Mityba ir spuogai: kokią įtaką maistas daro mūsų odos būklei

❗Spuogai – viena dažniausių odos problemų, kuri kamuoja milijonus žmonių visame pasaulyje. Spuogų atsiradimas siejamas su genetika, hormonų disbalansu ir išoriniais veiksniais. Tačiau jų atsiradimą gali paskatinti ir mūsų neteisinga bei nesubalansuota mityba. Tad kokie maisto produktai turi įtakos spuogų atsiradimui ir kokius reikėtų rinktis, norint jų išvengti?

⛔ Svarbu VENGTI pridėtinio CUKRAUS ir daug RIEBALŲ turinčio maisto

Tyrimai rodo, kad mūsų mityba ir tam tikrų maisto produktų vartojimas gali turėti įtakos spuogų atsiradimui bei paūmėjimui. Vieni tokių – aukštą glikemijos indeksą turintys produktai.

▫️ Produktai, kuriuose gausu rafinuotų angliavandenių (balta duona, bandelės, spurgos ir kiti saldūs kepiniai) arba pridėtinio cukraus (saldūs užkandžiai, gėrimai, šokoladas) gali sukelti cukraus kiekio kraujyje šuolį, dėl ko padidėja insulino gamyba. Padidėjęs insulino kiekis stimuliuoja riebalinių liaukų veiklą, dėl ko padidėja ir riebalų gamyba. Padidėjęs sebumo išsiskyrimas kartu su odos ląstelėmis užkemša plauko folikulą, o tai yra ideali aplinka spuogus sukeliančioms bakterijoms klestėti.

▫️ Spuogų atsiradimą paskatinti gali ir pieno produktų ar itin riebaus bei skrudinto maisto vartojimas.

Pieno produktai, ypač turintys daug riebalų, gali turėti įtakos hormonų svyravimams bei skatinti odos uždegimus. Taip pat piene esanti laktozė yra pieno cukrus, angliavandenis. Todėl tam tikri pieno produktai, ypač tie, kurių glikemijos indeksas yra didesnis, gali sukelti greitą cukraus kiekio kraujyje šuolį. O padidėjus insulino gamybai, kaip jau žinoma, sutrinka riebalinių liaukų veikla.

Spuogų atradimą nulemti gali ir riebaus bei skrudinto maisto vartojimas. Nesveiki riebalai, esantys keptame ir riebiame maiste, gali sukelti organizmo uždegimą. Taip pat šie riebalai gali paveikti hormonų pusiausvyrą organizme, įskaitant hormonus, susijusius su spuogų atsiradimu, pavyzdžiui, androgenus. Didesnis androgenų kiekis gali sukelti pernelyg didelį riebalinių liaukų stimuliavimą.

▫️ Taip pat reikėtų atsargiai vartoti ir produktus, kuriuose gausu jodo. Per didelis daug jodo turinčio maisto, pavyzdžiui, joduotos druskos, vartojimas gali pabloginti odos būklę.

✅ ANTIOKSIDANTAI ir PROBIOTIKAI padės užtikrinti GERĄ odos būklę

Ne ką mažiau svarbu žinoti ne tik vengtinus, bet ir rekomenduojamus produktus, kuriais vertėtų papildyti savo kasdienę mitybą, norint spuogų išvengti.

▫️ Norint džiaugtis gera odos būkle reikėtų vartoti maistą, kuriame gausu antioksidantų. Į savo racioną įtraukite vaivorykštės spalvų VAISIŲ, UOGŲ ir DARŽOVIŲ, tokių kaip pomidorai, avokadai, špinatai, lapiniai kopūstai bei spalvingosios paprikos, morkos, apelsinai, citrinos. Antioksidantai padeda kovoti su uždegimais ir apsaugo odą nuo oksidacinio streso.

▫️ Taip pat reikėtų žvalgytis į produktus, kurie turi daug OMEGA-3 riebalų rūgščių. Jų galima rasti žuvyje, chia sėklose ir linų sėmenyse – šiuose produktuose gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios turi priešuždegiminių ir gerą odos būklę palaikančių savybių.

▫️ Taip pat svarbu vartoti maistą, kuriame gausi probiotikų – tai gali būti nesaldus jogurtas, rauginti kopūstai. Jie turi probiotikų, kurie skatina žarnyno veiklą, gerina mikrobiomą bei gali sumažinti spuogų atsiradimą.

✔Specialistė priduria, kad subalansuota mityba, kurioje gausu odai naudingų maistinių medžiagų, padeda kovojant su spuogais. Tačiau svarbu prisiminti, kad sveika oda yra ne tik tai, ką valgome. Tinkama ODOS priežiūra, STRESO valdymas, FIZINĖ veikla bei pakankamas MIEGAS turi didelę įtaką tam, kad mūsų kūnas ir oda būtų sveiki.

Patarimais dalinosi – kosmetologė, salono „Grožio sodas“ įkūrėja Irmina Kazlauskienė

Šaltinis: LoveMedia

Pati svarbiausia ląstelės dalis – 2 dalis

~Ląstelės paslaptis -2 dalis~

Tęsiame toliau pažintinę kelionę po ląstelės “miestą”😃 👇🏻.

▫ Betyrinėdami priartėjome prie paties ląstelės centro ir sustojome prie miesto “merijos”. Šis didingas statinys vadinamas ląstelės branduoliu. Iš išorės jis padengtas tankia dviejų sluoksnių membrana, kurioje matomos mažos poros. Per šias skylutes vyksta medžiagų apykaita tarp branduolio ir citoplazmos. Įsiskverbę į vidų per vieną iš porų, patenkame į chromosomų pasaulį.

▫ Kiekvienoje ląstelėje yra 46 chromosomos. Chromosoma – tai ilga gija, kuri tarsi serpantinas susukta į spiralę. Jei išvyniosite vieną chromosomą, jos ilgis bus didesnis nei žmogaus ūgis. Chromosomos gija vadinama DNR. Būtent DNR specialaus kodo pavidalu saugomas didžiulis kiekis informacijos apie visą ląstelę ir visą organizmą. Nedidelė DNR atkarpa vadinama genu. Kiekvienas genas atsakingas už tam tikrą funkciją ir gali veikti skirtingu laiku. Kai kurie genai veikia nuolat, kai kurie veiks po tam tikro laiko, o kai kurie miegos visą gyvenimą. Pavyzdžiui, vaikas gimsta mėlynomis akimis, tada po 9 mėnesių pradeda veikti genai, atsakingi už tamsią akių spalvą, ir netrukus rainelė tampa ruda. Branduolyje esantys genai – tai svarbiausia ląstelės dalis. Juos galima palyginti su įdiegimo programa kompiuteryje. Jei programa sutrinka, tada iš dalies arba visiškai pažeidžiamos ląstelės funkcijos. Branduolyje yra dar mažas branduolėlis – tai lyg ląstelės miesto „meras“.

⛔ Genams didelę grėsmę kelia virusai. Virusas – tai nedidelis genas, kuris į organizmą patenka per orą arba per kraują, įsiskverbia į ląstelės branduolį ir nepastebimai integruojasi į chromosomą. Palaipsniui virusas priverčia kitus genus dirbti sau. Dėl šios priežasties chromosomos nepaklūsta pirminei programai, o pradeda sintetinti kitus virusus, kurie greitai užpildo ląstelę. Kai ląstelė nebesutalpina visų virusų, jos membrana plyšta ir ši nedidelė armija stoja į mūšį, užgrobdama vis naujus ir naujus ląstelių miestus.

⛔ Ne mažiau pavojingi chromosomoms ir ląstelių kancerogenai, pavyzdžiui, ultravioletinės spinduliuotės perteklius, cigarečių dūmai, alkoholio skilimo produktai, cheminės medžiagos ir kt. Kancerogenai daro tiesioginį žalingą poveikį ląstelės branduoliui, sukeldami chromosomų mutacijas (struktūros pokyčius). Dėl tokios mutacijos ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis ir greitai miršta. Dėl to išsivysto gyvybei pavojingas navikas. Jautriausios kancerogenų poveikiui yra ląstelės, kurios yra nuolatiniame dalijimosi procese, – tai vidaus organų gleivinė, oda ir kaulų čiulpai.

❗Ląstelių chromosomoms reikia poilsio ir atsistatymo. Jei jos pažeidžiamos, „remonto komanda“ pakeičia genų fragmentus 🧡. Šis procesas efektyviai vyksta MIEGO metu. Jei pakankamai nesiilsime, mūsų genai nebus pilnai atstatyti. Kai kurios augaluose esančios medžiagos apsaugo ląstelių DNR. Tai folio rūgštis (folacinas – vitaminas B9), kuri yra šviežiuose vaisiuose, daržovėse ir žalumynuose. Termiškai apdorojant produktus, folio rūgšties kiekis sumažėja mažiausiai perpus. Todėl labai svarbu vartoti šviežius augalus.

✔️Sužinoję ląstelės sandaros paslaptį, PASIRŪPINKIME savo organizmu. Mes sudaryti iš milijardų ląstelių, kurios nuolat atsinaujina ir dalijasi. Bet tai nevyksta savaime, juk Dievas nuolatos palaiko mumyse gyvybę. Netrukdykime Jam, teršdami savo organizmą ir pažeisdami sveikatos įstatymus. Leiskime VIEŠPAČIUI mūsų organizme ir gyvenime atskleisti Jo palaiminimų PILNATVĘ 🧡.

👉🏻“Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, tavo dešinėje – amžina linksmybė.” (Psalmių 16:11)

👉🏻“Tavo pažinimas man per nuostabus, per gilus, aš negaliu jo pasiekti.” (Psalmių 139:6)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

1 dalį skaitykite ČIA.

Kaip būti lieknu ir energingu

❗Mūsų kūno raumenų masės kilogramas „sudegina“ daugiau (apie keturis kartus) kalorijų nei riebalų masės kilogramas – net ir kai nieko neveikiame.

Todėl žmonės, turintys didesnę raumenų masę, turi didesnį kalorijų poreikį. Raumeningesni žmonės netgi gali suvartoti daugiau kalorijų per dieną ir vis tiek išlaikyti savo kūno svorį, o žmonės, kurių kūno riebalų procentas didesnis, priaugs svorio, jei sunaudos daugiau kalorijų.

❗Be to raumenys daro jus jautresnius insulinui, o tai reiškia, kad esate hormoniškai sveikesni, o suvalgytas maistas greičiausiai bus sudegintas kaip energija arba kaupsis raumenyse, o ne riebaliniame audinyje. Taigi, du žmonės, valgantys tą patį maisto kiekį:

▫ daugiau raumenų turintis žmogus labiau linkęs jį kaupti raumenyse arba sudeginti kaip energiją,

▫ o daugiau riebalų turintis žmogus turi didesnę tikimybę, kad jis pateks į riebalų atsargas.

👉🏻Norite būti lieknesni ir sveikesni, didinkite raumenų masę!

👉🏻Būtinas fizinis aktyvumas! Taip sudeginsite daugiau kalorijų 😉.

Judėkime su džiaugsmu 🧡

Šaltinis: https://thestrongkitchen.com/blog/post/how-many-calories-does-it-take-to-build-a-pound-of-muscle

Ląstelės paslaptis – 1 dalis

Biologinį terminą ląstelė (angl. cell) pirmasis pavartojo Robertas Hukas. 1665 m., tyrinėdamas kamštinę medieną mikroskopu, jis pastebėjo, kad ji susideda iš ląstelių, kurios jam pasirodė panašios į vienuolyno celes. Iš čia kilo pavadinimas “cell” – ląstelė. Šiandien elektroninio mikroskopo pagalba gerai ištirta visų gyvų organizmų ląstelių sandara.👇🏻Pažvelkime į nuostabų ląstelės miestą ir atraskime mūsų organizmo mikrokosmosą❗

▫ Naudodami mikroskopą, kuris padidina objektą milijoną kartų, priartėjame prie ląstelės ir pastebime, kad ji iš visų pusių yra apsupta tvirta membrana. Ląstelės membranoje yra daug „muitinės postų“, kuriuose reguliuojamas įvairių medžiagų pasisavinimas ir išskyrimas. Išilgai membranos išsirikiavę „pasieniečiai” – baltyminiai receptoriai. Kai ląstelei reikalingos medžiagos priartėja prie „kontrolinio posto“, receptoriai jas apžiūri ir atidaro „užkardą“. „Vidaus transporto“ pagalba gautos medžiagos gabenamos į galutinę paskirties vietą.

▫ Judėjimas ląstelėje vyksta sklandžiai ir tyliai, nes jos viduje yra į želė panaši medžiaga – citoplazma, kurioje yra visos ląstelių struktūros (organelės). Ląstelės vientisumą ir formą palaiko gijos. Ši plona armatūra, apraizgiusi visą citoplazmą, yra tvirtai pritvirtinta prie išorinės membranos. Citoplazmos viduje matosi tarsi įvairaus dydžio burbuliukai. Mažieji, vadinami lizosomomis, turi galingų fermentų, galinčių virškinti pavojingas medžiagas ir nebetinkamas organeles. Lizosomos atlieka policijos vaidmenį, palaiko tvarką ir švarą. Daug didesnis burbuliukas vadinamas vakuole. Tai plaukiojantis ląstelės sandėlis, kuriame saugomas vanduo ir statybinės medžiagos. Vakuolės gali judėti per citoplazmą, pernešdamos įvairias medžiagas. O štai vezikulės – patys mažiausi burbuliukai. Jose yra produkcija, pagaminta ląstelės gamyklose, ji vežama į “muitinės kontrolės punktą”, kad vėliau būtų išsiųsta už jos ribų. Taip vyksta “tarpląstelinė prekyba”.

▫ Judėdami gilyn į ląstelės miestą, matome didžiulį „metro“ tinklą. Tai vadinamasis endoplazminis tinklas, ištisa vamzdelių ir kanalėlių sistema, per kurią transportuojamos medžiagos ląstelės viduje. Išilgai šios kanalų sistemos, išraizgytos visoje ląstelės citoplazmoje, yra nedidelės „gamyklos“, vadinamos ribosomomis. Šie maži „gamybos cechai“ dalyvauja baltymų sintezėje. Be to, vamzdelių ir kanalėlių tinkle kaupiasi kalcis ir susidaro riebalai.

▫ Eidami toliau, esame nustebinti prieš mus atsiveriančiu masyviu statiniu. Tai yra “Goldžio kompleksas”, ląstelės prekybos centras. Čia kaupiasi maži burbuliukai su baltymais, kurie čia atvyksta per „metro“ sistemą. Tada iš jų susidaro dideli baltymų burbulai, kurie netrukus bus išvežti iš ląstelės.

▫ O dabar artėjame prie ląstelės „elektrinės“. Matome aukštos įtampos elektros laidų tinklą, girdisi galingo atominio reaktoriaus triukšmas. Tikriausiai jau atspėjote, prieš mus mitochondrija. Būtent šioje ląstelės organelėje gaminama reikalinga energija. Čia vyksta riebalų ir angliavandenių skaidymas, taip pat energijos kaupimas cheminio junginio ATP pavidalu. Mitochondrijų dėka ląstelė sušyla ir skatinama medžiagų apykaita. Pakankamas mitochondrijų kiekis – svarbi fizinės ištvermės sąlyga. Įdomu tai, kad esant reguliariam fiziniam aktyvumui, ląstelė pradeda statyti papildomas mitochondrijas, taip padidindama organizmo fizinę ištvermę. Dėl fizinio aktyvumo stokos sumažėja ląstelės “elektrinių” skaičius, atsiranda rankų ir kojų šaltkrėtis, bendras silpnumas.

🧡 Dėkokime Viešpačiui už tai, kad Jis mus taip nuostabiai sukūrė, ir nepamirškime pasivaikščioti, kad padaugėtų mitochondrijų.

👉🏻“Kokie didingi tavo darbai, VIEŠPATIE, kokios gilios tavo mintys!” (Psalmių 92:6)

2 dalį skaitykite ČIA.

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM