1. Prieš kalbėdami, atidžiai klausykite savo vaikų. Jų pasaulis turėtų jus sudominti.
2. Atkreipkite dėmesį ne tik į tai, ką jie sako, bet ir į tai, koks: balso tonas, veido išraiška, laikysena ir pan.
3. Nevartokite šiurkščių žodžių. Jie neduos teigiamo rezultato, priešingai, gali turėti žalingą poveikį.
4. Bendraukite su vaikais kuo gilesniu lygiu: kalbėkite ne tik apie tai, kur jie eina ir ką daro, bet ir apie jų abejones, rūpesčius, norus ir nusiminimą.
5. Nesijaudinkite, jei jūsų vaikai mažai kalba. Tai normalu jų amžiuje. Jie neturi nieko prieš Jus.
6. Girkite juos už jų sėkmes ir teigiamas savybes. Taip jie žinos, kad esate jų pusėje.
7. Nereikalaukite to paties. Jei jau kartą aiškiai pasakėte, kartoti nereikia – tai neduos rezultatų, tik nuliūdins vaiką.
8. Venkite frazių, kurios negerina bendravimo. Pavyzdžiui, užuot klausę: „Kaip sekėsi kelionė“, sakykite: „Papasakok, kas kelionėje patiko labiausiai“.
9. Vartokite švelnius žodžius ir meilų balso toną, kai įspėsite paauglius apie natūralias tam tikrų veiksmų pasekmes. Jei jie nukenčia nuo savo elgesio, niekada nepriminkite jiems, kad juos įspėjote. Jie patys tai žino.
10. Kai reikia, nebijokite pasakyti: „Aš buvau neteisus, atsiprašau“.
Ko tikisi PAAUGLIAI👇🏻
Mičigano valstijos universitete buvo išanalizuota keletas paauglių tyrimų ir nustatyti tėvų elgesio pavyzdžiai, kurie patiktų paaugliams.
PAAUGLIAI nori, kad jų TĖVAI:
🔹 Domėtųsi jais ir padėtų. Jie trokšta tėvų dėmesio, net jei jie to aiškiai nerodo.
🔹 Klausytųsi ir bandytų suprasti. Paaugliams reikalingas artimas, pasitikintis bendravimas su tėvais.
🔹 Rodytų meilę ir priėmimą. Suaugusieji gali nesutikti, bet pats dialogas suteikia jaunam žmogui emocinę paramą.
🔹 Pasitikėtų. Paaugliams turi būti suteikta galimybė parodyti, kad jie gali protingai naudotis savo laisve.
🔹 Suteiktų nepriklausomybę. Nepriklausomybės troškimas yra paauglystės požymis. Jei tėvai jai trukdys, tai nesustabdys jos vystymosi, tiesiog paauglio nepriklausomybė įgaus netinkamas formas.
Tarpusavio santykių STILIAI👇🏻
16-metė mergina paklausė mamos: „Mama, mano vidurinės mokyklos draugai šį savaitgalį praleis stovyklaudami paplūdimyje. Jie kviečia ir mane. Ar galiu vykti su jais?” Motina turi keturis atsakymo variantus pagal skirtingus tėvų ir vaikų santykių stilius.
AUTORITETINIAI (demokratiški) tėvai:
„Negaliu iš karto duoti sutikimo, bet ir negaliu neleisti. Turime aptarti visas detales. Norėčiau sužinoti, kas dar keliaus ir kokie jūsų planai šiai kelionei. Pasivaikščiokime ir pasikalbėkime apie tai. Viską pasvėrę priimsime sprendimą“.
LEIDŽIANTYS tėvai:
„Žinoma, gali. Labai noriu, kad įprastum būti tarp savo bendraamžių. Jei tau reikės kažko stovyklavimui, tai artimiausiomis dienomis nupirksime viską, ko reikia.
AUTORITARINIAI tėvai:
„Jokiu būdu. Tu net neįsivaizduoji, kaip pavojinga dalyvauti tokiose žygiuose. Daugiau net nekalbėk su manimi apie tai, nes mano atsakymas – ne“.
ABEJINGI (aplaidūs) tėvai:
„Neprieštarauju. Man taip net patogiau – pailsėsiu šį savaitgalį.”
🔎 Maksimalią emocinę paramą vaikai gauna esant autoritetiniam (demokratiniam) bendravimo stiliui.
🔎 Su autoritariniu ir abejingų santykių stiliumi – minimali emocinė parama.
🔎 Labiausiai rekomenduojamas valdymo ar santykių stilius – autoritetinis.
Julian Melgosa “Paaugliams ir tėvams”
Šaltinis: 8doktorov.ru
