius. Tie, kurie supranta gyvenimo principus, turi būti uolūs, siekdami įveikti negalios priežastį. Kaip gali gydytojas, dirbantis, kad palengvintų kančias, būti ramus, matydamas tebevykstančią kovą su skausmu? Ar jis yra geranoriškas ir gailestingas, jeigu nemoko griežtos savitvardos kaip vaisto nuo negalios?
(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 68-70 psl.)
Mūšiai mūsų viduje – kaip nepralaimėti?
Kiekvieną dieną mūsų organizme vyksta „mūšis“. Imuninė sistema saugo mus nuo bakterijų, virusų, vėžinių ląstelių ir kitų „priešų“ armijų. Imuninės sistemos ląstelės, leukocitai, gaminami kaulų čiulpuose. Po to jie specialiai apmokomi užkrūčio liaukoje ir limfmazgiuose. Taip organizme susiformuoja visa gynybos sistema su griežta specializacija:
??„Žvalgai“, pranešantys „štabui“ apie audinių ir organų būklę.
?? Ryšio sistema, fagocitai „desantininkai“, naikinantys „priešą“.
?? Atminties ląstelės, kurios suveda į „imuniteto kompiuterį” į organizmą patekusių bakterijų ir virusų “pirštų atspaudus”.
??„Sandėliuose“ saugomos „raketos ir bombos“ imunoglobulinų (antikūnų) pavidalu.
Mūsų imunitetas griežtai stebi organizmo būklę. Nuo jo gerai koordinuoto darbo priklauso, ar susirgsime gripu, tuberkulioze ar kitomis infekcinėmis ligomis.
❗Norint išlaikyti imunitetą kovinėje parengtyje, būtina:
?? Sveikas maistas su minimaliu cukraus kiekiu, pakankamai šviežių vaisių, daržovių ir žalumynų. Reikėtų vengti gyvūninių riebalų.
?? Pakankamas miegas: 7-8 valandas per parą.
?? Pilnavertė fizinė veikla.
?? Gebėjimas atsipalaiduoti ir nekaupti streso.
Blogų įpročių atsisakymas: alkoholio, rūkymo ir narkotikų.
Taip pat naudinga kiekvieną rytą nusiprausti po kontrastiniu dušu arba apsipilti. Norėdami tai padaryti, turite gerai sušilti, galite, pavyzdžiui, padaryti mankštą.
▫ Tada atsistokite dubenyje su karštu vandeniu ir užpilkite ant savęs kibirą 40–42 °C temperatūros vandens. Po to nedelsdami užpilkite ant savęs kibirą vėsesnio, 35 °C temperatūros vandens. Procedūra turėtų būti atliekama kiekvieną dieną, geriausia ryte arba iki pietų. Tačiau reikia palaipsniui mažinti vėsaus vandens temperatūrą 1-2 laipsniais °C, kol pasieksite 8-10°C.
▫ Maudytis po kontrastiniu dušu gana paprasta: reikia stovėti karšto vandens dubenyje arba pripilti karšto vandens į vonią iki kulkšnių. Tai būtina, kad kojos būtų šilumoje ir neperšaltų. Tada kaitinamės po karštu dušu 2-3 minutes, po to 20-30 sekundžių įjungiame šaltą vandenį. Karšto ir šalto vandens temperatūra turi būti maždaug tokia pati, kaip užsipilant iš kibiro. Jei šią procedūrą darysime reguliariai bent tris mėnesius, mūsų imuninės ląstelės bus budrios ir pasiruošusios mūšiui.
O jei sunku susidoroti su nerimu, dažniau skaitykime Bibliją, ir prisiminkime Dievo duotus pažadus savo vaikams:
?“Nebijok, nes Aš su tavimi, nebūgštauk, nes Aš tavo Dievas! Stiprinsiu tave, padėsiu tau, remsiu tave savo teisumo dešine.“ (Izaijo 41:10)
Būkite sveiki
Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”
Gyvas VANDUO
Vaikų mintys apie vandenį…
O kokia jūsų patirtis? Ką labiau mėgstate:
??vandenį ar sultis,
??šiltą ar kontrastinį dušą?
