Žmogus gali valgyti praktiškai bet kokį maistą – pradedant motinos pienu ir baigiant mineraliniais kristalais 
(druska), tame tarpe vaisius, žiedus, sėklas, stiebus, lapus, šaknis, vandens augmeniją, grybus, kiaušinius, žuvų, paukščių, įvairių gyvūnų mėsą.
Visa tai, atitinkamai apdorojus, įvairių produktų pavidalu patenka ant prekystalio.
Mes galime visą šią gausybę produktų valgyti, bet ar tai reiškia, kad visi jie vienodai tinka žmogaus mitybai? Ar yra ideali, labiausiai žmogui tinkama dieta, maistas, kuris ne tik maitina mūsų organizmą, bet ir stiprina sveikatą, saugo nuo ligų?
Atsitiktinumas ar išmintingas planavimas
Baigė savo darbą inžinierius. Jo sukurtas variklis, naujas blizgantis, paruoštas, kad pirmą kartą būtų užvestas.
„Štai degalai, skirti šiam varikliui, – sako inžinierius savo asistentams. – Jokiais kitais degalais neįmanoma pasiekti optimalaus rezultato. Neužmirškit šios alyvos. Šiam varikliui ji taip pat tinkamiausia!“
Tik tas, kuris suprojektavo ir sukūrė variklį, gali sąmoningai, ne spėliodamas, jam skirti konkretų degalų tipą ir mechanizmams reikalingą alyvą.
Būtini produktai
Argi ne taip pat ir su žmonėmis vyksta? Jeigu žmogaus egzistavimas šioje planetoje tik atsitiktinumas, eilinis evoliucijos etapas, tuomet jam nėra idealaus maisto. Tada žmogus tiesiog adaptuojasi prie labiausiai jam prieinamo maisto ir šis maistas, koks jis bebūtų, užtikrina jam gerą sveikatą ir klestėjimą.
Tačiau, jeigu žmogus buvo Dievo sukurtas konkrečiam tikslui ir pagal ypatingą planą, turėtų būti numatyti produktai, kurie palaikytų optimalią fiziologinę formą. Daug tikinčių žmonių atsakymą į šiuos klausimus randa Biblijoje, Pradžios knygoje. Ten rašoma, kad ideali žmogui skirta dieta susideda iš augalų, turinčių sėklas (grūdiniai, ankštiniai, medžių vaisiai), ir vėliau pridėti žali augalai (daržovės).
Žinoma, žmogus prisitaiko prie kitokio, jam neskirto maisto, tačiau tai nereiškia, kad jis gali atsisakyti nuo būtinų, nepakeičiamų produktų.
Žmogui duotas sugebėjimas adaptuotis prie labai įvairaus maisto produktų. Tačiau mokslas apie mitybą nustatė, kad yra tam tikri produktai, tokie kaip švieži vaisiai ir daržovės, kurių negalima išimti iš žmogaus raciono. Be jų nei viena dieta negali užtikrinti geros sveikatos. Ne taip svarbu kaip gerai mes adaptavomės prie gyvulinės kilmės produktų. Kad ir kaip gerai mes įsisaviname mėsą, mums reikalingos daržovės – sveikiausias ir tinkamiausias žmogui maistas. Pavyzdžiui Aliaskoje gyvenantys eskimai prisitaikė prie žuvimi turtingos dietos, tačiau kenčia nuo chroniškų susirgimų, susijusių su vaisių ir daržovių trūkumu jų mityboje.
Augaliniai produktai – sveikatos ir gydančių savybių šaltinis
Paskutiniu metu labai greitai daugėja mokslinių tyrimų apie augalinės kilmės produktų savybes. Vis didėja cheminės analizės metodų tikslumas, todėl jau įrodyta, kad vaisiai, grūdai, anštiniai ir daržovės be visuose produktuose esančių maisto medžiagų turi du tipus junginių, kurių gyvulinės kilmės produktuose nėra:
• antioksidantai (tam tikri vitaminai ir mineralai);
• fitocheminiai junginiai, turintys gydančių savybių.
Daugelis mokslininkų bando išsiaiškinti kokia yra šių vertingų medžiagų, kurių yra tik augaluose, kilmė ir paskirtis. Kodėl jos tokios svarbios žmogaus sveikatai? Kodėl žmogaus organizmas, po tūkstantmečius trukusio prisitaikymo prie mėsiškos mitybos, kaip tie patys eskimai, vis dar jaučia tokį aštrų šių medžiagų poreikį? Kodėl, norėdamas būti sveikas, žmogus privalo laikytis idealios mitybos?
Du variantai…
Kai kas mano, kad augalų ir augalinės kilmės produktų gydomasias savybes žmonės atrado atsitiktinai. Pagal šią teoriją dar gerokai prieš atsirandant žmogui, augalai išvystė sugebėjimą sintetinti medžiagas, kurių vėliau žmogui prireiks.
Mes turim pagrindo ne mažiau racionaliai prielaidai: Dievas sukūrė vyrą ir moterį, ir pasirūpino, kad jie turėtų idealų „kurą“ – augalinius produktus.
Žinoma, nuo tada daug kas pasikeitė. Turint omenyje šiandieninę gamtos ir žmonijos būklę, gyvulinės kilmės produktų vartojimą tam tikrais atvejais galima laikyti pateisinamu, bet ne būtinu. Žmogaus mitybos pamatas ir jo sveikatos šaltinis vis dar lieka vaisiai, grūdiniai, sėklos ir daržovės. Išimtis yra tik pradinė gyvenimo fazė (kūdikio maitinimas krūtimi).
…o išvada ta pati
Nepriklausomai nuo jūsų požiūrio į žmogaus kilmę, daugybė mokslinių tyrimų vienareikšmiškai liudija, kad paprastai paruošti augalinės kilmės produktai yra geriausias „kuras“ mūsų „varikliui“. Jie yra mums energijos šaltinis, turi medžiagų, lėtinančių organizmo susidėvėjimą ir senėjimą ir padeda išvengti „gedimų“.
Neužmirškit šiam „varikliui“ parūpinti geriausią „kurą“!
Maistas ir sveikata
Mūsų sveikata priklauso nuo mažų kasdieninių apsisprendimų sumos arba, kitais žodžiais sakant, nuo mūsų gyvenimo būdo.
Žinoma, didžiausią įtaką mūsų sveikatai turi apsisprendimai, kokį maistą valgysim. Milžiniška įvairovė verčia mus nuolatos apsispręsti, kokius produktus vartosim ir kaip juos paruošim.
Informacija + teisingas pasirinkimas = Sveikata
Kuo pilnesnė mūsų turima informacija apie mums prieinamus produktus, tuo lengviau padaryti naudingiausią savo sveikatai pasirinkimą.
Kenksmingi produktai, naudingi produktai
Be maisto žmonės negali gyventi. Nors visi produktai aprūpina mus energija ir maisto medžiagomis, kai kurie iš jų gali būti ligų ir organizmo funkcijų sutrikimo priežastimi; tuo tarpu kiti duoda sveikatą ir išgijimą. Todėl gali būti potencialiai žalingi produktai ir, žinoma, potencialiai naudingi.
Šaltinis: Pagal Dr.Jorge D.Pamplona Roger knygą „Gydantis maistas“
kiekiu, tai jis naudojamas kaip cukraus pakaitalas. Savo skoniu kerobas primena kakavą ir šokoladą, bet jame nėra kofeino ir teobromino, kurie sukelia alergijos ir priklausomybės simptomus. Šios dvi medžiagos yra stimuliuojančios, todėl gali sukelti pašalinį veikimą: irzlumą, nerimą, pykinimą, paspartinti širdies plakimą. Todėl kerobo gėrimas ir saldumynai iš kerobo gali būti geriausiu šokolado ir kakavos pakaitalu. Kerobe nėra oksalo rūgšties, kuri stabdo kalcio ir cinko įsisavinimą. Kalcis ir cinkas reikalingi, kad būtų sveika ir graži oda. Tai paaiškina ir šis faktas, kodėl moterys, kurios vartoja kerobą, turi gražią odą, pvz. graikės ir ispanės. Viduržemio jūros šalyse kerobas turi įtakos gražiai figūrai. Kadangi tai mažo kaloringumo produktas ( 0,5 g riebalų) ir natūraliai saldus, jis mažina poreikį kaloringiems saldumynams. Jame ne tik visai nėra cholesterolio, bet jis taip pat padeda organizmui sumažinti cholesterolio įsisavinimą.
bado. 2000 -iais metais pirmą kartą istorijoje viršsvorį turinčių žmonių skaičius pasaulyje siekė badaujančių žmonių skaičių. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad visame pasaulyje net vienas iš trijų suaugusiųjų turi viršsvorį, o tai gerokai viršija badaujančių žmonių skaičių. 2005 -ais metais beveik 43 milijonai vaikų iki 5 metų amžiaus turėjo viršsvorį. Iki 2015 -tų metų, spėjama, kad 2,3 mlrd suaugusiųjų kentės dėl antsvorio. Šokiruojanti statistika mums tik patvirtina, kad tiek išsivysčiusiose, tiek sparčiai besivystančiose šalyse daug žmonių miršta dėl per didelio svorio.
priemonių, kurios padėtų organizmui kovoti su prasidedančia liga. Viena iš tokių nesudėtingų, bet efektyvių priemonių – gerklę kaitinantis kompresas.
