Geri darbai – yra dviguba palaima…

Kai protas laisvas ir laimingas dėl gerai atliktos pareigos jausmo ir dėl pasitenkinimo, suteikus laimės kitiems, tuomet džiugus, pakilus pojūtis įlieja naujos gyvybės į visą esybę.

Užuot nuolat reikalavę sau užuojautos, ligoniai tesiekia užjausti kitus. Tegul jūsų silpnumo ir kančių bei skausmo našta būna atiduota gailestingajam Išgelbėtojui. Atverkite savo širdis Jo meilei, ir tegul ji liejasi ant kitų. Atminkite, kad visus ištinka sunkūs išbandymai, didelės pagundos, todėl jūs galite padaryti kažką, kad palengvintumėte tas naštas. Išreikškite padėką už turimas palaimas; parodykite, jog vertinate jums rodomą dėmesį. Pripildykite savo širdis brangiais Dievo pažadais, kad galėtumėte pasinaudoti šio lobyno žodžiais, guosdami ir stiprindami kitus. Tada jus apgaubs gelbėjanti ir pakylėjanti atmosfera. Tegul jūsų tikslas būna laiminti aplinkinius, ir jūs rasite būdus, kaip būti naudingiems ir jūsų pačių šeimos nariams, ir kitiems.

Jeigu kenčiantieji negalią užmirštų save ir domėtųsi kitais; jeigu jie laikytųsi Viešpaties įsako tarnauti tiems, kurie labiau už juos vargsta, tuomet jie suprastų pranašiško pažado tikrumą: „Tada tartum aušra užtekės tavo šviesa, ir tavo žaizda bus greitai užgydyta.“

Ištrauka iš E. Vait knygos „Gydymo tarnystė“, 185 p.

Nuo ko priklauso mūsų sveikata

Mūsų sveikatos pagrindas – susimąstyti apie ligos priežastį. Jei susirgę, surandame ligos priežastį ir panaikiname ją, tada galime statyti pamatą, kuris palaikys mūsų sveikatą:

👉🏻 1. Ideali kraujo kokybė – idealios sveikatos pagrindas. Į savo organizmą dėkime tik tai, kas mūsų kraują padarys kokybišku.

👉🏻 2. Ideali kraujotaka – idealios sveikatos pagrindas. Judėdami ir mankštindamiesi, darydami hidroterapijos procedūras, gerdami pakankamai vandens, pasirūpinsime gera kraujotaka.

👉🏻 3. Tarpasmeniniai santykiai, gyvenimo džiaugsmas. Tai daro įtaką ir kraujo kokybei, ir kraujotakai.

✔ SVEIKATOS ĮSTATYMAI:

Vanduo

Maistas

Poilsis ir miegas

Grynas oras

Fiziniai pratimai

Pasitikėjimas Dievu

Reguliarumas

Higiena

Tyra sąžinė

Tyras gyvenimas

Susivaldymas

Gera nuotaika, gyvenimo džiaugsmas

Fitoterapija

Tinkama apranga

Šaltinį rasite ČIA.

Priimtinas pasninkas

Daug girdite apie organizmo detoksikacijos naudą sveikatai. Detoksikacijos programos dažnai apima badavimą ar pasninką. Bet ar jūs turite kentėti visus nepatogumus nevalgydami? Kokia yra tikroji badavimo/pasninko nauda? Ar yra kokių nors neigiamų badavimo padarinių? Ar yra neskausmingas būdas badauti?

Pasninko rūšys

Pasninkas yra terminas, vartojamas, kai žmonės tam tikrą laiką nevalgo. Tai gali būti vieno valgymo, visos dienos arba kelių ir daugiau dienų pasninkas. Žmonės gali pasirinkti visiškai susilaikyti nuo maisto arba atsisakyti tam tikrų maisto produktų, pvz. gerti tik sultis ar arbatą. Kai kurie pasisako už žalio (termiškai neapdoroto) maisto dietą, kurią sudaro neapdoroti vaisiai, šviežios salotos be padažų ir riešutai. Kiti pasisako už įprasto maisto sumažinimą iki labai ribotų porcijų. Yra daug variantų, kaip asmuo planuoja savo pasninką, tačiau pasninko metu visada reikia gerti vandenį. Atminkite – pasninkas skirtas suaugusiems. Tik gavus gydytojo leidimą, vaikas, sergantis diabetu, sergantis vėžiu ar sunkiai sergantis asmuo gali badauti ar pasninkauti. Asmenys, turintys valgymo sutrikimų, tokių kaip nervinė anoreksija, neturėtų pasninkauti.

Trumpas badavimas padeda fiziologiškai

Trumpas badavimas gana ženkliai skatina augimo hormono gamybą hipofizėje. 1 Augimo hormonas pagerina baltymų sintezę smegenyse, raumenyse, kauluose, odoje ir beveik visose ląstelėse. Trumpas badavimas taip pat padeda atkurti cirkadinį (24 valandų paros) ritmą po riebios dietos. Jei badaujama protingai, pagerėja ląstelių gebėjimas reaguoti į insuliną, pagerėja ląstelių jėgainių (mitochondrijų) efektyvumas ir sumažėja laisvųjų radikalų žala bei uždegimas. Badavimas taip pat padidina tam tikrų genų, kurie padeda susidoroti su stresu, aktyvumą ir lėtina senėjimą.

Pavyzdžiui, trumpas badavimas pagerina DNR atkūrimo genų aktyvumą ląstelėse. DNR atstatymas yra mechanizmas, kurio pagalba fermentai, esantys branduolyje, pašalina pažeistą DNR grandinės dalį. Kiti fermentai susiuva mikroskopines skylutes, kurias sukelia epinefrinas (adrenalinas), laisvieji radikalai ir kiti veiksniai. Ląstelės DNR atkūrimo gebėjimas yra būtinas jos DNR ir chromosomų vientisumui. Taigi jis gyvybiškai svarbus ne tik normaliam ląstelės, bet ir viso organizmo funkcionavimui.

Padeda sergant daugeliu lėtinių ligų

Dviejų, trijų ar keturių dienų iš eilės badavimas pagerina imuninės sistemos regeneraciją, perkeldamas kamienines ląsteles iš ramybės būsenos į atsinaujinimo būseną. 2

Tačiau jei sergate cukriniu diabetu arba turite prediabetą, tik dešimties–dvylikos valandų badavimas gali būti naudingas. Mokslininkai iš Intermountain Heart Instituto prie Intermountain medicinos centro Murray mieste, Jutos valstijoje, pastebėjo, kad po 10–12 valandų badavimo kūnas, kad galėtų save išlaikyti, visame organizme pradeda ieškoti kitų energijos šaltinių. Jis ištraukia MTL (blogąjį) cholesterolį iš riebalų ląstelių ir naudoja jį kaip energijos šaltinį. 3

Tai išties gera žinia, nes ir prediabetas, ir diabetas padidina riziką susirgti širdies ligomis. Reguliarus, daug metų praktikuojamas išmintingas badavimas susijęs su mažesne diabeto ir vainikinių arterijų ligos rizika. Įprastas protarpinis badavimas gali padėti sergant staziniu širdies nepakankamumu. 4

Lengvas badavimas: du reguliarūs valgiai ir naktinis badavimas

Laiku apribotas valgymas (LAV) – kai valgome pusryčius ir pietus (valgymo intervalas 4–10 valandų), o likusį paros laiką – badaujame su vandeniu. Svarbiausias šios programos akcentas yra reguliarumas, valgymas tam tikru laiku. Per pastaruosius 72 metus Gyvenimo būdo centro ir ligoninės Wildwood’e, Džordžijos valstijoje, gydytojai savo pacientams nurodo valgyti vegetarišką maistą du arba tris kartus per dieną su mažiausiai 5–6 valandų intervalu, tarp valgymų vartojant tik vandenį. Pavyzdžiui, pusryčiai 7 val., pietūs 13 val., o labai lengva vakarienė – 18 val. Šis režimas numato mažus pasninkus tarp valgymų ir kasdienį badavimą kiekvieną vakarą nuo 18.00 val. iki 7.00 val. ryto pusryčių. Jei 13.00 ar 14.00 val. būtų valgomas sveikas, sotus antrasis valgis, o vakarienė būtų pašalinta, naktinis badavimas būtų dar ilgesnis (apie 16 valandų). Rezultatai puikūs – apskritai pagerėjusi sveikata. Pavyzdžiui, sumažėjęs svoris, sumažėjęs gliukozės ir lipidų kiekis kraujyje, padidėjusi ištvermė ir kt.

Išbandyta su gyvūnais! 

Žurnale „Cell Metabolism“ paskelbtame straipsnyje Salko Reguliavimo biologijos laboratorijos mokslininkai pranešė, kad „pelės, kurios valgo tik 8 valandų bėgyje, yra sveikesnės nei pelės, kurios valgo laisvai visą dieną, nepriklausomai nuo jų raciono kokybės ir turinio. Tyrimu buvo siekiama nustatyti, ar nutukimą ir medžiagų apykaitos ligas lemia daug riebalų turinti mityba, ar medžiagų apykaitos ciklų sutrikimas“. Po šimto dienų rezultatai buvo džiuginantys. Pelės, kurios visą dieną dažnai valgė riebų maistą, priaugo svorio, padidino cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, pakenkė kepenims, susilpnino motorikos (judesių) kontrolę. Pelės, kurių maitinimasis buvo ribojamas laike, svėrė 28 proc. mažiau ir neturėjo neigiamo poveikio sveikatai, nors suvartodavo tiek pat kalorijų iš to paties riebaus maisto. Be to, pelių, kurios buvo šeriamos ribotą laiką, buvo aktyvesnės nei nuolat valgančių, ir tų, kurios valgė gerą maistą ir mankštinosi. 5

„Išbandyta“ su žmonėmis!

LAV (laiku apribotas valgymas) taip pat sumažina insulino kiekį nevalgius ir pagerina jautrumą insulinui asmenims, sergantiems cukriniu diabetu ir turintiems nutukimą. Be to, LAV pagerina gliukozės toleranciją, nežymiai padidina ketoninių kūnų kiekį ir mažina laisvųjų radikalų sukeliamą oksidacinį stresą. 6

Lengvas badavimas nutukusiam žmogui: Valgykite tik pusryčius ir pietus

Dar vienas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti: trumpas badavimas, pavyzdžiui, vakarienės atsisakymas, skatina augimo hormono gamybą. Organizme ne tik pagerėja baltymų sintezė, bet ir padidėja riebalų deginimas. Kadangi gilus miegas taip pat gerina augimo hormono gamybą, vakarienės atsisakymas gana efektyviai padeda organizmo atstatymo procesams. Be to, jei žmogus dienos metu mankštinasi, jis gauna papildomą motyvaciją.

1 pavyzdys: Vieno tyrimo metu nustatyta, kad pelės, kurios badavo 16 valandų per parą, išliko liesos ir sveikos net ir tada, kai buvo maitinamos labai kaloringa dieta. Priešingai, jų bendraamžės pelės, kurios turėjo galimybę gauti maisto dieną ir naktį, nutuko ir turėjo cukraus kiekio kraujyje ir kepenų problemų, nors valgė tiek pat kalorijų. 7

2 pavyzdys: Dr. Mark Mattson įrodė, kad kai žmogus nevalgo 10-16 valandų, organizmas pradeda deginti riebalus, todėl organizme išsiskiria ketonai. Šie ketonai padeda atminties ir mokymosi procesams, kartu lėtina smegenų ligų progresavimą. 8 Reguliariai valgant tinkamą kiekį maisto 2 kartus per dieną, kai tarp vienos dienos paskutinio valgymo ir kitos dienos pirmojo valgymo praeina bent 10-16 valandų, ląstelių gebėjimas reaguoti į insuliną labai pagerėja. Tai gerai, nes diabetas ir net priešdiabetinė būklė silpnina tam tikras svarbiausias smegenų sritis.

3 pavyzdys. Tyrimai rodo, kad du dideli valgymai (pusryčiai ir pietūs), o ne šeši maži valgymai, kurių bendras kalorijų kiekis yra toks pat, geriau padeda kontroliuoti 2 tipo diabetu sergančių žmonių svorį ir cukraus kiekį kraujyje. 9

Neigiamas užkandžių poveikis

Įprotis visą dieną ir naktį užkandžiauti ar valgyti mažais patiekalais neleidžia gerai suvirškinti anksčiau suvalgytą maistą. Šis įprotis labai kenkia mūsų sveikatai. Atkreipkite dėmesį: nutukusiam žmogui praleidžiant pusryčius arba valgant minimalius pusryčius, o valgant pietus po 15.00 valandos, gali pablogėti ląstelių gebėjimas reaguoti į insuliną ir dėl to padidėja rizika susirgti diabetu. 10

Protarpinė dieta?

Protarpinis reiškia „ne visą laiką“. Mokslininkai, mitybos specialistai ir šiaip žmonės eksperimentuoja su įvairiomis protarpinėmis dietomis. Skirtingi žmonės pasirenka sau priimtiną tokios dietos režimą; tačiau tai visada apima tam tikras valandas ar dienas, kai valgomas maistas su minimaliu kalorijų kiekiu arba badaujama. Kai kurie nevalgo vieną ar dvi dienas per savaitę. Kiti drastiškai sumažina suvalgomo maisto kiekį iki 500 kcal vieną ar dvi dienas per savaitę arba kas antrą dieną, arba tam tikromis dienomis visiškai nevalgo. Po jų, „puotos“ arba įprasto valgymo dienomis, mityba gali būti tokia, kokios nori dietos besilaikantysis. Kai kurie šio mitybos stiliaus propaguotojai skatina sveikai maitintis ir „puotos“ dienomis, tačiau kiti to nedaro ir teigia, kad rezultatai vis tiek būna geri. Literatūroje minima tokia nauda sveikatai: sumažėja uždegimų, vėžio ir širdies ligų rizika, kraujospūdis ir kepenų problemos, taip pat pagerėjo gliukozės ir lipidų kiekis kraujyje. 11 12 Kai kuriems žmonėms šie rezultatai pasiekiami, jei dietos besilaikantys asmenys tiksliai laikosi programos ir nepersivalgo „įprastu“ maistu.

Įspėjimai dėl protarpinės dietos

Tie, kurie „puotos“ dienomis leidžia sau valgyti daug riebalų, daug cukraus ir mažai maistingo maisto, tvirtina, kad vis tiek numeta svorio. Tai paaiškinti galima tuo, kad jie „puotos“ dienomis nesunaudoja visų kalorijų, kurias pašalino pasninko dienomis; todėl bendrai gauna mažiau kalorijų. Pavyzdžiui, jei jie paprastai suvalgo 1500 kalorijų per dieną, tada pasninko dieną suvalgo tik 500, o „puotos“ dieną vėl valgo 1500 kalorijų, tai tomis dienomis yra minus 1000 kalorijų. Tačiau šis planas vis tiek reikalauja didžiulės disciplinos, kad „puotos“ dieną tikrai nepersivalgytumėte.

Galų gale, gali būti, kad toks planas žlugs, nes besilaikantys dietos gali valgyti baltas bandeles su šonine ir sūriu, o desertui skardinę plaktos grietinėlės, ir pagal taisykles – taip tinka. Tačiau tai vis dar yra „paršelių“ mentalitetas, kuris galbūt ir yra antsvorio turinčio žmogaus problemos priežastis. Be to, jie retai valgo tokius maisto produktus, kaip daržovės, riešutai, vaisiai ir nesmulkinti grūdai, nes nori patenkinti savo potraukį mėgstamam maistui. 13 14 Laisvė „puotauti“ kelias dienas per savaitę vietoj kasdienio kalorijų apribojimo, kaip reikalaujama daugelyje dietų, daro protarpinę dietą labiau patrauklią. Tačiau po badavimo dienų daugelis žmonių yra tokie alkani, kad per šventes persivalgo ir rizikuoja visai nenumesti svorio.

Laikas parodys, ar žmogus tikrai gali patirti ilgalaikę naudą sveikatai be holistinio požiūrio į gyvenimą, kuris apima: mankštą, vandens gėrimą, naudingo maisto valgymą, 6–8 valandų miegą per naktį, saulės šviesą, gryną orą ir pasitikėjimą Dievu, Kuris sukūrė visas šias gėrybes. Galų gale, manau, nugalės saikas ir pusiausvyra, kaip aprašyta aukščiau minėtoje reguliarumo ir naktinio badavimo dietoje.

Prieš pradėdami gydomąjį badavimą

1. Prieš pradėdami badavimo režimą, pirmiausia pasitarkite su gydytoju, jei turite kokių nors sveikatos sutrikimų.

2. Pasirinkite pasninko variantą iš aukščiau išvardintų. Venkite madingų „greitų“ dietų, ypač tų, kurios skatina vidurius laisvinančių priemonių vartojimą, ir kuriose trūksta maistinių medžiagų… Nemanykite, kad galite išgerti vitaminų tabletes ir apsirūpinti tinkama mityba. Nes, pavyzdžiui, riebaluose tirpiems vitaminams pasisavinti reikia šiek tiek riebalų. Laikantis dietos su nežymiu baltymų kiekiu, jūsų fermentai ir audinių baltymai po dienos ar dviejų pradeda nykti. Rinkitės išmintingai, nes, pavyzdžiui, vanduo su citrina yra gerai, bet nuolat gurkšnodami galite pažeisti dantų emalį.

3. Būkite nusiteikę patirti tam tikrą diskomfortą. Kai jausite alkį, jums padės vandens ir žolelių arbatų gėrimas. Jei bandote valgyti du kartus per dieną arba laikytis protarpinės dietos, būtinai kasdien valgykite ankštines daržoves. Jos padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, todėl nesijausite tokie alkani. Valgydami lėtai kramtykite maistą, tai suteiks daugiau sotumo.

4. Gerkite pakankamai vandens. Dehidratacija kelia rimtą krešulių susidarymo ir šlapimo pūslės infekcijų riziką. Jums reikia vandens! Išskyrus atvejus, kai badaujate dėl medicininio tyrimo ar procedūros.

5. Valgykite griežtai reguliariai, ypač jei sergate cukriniu diabetu, priešdiabetiniu laikotarpiu ar esate nutukęs. Nereguliarus valgymo ir miego laikas neigiamai veikia kūno laikrodį, kuris reguliuoja medžiagų apykaitą. Net ir sulčių dietos metu reikia laikytis griežto reguliarumo.

6. Sulčių dieta, akcentuojanti šakniavaisių ir vaisių sultis, yra nenaudinga asmenims, kuriems yra padidėjęs trigliceridų kiekis, didelis cukraus kiekis kraujyje ir kurie nutukę. Tyrimai rodo, kad kramtymas yra svarbi pagalba, skatinanti sotumo jausmą. Taigi skysta dieta nėra ideali asmeniui, turinčiam problemų dėl apetito kontrolės. Vis dėlto mažai kaloringos daržovių sultys iš salierų, pomidorų, žalių lapinių daržovių ir agurkų, minimaliai naudojant vaisių ar šakniavaisių (morkų ir burokėlių), yra maistingos, jei sultys gaminamos šviežios ir geriamos iš karto. Komercinės sultys neturi tokios maistinės vertės kaip šviežiai pagamintos.

7. Jei gydytojas ir dietologas nenurodė kitaip, ne daugiau kaip dvi dienas iš eilės galima visiškai nevalgyti (geriant vandenį). Trumpas badavimas padeda organizmui. Priešingai, ilgas badavimas slopina imuninę sistemą ir baltymų sintezę. Kai žmogus apie 30 valandų nevalgo ir negeria jokio maisto, kepenyse išsenka glikogenas, tada išsiskiria streso hormonai. O esant tam tikroms sąlygoms glikogenas gali išsekti daug greičiau. Streso hormonai skatina kepenis gaminti gliukozę, pavogdami aminorūgštis iš jūsų raumenų ir kūno audinių, ir paversdami jas gliukoze. Dėl to sumažėja virškinimo fermentų, mažėja antikūnų gamyba ir sutrinka raumenų atstatymo procesai. Todėl paprastai neprotinga badauti ilgiau nei dvi dienas iš eilės.

Išvada

Tikras gydomasis badavimas, jei jis atliekamas išmintingai, naudingas daugeliui lėtinėmis ligomis sergančių žmonių. Lengviausias ir maloniausias badavimo būdas – pusryčiams ir pietums suvalgyti pakankamą kiekį sveiko maisto, o užkandžiavimą ir vakarienę praleisti!

Atsakomybės apribojimas: šiame straipsnyje pateikta informacija yra mokomoji ir bendro pobūdžio, ji nepakeičia medicininės diagnozės, konsultacijos ar gydymo, kurį atlieka kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas.

Šaltinis: https://wildwoodhealth.com/the-satisfying-fast/

Šaltiniai:

  1. Intermountain Medical Center. “Routine periodic fasting is good for your health, and your heart, study suggests.” ScienceDaily.  20 May 2011. www.sciencedaily.com/releases/2011/04/110403090259.htm ↩︎
  2. University of Southern California. “Fasting triggers stem cell regeneration of damaged, old immune system.”  Science Daily, 5 June 2014. www.sciencedaily.com/releases/2014/06/140605141507.htm ↩︎
  3. Intermountain Medical Center. “Fasting reduces cholesterol levels in prediabetic people over extended period of time, new research finds.” ScienceDaily, 14 June 2014. www.sciencedaily.com/releases/2014/06/140614150142.htm ↩︎
  4. Katare, RG, Chronic intermittent fasting improves the survival following large myocardial ischemia by activation of BDNF/VEGF/P13K signaling pathway, J Mol Cell Cardiol., 2009 Mar. 46(30:405-12. ↩︎
  5. MegumiHatori, Time-Restricted Feeding without Reducing Caloric Intake Prevents Metabolic Diseases in Mice Fed a High-Fat Diet. Cell Metabolism, 2012; Panda.DOI: 10.1016/j.cmet.2012.04.019 ↩︎
  6. Cienfuegos S, McStay M, Gabel K, Varady KA. Time restricted eating for the prevention of type 2 diabetes. J Physiol. 2022 Mar;600(5):1253-1264. doi: 10.1113/JP281101.[]
    ibid. Megumi ↩︎
  7. ibid. Megumi ↩︎
  8. Collier, R. Intermittent fasting: the science of going without published at www.cmaj.ca on April 8, 2013.Collier, R. Intermittent fasting: the science of going without published at www.cmaj.ca on April 8, 2013. ↩︎
  9. Garaulet  M, Timing of food intake predicts weight loss effectiveness. International Journal of Obesity, 2013; DOI: 10.1038/ijo.2012.229 ↩︎
  10. Kahleová, Hana.et al. Eating two larger meals a day (breakfast and lunch) is more effective than six smaller meals in a reduced-energy regimen for patients with type 2 diabetes: a randomized crossover study. Diabetologia, May 2014 DOI: 10.1007/s00125-014-3253-5 ↩︎
  11. http://www.scientificamerican.com/article/how-intermittent-fasting-might-help-you-live-longer-healthier-life/ ↩︎
  12. James E. Brown, Intermittent fasting: a dietary intervention for prevention of diabetes and cardiovascular disease? British Journal of Diabetes and Vascular Disease, April 2013 ↩︎
  13. http://www.theatlantic.com/health/archive/2014/01/the-new-way-to-love-food/283276 ↩︎
  14. http://www.webmd.com/food-recipes/guide/fasting ↩︎

Pasiguoskime…

„O pats Viešpats, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus. Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė Kristuje, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti debesysna pasitikti Viešpaties ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu.“ (Biblija, arba Šventasis Raštas, 1 Tesalonikiečiams 4, 16.17)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Gyvenimas po mirties ar miegas iki Kristaus sugrįžimo?

Tikriausiai nėra žmogaus, kuris nesusimąstytų apie mirtį. Į klausimą: „Kas gi laukia mūsų po mirties?“ Šiandien galime išgirsti įvairius atsakymus. Daugelis tiki, kad nusidėjėliai amžinai kentės pragare, bet Šventasis Raštas atskleidžia visai kitą paveikslą!

Tarp krikščionių labiausiai paplitęs tikėjimas pomirtiniu pragaru ir rojumi. Manoma, kad mirusiųjų sielos, atskirtos nuo kūno, danguje laimingos, o pragare kenčia. Visa tai tariamai prasideda tik numirus ir tęsis iki Jėzaus Kristaus sugrįžimo, kai sielos pateks į Didįjį teismą, kad būtų nuspręstas jų galutinis likimas. Tačiau mąstančiam žmogui kyla klausimas: jeigu nebuvo teismo, tai kas nusprendžia, kur pateks siela?

Atidžiai skaitydami Bibliją matome visiškai kitokį mirusiųjų būsenos vaizdą. Biblijoje niekur nesakoma, kad siela po mirties gali egzistuoti atskirai nuo kūno. Teorijai apie siaubingas nusidėjėlių kančias pragare nėra jokio patvirtinimo. Biblija sako, kad mirties akimirką žmogaus sąmonė dingsta, žmogus tarsi panyra į gilų miegą. Kūnas suyra, bet po antrojo Kristaus atėjimo visi mirusieji bus pažadinti ir prikelti iš kapų. Tie, kurie tikėjo Gelbėtoju, bus apdovanoti amžinuoju gyvenimu, jiems bus duoti nauji negendantys kūnai ir jie amžinai gyvens su Viešpačiu Naujoje žemėje. O tie, kurie nusigręžė nuo Dievo, pamatys visas savo padarytas nuodėmes, o po to bus sunaikinti – sudeginti ugnimi kartu su žemės apvalymu nuo nuodėmės.

▫Biblinio mokymo apie mirtį analizę pradėsime tyrinėdami žmogaus sukūrimo procesą: „tuomet Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam į šnerves gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe (arba gyva siela)“ (Pradžios 2, 7). Pateikus šį tekstą schematiškai, mes gauname tokią lygtį: žemės dulkės (kūnas, cheminiai žemės elementai) + Dievo kvėpavimas (dvasia, gyvybės dovana) = gyva siela (gyvas žmogus).

Kad išlaikytų žmonių nemirtingumą, Viešpats pasodino Edene „gyvybės medį“ (Pradžios 2, 9). Taip pat Dievas sudarė sandorą su Adomu ir Ieva, pagal kurią žmonės neturėjo valgyti vaisių nuo kito svarbaus sodo medžio – „gėrio ir blogio pažinimo medžio“ (Pradžios 2, 9. 17), kad neprarastų amžinojo gyvenimo: „Ir įsakė žmogui Viešpats Dievas, tardamas: […] nuo gero bei pikto pažinimo medžio tau neleista valgyti, nes kai tik nuo jo paragausi, turėsi mirti“ (Pradžios 2, 16–17).

Tačiau mūsų protėviai susigundė šėtono pažadais tapti panašiais į dievus ir pažinti gėrį bei blogį, patikėjo jo apgaule: „Jūs tikrai nemirsite! Ne!” (Pradžios 3, 4) ir sulaužė sandorą su Kūrėju. Po nuopolio Dievas, kaip buvo įspėjęs, padarė žmogų mirtingu, uždrausdamas prieiti prie gyvybės medžio: „Savo veido prakaitu valgysi duoną, kol sugrįši žemėn, nes iš jos buvai paimtas. Juk dulkė esi ir į dulkę sugrįši!“ (Pradžios 3, 19). Tai yra, žmogus prarado amžinąjį gyvenimą.

▫ Mirties metu vyksta atvirkštinis kūrimui procesas. Žmogus („gyva siela“) praranda iš Dievo gautą gyvybės alsavimą („dvasią”) ir vėl virsta žemės dulkėmis: „Dulkės sugrįš į žemę, kur kadaise jos ir buvo, o gyvybės alsavimas – pas Dievą, Kuris jį davė“ (Mokytojo 12, 7).

Be to, nereikėtų painioti sąvokų „gyva siela“ (žmogaus asmenybė su jo mintimis ir jausmais) ir „dvasia“ („gyvybės alsavimas“, ateinantis iš Dievo). Dauguma žmonių mano, kad siela yra nemirtinga, bet Dievas per Savo Žodį konkrečiai sako: „Siela, kuri nusikalsta (nusideda), mirs“ (Ezechielio 18, 4).

▫ Iki Didžiojo teismo mirę žmonės tiesiog ilsisi – miega. Šventajame Rašte yra daug tekstų, kuriuose apie tai kalbama: „Dovydas užmigo (orginalo kalboje: guli, miega) su savo protėviais ir buvo palaidotas Dovydo mieste“ (1 Karalių 2, 10).

Šventasis Raštas nurodo, kad mirusieji apie nieką negalvoja: „mirusieji nebežino nieko. […] Jų meilė, neapykanta, pavydas jau seniai pradingo. […] nes jokios veiklos, jokių sumanymų, jokio išmanymo, jokios išminties nebebus Šeole (kape) […]“ (Mokytojo 9, 5. 6. 10). „Kai dvasia jį palieka, jis sugrįžta į dulkes, ir tą pačią dieną žūva visos jo svajonės“ (Psalmių 146, 4). „O žmogus miršta, ir nebėra jo […]. Jei jo sūnūs gerbiami, jis nežino; jei jie niekinami, jis nepastebi.“ (Jobo 14, 10. 21)

Ir tai nuostabu, juk kaip būtų sunku iš dangiškojo rojaus stebėti, kaip tavo mylimasis vaikas nusigeria, arba turi problemų šeimoje, ar serga, ar kvailai pasielgė, ar prarado darbą… Argi tai palaima – stebėti savo artimųjų sielvartą?!

Evangelijoje aprašomi trys atvejai, kai Jėzus prikėlė mirusius žmones, ir dvejuose iš jų Kristus mirtį pavadino miegu. Todėl artėjantis prisikėlimas prieš Didįjį teismą Biblijoje dažnai vadinamas pabudimu: „bus išgelbėta […] visi, kurie tik rasti įrašyti knygoje. Daugelis miegančiųjų žemės dulkėse atsibus […]. O tu […] Prisikelsi savo atpildui dienų pabaigoje.“ (Danieliaus 12, 1–2. 13).

▫ Po Didžiojo teismo į atnaujintą žemę nusileis naujas miestas – sodas su gyvybės medžiu. Štai kas parašyta paskutinėje Biblijos knygoje: „Aikštės viduryje, tarp upės atšakų, auga gyvybės medis, […] vedantis vaisių, […] to medžio lapai tinka tautoms gydyti“ (Apreiškimo 22, 2).

Žodis „rojus“ reiškia Edeno sodas. Tai yra, kaip anksčiau rojus su gyvybės medžiu buvo Žemėje, kad palaikytų žmogaus amžinąjį gyvenimą, taip bus ir po antrojo Kristaus atėjimo. Biblijoje nėra tekstų, kuriuose būtų kalbama apie pomirtinę sielų palaimą dangaus rojuje be kūno, o atvirkščiai, visur kalbama apie kūną.

▫ Žinoma, daugeliui krikščionių kyla natūralus klausimas: „O kaip dėl sielos kančių pragare?“ Nes jų bažnyčiose jiems rodė Biblijos tekstus, kuriuose apie tai kalbama…

Iš tiesų, Biblijoje yra tekstų, kuriuose kalbama apie pragarą, tačiau svarbu suprasti apie kokį pragarą kalbama. Žodis „pragaras“ (požemis) Biblijoje išverstas iš hebrajų kalbos žodžio „šeol“, reiškiančio mirtį ir kapą. Anot Biblijos, visi žmonės, tiek teisūs, tiek neteisūs, patenka į pragarą (šeolą), tai yra, kapą: „Koks žmogus gali gyventi ir niekada nemirti? Kas gali išsigelbėti iš Šeolo galybės?“ (Psalmių 89, 49) Pasižiūrėkite, kaip patriarchas Jokūbas kalbėjo apie savo artėjančią mirtį: „Aš liūdėdamas žengsiu į Šeolą pas savo sūnų“ (Pradžios 37, 35). „Šeolo vartai atims man likusius metus” (Izaijo 38, 10). Taigi, kalbant apie pragarą, Biblija tik sako, kad mes visi esame mirtingi ir kažkada būsime kape.

▫ Iš kur kilo mokymas apie sielų pomirtinį kankinimą pragare? Taip, Biblija sako: „Ir eis šitie į amžinąjį nubaudimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“ (Mato 25, 46). Bet jei remdamiesi šiais tekstais padarysime išvadą, kad nusidėjėliai bus be galo ilgai kankinami ugnyje, tai prieštaraus kitiems Šventojo Rašto tekstams, kuriuose teigiama, kad nusidėjėlių laukia ne amžinos kančios, o sunaikinimas po Kristaus sugrįžimo ir Didžiojo teismo. Biblija sako: „O dabartiniai dangūs ir žemė […] palaikomi ugniai, saugomi teismo ir bedievių žmonių žuvimo dienai“ (2 Petro 3, 7). „Bet nedorėliai žus, Viešpaties priešai dings lyg pievų žolė, išsisklaidys lyg dūmai“ (Psalmių 37, 20).

Mes žinome, kad Biblija negali pati sau prieštarauti. Nuodėmingi žmonės amžinoje ugnyje pražus, išnyks amžiams. Tai yra, šios ugnies rezultatas bus amžinas: galutinis nuodėmės sunaikinimas visatoje. Žmonės, atstūmę Kristų, niekur negyvens amžinai: nei požemyje, nei ugnies ežere; nes amžinos kančios pragare, apie kurias kalba žmonės, bet ne Biblija, tai irgi – amžinas gyvenimas, tik blogas. Nusidėjėliai bus sunaikinti ir neteks išgelbėjimo galimybės, kurią šiandien Kristus maloningai kiekvienam siūlo. Amžinasis gyvenimas įmanomas tik Kristuje Jėzuje: „Atpildas už nuodėmę – mirtis, o Dievo malonės dovana – amžinasis gyvenimas mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Romiečiams 6, 23).

Šaltinis: https://sokrsokr.net/

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM