„SANTUOKINIS ryšys dovanoja mums ŽMOGŲ, kuris nori išklausyti, suprasti, gerbti mūsų pasitikėjimą ir nepaliauti mylėti. Esant abipusiam tokio tipo bendravimui, draugystė ir atsidavimas stiprėja, o santykiai tampa vis geresni.
Taigi santuokinis ryšys sukuria puikią psichoterapinę aplinką, kuri apsaugo mus nuo emocinės pusiausvyros sutrikimų. Kai pora nesugeba patenkinti šio poreikio, vienas iš partnerių (o kartais ir abu) ieško pasitenkinimo už santuokos ribų. Pavyzdžiui, žmona patiki savo jausmus draugei ir būtent jai atsiveria. Arba vyras susižavi kita moterimi, kuri, jo nuomone, moka atidžiau išklausyti, negu jo žmona. Kai šis nepasitenkinimas santuokoje užsitęsia, prasideda krizė, kuri baigiasi skyrybomis. Taigi labai svarbu, kad kiekviena pora stengtųsi išsaugoti šioje srityje sveiką bendravimą ir išvengti santuokinės krizės… Meilė nėra tobulybės būsena, tai veikiau viltys ir idealai, kurie pildosi kiekvieną dieną. Laimė nėra būsena. Tai veikiau kažkas, kas suplanuojama, surandama ir palaikoma didelių pastangų dėka.“ (Julianas ir Anetė Melgosa)
Kada piktasis stumia į pagundą,
kada aistra ne dieviška pabunda,
neatsiskirk nuo mylinčios širdies –
būk kuo arčiau prie artimo peties.
Kur virvė trilinka – jūs du, o trečias – Kristus,
neliks šėtonui vietos, nebus baugu parkristi.
(2007 09 08)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
