Sveikas.info

(Serijos „Sveikas stuburas” 15 paskaitos apibendrinimas)

Kaip susiję: širdies ligos ir bendravimas?

Stresas gali būti ir draugas, ir priešas! Kokiu būdu?

Hormonas oksitocinas gydo mus. Kaip jo gauti?

Kodėl pasitikėjimas toks svarbus gerai sveikatai? Kaip to pasiekti?

“Niekaip negaliu suprasti, kodėl mano miestelyje žmonės du kartus rečiau miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų nei visoje Amerikoje. Vis stengiuosi suprasti, bet negaliu rasti priežasties“. – Šis dviejų gydytojų pokalbis realus, tai vyko 1960 m. Rozeto miestelio gyventojai atrodė keistu būdu apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kur priežastis?

Mokslininkai tyrinėjo tai ir padarė stulbinantį atradimą. Pasirodė, beveik kiekvienuose Rozeto namuose gyveno 3 kartos, savo pasenusius tėvus rozetiečiai įtraukdavo į visuomeninį gyvenimą. Pagyvenę žmonės vakarais eidavo pasivaikščioti, organizuodavo įvairias draugijas, dalyvavo bažnyčios gyvenime, organizuodavo įvairias šventes. Rozeto bendruomenėje buvo daug žmogiškos šilumos, bendravimo ir palaikymo.

Mokslininkų išvada: Rozeto efektą galima išreikšti dviem žodžiais – tai bendruomeniškumas ir tarpusavio ryšys, – visuomeninis RYŠYS.

Prisiminkime: stresas – tai fiziologinis organizmo atsakas į grėsmę ar problemą. Streso metu organizmas specialių streso hormonų pagalba stengiasi perskirstyti energijos resursus, paskirstyti kraują taip, kad jis tekėtų į tas kūno dalis, kurios reikalingos, kad išgelbėtų gyvybę. Tai – širdis ir raumenys. Nes reikia arba kovoti, arba bėgti, gelbėti gyvybę.

Tačiau stresinės reakcijos neturi būti per dažnos, ir per ilgos, o jų priežastis neturi būti psichologinė.

Daugelį metų mus mokė, kad stresas daugiau žalingas nei naudingas. Stresas tai pavojus, ligos. Ir mes pripratome taip mąstyti. Bet paskutiniu metu specialistų nuomonė iš esmės pasikeitė.

Tyrime, kuriame dalyvavo 30 tūkstančių JAV gyventojų 8 metų bėgyje, žmonėms buvo užduoti 2 klausimai:

1. Kiek streso patyrėte praėjusiais metais?

2. Ar tikite, kad stresas kenkia jūsų sveikatai?

Šio tyrimo REZULTATAS:

Žmonėms, kurie patyrė daug streso per paskutinius metus, mirties rizika pakilo 43%.

Tarp žmonių, kurie patyrė daug streso, bet nelaikė jo pavojingu, mirčių beveik nebuvo. Mirtingumas tarp jų buvo net mažesnis, nei tarp tų, kurie patyrė mažai streso.

Daug žmonių miršta ne dėl streso, bet dėl to, kad bijo streso. Šie tyrimai suglumino mokslininkus ir privertė keisti požiūrį.

Kas vyksta streso metu: širdis pradeda dažniau plakti, padažnėja kvėpavimas, galbūt net prakaitas išpila. Mes pripratome galvoti, kad tai požymis to, jog organizmas nesusitvarko. Bet pažiūrėkime į tai kitaip. Juk visa tai tik ženklas, kad kūnas prisipildo energija, reikalinga įveikti išmėginimą.

Harvarde tyrimo dalyviams, prieš praeinat atsparumo stresui testą, buvo pasiūlyta apmąstyti stresą kaip naudingą organizmo reakciją. Širdis daužosi – ruošiasi veikti, dažnas kvėpavimas – kraujas geriau teka į smegenis, visus raumenis – organizmas pasiruošęs spręsti problemą.

Tie tyrimo dalyviai, kurie nusiteikė, kad stresas naudingas, mažiau nervinosi, mažiau bijojo, labiau pasitikėjo savimi. Pasikeitė jų fiziologinė reakciją į stresą.

Tipinė stresinė situacija: pulsas padažnėja, o kraujagyslės susitraukia. Tokia būsena, kai kraujagyslės susitraukusios, pavojinga. Būtent todėl lėtinis stresas asocijuojasi su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Tyrime dalyviams, kurie stresą priėmė kaip kažką teigiamo, kraujagyslės streso metu liko normalios, jos nespazmavo. Įsivaizduojate! Jei kraujagyslės nespazmuotos, kad ir širdis daužosi, jūs saugus.

Labiausiai neįvertintas streso aspektas – jis verčia mus daugiau bendrauti. Tai susiję su hormonu oksitocinu. Apie oksitocino poveikį formuojant tarpusavio pasitikėjimą sužinota gana neseniai.

Šis hormonas dažnai vadinamas – apsikabinimų hormonas, nes išsiskiria mūsų organizme, kai apsikabiname. Bet tai tik vienas aspektas.

Oksitocinas yra ir neurohormonas. Jis veikia dalį smegenų, kuri atsakinga už bendravimą. Šis hormonas skatina mus stiprinti santykius, jo dėka norisi būti artimesniu su kitais, jis skatina užjausti, padėti, palaikyti žmones.

Jis taip pat ir streso hormonas. Stresinės reakcijos metu jis išsiskiria kaip ir adrenalinas bei kiti hormonai, kurie paruošia organizmą kovai. Jis išsiskiria į kraują tam, kad sukeltų žmogui poreikį ieškoti palaikymo streso metu. Sveika reakcija į stresą pastūmėja mus dalintis su kažkuo emocijomis, vietoj to, kad laikytume jas savyje.

Oksitocinas veikia ne tik mūsų smegenis, jis veikia ir visą kūną. Viena iš svarbiausių jo funkcijų, tai apsauga nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Jis gina mūsų širdies ir kraujagyslių sistemą nuo streso pasekmių. Jis padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti streso metu. Būtent dėl oksitocino tyrimo dalyviams nebuvo susiaurėjusios kraujagyslės.

Oksitocino poveikis širdžiai apima visus šiandien mokslui žinomus mechanizmus, kurių pagalba medikai bando paveikti širdį, ją gydyti, naudodami įvairius preparatus. Visa tai atlieka ši vienintelė molekulė – oksitocinas. Toks Dievo sumanymas!

Be to, oksitocinas stimuliuoja kaulinio audinio stiprinimą! Tai taip pat natūrali priemonė nuo uždegimo.

Visi oksitocino privalumai didėja dėka socialinių kontaktų, socialinio palaikymo. Todėl, kai streso metu kreipiatės į kitus arba ieškote palaikymo ir pagalbos, išsiskiriančio hormono kiekis auga, ir reakcija į stresą tampa labiau adekvati. Ir dar – greičiau atsistatote po streso. Oksitocinas – tai pasitikėjimo molekulė.

Labai svarbus pasitikėjimo komponentas – kaktinės smegenų skilties veikla. Čia mūsų aukščiausi moraliniai centrai. Čia gyvena tikėjimas, viltis, nesavanaudiška meilė. Dvasinis pasitikėjimo komponentas labai svarbus.

Bendravimas tai priemonė, kurią Dievas sukūrė, kad mus apgintų. Ir tai ne tik tarpusavio bendravimas tarp žmonių, bet ir tarp žmogaus ir Dievo. Pasitikėjimas Dievu dar svarbesnis. Kuo giliau pažįstame Dievą, Kuris mus myli, rūpinasi, galime visiškai Juo pasikliauti.

Adrenalinas sukelia stresą, kurio eigoje taip pat išsiskiria oksitocinas – pasitikėjimo ir bendravimo hormonas, nuimdamas visą negatyvų adrenalino poveikį. Adrenalinas + oksitocinas = naudinga apsauginė reakcija, atsargumas! Bet adrenalinas be oksitocino – tai pavojus, baimė, be pasitikėjimo!

Todėl labai svarbu, kad turėtumėme gyvą ryšį su gyvybės ir meilės šaltiniu – mūsų Kūrėju. Biblija tai vadina – teisumu per tikėjimą, paprasčiau – išgelbėjimas (arba išgydymas) per pasitikėjimą. Pasitikėjimas Dievu atveria kelią mūsų teisumо atstatymui, mūsų gyvenimo permainoms, charakterio ištaisymui, taip pat atveria kelią mūsų ligų išgydymui.

Jeigu suprasite tai ir priimsite sprendimą pasitikėti Dievu, jei suprasite, kad be Dievo sveikata iš viso neįmanoma, savo gyvenime pamatysite neįtikėtinų dalykų, ir tai kas neįmanoma taps realu. Dievas iš tikrųjų yra Vienintelis ir Pats Geriausias Gydytojas šiame pasaulyje.

Būkite sveiki!

(Lektorius, gydytojas chirurgas, sveikos gyvensenos specialistas Aleksej Jagello linki jums geros sveikatos, naudokitės gauta informacija savo labui ?.

Pilną vaizdinę informaciją rasite video paskaitoje ?? ČIA.

Kitos paskaitos iš serijos Sveikas STUBURAS:

14 paskaitą „Poilsio svarba sveikatai” rasite ?? ČIA.

13 paskaitą „Siaubas kauluose” rasite ?? ČIA.

12 paskaitą „Genetinis faktorius” rasite ?? ČIA.

11 paskaitą „Osteoporozei NE” rasite ?? ČIA.

10 paskaitą „Jūsų arterijų išvalymas – 2 dalis ” rasite ?? ČIA.

9 paskaitą „Jūsų arterijų išvalymas – 1 dalis“ rasite ?? ČIA.

8 paskaitą „Mirtis su saldžiu prieskoniu“ rasite ?? ČIA.

7 paskaitą „Gaisras kraujagyslėse“ rasite ?? ČIA. 

6 paskaitą „Kaip gi gyvybės šaltinis“ rasite ?? ČIA. 

5 paskaitą „Stuburo atstatymo programa“ rasite??  ČIA. 

4 paskaitą „Surakino nugarą“ rasite ?? ČIA.

3 paskaitą „Kam žmogui raumenys“ rasite ?? ČIA.

2 paskaitą „Karališka laikysena“ rasite ?? ČIA.

1 paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara“ rasite ?? ČIA.