Gyvenimo būdo pokyčiai nėra įprastas depresijos ar nervų sutrikimų gydymas. Tačiau tikimės, kad tai greitai taps įprasta praktika visame pasaulyje, nes šis požiūris pagrįstas mitybos mokslu ir neturi jokio šalutinio poveikio ar galimo pavojaus sveikatai.
??Marija dirbo slaugytoja reanimacijoje, 2-oje pamainoje. Ji buvo iš tų, kurią mylėjo ir gerbė visi: gydytojai, slaugytojai, pacientai. Tačiau vieną dieną į namus atėjo bėda – žuvo jos vyras. Netrukus po įvykio pati Marija padarė klaidą: pas ją apsigyveno jaunas vyras, kuris po kelių savaičių ją paliko. Kitos slaugytojos pastebėjo, kad net praėjus metams po tragedijos ji valgė labai mažai ir vis labiau krito jos svoris. Tuo pat metu moteris nuolat tvirtino, kad yra stora, nors iš tikrųjų kasdien darėsi vis lieknesnė ir labiau išblyškusi. Draugės įtikino ją apsilankyti pas psichiatrą. Jos diagnozė „gili nervinė anoreksija“ galėjo baigtis mirtimi.
Marija pradėjo gerti vaistus, bet jai nepagerėjo. Tada ji buvo paguldyta į ligoninę ir netgi buvo įvestas nazogastrinis zondas, per nosį į skrandį, kad tokiu būdu galėtų ją maitinti.
Po 10 dienų Marija pasijuto kiek geriau, todėl buvo išrašyta. Tačiau netrukus įvyko atkrytis: būnant gilioje depresijoje, jai vėl pradėjo kristi svoris. Psichiatras susitarė su gydytoju M.D. Neil Nedley (pasaulyje žinomu specialistu, užsiimančiu depresijos korekcija nemedikamentiniais būdais), kad jis spręs jos mitybos ir gyvenimo būdo klausimus.
Po kelių dienų Marija pradėjo sveikti: iš pradžių lėtai, vėliau vis greičiau. Ji pasijuto laimingesnė, su viltimi ir džiaugsmu pradėjo kurti ateities planus. Marija vėl pradėjo jausti alkį, normaliai valgyti ir priaugo svorio. Kas jai padėjo?
Marija mano, kad sveikti nuo depresijos jai padėjo mitybos programa, kurios pagrindas visadalis augalinis maistas. Tačiau, kai po mėnesio vėl pradėjo valgyti kaip ir anksčiau, po savaitės grįžo depresija.
Po to Marija vėl grįžo prie tinkamos mitybos pagal nurodytą programą ir laikėsi jos. Ji grįžo į darbą ir jaučiasi energinga bei linksma. Mitybos raciono pakeitimas buvo jos kelias į pasveikimą. Tokios mitybos paslaptis – maistas, kuriame gausu triptofano.
??SEROTONINO PASKIRTIS SMEGENYSE
Serotoninas – svarbus neurotransmiteris (nervinių impulsų perdavėjas), ypač priekinėje smegenų skiltyje. Pacientams, sergantiems depresija, jo lygis turėtų būti žymiai padidintas. Smegenys negali gaminti serotoniną, jei trūksta jo pirmtako – triptofano. Todėl maisto produktuose, kuriuos valgo pacientai, turi būti gausu triptofano.
Kai kurie depresija sergantys žmonės labai jautriai reaguoja į triptofano sumažėjimą – net menkiausią ar laikiną. Viena diena be vidutinės ar didelės triptofano dozės gali juos vėl panardinti į depresiją.
??MAISTO PRODUKTAI, KURIUOSE GAUSU TRIPTOFANO
Didžiausias triptofano kiekis yra tofu (sojų sūryje). Jo taip pat gausu linų sėklose, moliūgų ir sezamo sėklose, kvietiniuose miltuose, migdoluose, graikiniuose riešutuose, spindulinėse pupuolėse.
Mėsa ir pieno produktai trukdo triptofanui patekti į smegenis.
Įrodyta, kad laimės jausmas ir daržovių bei vaisių kiekis mityboje yra tiesiogiai proporcingi. Padidinus daržovių ir vaisių suvartojimą iki aštuonių porcijų* per dieną, žmonės gali tapti laimingesni. Tai pagrįsta 12’385 suaugusiųjų tyrimo duomenimis. Beje, ar žinojote, kad tokiose šalyse kaip Prancūzija rekomenduoja 10 porcijų daržovių ir vaisių per dieną?
*Šviežių daržovių ir vaisių 1 porcijos dydis:
– apie 80 g,
– 1 stikl. pjaustytų lapinių daržovių,
– 0,5 stikl. pjaustytų kitų daržovių (pvz. morkų, pomidorų),
– 0,5 stikl. uogų.
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
