Mityba ir vėžys

Vėžys – labiausiai pražūtinga iš visų ligų, kuriomis serga žmonės. Visame pasaulyje daroma daug pastangų, kad būtų nustatytos šios ligos priežastys.

Svarbiausia iš jų – nesveika mityba. Tai pastebėjo sveikatos reformos šalininkai JAV, tame tarpe ir E.Vait, dar 19 amžiaus antroje pusėje.

Deja oficiali medicina nekreipė dėmesio į natūralios medicinos šalininkų teiginius. Dar visai neseniai visi, kurie teigė, kad kai kurių produktų naudojimas gali padėti išvengti vėžio ar jį išgydyti, buvo laikomi šarlatanais.

Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais buvo gauta mokslinių įrodymų, kad tam tikrų maisto produktų valgymas, daro didelę įtaką vėžio atsiradimui ir vystymuisi.

Populiarus išsivysčiusiose šalyse maistas yra pagrindinis kancerogenų šaltinis.

Vėžį sukeliantys maisto produktai

Aukščiau pateikta diagrama rodo, kad šiandien mityba yra pagrindinė vėžio priežastis. Karti ironija yra tame, kad maistas, kuris turi užtikrinti sveikatą ir gyvybę, tapo pagrindine vėžio ir mirties priežastimi.

Matyt, daugelio išsivysčiusių šalių gyventojų mitybos įpročiai turėtų būti pakoreguoti. Žmonės valgo per daug gyvulinės kilmės produktų, kurie skatina vėžio vystymąsi, ir tik nedaug augalinių maisto produktų, kurie padeda apsaugoti organizmą nuo vėžio.

Siekiant sumažinti vėžio riziką, venkite šių maisto produktų:

Vytinta mėsa (dešros, džiovinti kumpiai, bekonas ir pan.), grilio mėsa ir aukštoje temperatūroje kepta mėsa (ypač apanglijusi).
Mėsa, žuvis, kiaušiniai, pienas ir kiti gyvūninės kilmės maisto produktai, turintys daug baltymų ir riebalų bei suteikiantys kalorijų perteklių.
Rūkyti, sūdyti, marinuoti arba labai aštrūs maisto produktai.
Labai karštas maistas ir gėrimai.
Alkoholiniai gėrimai, kava ir tabakas (vartojant juos kartu – kancerogeninis poveikis sustiprinamas).

Maistas ir vėžio profilaktika

Maistas tinkamas žmogui ( apie tai straipsnį skaitykite ČIA ) saugo nuo vėžio, o ne skatina jo atsiradimą ir vystymąsi. Vaisiai, riešutai, grūdai, ankštiniai ir daržovės turi būtent tokias savybes.

Vėžio prevencijai reikėtų valgyti daugiau produktų, turinčių:

• Provitamino A ir vitaminų C ir E

• Skaidulų (ląstelienos)

• Fitocheminių medžiagų

Eksperimentiškai ir epidemiologiškai įrodyta, kad visi šie maisto komponentai turi priešvėžinį poveikį. Jie randami, beveik vien augaliniame maiste.

Maistas ir vėžio gydymas

Maistas turi svarbų vaidmenį ne tik vėžio prevencijai, bet net ir tada, kai vėžys yra diagnozuojamas.
Visi priešvėžiniai produktai (apie juos išsamiaus skaitykite ČIA), ypač vaisiai, salotos ir šviežiai išspaustos sultys, yra pagalbinės gydymo priemonės, kurių nereikėtų ignoruoti. Eksperimentiškai įrodyta, kad jie sulėtina vėžio ląstelių augimą.

Yra glaudus ryšys tarp vėžio ir mitybos, kai kurie maisto produktai gali sukelti vėžį, o kiti padės užkirsti jam kelią. Tie, kurie nori sumažinti vėžio riziką, turi laikytis vegetariškos dietos.

informacija VĖŽYS: kancerogenai ir antikancerogenai

Vėžys: Nekontroliuojamas ląstelių augimas, vedantis į piktybinio auglio susidarymą. Jis turi įtakos aplinkiniams audiniams ir gali sukelti metastazes (kitų tos pačios rūšies navikų atsiradimas per atstumą nuo naviko šaltinio). Jų plėtra veda į mirtį.

Kancerogenai: Maistas, medžiaga ar kitas veiksnys, prisidedantis prie vėžio vystymosi. Dažniausi kancerogenai – tabako dūmai, maisto priedai, tokie kaip nitritai, medžiagos, kurios susidaro gaminant mėsos patiekalus, cheminiai teršalai, kaip antai pesticidai, kai kurie virusai ir grybeliai, taip pat radiacija.
Mutagenai: Medžiagos, sukeliančios mutacijas ar pokyčius ląstelių genetiniame kode. Daugelis šių mutacijų yra priežastis to, kad ląstelės tampa vėžinėmis. Taigi, mutagenai taip pat yra kancerogenai. Mutagenai susidaro tada, kai maisto produktai, ypač mėsa, kepami arba rūkomi.
Antikancerogenai arba antinavikiniai: Maistas arba medžiagos, neutralizuojančios kancerogenų veikimą, lėtinančios arba užkertančios kelią vėžio vystymuisi. Beveik visi antikancerogenai yra augalinės kilmės.

Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2015-09-022021-09-04

Baklažanų suktinukai – laiveliai

Baklažanas   –   1 didelis
Morkos   –   2 didelės
Česnako   –   2-4 skiltelės
Aliejaus alyvuogių Extra Virgin –   apie 2-4 v.š.
Pomidorų –   1-3 vnt.
Citrinos sulčių   –   apie 1-2 v.š.
Petražolių   – papuošimui

Baklažanus supjaustyti išilgai 0,5 cm storumo riekėmis, pasūdyti ir palikti 20 min. Po to perplauti tekančiu vandeniu. Konditeriniu teptuku plonai patepti aliejumi. Patepus aliejumi, baklažanus išdėlioti ant skardos ir kepti apie 15 min. orkaitėje apie 175° C temp. iki suminkštės.

Morkas sutarkuoti arba supjaustyti šiaudeliais ir patroškinti keptuvėje su aliejumi ir trupučiu vandens, švelniai pasūdyti. Pabaigoje pridėti sutraiškytą česnaką, užkaitinti ir išjungti. Pagal skonį įpilti citrinos sulčių.

Pomidorus supjaustyti 0,5 – 0,7 cm storumo griežinėliais.

Ant iškeptų baklažano riekių tolygiai paskirstyti morkų įdarą ir susukti į ritinuką. Iš šonų galima įkišti garbanotųjų petražolių lapelių. Sumuštinių smeigtuku persmeigti pomidoro griežinėlį kaip „burę“ ir įsmeigti jį į suktinuką per vidurį. Padarėte „laivelį“. Skanaus 🙂

Šventei gražu „laivelius“ sudėti viena kryptimi ant vienspalvės baltos, žydros ar žalios spalvos lėkštės.

Variantas: vietoje morkų įdaro galima pagaminti įdarą iš ryžių su grybais ir svogūnais (tik ryžiai neturi būti birūs).

Receptą atsispausdinti galite ČIA.

Gaminimo akimirkas žiūrėkite čia !

2015-07-102021-09-04

Sveikatos stovykla

LAUKIAME JŪSŲ!

Šią vasarą rugpjūčio 26 – 30 d. kviečiame Jus į stovyklą, kuri vyks „Napoleonas” Turizmo ir sporto bazėje, Alksnyniškės km., Bubių sen., Šiaulių raj.

Pagrindinė lektorė poilsio ir sveikatos centro „Nauja Pradžia” Estijoje vadovė Ester Lietuvietis (www.newstart.by).

Lekcijos grindžiamos Veimaro sveikatos instituto (JAV, Kalifornijos valstija) sudarytos sveiko gyvenimo būdo programa. Jose pristatoma naujausių mokslinių tyrimų informacija.

Paskaitas apie sveiko maisto gamybą praves Sergey Lyadnov.

Kraujo spaudimo, cukraus kiekio kraujyje matavimas, klasikinis masažas, Bemer fizioterapinė procedūra – Birutė Končiūtė. Bus galimybė įsigyti sveikuoliškos produkcijos. (www.bonsoya.ee)

Stovyklos kaina suaugusiam – 53 eurai, vaikui iki 16 metų – 46 eurai.

Registracija tel. 8 699 09093

2015-03-012021-12-13

Avižos – maistas nervų sistemai

Avižos – ramina nervus, mažina cholesterolį

Kai kuriose Centrinės Europos šalyse jautrių nervų žmonėms, kenčiantiems nuo nemigos, patariama miegoti ant avižiniais šiaudais prikimštų čiužinių. Greičiausiai ši praktika pasiteisina moksliniais tyrimais, nes avižos turi alkaloidų, kurie ramina nervų sistemą.

Savybės ir kam vartoti:

Avižos – daugiausia maisto medžiagų turinti grūdinė kultūra. Riebalų turi du kartus daugiau nei kviečiai, daugiau baltymų ir angliavandenių. Avižose labai daug fosforo, geležies ( 4,72 mg / 100 g, tai yra daugiau nei mėsoje – 3 mg / 100 g ) ir vitamino B1.

Daugiausia avižose ANGLIAVANDENIŲ. Ypatingos avižų grūdų struktūros dėka angliavandeniai lengvai asimiliuojami ir lėtai įsisavinami, todėl avižos kelioms valandoms aprūpina organizmą energija (kas labai svarbu diabetikams ir žmonėms, turintiems viršsvorį – vertėjo pastaba). Į avižų sudėtį įeina šie angliavandeniai:

- - Krakmolas ir jo skilimo produktai: dekstrinas, maltozė ir gliukozė. Šias medžiagas lengvai įsisavina organizmas ir paverčia jas energija.
  - Fruktozė: Jos yra nedaug, lyginant su kitais angliavandeniais. Nereikalauja insulino, kad patektų į ląstelės vidų ir būtų panaudota. Dėl šios priežasties avižos labai rekomenduojamos diabetikams.
  - Augaliniai klijai: Angliavandenis, turintis želatinos konsistenciją ir savybę kaupti (sulaikyti) vandenį. Tai tirpi ląsteliena, kuri sutepa ir minkština vidines virškinamojo trakto (skrandžio ir žarnyno) sieneles. Todėl avižos labai tinkamos sergant gastritu ir kolitu.
  - Ląsteliena: Ji yra grūdo paviršiuje, todėl išlieka ir pilnagrūdžiuose dribsniuose. Ląstelieną galima vartoti ir kaip avižines sėlenas. Pagrindinis ląstelienos komponentas – beta gliukanas, tirpi ląsteliena. Jis turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį, mažina cholesterolio kiekį, nes absorbuoja ir pašalina iš žarnyno tulžies rūgštis, kurios yra žaliava gaminti cholesterolį.

BALTYMAI, kurių gausu avižose ( 16,9 % ) yra lengvai virškinami. Jie turi visas pagrindines amino rūgštis, tačiau ne optimaliu santykiu. Avižose gana mažai lizino ir trionino, o metionino yra per daug. Iš kitos pusės ankštiniuose ( lęšiai, pupelės, žirniai ) daug lizino ir trionino, o metionino mažai. Todėl avižų ir ankštinių derinys labai naudingas.

RIEBALAI, esantys avižose taip pat labai vertingi. Į jų sudėtį įeina:

- - Riebiosios rūgštys – neprisotintos (80 %), įskaitant linoleno, ir prisotintos (20 %). Neprisotintų riebiųjų rūgščių dominavimas sureguliuoja cholesterolio sintezės procesą.
  - Avenasterolis, fitosterinas, augalinė medžiaga panaši į cholesterolį ir turinti įdomią savybę – trukdo įsisavinti tikrąjį cholesterolį žarnyne, todėl mažina jo kiekį kraujyje.
  - Lecitinas: Avižose yra nedidelis šio fosfolipido, kuris labai svarbus nervų sistemos veiklai, kiekis. Lecitinas taip pat padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje.

Nors avižos turi daug įvairių riebalų, jų neturėtų vengti tie, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Dėl savo ypač aukštos maistinės vertės ir gero įsisavinimo avižos turėtų būti vienu iš pagrindiniu maisto produktų. Kaip ir duoną, jas galima valgyti kasdien, nes grūdiniai – žmogaus mitybos raciono pamatas.

Dėl savo gydomųjų savybių avižos rekomenduojamos įvairiomis ligomis sergantiems ligoniams:

- Nervų sistemos susirgimai: Avižos aprūpina mūsų organizmą pagrindinėmis maisto medžiagomis normaliam nervų sistemos darbui: gliukoze (suskaidžiusi krakmolą), riebiosiomis rūgštimis, fosforu, lecitinu ir vitaminu B1. Visos šios medžiagos stiprina ir stabilizuoja protinę veiklą. Be to avižos turi truputį netoksiško alkaloido avenino, kuris veikia nervų sistemą raminančiai. Reguliarus avižų vartojimas bet kokia forma, tame tarpe ir avižų nuoviro (receptą rasite straipsnio pabaigoje), rekomenduojamas esant: nervingumui, pervargimui ar psichiniam išsekimui, nemigai ir depresijai. Šis produktas rekomenduojamas studentams, ypač egzaminų metu.
- Virškinimo sutrikimai: Dėl avižose esančių augalinių klijų ir lengvo jų įsisavinimo, avižiniai dribsniai (avižinė košė) turi minkštinantį poveikį. Išvirti su pienu arba daržovių nuoviru jie ypač tinka sergant gastritu, dvylikapirštės žarnos opa, sutrikus virškinimui, pavyzdžiui divertikuliozė arba kolitas, kuris atsirado dėl mikroorganizmų, toksinų, vaistų arba sunkiai įsisavinamų pruduktų poveikio.
- Celiakija: Šios ligos priežastis baltymo – gliadino, esančio kviečių ir kitų grūdinių gliutene, netoleravimas. Jos simptomai – stipri diarėja ir svorio kritimas. Avižos turi mažai gliadino, todėl lengvai toleruojamos sergant šia liga. Tai patvirtina ir įvairūs moksliniai tyrimai.
- Diabetas: Nors avižos turi daug angliavandenių, rekomenduojamos diabetikams, nes gerai toleruojamos, ypač pilno grūdo dribsnių pavidalu. Tai yra dėl to, kad avižose yra fruktozės ir beta gliukano, kurių yra būtent avižų sėlenose (luobelėje). Beta gliukanas – tirpios augalinės skaidulos. Įrodyta, kad jis labai pagerina iš avižų krakmolo suskaidytos gliukozės įsisavinimą (JAV Žemės ūkio departamento tyrimai).
- Aukštas cholesterolio lygis: Avižose esančių riebalų sudėtis mažina cholesterolio lygį. Šį efektą sustiprina beta gliukano poveikis, kurio yra avižos grūdo luobelėje. Beta gliukanas suriša ir pašalina iš žarnyno tulžies druskas, tuo pačiu sumažindamas riebalų įsisavinimą. Tulžies rūgštys – tai žaliava, iš kurios organizmas gamina cholesterolį. Todėl pašalinus jas su išmatomis, sumažėja vidinė cholesterolio gamyba. Ši avižų savybė įrodyta daugeliu tyrimų, todėl primygtinai rekomenduojama visiems, turintiems aukštą cholesterolio lygį, vartoti pilno grūdo avižinius dribsnius, tame tarpe ir avižų sėlenas.
- Aterosklerozė ir hipertonija: Kasdieninis avižų vartojimas bet kokia forma duoda puikius šios ligos tiek gydymo, tiek profilaktikos rezultatus.

Avižų nuoviras stabilizuoja ir stiprina nervų sistemą. Jį rekomenduojama vartoti padidėjus nervingumui ir arteriniam kraujospūdžiui.

Gaminimas ir vartojimas:

Dribsniai – geriausias avižų vartojimo būdas, norint gauti visus jose esančių maistinių savybių privalumus. Dribsnius galima išvirti vadenyje arba daržovių nuovire.
Avižinė košė: Ją galima paruošti taip: užmerkite 4 v.š. avižinių dribsnių. Sekantį rytą užvirinkite 0,5 litro vandens ir sudėkite išbrinkusius dribsnius, virkite 15 min. ant mažos ugnies. Patiekti galima su medumi, taip pat galima paskaninti pienu.
Miltai arba piurė naudojami sriuboms ir vaikų maistui paruošti.
„Miusli“: Jų sudėtyje yra avižinių dribsnių kartu su kitais grūdiniais, migdolais, lazdyno riešutais, razinomis ir t.t. “Bircher miusli“ sudėtyje be anksčiau minėtų ingredientų yra šviežių vaisių, pieno ir truputis medaus.
Avižų nuoviras: Tam, kad jį paruošti reikia 2 v.š. avižų grūdų virti 1 litre vandens 5 minutes, o po to nukošti. Vandenį galima pasaldinti medumi. Kaip gėrimą galima vartoti visos dienos bėgyje.

Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2014-12-16

Rugiai – maistas arterijoms

Rugiai suteikia arterijoms elastingumą

Rugiai sudėtimi panašūs į kviečius, tačiau turi daugiau baltymų ir ląstelienos. Rugių kaloringumas 331 kcal/100 g, beveik kaip kviečių (335 kcal/100 g).

Nors rugių sudėtyje nėra provitamino A, vitamino C ir B12, kaip ir visuose grūduose, likusių maistinių medžiagų yra pakankamai. Šiek tiek mažiau produkte yra riebalų ir kalcio.

Angliavandeniai. Jie sudaro didžiąją grūdo dalį (55,2 %), pagrindinis grūdo komponentas – krakmolas. Rugių krakmolo granulės suspaustos standriau nei kituose grūdiniuose, ir aptemptos skaiduliniu apvalkalu. Todėl rugiai lėtai įsisavina, o gliukozės molekulės išlaisvinamos pamažu. Dėl šios priežasties rugiai nesukelia staigaus gliukozės kiekio šuolio kraujyje; jie suteikia sotumo jausmą ir puikiai tinka segantiems diabetu.
Baltymai. Rugiai turtingi baltymais, jų turi daugiau nei kviečiai. Rugiuose mažiau nei kviečiuose baltymų, formuojančių glitimą. Dėl šios priežasties ruginė duona sunkesnė nei kvietinė.
Vitaminai. Rugiai – geras vitamino B 1, B 2, B 6, E, niacino, folinės rūgšties šaltinis. Kadangi rugiuose trūksta provitamino A ir vitamino C, juos reikia valgyti kartu su šviežiais vaisiais ir daržovėmis, turtingais šiais vitaminais.
Mineralai. Rugiai pakankamai turtingi fosforu, magniu ir geležimi, o taip pat cinku, selenu ir kitais mikroelementais. Kalcio deficitą rugiuose galima papildyti, jeigu juos derinti kartu su pienu ar pieno produktais. Kiekvienas 100 g rugių patenkina ¼ dienos normos geležies ir 1/3 d.n. magnio. Ir kas labai svarbu, beveik nėra natrio!
Rugiai maistingesni nei kviečiai nors ir ne taip lengvai įsisavinami.

Rugiai ypač rekomenduojami sergant:

Ateroskleroze ir išemine širdies liga:
- Rugiai suteikia arterijoms elastingumą, skystina kraują, gerina kraujotaką. Arterijų degeneracijos profilaktika – būdinga visų nerafinuotų grūdinių produktų savybė, tačiau rugiuose ji ypač ryški.
- Iš dalies šią savybę paaiškina tai, kad rugiai turi antioksidantų, tokių kaip vitaminas E ir selenas, o taip pat daug ląstelienos.
- Reguliarus rugių vartojimas padeda kenčiantiems ateroskleroze, ypač vainikinių kraujagyslių, kuri pasireiškia stenokardija arba širdies priepuoliu.
Hipertonija: Dėka teigiamo poveikio arterijoms ir labai mažo natrio kiekio rugiai taip pat naudingi kenčiantiems nuo hipertonijos. Vartojant rugių duoną nerekomenduojama jos sūdyti.
Vidurių užkietėjimas: Rugiuose daug skaidulų, daugiausia netirpių. Todėl jie labai vertingi tiems, kas kenčia nuo vidurių užkietėjimo.
Storosios žarnos vėžio profilaktika.
- Be to, kad rugiai padeda nuo vidurių užkietėjimo, kuris savo ruožtu skatina tiesiosios žarnos vėžio vystymąsi, ruginė duona labiau nei bet kuri kita mažina tulžies, litocholio, deoksicholio rūgščių koncentraciją žarnyne. Šios rūgštys patenkančios į žarnyną su tulžimi, dirgina žarnyno sienelių gleivinę ir veikia kaip kancerogenai (vėžio sukėlėjai), ir sustiprina gyvulinės kilmės kenksmingų medžiagų, skatinančių vėžio vystymąsi, poveikį.
- Todėl reguliarus rugių vartojimas ypač rekomenduojamas pacientams turintiems aukštą storosios žarnos vėžio riziką ir tiems, kuriems piktybiniai augliai jau buvo išoperuoti, siekiant išvengti ligos pasikartojimo.

Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2014-12-10

Bandutės iš obuolių ir avižinių dribsnių

Banano – 1 vnt. ( arba apie 100 ml vandens)
Obuolių tarkuotų – 1 stikl.
Avižinių dribsnių, sumaltų kavamale – 1 ½ stikl.
Aliejaus alyvuogių Extra Virgin – 2 v.š.
Saulėgrąžų arba riešutų, smulkiai sukapotų – ¼ – ½ stikl.
Cukraus – 2 v.š.
Druskos – ¼ a.š.
Razinų arba supjaustytų datulių – ½ stikl.

Bananą sutrinti su šakute. Obuolius sutarkuoti burokine tarka. Sudėti kitus produktus. Su ranka tešlą gerai išmaigyti ir išmaišyti. Sudrėkintu šaukštu formuoti bandutes, dėti į pateptą aliejumi skardą (arba ant kepimo popieriaus). Kepti orkaitėje apie 175° C temp. apie 25 minutes, kol gražiai apskrus. Apie 25 bandutės.
Skanaus!

Receptą atsispausdinti galite ČIA.

Gaminimo akimirkas žiūrėkite čia !