Mes sukurti judėjimui

Jūsų kūnas – tai nuostabus mechanizmas. Mankštindami savo kūną, jūs galite padidinti fizinę jėgą ir pasipriešinti ligoms. Tuo pačiu fiziniai pratimai gali pagerinti jūsų požiūrį į gyvenimą.

Fizinių pratimų dėka galima:

➡️ Kontroliuoti svorį, pagreitėja medžiagų apykaita ir sudega daugiau kalorijų

➡️ Padidinti plaučių talpą ir patenkinti deguonies poreikį

➡️ Pagerinti kraujo spaudimą, kraujotaką ir sustiprinti širdį

➡️ Sumažinti cholesterolio kiekį ir pagerinti arterijų kraujotaką. Mankšta gali išlaisvinti net iš aterosklerozės

➡️ Nuimti stresą, įtampą ir depresiją

➡️ Pagerinti miegą, natūraliu būdu – be tablečių

➡️ Pagreitinti medžiagų apykaitos atliekų pašalinimą iš organizmo

➡️ Pagerinti medžiagų apykaitą, o tai prisideda prie diabeto prevencijos ir veiksmingesnio gydymo

➡️ Sustiprinti kaulus ir apsaugoti juos nuo osteoporozės

➡️ Padidinti raumenų jėgą; raumenys, jeigu jų pastoviai nemankštiname, praranda tonusą, suglemba ir nusilpsta

➡️ Pagerinti laikyseną ir sumažinti su jos pažeidimu susiijusias problemas

➡️ Užkirsti kelią vėžio atsiradimui

KOKS fizinis aktyvumas yra pats GERIAUSIAS?

? ĖJIMAS yra ideali mankšta.

Kiti gero fizinio aktyvumo pavyzdžiai:

? Plaukimas

? Važinėjimas dviračiu

? Darbas darže ar ūkyje.

Vienas iš ypatingų lauko mankštos privalumų yra tai, kad galite derinti net tris sveikos gyvensenos principus: saulės šviesą, gryną orą ir mankštą.

✅ Kasdieninė mažiausiai 30-40 minučių mankštos programa duos jums didžiausią naudą. Be to, labai svarbu, kad pratimai jums patiktų ir darytumėt juos reguliariai.

Pratimų ATSARGUMO PRIEMONĖS:

1. Pradėkite neskubėdami, palaipsniui didindami krūvį.

2. Mankštintis geriausia iki valgio, o ne ką tik pavalgius.

3. Skirkite laiko organizmo apšilimui ir atvėsimui.

4. Simptomai, kuriuos pajutus reikia nutraukti mankštą ir kreiptis į gydytoją:

?? Skausmas krūtinėje, dantyse, žandikaulyje, kakle ar rankose

?? Apsukintas kvėpavimas

?? Galvos svaigimas ar nualpimas

?? Širdies ritmo sutrikimas krūvio metu ar po jo

?? Nemalonūs pojūčiai ar patinimas sąnarių srityje

?? Per didelis nuovargis

?? Nepaaiškinamas svorio praradimas

?? Pykinimas arba vėmimas po fizinio krūvio.

✅ Subalansuota, gerai suplanuota mankštos programa – viena iš svarbiausių jūsų investicijų. Pasirinkite jums patinkančią fizinę veiklą ir nustatykite jai dienos laiką, ir būkite pastovūs atlikdami.

Patirkite malonumą ir gerinkite savijautą kiekvieną dieną!

Hormonas D – nepelnytai sumenkintas iki vitamino lygio (1 dalis)

Šį kartą apie VITAMINĄ D.

KĄ REIKIA ŽINOTI APIE šį svarbų vitaminą – hormoną?

Vitaminas D, tai ne vienas vitaminas, o visa šeima: D1, D2, D3, D4, D5. D2 gauname su maistu, o D3 pasigamina saulei veikiant odą.

Gydytoja Tatjana Ostapenko

Kokią NAUDĄ duoda šis vitaminas:

➡️ veikia daugiau nei 40 skirtingų audinių

➡️ daro įtaką 30-ies genų aktyvumui

➡️ dalyvauja medžiagų apykaitoje (mineralų, angliavandenių, riebalų)

➡️ hormonų ir fermentų gamyboje

➡️ reguliuoja inkstų, kepenų, tulžies pūslės, nervų sistemos, kaulų-raumenų, širdies-kraujagyslių, virškinamojo trakto, imuninės sistemos darbą.

Vitaminas D yra protingas imuninės sistemos vadovas. Jis atlieka imunomoduliatoriaus vaidmenį, t.y. balansuoja visos sistemos ar tam tikro organo darbą; ten kur reikia sustiprinti – sustiprina, ten kur reikia sumažinti aktyvumą – sumažina.

✅ Vit. D saugo nuo infekcijų, neleisdamas bakterijoms ir virusams prisitvirtinti prie ląstelių ir jiems daugintis mūsų organizme.

✅ Slopina per daug audringą imuninės sistemos reakciją, galinčią pakenkti žmogui. Tokia reakcija būdinga koronaviruso infekcijos atveju.Imuninės ląstelės sugeba savyje sukaupti vitaminą D ir lokaliai dideliais kiekiais jį aktyvuoti. Ir tai labai stipriai padidina imuninių ląstelių aktyvumą, reaktyvumą kovoje su virusais ir bakterijomis. Tai padeda greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Todėl vit. D naudojamas COVID-19 infekcijos gydymui.

Vit. D Efektas:

➡️ reguliuoja arterinį kraujospūdį

➡️ gina centrinės nervų sistemos audinius

➡️ apgina nuo infekcijų

➡️ sumažina autoimuninių ir kaulų susirgimų riziką

10-30 minučių saulei veikiant veido, rankų odą (tarpe 10-14 val., gegužės-rugsėjo mėn.), vitamino D pasigamins tos dienos organizmo poreikiams. Jei norime sukaupti vitamino D atsargų, reikės išsinuoginti ir didesnį kūno plotą pašildyti saulėje. Net jeigu vit. D gauname su maistu ir pakankamai būname saulėje vasarą, mes galime sukaupti vitamino D atsargų tik maždaug mėnesiui.

GLOBALUS DEFICITAS!

Viskas priklauso nuo to, kokiose platumose gyvename. Visi gyventojai virš 42 lygiagretės gauna per mažai ultravioletinių spindulių (Lietuvos gyventojai esame gerokai šiauriau – 55 lygiagretėje). Todėl ir mūsų krašte nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio vitamino D gamyba per odą yra nulinė. Tik 10-30 procentų gauname su tam tikru maistu, todėl maistas nepatenkins mūsų vit. D poreikių. Veikiant soliariumo spinduliais vit. D nesigamina. Todėl reikėtų naudoti D vitaminą papildomai. 80% Ukrainos gyventojų (Lietuvoje dar daugiau) turi vitamino D deficitą ir tik 4% turi pakankamai, nes naudoja papildomai.

Vitamino D aktyvavimui ir pasisavinimui daro neigiamą įtaką:

➡️ Inkstų ligos (inkstuose vyksta jo aktyvacija)

➡️ Įvairios virškinamojo trakto ligos

➡️ Viršsvoris

➡️ Hipertirozė

➡️ Piktybiniai dariniai

KOKIOS PASEKMĖS, esant vit. D deficitui? Gali išsivystyti:

➡️ hipertoninė liga

➡️ I tipo cukrinis diabetas

➡️ autoimuniniai susirgimai (išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas)

➡️ centrinės nervų sistemos ligos (epilepsija, Parkinsono liga, Alzheimerio liga ir kt.)

➡️ infekcinės ligos (tuberkuliozė ir kt.)

➡️ onkologiniai susirgimai (krūties, gimdos, storosios, tiesiosios žarnos, prostatos ir kt.)

➡️ kaulų ligos (rachitas, osteoporozė, paradantozė, kariesas)

Jei organizme yra vit. D trūkumas ir pavyksta jo lygį PAKELTI 10-čia ng/ml:

✅ 17% mažėja bendras susirgimų vėžiu skaičius

✅ 29% mažėja bendras mirtingumas nuo piktybinių auglių

Jei vit. D lygis PAKANKAMAS:

✅ 50% sumažėja rizika susirgti ūminėmis kvėpavimo takų ligomis

✅ beveik 4 kartus mažėja rizika susirgti infekcine pneumonija

82,2 % sergančiųjų COVID-19 buvo per mažas vit. D kiekis kraujyje, mažiau nei 20 ng/ml.

Norma 30-50 ng/ml (75-125 nmol/l)Trūkumas 20-30 ng/ml (50-75 nmol/l)

(ng/ml * 2,496 = nmol/l)

2020 10 mėn. Ispanijoje Kordobos mieste Karalienės Sofijos universitetinėje ligoninėje buvo atliktas tyrimas. Stacionare gydomi ligoniai, kurie sirgo sunkia COVID-19 forma, atsitiktine tvarka buvo padalinti į 2 grupes.

✅ Vienai grupei (50 pacientų) kartu su bendru gydymu buvo duodamas aktyvus vit.D didelėmis gydomosiomis dozėmis. Iš jų tik 2% pateko į reanimaciją ir nė vienas nemirė.

✅ 50 % sergančiųjų iš antros grupės (26 pacientai), kuriai nebuvo duodamas vit. D, pateko į reanimaciją ir 8% iš jų mirė.

(TĘSINYS kitą dieną ??)

(Paruošta pagal Sveikatingumo centro „Naš Dom” Ukrainoje šeimos gydytojos, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistės, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narės Tatjanos Ostapenkos paskaitą.)

Šį kartą apie mūsų brangiausią, jautriausią ir maloniausią sritį – MITYBĄ

? Pirminę žmogaus mitybą sudarė vaisiai, daržovės, grūdinės kultūros ir riešutai. Po tvano racioną papildė mėsa. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad pirminė dieta išlieka sveikiausia. Naudojant natūralius, nerafinuotus ir be maistinių priedų produktus galima išvengti daugybės ligų ir net sustabdyti jų vystymąsi.

? Valgykite su malonumu. Maistas turi būti skanus ir patrauklus. Į paros racioną reikia įtraukti įvairius produktus. Valgydami tinkamais kiekiais įvairius produktus, mes galime būti tikri, kad mūsų organizmas gauna visas maistingąsias medžiagas, būtinas sveikatai.

? Baltymų yra daugelyje produktų. Mėsa nėra vienintelis baltymų šaltinis. Žirniai ir pupelės yra puikiausias baltymų šaltinis, ypatingai derinyje su neperdirbtom grūdinėm kultūrom, tokiomis kaip rudieji ryžiai, kviečiai, avižos, kukurūzai. Riešutai taip pat turtingi baltymais, bet juos reikia naudoti saikingai dėl didelio riebalų kiekio. Net daržovės, tokios kaip kopūstai ir bulvės turi baltymų ir tuo pačiu turtingi vitaminais ir mineralais. Yra daugybė mitų apie baltymų poreikį organizmui. Vienok, dauguma žmonių naudoja daug daugiau baltymų, nei būtina. O tai gali perkrauti inkstus ir juos susargdinti.

? Angliavandeniai – svarbus maistinis energijos šaltinis. Jie yra paprasti ir sudėtiniai. Paprastų naudojimą, tokių kaip cukrus, kuris yra daugumoje saldžių patiekalų, saldainiuose, saldžiuose gėrimuose ir saldžiuose dribsniuose, geriau riboti. Sudėtingi angliavandeniai mūsų organizmui yra žymiai naudingesnis. Jų šaltinis – bulvės, rudieji ryžiai, grikiai, duona iš pilno grūdo kviečių, kruopos iš neperdirbtų grūdinių kultūrų ir kt.

? Apribokite RIEBALŲ kiekį savo racione. Lašiniai, taukai, sviestas, žuvis, mėsa, paukštiena, margarinas, keptas maistas, majonezas ir sūris turi kenksmingus sočiuosius riebalus. Naudingesni augaliniai riebalai. Pieno produktus, jeigu naudojate, išsirinkite nuriebintus (liesesnius).

? LĄSTELIENA veikia kaip šluotelė, apvalydama virškinamąjį traktą, užtikrindama gerą veiklą. Ląsteliena turtingi šviežūs vaisiai, daržovės, riešutai, natūralios grūdinės kultūros. Mėsos, pieno ir rafinuoti produktai neturi ląstelienos, jie sukelia užkietėjimus virškinamajame trakte ir įvairius susirgimus.

? Natris (DRUSKA) įvairių druskų pavidalu slepiasi mėsos produktuose, sūdytuose produktuose, konservuose, konditeriniuose gaminiuose pridedent valgomosios sodos arba kepimo miltelių ir netgi sausuose pusryčiuose. Natris didina kraujo spaudimą ir skatina širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Būkite atsargūs su natriu ir ribokite jo naudojimą savo racione.

? KĄ MAN VALGYTI? Subalansuota augalinė mityba – geriausias pasirinkimas. Kasdien mėgaukitės daržovėmis ir vaisiais. Naudokite pilno grūdo produktus, kuriuose yra ląsteliena ir visi vitaminai bei mineralai, kurie prarandami rafinavimo procese. Jie taip pat apsaugo nuo persivalgymo ir nutukimo, todėl kad greičiau atsiranda sotumo jausmas. Nepamirškite įtraukti į racioną pupeles ir riešutus.

?PUSRYČIAI – svarbiausias valgio metas dienos bėgyje. Jie turėtų būti sočiausi. Rinkitės produktus su dideliu baltymų kiekiu ir sudėtingais angliavandeniais. Nepamirškite vaisių. Pietus pavalgykite gerus, o vakarienė tebus lengva. Taip gausite energijos visai dienai ir naktį gerai pailsėsite.

? Kad jūsų organizmas būtų sveikas ir energingas, maitinkitės gerais ir įvairiais produktais kuo natūralesniais, ir saikingai.

GERO JUMS APETITO!

„Gydytojau, prašau man tabletę nuo visko!”

Bet kokio sergančiojo svajonė – gauti iš gydytojo vaistus, kurie pilnai išspręstų jo problemą. Tik štai farmakologija dar nepasiekė tokio lygio + vaistai turi daugybę šalutinių poveikių.

Nors vaistai mums padeda išgyventi ekstremalioje situacijoje, bet jie negali visiškai mus išgydyti. 

Kur panacėja?

➡️ Išeitis – savalaikė ligų profilaktika dar kol kas sveikiems žmonėms!

O ką daryti sergantiems?

➡️ Pašalinti visus galimus faktorius, kurie susargdino ir tada organizmas turės galimybę atsistatyti!

Tame ir yra GYVENSENOS MEDICINOS universalumas! Ši „tabletė” tinka visiems lėtiniams neinfekciniams susirgimams:

☑️ Išeminei širdies ligai

☑️ Aterosklerozei

☑️ II tipo cukriniam diabetui

☑️ Hipertoninei ligai

☑️ Nutukimui

☑️ Degeneraciniams susirgimams

Be to, taip mes padedame pamatą, bet kokio susirgimo gydymui, netgi infekcinio ir netgi onkologinio!!!

Nežinote kaip to pasiekti? Mes jums padėsime!

EIKIME KARTU.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM