PATARIMAI, kaip gaminti NAUDINGAS SRIUBAS

Iš pirmo žvilgsnio sriubą pasigaminti lengva. Tačiau svarbu, kad ji suteiktų naudos ir žvalumo mūsų kūnui. Todėl pasidalinsime naudingų ir skanių sriubų gaminimo taisyklėmis.

? DARŽOVIŲ sriubos yra geresnės nei mėsos ar žuvies sriubos. Alternatyva – aromatingas daržovių sultinys! Norėdami tai padaryti, stambiai supjaustykite daržoves, šaknis, stiebus, įdėkite į verdantį vandenį, užvirkite, sumažinkite ugnį ir virkite, kol daržovės suminkštės. Naudokite morkas, pastarnokus, salierus, petražoles, krapus, cukinijas. Svogūnai ir česnakai dedami nenulupti, tai suteiks ypatingą spalvą ir aromatą. Grybai, ypač džiovinti, suteiks pikantiškumą. Jei norite žuvies skonio, į sriubą įdėkite jūros dumblių Wakame, Nori ar kitų. Negaminkite maisto „ateičiai“: ilgai laikant ir šildant vitaminų kiekis patiekaluose mažėja.

? Sriubos KONSISTENCIJA turi būti tiršta, ne vandeninga. Mums reikia maisto, o ne vandens. Daržovių sultiniai turėtų tik šiek tiek padengti sudedamąsias dalis.

? Produktus DĖKITE Į VERDANTĮ skystį tam tikra seka, kad išsaugotume vitaminus, makro ir mikroelementus.

? DARŽOVIŲ SMULKINIMAS. Kuo stambiau supjaustome daržoves, tuo mažiau prarandame maistingųjų medžiagų. Jei ruošiate tyrės sriubą, sutrinkite tik dalį daržovių. Dantims taip pat reikia darbo. Pilno grūdo skrebučiai, ar tiesiog padžiovinta duona – būtų geras priedas.

? TERMIŠKAI APDOROKITE uždengę, siekiant išsaugoti vitaminus. Nepervirkite, palikite daržoves šiek tiek traškias.

? KEPINIMAS. Jei norite sriubą paskaninti kepintais svogūnais ar kitomis daržovėmis, vietoj kepinimo geriau jas troškinkite “sote” metodu. Tai leis aliejui neįkaisti virš vandens virimo temperatūros – 100°C. Svogūną supjaustykite, pasūdykite, sumaigykite ir patroškinkite keletą minučių uždengus (jei pradės degti, įpilkite truputį vandens ar sultinio), pridėkite morkų ir galiausiai truputį aliejaus. Palikite pastovėti porai minučių, kad aliejus įsigertų į daržoves. Neapsunkinkite sriubos riebalų pertekliumi, daugiausia iki 5g 250g porcijai. (Įpratę, sriubas galime skanauti ir visiškai be aliejaus ar kitų pridėtinių riebalų!)

? KAD sriuba BŪTŲ SOTI, pridėkite gerai išvirtų ankštinių (pupelių, žirnių, lęšių). Išmirkytus ankštinius virkite atskirai nedideliame kiekyje vandens, 2-3 kartus nupilant vandenį ir užpilant šaltu.

? NENAUDOKITE RAFINUOTŲ produktų sriuboms ruošti: šlifuotų (baltų) ryžių, manų kruopų, rafinuoto augalinio aliejaus.

? PRIESKONIAI. Norėdami suteikti unikalų skonį savo patiekalui, naudokite kalendras, čiobrelius, lauro lapus, dašį, petražoles, rozmarinus, krapus, salierus, baziliką, česnaką, mėtas, juozažolę, vaistinę gelsvę, saldžiasias paprikas, pastarnoką, ciberžolę, šafraną, kadagį ir kt. Sausi prieskoniai (džiovinti) pridedami virimo pradžioje, o žali – į paruoštą patiekalą.Patiekiant ir ruošiant geriau nenaudoti medžiagų, kurios dirgina švelnią skrandžio gleivinę, nervų sistemą ir dėl to žymiai sužadina apetitą. Įvairių nesveikų padažų, konservų ir produktų, kuriuose yra acto, dirbtinių kvapiųjų medžiagų, dažiklių ir skonio stipriklių. Geriau nenaudokite aštrių prieskonių: gvazdikėlių, muskato riešuto, aitriųjų paprikų, pipirų.? DRUSKA. Druskos norma 1 litrui skysčio yra apie 1 nepilnas arbatinis šaukštelis (sveikiau bus ir mažiau). Daržovių sultinyje esantys prieskoniai padės sumažinti druskos kiekį. Norėdami skonio, panašaus į kiaušinio, galite naudoti juodą indišką. Sriubą geriau pasūdyti virimo pabaigoje, kai pagrindiniai produktai joje yra ką tik išvirę ir sugeba tolygiai pasisavinti druską.

? PAGARDAI. Paruoštą patiekalą galite pagardinti savo pasigamintą augaline grietine, nesaldintu jogurtu, citrinos sultimis, alyvuogėmis, kaparėliais. Sriubą galite praturtinti maltais linų sėmenimis arba linų ir sezamo mišiniu.

? PATIEKIMO TEMPERATŪRA. Remiantis mūsų kūno fiziologija, visų sriubų patiekimo temperatūra turėtų būti ne per šalta ir ne per karšta, bet maždaug mūsų kūno temperatūros. Priešingu atveju mūsų kūnas praras papildomą energiją maisto sušildymui ar vėsinimui, o tai sulėtina virškinimą. Per karštas maistas degina burnos ir virškinamojo trakto gleivinę.

? PORCIJOS DYDIS. Optimalus maisto kiekis, suvalgytas vienu metu nuo 500-700g, todėl paskaičiuokite, kiek jums reikia suvalgyti kiekvieno patiekalo.

1. Gyvybės ašis – Stuburo sandara (Sveikas STUBURAS)

Nugaros, kaklo, juosmens skausmai ir kitos STUBURO problemos paliečia beveik kiekvieną. Ką galime padaryti, kad išvengti šių problemų, o jei turime, kaip sau padėti. 

Gydytojas chirurgas, sveikos gyvensenos specialistas, Aleksej Jagelo ragina pažinti savo stuburo sandarą ir jame vykstančių procesų paslaptis. 

Kodėl pradeda nykti tarpslanksteliniai diskai? Atsakymus rasite paskaitoje.

KVIEČIU įsigilinti ir apmąstyti šias mintis:

▫️Sveikatos apsaugai faktiškai skiriama per mažai dėmesio.

▫️Kur kas LENGVIAU UŽBĖGTI UŽ AKIŲ negaliai negu žinoti, kaip ją gydyti.

▫️Kiekvieno žmogaus asmeniška pareiga jo paties ir žmonijos labui – žinoti sveiko gyvenimo taisykles ir sąmoningai jų laikytis.

▫️Visi turi SUSIPAŽINTI SU nuostabiausiu iš visų organizmų – ŽMOGAUS KŪNU.

▫️Kad visi organai sveikai veiktų, derėtų suprasti įvairių organų funkcijas ir priklausomybę nuo vienas kito.

▫️Žmonės turėtų tyrinėti proto įtaką kūnui ir kūno – protui bei dėsnius, kurie juos valdo.

(Elena Vait „Gydymo tarnystė” 81 psl.)

Linkiu mums visiems su džiaugsmu ir atsakomybe imtis šio svarbaus organizmo pažinimo darbo ❤.

Ne kartą jau esu pastebėjusi savo gyvenime – jei išsiaiškinu, gerai suprantu ir apmąstau, lengviau priimti sprendimus keistis. Jau rytoj suteiksim galimybę tai pradėti įgyvendinti praktiškai ?.

ŠPINATAI – maistas akims

✅ Špinatai – stiprina akies raumenis, saugo tinklainę.

Jūrininkas Popajus, seno animacinio filmuko herojus, stipriu tapdavo dėka špinatų. Laboratoriniai ir klinikiniai tyrimai šiandien patvirtina, kad jis buvo visiškai teisus, pasirinkdamas šį produktą kaip jėgos šaltinį. Tiriant špinatų savybes buvo nustatyti ir kiti jų privalumai, o būtent apsaugoti akies tinklainę, stiprinti regėjimą.

?Akies tinklainės susirgimai: Masačiusetso akių ir ausų klinikoje ir Harvardo universitete (JAV) atlikti tyrimai parodė, kad 55 – 80 metų amžiaus žmonės, kurie vartojo špinatus žymiai rečiau turi regėjimo sutrikimų susijusių su akies raumenų nusilpimu.

Tie kas nori turėti gerą regėjimą, ypač vyresni nei 50 metų, turėtų reguliariai vartoti špinatus.

Špinatai turi daug liuteino ir zeaksantino – karotinoidų, kurie saugo nuo regėjimo sutrikimų dėl geltonosios dėmės, labiausiai pažeidžiamos tinklainės dalies, degeneracijos. O tai yra labiausiai paplitusi pagyvenusių žmonių aklumo priežastis. Šioje srityje špinatai efektyvesni net už morkas.

?Anemija: Špinatai turi daug geležies, santykinai net daugiau nei mėsa. Nors augaliniuose produktuose esančią geležį organizmas įsisavina sunkiau, tačiau jau pačiuose špinatuose esantis vitaminas C labai pagerina šio mineralo įsisavinimą. Šviežių špinatų sultys labai rekomenduojamos sergant anemija.

?Aukštas cholesterolio lygis: Eksperimentai su gyvūnais rodo, kad špinatuose esantys baltymai stabdo cholesterolio ir tulžies rūgščių įsiurbimą todėl reguliarus jų vartojimas mažina cholesterolio lygį kraujyje.

?Nėštumas: Špinatuose esanti folinė rūgštis padeda apsaugoti vaisių nuo kai kurių ydų. Ši, o taip pat ir priešaneminė špinatų savybės daro jį tiesiog idealiu žalumynu nėščių moterų racione.

?Fizinis aktyvumas ir augimas: Kadangi špinatuose gausu vitaminų ir mineralų, jie yra puikus fiziškai aktyvių žmonių, pvz. sportininkų, paauglių jų aktyvaus augimo periodu, pasirinkimas.

Vartoti špinatus galite šviežius, kaip salotas. Juos galite užšaldyti ilgesniam išsaugojimui. Taip prarandama dalis vitamino C, tačiau galite mėgautis špinatais ištisus metus.

Jeigu norit paruošti juos termiškai apdorojant geriausia bus virti ant garų. Taip išsaugosite didžiąją dalį vitaminų ir mineralų. Taip pat galite spausti iš špinatų šviežias sultis ir gerti po pusę stiklinės prieš pietus ir vakarienę.

?SAVYBĖS:

Špinatai – vieni iš maistingiausių žinomų žaliųjų lapinių daržovių, nors 100 gramų jų turi tik 22 kalorijas. Baltymų, lyginant su kitomis žaliomis daržovėmis gana daug (2,86%), mažai angliavandenių (0,8%) ir riebalų (0,35%).
Ypatinga špinatų maistinė vertė paaiškinama tuo, kad juose gausu vitaminų ir mineralų. Pavyzdžiui, 100 gramų špinatų yra:

??Vitamino A – (672 μg RE) 2/3 paros normos (RPN* – 1000 μg RE)

??Folio rūgšties – (194 μg) beveik pilna dienos norma (RPN – 200 μg)

??Vitamino C – ( 28,1 mg) 1/3 dienos normos (RPN – 80 Mg)

??Magnio – (79 mg) beveik 1/4 dienos normos (RPN – 375 mg)

??Geležies – (2,71 mg) 1/5 dienos normos (RPN – 14 mg)

??Kalio – (558 mg) daugiau nei 1/4 dienos normos (RPN – 2000 mg)

(*RPN – Rekomenduojama paros norma)


Paruošta pagal: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM