
„Viešpatie, ką kitą turiu danguje? Kadangi turiu Tave, ko dar trokščiau žemėje?“ (Biblija, Psalmių knyga 73, 25)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
Sveikos gyvensenos tinklalapis
„Viešpatie, ką kitą turiu danguje? Kadangi turiu Tave, ko dar trokščiau žemėje?“ (Biblija, Psalmių knyga 73, 25)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
Visa kas gyva džiaugiasi saule. Be jos gyvybės mūsų planetoje nebūtų. Tačiau karšti orai ir kaitri saulė slepia pavojų. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip apsisaugoti nuo neigiamo saulės poveikio – pataria specialistai.
Šilumos smūgis ir saulės smūgis
Šilumos smūgis ir saulės smūgis panašūs tuo, kad dėl aukštos temperatūros perkaista smegenys.
Šilumos smūgį galima gauti tiek lauke per karštą orą, tiek automobilyje ar patalpoje, jei ten tvanku ir karšta.
Fizinis krūvis ir darbas karštoje aplinkoje, įskaitant patalpas be oro kondicionavimo, prastai ventiliuojami sintetiniai drabužiai, buvimas palapinėje po atvira saule – visa tai gali sukelti smegenų perkaitimą.
Tam tikros ligos didina šilumos smūgio riziką: širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, endokrininiai sutrikimai. Kai kurie vaistai gali dar labiau pabloginti situaciją: beta blokatoriai, diuretikai, antidepresantai. Taip pat lengvai perkaista vaikai iki 7 metų ir vyresnio amžiaus žmonės. Nutukę žmonės taip pat priklauso rizikos grupei.
Karštu oru žmogus pradeda prakaituoti – tai apsauginė organizmo reakcija, nes prakaitas padeda atvėsinti odą. Su prakaitu netenkame skysčių, todėl pirmasis profilaktinis ir atstatomasis veiksmas karštu oru turėtų būti pakankamas švaraus vandens vartojimas. Netenkant daug skysčių, rekomenduojama juos atstatyti pagal formulę – 50 ml vandens 1 kg kūno svorio per dieną. Reikia turėti omenyje, kad kava, gazuoti gėrimai, kompotai ir vaisių gėrimai nėra kokybiški skysčių šaltiniai ir karštu oru gali net pabloginti situaciją, nes skatina skysčių netekimą ir dehidrataciją. Rinkitės paprastą vandenį.
Antras svarbus dalykas – buvimo saulėje laikas.
Saugus buvimo lauke laikas – iki 11 val. ryto ir po 16 val. popiet. Dienos metu būtina dėvėti galvos apdangalą, ypač vaikams.
Perkaitimo požymiai: vangumas, mieguistumas, galvos skausmas, galvos svaigimas, apalpimas, kūno temperatūros padidėjimas, pykinimas, vėmimas, traukuliai.
Pirmoji pagalba šilumos ar saulės smūgio atveju – galvos vėsinimas šlapiu rankšluosčiu. Rankšluostį reikia gausiai sudrėkinti šiltu vandeniu ir apvynioti galvą. Jei pacientas visiškai sąmoningas ir nereaguoja į šoką, galima naudoti vėsesnį vandenį (ne ledinį!), bet reikia stebėti reakciją. Staigus labai šalto vandens kontaktas su oda gali sukelti kraujagyslių spazmus (susitraukimus). Tai sumažina kraujo tekėjimą į odą ir galvos smegenis, todėl atvėsinimas nebus efektyvus. Šiltas vanduo padeda išlaikyti kraujagysles atviras, todėl kūnas geriau atvėsinamas per odą, o šiluma efektyviau išskiriama. Jei rankšluosčio nėra – sudrėkinkite galvos apdangalą. Tuomet reikia duoti žmogui atsigerti vandens, atlaisvinti ankštus drabužius ir atvėsinti patalpą. Galima žmogų paguldyti. Naudojant oro kondicionierių, ypač automobilyje, reikia stebėti, kad nebūtų peršalimo.
Dėmesio! Niekada nepalikite vaikų ar gyvūnų užrakintame automobilyje karštu oru!
Susanna Bikbajeva, greitosios medicinos pagalbos felčerė
Šaltinis: 8doktorov.ru
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
Kaip išmokti atpažinti ir nuginkluoti blogas mintis (ir kodėl be Dievo to padaryti neįmanoma)
1. Kodėl mintys tokios svarbios?
Mūsų mintys formuoja ne tik nuotaiką ar sprendimus, bet ir visą gyvenimą. Biblijoje sakoma: „Nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra“ (Patarlių 23, 7). Mintys veikia mūsų kūną, emocijas, dvasinę sveikatą, o kartais net fizinę ligą. Neigiamos mintys gali sukelti nerimą, depresiją, net susilpninti imuninę sistemą.
Taigi, mokymasis kontroliuoti mintis yra dvasinė disciplina, emocinė apsauga ir sveikatos palaikymo dalis.
2. Mintys turi valdžią – bet kieno?
Mūsų protas yra kovos laukas trims kovojančioms jėgoms:
Svarbiausias dvasinis principas: jei neleidi Dievui kontroliuoti tavo proto, jį norės kontroliuoti kitas – šėtonas.
3. Pavojingiausi proto centrai
Yra du proto centrai, per kuriuos žmogų lengviausia paveikti:
Šėtonas dažnai pasiekia žmogų per šiuos centrus. Pirmasis žmogus „krito“ per apetitą (Adomas ir Ieva), kiti Biblijos veikėjai – per lytinį instinktą (pvz., Dovydas, Saliamonas). Šiandieninis pasaulis legalizavo tai, ką Dievas vadina nuodėme: „Jeigu tau patinka – daryk“.
Tačiau Dievas moko: mūsų protas turi būti disciplinuotas, išlavintas, tvirtas, atsparus pagundoms ir nukreiptas į Dangų.
4. Bloga mintis – kaip paukštė virš galvos
Martynas Liuteris sakė:
„Mes negalime uždrausti paukščiams skristi virš mūsų galvos, bet mes neturime leisti jiems nutūpti mums ant galvos ir sukti ten lizdus. Panašiai, mes negalime užkirsti kelio blogoms mintims kartais ateiti į mūsų galvą, bet turime neleisti joms įsikurti/sukti lizdus mūsų prote.“
Minty gali staiga ateiti – bet mes galime nuspręsti, ar:
5. Ką daryti, kai kyla bloga mintis? Praktiniai žingsniai
1 žingsnis: Atpažink mintį
Paklausk savęs:
2 žingsnis: Suabejok ja
Atmink: ne kiekviena mintis yra teisinga.
– Spontaninės mintys dažnai kyla dėl senų traumų, blogos patirties, nuodėmingų įpročių.
– Mintis gali būti melaginga. Suabejok: „Ar tikrai tai tiesa?“
3 žingsnis: Pradėk vidinį dialogą
Pavyzdžiui, jei galvoji: „Manęs niekas nemyli“, atsakyk sau:
4 žingsnis: Priversk mintį paklusti
Apaštalas Paulius sako: „Paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui“ (2 Korintiečiams 10, 5).
Tai reiškia – įstatyk savo mintis į rėmus, neleisk joms elgtis kaip nori. Tu esi vadovas, o ne tavo emocijos.
Praktinis pavyzdys: kai mintys užvaldo ir kaip tai sustabdyti
Praktinis pavyzdys: moteris ir vėluojantis vyras
Tarkime, moteris vakare laukia grįžtančio vyro. Jis turėjo būti namuose 18:00, bet jau 21:00, o jo vis dar nėra. Ji negauna žinutės, telefonas – išjungtas. Ir štai:
1. Pirma mintis:
„Jam tikrai kas nors atsitiko. Gal pateko į avariją.“
2. Antra mintis:
„O gal jis su kita moterimi? Gal man neištikimas?“
Šios mintys kaip paukščiai pradeda suktis virš jos galvos, o ji:
Kai vyras galiausiai grįžta (pasirodo, kad tiesiog išsikrovė telefonas ir buvo užstrigęs darbe), jis randa žmoną nerimaujančią arba supykusią, kaltinančią.
Kas įvyko?
Kaip ji galėjo pasielgti kitaip?
Rezultatas:
– Vietoj įtampos – ramybė.
– Vietoj ginčo – atjauta.
– Vietoj susinaikinančio jausmo – vidinė pergalė.
– O svarbiausia – mokomės pasitikėti Dievu,pavedame Jam savo rūpesčius.
Šis pavyzdys padeda suprasti, kaip per vieną mintį gali prasidėti visa emocinė griūtis – jei laiku jos nesustabdom. Tačiau su Dievo pagalba kiekvieną mintį galima nukreipti į tiesą, ramybę ir meilę.
6. Be Dievo pagalbos – nepavyks
Svarbiausia pamoka: nei žmogaus valia, nei psichologija nepajėgia laimėti proto karo be Dievo pagalbos.
Dievas veikia tik mūsų pasirinkimu. Jei kviečiame Jį – Jis padeda. Jei neleidžiame – Jis nesikiša. Tačiau šėtonas stengiasi įeiti net be kvietimo. Tad kasdienis sąmoningas pasirinkimas bendrauti su Dievu yra mūsų proto apsauga.
7. Mintys virsta įpročiais. Įpročiai – charakteriu
Minties jėga formuoja:
Ilgainiui pasikartojančios mintys tampa įpročiais. Įpročiai tampa charakteriu. O charakteris – amžinosios lemties pagrindu.
Todėl:
„Vienintelė saugumo garantija – išmokti teisingai mąstyti.“
(Remiantis L. Neikurs paskaita ir Šventuoju Raštu)
Išvada
Jei nori laimėti kovą su blogomis mintimis:
Tik kiekvieną dieną atnaujinant protą Dievo Žodžiu ir malda, galime tapti laisvais nuo minties vergijos.
„Nemanykite, kad tai per sunku. Dievas pasiruošęs padėti tiems, kurie Jį kviečia.“
„ Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią – kas gera, tinkama ir tobula. “ (Romiečiams 12, 2)
Paruošta remiantis Lydijos Neikurs paskaita „Minčių ir emocijų kontrolė“
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“