Žiūrėdami mes keičiamės…

„Dievas laiko mus atsakingus už aplinkos, kurioje tarpsta mūsų vaikų sielos, sukūrimą… Kiek kartų mes atsisakome kartu su vaikais praleisti laiką vardan ‘svarbesnių’ dalykų? Ar nerodo mūsų visuotinio apsileidimo tai, kad mes jau retai kada bepasakome: ‘Aš negaliu tau skirti savo vaiko laiko!’…

Vaikų auklėjimas susijęs su tuo, ką tėvas daro, – kaip apkabina, ką kalba už stalo, kaip elgiasi su žmona, kaip tvarko reikalus, kaip sugeba atleisti ir mylėti, kaip auklėja, žaidžia, kaip kalba ir taip toliau. Pagal tai, ką tėvas daro sūnaus ar dukters akivaizdoje, vaikai susikuria tėvo vaizdą. Vaikas netampa toks, kaip liepia tėvas; jis tampa toks, koks yra tėvas… Pats tikriausias mokymas yra mūsų elgesys kiekvieną su vaikais gyvenimo akimirką. Metodas yra priemonė. Mes esame mokymas“.

Džonas ir Polė Sandfordai

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Kraujas yra gyvybės srovė…

Kraujas išvalo atliekas ir maitina organizmą. Aprūpintas reikiamomis maistingomis medžiagomis ir apvalytas bei atgaivintas grynu oru, jis neša gyvybę ir energiją į kiekvieną organizmo dalį. Juo nepriekaištingesnė kraujo apytaka, tuo geriau bus atliktas šis darbas.

Su kiekvienu širdies dūžiu kraujas turi greitai ir lengvai patekti į visus kūno kampelius. Jo apytakai neturi trukdyti ankšti drabužiai ar diržai, ar netinkama apranga.

Ištrauka iš E. Vait knygos „Gydymo tarnystė“, 191 p.

Kaip pagerinti kraujotaką skaitykite šiame straipsnyje.

Suprasti žmogaus kūno poreikius…

„Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir jumyse gyvena Dievo Dvasia?“ (Biblija, 1 Korintiečiams 3, 16)

Sąvoka, kad žmogus turi būti Dievo šventykla, Jo šlovės apreiškimo buveinė, turi tapti didžiausiu stimulu rūpintis ir gerinti savo fizinės sveikatos jėgas.

Ištrauka iš E. Vait knygos „Gydymo tarnystė“, 191 p.