Nešvariausias daiktas namuose – virtuvės kempinė
❗Virtuvės kempinė gali būti nešvaresnė už tualeto sėdynę, rodo mokslinių tyrimų rezultatai.
Daugiausiai buityje naudojamuose daiktuose (kempinėse, indų šluostėse, rankšluosčiuose, ant pjaustymo lentelių, daugkartinių pirkinių krepšių) slypi daugybė bakterijų.
Su dauguma bakterijų žmogaus imuninė sistema sugeba susidoroti, tačiau mikrobai, esantys ant įvairių virtuvės rakandų ir šluosčių, gali būti kenksmingi. Tyrimų rezultatai rodo, kad viena iš pavojingiausių kampilobakterija, ant kempinės atkeliaujanti iš vištienos, gali sukelti net paralyžių.
Kempines galima naudoti indams plauti karštame vandenyje, maisto likučiams valyti, bet švariems indams blizginti, kempinės naudoti negalima.
❗Virtuvėje naudoti vieną kempinę ir kriauklei valyti, ir indams, ir daržovėms, tai terpė platinti užkratą.
?? Kempines rekomenduojama keisti bent kartą per savaitę, skirtingiems tikslams naudoti skirtingas kempines.
?? Jas galite ir pavirinti: gerai išplautas, išskalautas sumeskite į vandenį ir pavirinkite 5 minutes. Nepamirškite kruopščiai išdžiovinti ir tik tada naudoti.
?? Su bakterijomis puikiai kovoja citrinų sultys arba actas. Gerai išplautas pamerkite į pasirinktą skystį ir palaikykite 5–10 minučių. Išskalaukite ir išdžiovinkite. Mokslininkų duomenimis, šis būdas „suėda“ 30–80 proc. bakterijų.
?? Kitas būdas: vietoj kempinių naudoti sintetinius šepečius arba plaunamas šluostes, kuriuos lengva išplauti ir dezinfekuoti.
Šaltinis: 8doktorov.ru; 15min.lt
VAIKAMS: Ko reikia ieškoti šaldytuve?
Kostui suskaudo pilvas. Mama į namus iškvietė gydytoją – katiną Aloyzą. Kai atvyko gydytojas su savo padėjėju šuniuku Kudliumi, juos pasitiko Kosto sesuo Vaida.
Jūs turite aštuonias sagas, – iškart išpyškino ji. Pasisukusi į Kudlių ji pridūrė:
– O tu turi dešimt sagų.
Į koridorių išėjo Kosto ir Vaidos mama:
– Mūsų Vaida mokosi skaičiuoti. – paaiškino ji. – Namuose jau viską suskaičiavo.
– Kiek skaičių žinai? – paklausė gydytojas Vaidos.
– Galiu suskaičiuoti iki šimto, – išdidžiai atsakė ji. – Iki mūsų durų 41 laiptelis.
– Kokia tu pastabi, – susižavėjo šuo Kudlius. – O kur ligonis?
– Jis kambaryje,- atsakė Vaida, – jam skauda pilvą. Šiandien jis 20 kartų ėjo prie šaldytuvo.
– O, ir tai suskaičiavai, – pagyrė mergaitę gydytojas, bet staiga, pasisukęs į ją, paklausė:
– Kiek kartų ėjo prie šaldytuvo? Dvidešimt?
Vaida linktelėjo.
– Kostuk, ko ieškojai šaldytuve?
Pasirodo, šaldytuve jis ieškojo pyragėlių, šokoladinių saldainių ir dešros.
– Obuolių neieškojai? – paklausė šuo Kudlius.
– Ne, saldainiai skanesni.
– O obuolys naudingesnis, – paprieštarovo šuo Kudlius.
– Draugai, nereikia ginčytis, geriau pasvarstykim, – įsiterpė gydytojas.
– Kodėl saldumynų norime labiau nei obuolių? Prie saldumynų mus traukia įprotis. Cukrus saldainiuose sukelia priklausomybę ir mums vėl ir vėl norisi suvalgyti ką nors skanaus. Bet tai labai blogas užkandis. Kodėl Kostukui skaudėjo pilvą? Nes be pusryčių, pietų ir vakarienės jis 20 kartų keliavo iki šaldytuvo. Nespėjęs susivirškinti, skrandyje ir žarnyne, maistas pradeda gesti. Vaikai, prisiminkite pačią svarbiausią taisyklę: tarp valgių turi praeiti 4 valandos. Aš žinau, Kostai, tu mėgsti žaisti futbolą. Ar galėsi žaisti visą dieną ir naktį? Ir naktį žaisi – nemiegoti. Tai neįmanoma! O mes savo skrandį priverčiame dirbti dieną ir naktį, jeigu prisivalgome dar ir prieš miegą.
– Ką gi man dabar daryti? – liūdnai paklausė berniukas.
– Reikia pamėgti naudingą maistą. Nevalgyk dažnai, valgyk lėtai. Nepamiršk fizinių pratimų, nes jie mus sustiprina ir padeda susivaldyti. Tada tavo skrandis bus sveikas ir pilvas neskaudės.
– Ir dar, – pridėjo Kudlius,- nepamiršk tarp valgių gerti vandenį. Jis reikalingas visiems organams tavo organizme.
Berniukas linktelėjo galva.
Kai gydytojas Aloyzas ir šuo Kudlius buvo beeinantys, prie jų pribėgo Vaida:
– Gydytojau, Kostas dvidešimt pirmą kartą priėjo prie šaldytuvo!
– Ir ko jis ten ieškojo? – paklausė gydytojas.
– Jis ieškojo obuolio, kad suvalgytų per vakarienę.
Gydytojas nusišypsojo ir mirktelėjo Kudliui.
O jūs, vaikai, ko ieškote šaldytuve?
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
Sėdimas gyvenimo būdas sustiprina – menopauzės simptomus
Tyrėjai išanalizavo 6079 moterų nuo 40 iki 59 metų iš 11 Lotynų Amerikos šalių duomenis. Specialistai nustatė, kad neaktyvių moterų menopauzė yra sunkesnė. Neaktyvus gyvenimo būdas labai paplitęs. Taip gyveno 64% tiriamųjų moterų. Neaktyvioms gražiosios lyties atstovėms simptomai buvo dažnesni ir sunkesni.
▫Sėdimas gyvenimo būdas taip pat pasirodė susijęs su nutukimu, depresija, nerimo sutrikimais ir nemiga. Taigi aktyvus gyvenimo būdas gali palengvinti ne tik menopauzės simptomus, bet ir daugelį kitų problemų.
▫Beje, pagal kito tyrimo duomenis – menopauzės pradžią pagreitina pasyvus rūkymas.
Šaltinis: 8doktorov.ru
Ypatingas moterų gyvenimo periodas – klimaksas
Kiekvienos moters gyvenime neišvengiamai ateina menopauzė, kurią mes paprastai vadiname klimaksu (graikų kalbos žodis – laiptai). Tai natūralus laipsniškas kiaušidžių gesimo procesas. Menopauzė atsiranda sulaukus 45-55 metų.
Aptarkime, kaip išgyventi šį nepaprastą laikotarpį kuo lengviau.
Bet pirmiausia apibrėžkime sąvokas:
Menopauzės PRADŽIA laikoma, kai metus nebuvo mėnesinių.
PREMENOPAUZĖ – kai menstruacijos pradeda vykti nereguliariai, keičiasi išskyrų trukmė ir tūris, tačiau kiaušidės vis dar dirba. Išlieka rizika pastoti. Būtent tuo metu prasideda pirmieji negrįžtami širdies ir kraujagyslių, nervų bei raumenų ir kaulų sitemos pokyčiai.
MENOPAUZĖ – moters gyvenimo laikotarpis, kai kiaušidės nustoja gaminti estrogenus – moteriškus hormonus.
POSTMENOPAUZĖ – laikotarpis po menopauzės.
Moterims šiuo gyvenimo tarpsniu svarbu apsilankyti pas ginekologą, kad išsiaiškintų, kas vyksta su jų organizmu, ir laiku gautų tinkamą pagalbą.
Neįmanoma tiksliai numatyti, kada moteriai prasidės menopauzė. Tačiau yra VEIKSNIŲ, turinčių įtakos menopauzės PRADŽIAI:
PAVELDIMUMAS. Jei mamoms ir močiutėms menopauzė buvo vėlyva, didelė tikimybė, kad taip pat bus ir dukroms bei anūkėms.
Gyvenimo SĄLYGOS ir BLOGI ĮPROČIAI: rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu; daugkartiniai abortai; nereguliarus lytinis gyvenimas; dienos režimo nesilaikymas, paros miego ir budrumo ritmo nepastovumas; stresas; nesubalansuota mityba, dietos – visa tai priartina klimaksą.
SUSIRGIMAI: nutukimas, aukštas kraujospūdis, aukštas cukraus ir cholesterolio lygis; ligos, susijusios su medžiagų apykaita, endokrinine sistema, autoimuninėmis ligomis, onkologija; ginekologinės patologijos, kiaušidžių operacijos.
PSICHOLOGINIAI veiksniai. Nuolatinis stresas ir neadekvatus elgesys gyvenimo situacijose priartina menopauzę.
SPINDULINĖ ir CHEMOTERAPIJA.
Svarbu! Ankstyvuosius menopauzės pokyčius galima pristabdyti, jei atkreipsite dėmesį į pirmuosius simptomus ir kreipsitės į ginekologą. Todėl reguliariai pasitikrinkite sveikatą.
Menopauzės SIMPTOMAI:
KARŠČIO BANGOS. Moteris jaučia plūstantį į veidą ir kaklą karštį, ant odos atsiranda raudonų dėmių. Karščio bangos gali kilti daug kartų per dieną.
PRAKAITAVIMAS. Paprastai jis lydi karščio bangas.
KAULŲ TRAPUMAS. Paprastai per šį laikotarpį organizmas netenka kalcio – iki 2% kaulų masės kasmet. Net ir esant nedideliam išoriniam poveikiui kyla kaulų lūžių rizika.
IŠVAIZDOS PASIKEITIMAS. Organizmas gamina mažiau kolageno, oda praranda elastingumą, sausėja, atsiranda raukšlių. Sulėtėja medžiagų apykaita, dėl to atsiranda antsvoris, net laikantis to paties mitybos režimo.
ILGALAIKIS SILPNUMAS. Hormoninis persitvarkymas sukelia nepagrįsta jėgų sumažėjimą, nuovargį, darbingumo praradimą.
EMOCINIS NESTABILUMAS. Moterys skirtingai išgyvena vidinius persitvarkymus, aplinkiniai pastebi anksčiau joms nebūdingą irzlumą, ašarojimą, elgesio pokyčius. Kartais pablogėja nuotaika ir atsiranda depresija.
SUPANČIO pasaulio SUVOKIMO pokyčiai. Tai gali būti nepaaiškinamas nerimo, pavojaus, baimės jausmas arba aštrių kvapų, garsų netoleravimas.
NEMIGA. Daugiau nei trečdalis moterų, kurioms prasidėjo klimaksas, patiria miego sutrikimus. Gyvenimo kokybę ir gerą nuotaiką gadina sunkus užmigimas, dažni prabudimai naktį, sudėtingas kėlimasis ryte.
FIZINIAI NEGALAVIMAI. Dažnai atsiranda panašūs į migreną galvos skausmai, svaigimas, pykinimas. Periodiškai padažnėja širdies plakimas, jaučiamas oro trūkumas ir gumulas gerklėje. Atsiranda šaltkrėtis arba dusulys.
Problemos INTYMIOJE sferoje. Gleivinė tampa plona ir jautri. Situacija komplikuojasi, kai atsiranda dažnas ir skausmingas šlapinimasis. Galimas lytinių organų nusileidimas.
Priklausomai nuo vienų ar kitų simptomų sunkumo, moteriai gali prireikti papildomos specializuotų specialistų konsultacijos: kardiologo, reumatologo, endokrinologo, oftalmologo, neuropatologo ir net psichoterapeuto.
Kaip NORMALIZUOTI sveikatą:
Nereikia kęsti nemalonių menopauzės simptomų. Yra keletas būdų, kaip normalizuoti jūsų sveikatą.
PAKAITINĖ HORMONŲ TERAPIJA. Metodas, pagrįstas moteriškų lytinių hormonų, kurių organizmas gamina vis mažiau, papildymu. Šis metodas turi kontraindikacijų ir tinka ne kiekvienai moteriai. Reikia pasikonsultuoti su ginekologu.
FITOTERAPIJA. Švelniai ir efektyviai veikia vaistažolių rinkiniai, žolių ir kitų augalų pagrindu paruošti preparatai.
MEDIKAMENTINĖ TERAPIJA. Simptominės priemonės skirtos mažinti nerimą, gerinti miegą, stabdyti somatinius ir vegetatyvinius požymius. Vaistus paskirti ir gydymo trukmę nustatyti turi gydytojas.
PSICHOTERAPIJA. Užsiėmimai pas psichologą padeda moteriai atsikratyti nerimo, įveikti žemą savivertę. Visada tinka fizioterapija ir gydomoji mankšta. Tačiau krūvis turi būti dozuojamas, atsižvelgiant į moters organizmo būklę.
BENDROS REKOMENDACIJOS MOTERIMS:
Menopauzės laikotarpis gali trukti daugiau nei 10 metų. Norint išgyventi šį laiką be nuostolių ir praturtinti gyvenimą naujais pasiekimais, svarbus psichologinis nusiteikimas ir sveika gyvensena. Lengviau menopauzė praeina aktyvioms, mylinčioms gyvenimą ir turinčioms įvairių pomėgių moterims.
FIZINIS AKTYVUMAS turėtų trukti nuo 15 iki 60 minučių per dieną. Tai ne tik sustiprins raumenis, bet ir užtikrins gerą smegenų mitybą ir aprūpinimą krauju, sukurs tvirtus ryšius tarp nervinių ląstelių. Tinka aerobiniai pratimai, ėjimas, bėgimas, plaukimas, užsiėmimai dviratiniu treniruokliu.
MITYBOS RACIONĄ reikėtų papildyti riešutais, turinčiais omega-3 riebalų rūgščių ir maistu, kuriame gausu fitoestrogenų: lęšiais, soja, morkomis, granatais, vyšniomis, kriaušėmis, svogūnais, česnakais, pupelėmis, pupomis, linų sėmenų aliejumi, kviečiais, rugiais, miežiais.
Reikia PAŠALINTI arba sumažinti lengvai įsisavinamų angliavandenių ir gyvūninių riebalų kiekį, sumažinti raciono kaloringumą.
ATSISAKYTI rūkymo ir alkoholio bei produktų, kuriuose yra kofeino (kavos, arbatos, šokolado) naudojimo.
Svarbu išlikti SOCIALIAI AKTYVIA, užsiimti mėgstamu darbu ir pomėgiais, bendrauti ir plėsti draugų ratą.
Šaltinis: 8doktorov.ru
