Pakalbėkime apie bulves. Ką naujo galime apie jas pasakyti? Daugelis Lietuvoje jas mėgsta. Sveikos gyvensenos šalininkai neretai žiūri į jas su nepasitikėjimu. Ar tikrai bulvės gali pakenkti mūsų sveikatai?
Bulvės atkeliavo pas mus iš Peru dar 1534 metais, kai ispanų konkistadoras Fransiskas Pisaras Sevilijoje iškrovė pirmąjį šių daržovių krovinį. Prireikė dar 200 metų, kad jos taptų kasdieniu europiečių patiekalu. Bulvės Europos šalyse buvo vertinamos labai įvairiai. Vokietijoje jomis šėrė gyvulius, Ispanijoje vadino valgomais akmenimis, o Prancūzijoje jas kaltino net maro platinimu. Tačiau ilgainiui, ypač kelerius metus neužderėjus javams ir gresiant badui, bulvės buvo įvertintos kaip nereikli, lengvai auginama, derlinga daržovė. Šiandien auginama apie 1300 bulvių rūšių.
Bulvė ne tik skani, bet ir labai maistinga daržovė
Lengviau yra išvardyti, ko bulvėse trūksta, nei kokių vertingų medžiagų jos turi. Bulvėse mažai riebalų, vitamino E, kalcio, nėra provitamino A ir vitamino B12.
Bulvė vertinga angliavandeniais ir baltymais.
Angliavandeniai bulvėse sudaro 16,4 %, iš kurių didžiąją dalį sudaro krakmolas, o likusią dalį – gliukozė, fruktozė ir sacharozė. Bulvių krakmolas lengvai virškinamas, todėl jis nesukelia vidurių pūtimo.
Baltymai sudaro tik 2,07 %, tačiau jie labai vertingi, nes turi visas pagrindines amino rūgštis, reikalingas augimui. Bulvėse yra daug amino rūgšties lizino, todėl šios daržovės labai dera su grūdiniais produktais, kuriuose lizino trūksta.
Iš vitaminų bulvėse daugiausia yra vitamino C, 100 g žalių bulvių – apie 30 mg. Savo laiku mitybos praturtinimas bulvėmis tapo galinga priemone Europoje kovojant su skorbutu (liga, susijusia su vitamino C trūkumu). Dalies vitamino C prarandama bulves verdant, todėl geriausia jas gaminti virš garų. Kepant bulves, vitamino C prarandama daugiausia. Be to, kepant jos praranda vandenį, kurio vietą užima riebalai. Jie gali sudaryti net 15–30 % keptos bulvės masės. Todėl keptos bulvės turi net 500–600 kcal/100 g. Jei lyginsime su žaliomis bulvėmis, tai pastarosiose yra tik 79 kcal/100 g. Be to, bulvės linkusios sugerti daug druskos. Būtent keptos bulvės užtraukė šiai vertingai daržovei neigiamą reputaciją.
Iš kitų vitaminų bulvėse yra gausu B1 ir B6. Dėl didelio kalio (543 g/100 g/30 % dienos normos) ir mažo natrio kiekio bulvės idealiai tinka žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį. Be to, bulvėse gausu geležies, mangano, fosforo, magnio, cinko, vario.
Bulvėse yra apie 1,6 % tirpios ląstelienos.
Bulvės naudingos:
Bulvės labai naudingos sergantiems skrandžio ligomis. Turintiems aukštą rūgštingumą patariama prieš valgį išgerti kelis valgomus šaukštus žalių bulvių sulčių. Jos neutralizuos skrandžio rūgštį. Prieš spaudžiant sultis, kaip ir prieš verdant bulves, jas patartina nuskusti. Gaminti su lupena galima nebent ekologiškai išaugintas bulves. Dėl skrandžio rūgštį neutralizuojančio poveikio bulvės padeda pajusti sotumą. Šis šarminantis bulvės poveikis perduodamas į kraują ir aptinkamas net šlapime. Dėka minkštos tekstūros bulvės neapkrauna skrandžio, todėl suteikia jam galimybę pailsėti.
Bulvės turi ir raminantį poveikį, nes jose mažais kiekiais esantys benzodiazepinai, kurie plačiai naudojami farmacijos pramonėje raminamųjų vaistų gamyboje, padeda skrandžiui atsipalaiduoti. Tai naudinga žmonėms, kenčiantiems nuo skrandžio spazmų.
Būtent dėl šių išvardintų savybių bulvės ypač tinka esant padidėjusiam rūgštingumui, sergant gastritu, opalige, skrandžio neuroze ir kitomis virškinamojo trakto ligomis. Žinoma, visos šios geros savybės neduos teigiamo poveikio, jei bulvės bus kepamos. Tada bulvė iš naudingos pavirsta žalinga. Būtent keptos bulvės, kaip jau buvo minėta, užtraukė šiai nuostabiai Dievo dovanai tokią baisią reputaciją.
Sergant podagra, inkstų akmenlige, metaboline acidoze, kai organizme per daug šlapimo rūgšties, bulvės taip pat yra labai naudingos, nes padeda pašalinti kenksmingas rūgštis, tuo palengvindamos inkstų darbą.
Be to, tas sotumo pojūtis, kurį suteikia bulvės, apsaugo nuo persivalgymo, o tai gali apsaugoti nuo nutukimo. O dėl B grupės vitaminų lengviau įsisavinami bulvėse esantys angliavandeniai ir mineralinės medžiagos, todėl audiniuose nesikaupia skysčiai.
Norint kuo labiau išsaugoti naudingąsias bulvių savybes, jas virkite garuose arba nedideliame kiekyje vandens, prieš įdėdami bulves vandenį užvirkite. Po virimo likusį vandenį neišpilkite, galima jį išgerti arba naudoti sriuboms ruošti. Nereikėtų ilgai laikyti nuskustų bulvių pamerktų vandenyje, nes vandenyje ištirps nemažai maistingųjų medžiagų. Pavasarį bulves geriau gaminti be lupenų ir nuskusti jas šiek tiek storiau nei įprastai, nes jose kaupiasi nuodinga medžiaga solaninas, kurios koncentracija dar labiau padidėja, kai bulvės pradeda dygti. Pažaliavusių bulvių nenaudokite maistui, nes jose yra daug solanino.
Tikiuosi, kad padėjau jums naujai atrasti šią mums tokią įprastą daržovę. Taip pat svarbu prisiminti, kad mityba turi būti įvairi, subalansuota ir saikinga!
Be abejonės, bulvės turi daug naudingų savybių, nors anksčiau dėl neišmanymo žmonės į jas žiūrėjo įtariai. Kažkas panašaus vyksta ir mūsų dvasiniame gyvenime. Greitai prie kažko priprantame ir nenorime nieko keisti ar mokytis. Kai mums suteikiama didesnė tiesos šviesa, neretai mes iš karto ją atmetame. Pagalvokime apie tai, galbūt šiandien Viešpats nori vesti mus į gilesnį tiesos supratimą. Neatmeskime jos, o priimkime su dėkingumu, kaip patiekalą iš skaniai pagamintų bulvių. „Paklausykite Manęs, ir valgysite tai, kas gera… Ateikite pas Mane ir rūpestingai klausykitės, kad turėtumėte gyvenimą. Aš sudarysiu su jumis amžinąją Sandorą, remdamasis savo ištikimąja meile Dovydui.“ (Izaijo knyga 55, 2-3)
Būkite sveiki!
