Tuščios kalorijos

Per pranašą Izaiją Dievas užduoda klausimą:Cukrus 2

„Kodėl jūs leidžiate pinigus už tai, kas nėra maistas, ir dirbate už tai, kas jūsų nepatenkina? Klausykite manęs atidžiai ir valgykite tai, kas jūsų sielą atgaivins ir sustiprins.“ ( Izaijo 55:2 )

Rafinuoti produktai yra geriausias pavyzdys tuščio pinigų švaistymo tam, kas nėra tikras maistas, o tik tuščių kalorijų šaltinis. Cukrus tai švarus produktas, kuris susideda iš vienintelio angliavandenio – sacharozės. Jame nėra nei vieno vitamino, nei vienos mineralinės medžiagos. Nors jis palyginus lengvai suvirškinamas ir perdirbamas, tačiau šis procesas reikalauja daugybės vitaminų, mineralinių medžiagų, kas iššaukia maisto medžiagų deficitą, nes jos paimamos iš kitų produktų arba organizmo rezervų.

Duona iš baltų, rafinuotų miltų, šiuo atžvilgiu, ne ką geresnė. Rafinavimo (valymo) procesas pašalina iš kviečių nuo 50 iki 90 % visų maisto medžiagų, tame tarpe daugelį amino rūgščių (baltymų sudedamųjų dalių), daugumą vitaminų ir mineralinių medžiagų, o taip pat 75 % ląstelienos. JAV pagal įstatymą būtina „praturtinti“ baltus miltus. Į šį „praturtinimo“ procesą įeina grąžinimas dalies keturių iš dvidešimties maisto medžiagų, kurios buvo pašalintos rafinavimo metu. Dažniausiai tai geležis, ir trys B grupės vitaminai iš viso B grupės vitaminų komplekso. Kaip jūs pažiūrėtumėt į tokį pasiūlymą: atimti iš jūsų dvidešimt dolerių, o po to „praturtinti“ jus keturiais doleriais? „Praturtinti miltai“ iš tikrųjų yra nuskurdinti miltai.

Šaltinis:  Leidykla „Istočnik žizni”, U.Daisinger „Nebesnij obraz  žizni sevodnia“ 2003 m., 79 psl.

Kodėl kova su viršsvoriu dažnai yra kova su vėjo malūnais?

Patyrinėkime – svorio kontrolės psichologiją, t.y. kokią įtaką smegenys daro mūsų apetitui ir Virssvorio mazinimasvalgymo įpročiams. Šiandien mūsų visuomenėje tai ypatingai svarbi problema, nes atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje kas antra moteris ir kas trečias vyras turi viršsvorį. Nors vis daugiau žmonių laikosi dietų, vartoja svorį reguliuojančius papildus, nutukusių žmonių tik daugėja. Skaičiuojamas didelis pelnas, pardavimų rekordai – tai parduodamos knygos, treniruokliai, medikamentai, kurie turėtų patobulinti kūno linijas, deja viršsvorį turinčių žmonių skaičius ne mažėja, o vis sparčiau auga.

Kas slypi už šios epidemijos? Ar žvilgsnis į apetito ir svorio kontrolės funkcijas smegenyse gali padėti suprasti, kodėl valgome tai, ką valgome? Gal tai padėtų paaiškinti, kodėl tiek daug dietų baigiasi nesėkme?

Pasak tyrimų, atliktų JAV, išvadų stebina tai, kad 95% žmonių, kuriems galiausiai pasisekė numesti svorio, vėl jo priaugo po poros metų, ir dažnai papildomai 15% daugiau. Norėčiau paklausti – ką mes galvotume apie testą, kuris būtų nesėkmingas 95% studentų? Ar mes kaltintume studentus, kurie nepakankamai mokėsi ar buvo nemotyvuoti? O gal spėliotume, kad kažkas negerai su užduotimi, kuri turi tokį aukštą nesėkmių rodiklį?

Tradiciškai apkūnūs žmonės apibūdinami kaip mažai turintys valios ir tingūs. Tačiau ar iš tiesų pusė lietuvių gali būti paženklinti tokiomis etiketėmis? Ir ne tik lietuviai, bet ir kiti Europos sąjungos valstybių gyventojai?!

Nauji moksliniai duomenys keičia mūsų supratimą. Tyrimų išvados nurodo į glaudų ryšį tarp viršsvorio ir galimos priklausomybės nuo rafinuotų maisto produktų, turinčių didelį cukraus ir riebalų kiekį. Iš tiesų, tiek tyrimuose su gyvūnais, tiek su žmonėmis buvo rasta nerimą keliančių panašių pokyčių smegenyse. Šiuos pokyčius sukėlė tiek didelį riebalų ir cukraus kiekį turintys produktai, tiek narkotikai, tokie kaip morfinas ir kokainas! Abu jie panašiai veikia smegenų sritis, kurios mums sukelia malonumo jausmą. Stiprus tam tikrų maisto produktų poreikis, kaip ir narkomanų poreikis gauti daugiau narkotikų, aktyvuoja tą pačią smegenų sritį. Žiurkėms nustojus duoti didelį riebalų kiekį turinčio maisto, smegenyse vyksta panašūs pokyčiai, kaip ir narkomanams nutraukus vartoti narkotikus. Ar tai reiškia, kad mes tampame šiuolaikinės, perdirbtų produktų dietos narkomanais? Įvairių šalių tyrimai rodo, kad didėjant prieigai prie greito maisto ir perdirbtų produktų didėja nutukusių žmonių skaičius. Buvo atlikti tyrimai su žiurkėmis. Jei jos gaudavo prieigą tik prie tradicinio žiurkių maisto granulių, jos ėsdavo tik tiek, kiek reikia išlaikyti kūno svorį, tačiau, jei būdavo duodamas maistas su dideliu riebalų / cukraus kiekiu, jos prarasdavo kontrolę ir ėsdavo tol, kol galiausiai nutukdavo. Be to, nutukusios žiurkės ėsdavo šį maistą netgi gavusios elektros šoką valgymo metu! Sąrašas produktų, kurie yra laikomi dažnais priklausomybės sukėlėjais yra: šokoladas, ledai, saldūs ar riebūs pyragaičiai ir sausainiai, sūris ir saldainiai. Tyrimai parodė tai, ką daugelis jau žino – reikalinga daugiau nei tik stipri valia siekiant pakeisti mitybos įpročius.

Be didelio cukraus ir riebalų kiekio rafinuotuose maisto produktuose vis didesnį susirūpinimą kelia maisto priedai. Didelis kiekis konservantų, skonio stipriklių, dažomųjų medžiagų, dirbtinių saldiklių ir kitų cheminių medžiagų dedamų į mūsų maistą, turi didelį poveikį smegenų funkcijoms ir priklausomybės maistui formavimui.

Užuot kaltindami tik asmenį, turintį svorio problemų, mes matome, kad kaltė turi būti skiriama ir maisto pramonei. Siekiant padidinti pardavimus maisto produktai yra papildomi priedais, kurie padeda didinti jo suvartojimą ir netgi gali sukelti priklausomybę. Reklamos pramonė apsupa mus įvairiais dirgikliais, kurie nuolat primena mums maisto produktus, kurių trokštame. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu nustatyta, kad mokiniai mato 40 000 maisto reklamų per metus – 72% iš jų yra saldainių, saldumynų ir greito maisto.

Yra ne tik fizinis komponentas, bet ir psichologinis komponentas, kokius produktus ir kiek mes valgome. Buvo nustatyta, kad dažnai padidinto streso aplinka padidina saldžių maisto produktų vartojimą, kurie gali sukelti nutukimą. Mes valgome ne tiktai dėl alkio, bet ir dėl streso, dėl žemos savivertės ar beviltiškumo, dėl kompanijos arba tiesiog iš nuobodumo. Mes dažnai susiduriame su stresu ir įtampa. Tyrimai parodė, kad svorio metimo sėkmės tikimybė yra daug didesnė, jeigu yra stipri psichologinė parama. Labai svarbu išspręsti menkos savivertės, streso bei depresijos problemas, kad ilgalaikis svorio netekimas būtų sėkmingas.

Ką galime padaryti? Sėkmingas metodas turi būti suderintas su aplinka, fiziniais ir psichologiniais komponentais. Nėra greito sprendimo būdo nutukimo epidemijai. Ji reikalauja mūsų gyvenimo būdo ir požiūrio kaitos.

Patarimai tiems, kurie kovoja su savo svoriu:

  • Visų pirma nekaltinkite tik savęs. Menkavertiškumo ir beviltiškumo jausmas tik padeda sukurti būsimas nesėkmes. Kaip parodė moksliniai tyrimai, problema yra ne tik valios stokoje. Supraskite, kad daugumai žmonių ilgalaikis svorio netekimas nėra lengvas ir greitas, tačiau tai yra gyvenimo būdo ir požiūrio kaitos rezultatas.
  • Taip pat galite sudaryti sąrašą savo mityboje esančių produktų, kurie galėtų vystyti priklausomybę ir prisidėti prie svorio padidėjimo ir nuotaikų kaitos. Atkreipkite dėmesį į natūralų maistą. Valgykite daugiau daržovių bei nerafinuoto maisto.
  • Pradėkite reguliarią mankštos programą, kuri padidintų endorfinų kiekį ir natūraliai stimuliuotų nuotaiką keliančius ir priklausomybę maistui mažinančius smegenų centrus.

Sėkmės jums siekiant šio kilnaus tikslo!

Autorius: Corrie Jankevičienė, Sveikos gyvensenos sodyba „Nova Vita”, LR VSGO „Nauja Pradžia” lektorė

Pamąstymai apie sveikatą – GYDYMAS AR PROFILAKTIKA

Bet kurios valstybės sveikatos apsaugos sistema nuolat susiduria su šia dilema, kam skirti daugiau dėmesio, lėšų. Kiekvienas iš mūsų asmeniškai taip pat turėtų apie tai susimąstyti, nes mūsų organizmas – savotiška valstybė, turinti savo sienas, armiją, valdymo, komunikacijos ir kitas sistemas. Šis klausimas visada buvo ir bus aktualus, kol kiekvienas iš mūsų neišbandys pats abi šias sveikatos priežiūros sritis. Gal pasakysit, kad jau ką, bet gydymą visi esam išbandę. Ir taip, ir ne. Kodėl aš paminėjau, kad svarbu išbandyti abi šias sritis, nes iš tikrųjų jos abi yra labai susiję. Juk po kiekvieno gydymo gydytojas siūlo reabilitaciją, t.y. organizmo atsistatymo priemones. Kaip gerai būtų, kad tokia reabilitacija taptų mūsų įpročiu ir testųsi visą gyvenimą. Kodėl tik gydymo laikotarpiu mes stengiamės susilaikyti nuo netinkamo maisto, valgyti daugiau vitaminų turinčių vaisių ir daržovių. Tik reabilitacijos laikotarpiu daugiau mankštinamės. Reikia pripažinti, kad yra vienas kitas žmogus, kuris gydytojo rekomendacijas priima visam gyvenimui, išsiugdo gerus mitybos, judėjimo, poilsio įpročius ir džiaugiasi gyvenimu. Kodėl jų taip mažai? Čia reikėtų pradėti nuo to, kas yra gydymas, ir kas tikrasis gydytojas. O dar iš toliau pradedant, reikėtų paminėti, kas yra liga. O dar geriau būtų pradėti nuo to, kas gi yra sveikata, ką mes saugosim ir ką bandysim atstatyti.

PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija pateikia tokį sveikatos apibrėžimą. Sveikata – visapusė – fizinė, dvasinė, socialinė, protinė, emocinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas.

Fizinę sveikatą lemia geras mūsų kūno funkcionavimas ir visų organizmo sistemų (nervų, kvėpavimo, virškinimo, dauginimosi ir t.t.) sveikumas.
Protinė sveikata susijusi su būdais, kuriais mes renkame žinias iš įvairiausių šaltinių ir kaip gebame jomis pasinaudoti.
Emocinė sveikata padeda suprasti savo jausmus ir išmokti pagrįstai juos reikšti. Vis labiau akcentuojamas vadinamasis emocinis intelektas. Tai sugebėjimas suprasti savo jausmus ir juos valdyti bei sugebėjimas suprasti kitų jausmus ir juos užjausti.
Socialinė sveikata atspindi santykius su šeima, draugais, bendradarbiais ir kitais žmonėmis. Svarbu išmokti bendravimą palengvinančių įgūdžių.
Dvasinė sveikata yra gyvybiškai svarbi bendrai mūsų sveikatai, susijusi su mūsų būties esme, su tuo ką mes vertiname, ir kas iš tikrųjų mums rūpi. Ji yra žmogaus egzistencijos šerdis.

Sveikata priklauso: 50 % – nuo gyvenimo būdo, 20 % – nuo aplinkos, 20 % – nuo paveldėjimo ir 10 % – nuo gydomosios medicinos.

Kaip matot, gydytojai, net labai norėdami, negali pakeisti mūsų sveikatos daugiau nei 10%.

O kas gi yra liga? Man patinka sveikos gyvensenos propaguotojos Elenos Vait, prieš 150 metų pateiktas toks ligos apibrėžimas. Ji rašė: “LIGA – TAI GAMTOS PASTANGOS IŠLAISVINTI ORGANIZMĄ IŠ BŪSENOS, KURI ATSIRANDA PAŽEIDUS SVEIKATOS DĖSNIUS.” ( E. Vait “Gydymo tarnystė” 81 psl.)

Jeigu man varva nosis, tai ženklas, kad mano organizmas bando išsivaduoti iš sąlygų, kurios susidarė, man nuolat pažeidinėjant sveikatos įstatymą. Jeigu varva nosis, tai nereiškia, kad organizmui trūksta aspirino ar kitų vaistų. Jam reikia padėti greičiau išsilaisvinti iš tų sąlygų, kurios susidarė pažeidus sveikatos įstatymus. Todėl gydymo šalininkams reikia gerai suprasti labai svarbią tiesą – profilaktika yra neatsiejama gydymo dalis. Tenka susidurti su tokia nuomone, kad “dabar pasigydysiu, o tada keisiu savo gyvenimo būdą”. Tai klaidingas sveikatos ir ligos supratimas.

Kokie gi yra tie sveikatos įstatymai ? E. Vait trumpai apibrėžė juos taip: tai grynas oras ir teisingas kvėpavimas, saulės šviesa, poilsis, fiziniai pratimai, teisinga mityba, vanduo (tiek higienai, grūdinimuisi, tiek kaip tinkamiausias gėrimas), saikingas naudojimasis viskuo, kas naudinga ir visiškas atsisakymas visko, kas kenkia, ir pasitikėjimas savo Kūrėju – Dievu.

Savo knygoje “Gydymo tarnystė”, kurioje daug dėmesio skyrė Jėzaus, kaip geriausio gydytojo pavyzdžiui, ji rašė: „Sveikatos apsaugai faktiškai skiriama per mažai dėmesio. Kur kas lengviau užbėgti už akių negaliai negu žinoti, kaip ją gydyti. Kiekvieno žmogaus asmeniška pareiga jo paties ir žmonijos labui – žinoti sveiko gyvenimo taisykles ir sąmoningai jų laikytis. Visi turi susipažinti su nuostabiausiu iš visų organizmų – žmogaus kūnu. Kad visi organai sveikai veiktų, derėtų suprasti įvairių organų funkcijas ir priklausomybę nuo vienas kito. Žmonės turėtų tyrinėti proto įtaką kūnui ir kūno – protui bei dėsnius, kurie juos valdo.” (E. Vait „Gydymo tarnystė“ 81 psl.)

Tai viena geriausių mano skaitytų minčių apie sveikatą. Ar gali žmogus tikėtis geros sveikatos, nesilaikydamas dėsnių, kuriais vadovaujasi jo organizmas. Kūrėjas visada su džiaugsmu bendradarbiaus, atstatydamas mūsų sveikatą, jeigu tik matys nuoširdų mūsų norą laikytis šių dėsnių.

Dar prieš sukurdamas žmogų, Dievas paruošė jam viską, ko reikia, viską, kad žmogus būtų laimingas. Tai ir oras gyvybės alsavimui, saulė, teikianti šviesą, šilumą, vanduo, be kurio gyvybė tiesiog neįsivaizduojama, diena ir naktis – aktyviai veiklai (Edeno sodo priežiūrai) ir poilsiui, Septintoji diena – ypatingas laikas, skirtas dvasinių jėgų atstatymui, bendravimui su Kūrėju, įvairūs augalai – maistui. Be to Dievas davė mums visišką pasirinkimo laisvę – pasitikėti Juo ar nepasitikėti. Jis perspėjo, kad žmogus susilaikytų pats spręsti – kas yra gerai, o kas blogai. Tą atsakomybę Dievas pasilieka Sau (šiandien tai didžiausias išbandymas mūsų savimeilei). Tik per Jį – tikrą gėrio etaloną, galime suprasti kas yra gerai, o kas blogai.

Dažnai vykstanti kova mūsų protuose tarp mūsų norų ir sveiko proto tėra mūsų priešinimasis Dievo balsui, kuris per sąžinę bando mums padėti pamatyti – kas yra gera, o kas bloga. Ir neretai mes, kaip ir pirmieji žmonės, apsisprendžiam atmesti šį balsą ir patys rinktis, kas mums gerai.

Karta iš kartos genetinėje atmintyje išlieka vis daugiau nukrypimų – sveikatos įstatymų pažeidimų rezultatų. Nieko nuostabaus, kad mūsų laikais ligų vis daugėja, jos darosi vis sunkiau įveikiamos.

Norėčiau keletą žodžių parašyti ir tiems, kas rūpinasi gyventi sveikai, stengiasi laikytis sveikatos įstatymų. Neretai tokie žmonės gali pasijusti pranašesni už kitus. Jau vien toks pranašumo jausmas gali būti labai pavojingas sveikatos įstatymų pažeidimas. Dievas įdeda daug pastangų, kad per mūsų sąžinę atvestų mus į tiesos kelią. Čia kaip apaštalas Paulius rašė korintiečiams: „ Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko giriesi, lyg nebūtum gavęs?“ (1 Korintiečiams 4:7)

Dievo Žodis taip pat yra geros sveikatos įstatymas. Jame surašytos tiesos – mūsų gyvenimui būtinas kelrodis. Tai mūsų dvasinės sveikatos pamatas, emocinės sveikatos stuburas, protinės ir fizinės sveikatos sargybinis.

Ir grįžtant prie klausimo, kodėl tiek mažai tų, kurie renkasi keisti savo gyvenimo įpročius. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad žmogus, pabandęs tai padaryti, dažniausiai susiduria su jam neįveikiama užduotimi. Šventame Rašte pranašas Jeremijas perduoda Dievo žodžius: „Argi gali etiopas pakeisti savo odą, o leopardas – savo dėmes? Tad ar, įgudę blogai elgtis, galėtumėte daryti gera?“ (Jeremijo 13:23)

Ar mūsų jėgoms pakeisti blogus įpročius gerais? Patys to neįveiksim. Mums reikia pagalbos. Svarbu nesigėdinti tai pripažinti. Mūsų išdidumas yra pats baisiausias mūsų priešas. Susidūrę su savo silpnumu, nesugebėjimu kažką pakeisti savo gyvenime, neretai imam sau ir apinkiniams įrodinėti, kad mums ir taip gerai, kad mes ypatingi ir mums galioja kiti sveikatos dėsniai ir t.t. Sutikit, kad tai tėra tik bandymas paslėpti savo silpnumą. Ar ne daug geriau jį tiesiog pripažinti?

„Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė.
Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti.
Palaiminti romieji; jie paveldės žemę.
Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo; jie bus pasotinti.“ (Mato 5:3-6)

Tai Jėzaus žodžiai Jo kalno pamoksle. Jie galioja ir mūsų gyvensenos įpročiams.

Šventajame Rašte sveikata neatsiejama nuo dvasinės žmogaus būklės (ką šiandien pripažįsta ir Pasaulinė sveikatos organizacija). Šiandien ir medicinos mokslas pripažįsta, kad nemažai ligų yra žmogaus charakterio pasekmė. Kai Jėzus gydė, Jis gydė visą žmogų, apvalydamas jį ne tik nuo ligos, bet ir nuo jo nuodėmių. O po to pridurdavo: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nuodėmių nebedaryk, kad neatsitiktų kas blogesnio!” (Jono 5:14) Štai jums ir gydymas, ir profilaktika.

Dievo gerumas kviečia mus pasikeisti. Viešpaties ramybė ir Jo malonė tepasilieka su jumis visais.

Autorius: Vytautas Kulšė

Arbata

Arbata (arbatžolių) mūsų organizmui yra nuodai. Krikščionys turėtų jos atsisakyti. Kavos poveikis toks pat kenksmingas, tačiau jos vartojimo pasekmės organizmui dar labiau griaunančios. Pradžioje kava veikia stimuliuojančiai, dirbtinai pakeldama tonusą, o vėliau slopinančiai, sukeldama jėgų išsekimą. Kavos ir arbatos mėgėjus galima pažinti pagal jų išvaizdą. Veido spalva liguista, išvaizda liudija gyvybingumo trūkumą. Jų veiduose nėra sveiko rausvumo.

Žmonės, vartojantys kavą, arbatą, tabaką, opiumą ir kitus narkotikus, kenčia nuo įvairių negalavimų. Šie žalingi įpročiai turi būti su šaknimis išrauti, ir atsikratyti reikėtų ne nuo vieno kurio nors iš jų, bet nuo visų iš karto, nes jie visi pražūtingi mūsų fizinei, protinei, moralinei būklei.

Šaltinis: E.Vait „Oснoвы здoрoвoгo питaния“ 733, 734 citatos (421 orig. psl.)

KAVA – populiariausias narkotikas

Milijonai žmonių net neįtaria, kad jie narkomanai. Su malonumu jie kasdien vartoja narkotikus, kurie žeidžia jų smegenis. Daugelis šio narkotiko mėgėjų net neįtaria, kad jis skatina širdies kraujagyslių susirgimus, vėžį, diabetą. „Koks tai narkotikas?“ – paklausite jūs. Galbūt kai kas nustebs, išgirdęs atsakymą. Kofeinas. Jo yra ne tiktai kai kuriuose vaistuose, bet ir daugelyje populiarių maisto produktų.

Kas yra kofeinas? Ne visi žino, kad kofeinas artimas kokaino ir nikotino giminaitis. Be to ši cheminė medžiaga priklauso narkotikų grupei amfetamino pagrindu. Dažnai mes net neįtariam, kad užtenka 2 – 3 puodelių kavos per dieną, kad pakeisti juos išgėrusio žmogaus elgesį.

Kofeino poveikio pasekmės mūsų smegenims ir nervų sistemai yra daug blogesnės nei galime įsivaizduoti. Daugiausiai žinomas kofeino poveikio rezultatas – nemiga. Kofeinas neleis jums užmigti. Ir netgi jeigu jūs miegojote kiek priklauso, išgėrę kelis puodelius kavos, neapsirikite – jūsų miego kokybė bus labai prasta. Tie, kas vartoja kofeiną, patiria pačius įvairiausius neigiamus jausmus (agresyvumą, nuovargį, nusivylimą) daug stipriau nei tie, kurie jo nevartoja.

Įdomų tyrimą atliko dr. Mervynas Hardingas (Mervyn G. Hardinge) Loma Lindos universiteto Visuomenės sveikatos mokykloje. Dr.Hardingas tyrinėjo dvi vorų rūšis. Jis pastebėjo, kad vienos rūšies vorai daro gražius, simetriškus, didelius voratinklius, ir panaudojo šią rūšį savo bandymams. Labai sumaniai mokslininkas sugebėjo išmatuoti be galo mažą kofeino dozę, kurią labai plona adata įleisdavo į voro kūną. Kiekvienam vorui būvo duodama dozė, tolygi dviem puodeliams kavos suaugusiam žmogui. Po to buvo tyrinėjami tų vorų tinklai. Voratinkliai buvo visiškai iškraipyti. Jie buvo maži, turėjo nedaug gijų ir atrodė groteskiškai. Prieš kofeino dozę voratinkliai turėdavo po 30-35 apskritus šilkinio siūlo žiedus. Net 48 valandas po vienos kofeino dozės padaryti voratinkliai vis dar buvo iškraipyti ir turėjo tik po 12-13 žiedų. Tinklai tebebuvo iškraipyti ir po 72 valandų. Jie tapo normalūs tik po 96 valandų!
Toks pat kofeino poveikio procesas vyksta ir su mumis. Mes tiesiog nustojam adekvačiai priimti realybę ir normaliai atlikti kasdieninius savo įsipareigojimus. Kartais mes net nesusimąstom, kodėl kenčia mūsų šeima ir darbas. O priežastis tame, kad mes, kaip tie vorai pripumpuoti kofeino, deformuojam visus žmogiškų santykių veiklos, minčių ir jausmų voratinklius.

Poveikis sveikatai

• Turite žinoti, kad ir mūsų fizinei sveikatai kofeinas daro labai negatyvų poveikį. Pirmiausiai jis priverčia skrandį gaminti daugiau rūgšties, todėl žmonės, vartojantys kofeino turinčius produktus, dažnai kenčia nuo refliukso.

• Kofeinas labai pakenkia skrandžio sfinkteriui (įskrandžio raumeniniam raukui), kuris rūpinasi, kad maistas į skrandį patektų tolygiai. Kavos poveikis sutrikdo jo funkciją. Žmonėms, kurie vartoja daug kavos, gręsia skrandžio opa.

• Dauguma net neįtaria, kad kofeinas didina širdies ligų riziką. Jis didina kraujospūdį, tuo pačiu sukeldamas infarkto ir insulto riziką. Prisiminkite, kad 5 puodeliai kavos per dieną 300 % padidina širdies kraujagyslių ligų riziką. Todėl verta rimtai susimąstyti apie atrodo tokio nekalto malonumo pasekmes.

• Vos 1 puodelis kavos per dieną padidina inkstų ir plaučių ligų riziką. Labai dažnai kofeinas stimuliuoja vėžinių ląstelių vystymąsį ir augimą.

• Ypač nėščios ir maitinančios moterys turėtų susimąstyti, ar verta vartoti kofeino turinčius gėrimus. Kodėl?

Daugybė tyrimų patvirtino faktą, kad nėščios meterys, kurios išgeria 3 – 4 puodelius kavos ar arbatos per dieną, dvigubai padidina riziką neišnešioti kūdikį. Dar iki kūdikio gimimo moteris, vartojanti kofeiną, gali labai jam pakenkti. Gydytojai konstatuoja, kad pas nėščias moteris, kurios vartoja produktus, turinčius kofeino, vaisiaus svoris mažesnis, pastebimi įvairūs vystymosi sutrikimai, lėtas embriono augimas.
Maitinančios motinos, kurios geria kavą, taip pat sukelia savo mažyliams pavojų. Yra žinoma, kad kofeino kiekis, petekęs su motinos pienu į vaiko kraujo apytakos sistemą, pasilieka tenai nepakitęs iki 80 val., nors motinos kraujyje jis išlieka tik 5 – 6 valandas.
Mokslo pasaulyje yra visuotinai pripažįstamas faktas, kad kofeinas yra narkotikas ir reguliarus jo vartojimas netgi mažais kiekiais sukelia rimtą priklausomybę. Atsisakyti kavos, arbatos ir kitų kofeino turinčių gėrimų – išmintingas sprendimas, tačiau daugeliui ne taip lengvai įgyvendinamas.

Kaip atsisakyti kofeino?

Jeigu jūs apsisprendėte nutraukti kofeino turinčių produktų vartojimą, prisiminkite!

1. Po 12 – 24 val. po to, kai nutraukiate kofeino vartojimą, gali atsirasti abstinencijos sindromas. Jis pasireiškia galvos skausmu, nuovargiu, apatija, nerimu, irzlumu.

2. Neleiskite, kad šie pirminiai simptomai išgąsdintų jus, nes dauguma iš jų išnyks per pirmas 36 val. ir galutinai išnyks po savaitės.

3. Pradėkite kiekvieną dieną nuo kontrastinio dušo. Po to apsitrinkite sausu rankšluosčiu. Pavalgykite sočius pusryčius, kad turėtumėte pakankamai jėgų dienos pradžiai. Meskite rūkyti. Dienos bėgyje gerkite daug vandens. Vanduo padės pašalinti kofeiną iš jūsų organizmo. Pasistenkite nuolat vartoti įvairių naudingų vaistažolių arbatas tuo laiku, kai įprastai gerdavote kavą. Mankštinkitės.

4. O svarbiausia, prisiminkite, kad jūs šioje kovoje nesate vienišas. Visą neaprėpiamą visatą ir jūsų organizmą valdo mylintis ir jus suprantantis Dievas. Pasitikėkite Dieviška jėga. Prisiminkite apie tai, kad Dievas taip pat nori, kad jūs būtumėte laisvi nuo bet kokios priklausomybės. Jis pasiruošęs suteikti jums pergalę prieš bet kokį blogą įprotį. Jis pažadėjo: „Štai aš – VIEŠPATS, visos žmonijos Dievas! Argi yra man kas neįmanoma?” (Jeremijo 32 : 27) Apsisprendę šiandien nevartoti bet kokių kofeino turinčių produktų, niekada dėl to nesigailėsite. Biblija visus mus kviečia rūpintis savo organizmu. Juk tai nuostabus Dievo kūrinys. Todėl „Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei.“ (I Korintiečiams 10 : 31)

Šaltinis: Laikraštis „Vaši kliuči k zdorovju“ 2010 04

Daugiau apie kavą galite skaityti Vernono V. Fosterio knygoje „Naujo gyvenimo pradžia“.

Pamąstymai apie sveikatą – SĄMOKSLAS

Šiandien galima rasti labai daug informacijos apie tai, kas kenkia mūsų sveikatai ir kas padeda ją išsaugoti. Kaip atsirinkti iš tos gausybės tai, kas tikra, kas tinka man? Nelengva užduotis, nes vienaip ar kitaip turime patikėti kuriuo nors autoriumi.
Ar gali šiandieninė medicina mums duoti gerų patarimų?

Šiandien yra tikrai daug medicininių tyrimų, kurie ne tik atskleidžia ligų priežastis, bet ir padeda suprasti, kaip išvengti tų ligų. Tačiau reikia pastebėti vieną svarbų dalyką. Visumoje mūsų medicina nėra orientuota į profilaktiką. Nors ir kaip atskiri medikai norėtų, tačiau visumoje medicina yra priklausoma nuo tų, kurie ją finansuoja. Tai nėra kažkokia išimtis mūsų vartotojiškoje visuomenėje. Kiekvienas iš mūsų, turėdamas galimybę pelnyti didelius pinigus, neišvengiamai bus gundomas daryti įtaką tiems, nuo kurių sprendimų priklauso mūsų pelno augimas arba mažėjimas. Tokiu atveju sąžinė, nuolat primenanti apie žalą visuomenei, jos sveikatai, dažnai pasitraukia į antrą planą. Čia visada surasim sau pasiteisinimų. Juo labiau, kad ir pati visuomenė labiau rūpinasi ne savo sveikata, bet daugiau materialine gerove. Juk retas iš mūsų domisi, ar produktai parduotuvių lentynose ekologiški, ar jie pilnaverčiai. Dažniausiai mus domina tik skonis ir kaina, na gal dar išvaizda…

Nieko neturiu prieš mediciną, netgi priešingai – norėčiau ją apginti. Kaip vieną iš kriterijų, kaip rinktis informaciją apie sveikatą, siūlyčiau šaltinius, kurie naudojasi medicinos mokslo tyrimais, ir labai atsargiai naudotis tokia informacija, kuri siūlo visiškai nepasitikėti specialistais, gąsdina sąmokslu.
Medicinos padėtis tikrai nepavydėtina. Iš vienos pusės gydytojų paruošimas numato ligų diagnozavimą ir jų gydymą. Čia tikrai daug pasiekta. Negalima jiems reikšti pretenzijų dėl to, kad ligų daugėja. Jie, kaip geri mechanikai, gali nustatyti gedimą ir suremontuoti mus, tačiau neatsako už mūsų beatodairišką savo kūnų eksploataciją. Gal sulyginimas perdaug supaprastintas, tačiau, tikiuosi, padės suprasti kokie kartais nepagrįsti būna mūsų kaltinimai medikams.
Iš kitos pusės medicina yra spaudžiama farmacijos pramonės ir maisto pramonės, kurios tikrai nesuinteresuotos ką nors keisti ir turi didžiulę įtaką visuomenės nuomonės formavimui. Juk bet kokie tyrimai turi turėti finansavimą, ir jų rezultatas turi atsipirkti. Pavyzdžiui, jeigu tyrimas nustatė, kad avietėse esančios medžiagos stabdo vėžio vystymąsi, ar bus tokie tyrimai tęsiami arba plačiai skelbiami visuomenėje? Juk aviečių neužpatentuosi, nes jos visiems prieinamos ir ne žmogaus sukurtos. Čia, kaip rašė apaštalas Paulius savo laiške Timotiejui: „ Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jai pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių.“ ( I Tim. 6 : 10)
Todėl taip jau atsitiko, kad mūsų laikais didžioji visuomenės dalis daug geriau žino, kokie vaistai padeda nuo įvairių negalavimų, nei, pavyzdžiui, kaip maitintis, kad tų negalavimų nebūtų.
Kaip ir minėjau pradžioje, informacijos apie tai, kaip nesusirgti, tarsi ir netrūksta, tačiau dauguma tų, kurie ima rimčiau domėtis, atranda, kad informacija yra labai prieštaringa.

Dažnai tenka girdėti nuomonę, kad viskuo kalta chemijos pramonė (mėgstam mes ieškoti kaltų). Tikrai, ji padarė didžiulę įtaką šiandieniniam pasauliui, pakeitė mūsų gyvenimą, buitį, ir nesakykit, kad nesinaudojate jos paslaugomis. Šiandien to neišvengsim. Tai jau veikia ir vargiai ar įmanoma tai pakeisti. Nuo 1930 metų chemijos pramonės pajėgumai išaugo daugiau kaip 200 kartų, jos gaminamų ir patenkančių į aplinką medžiagų asortimentas skaičiuojamas šimtais tūkstančių. Jų pavojingumas nėra pilnai ištirtas, tačiau iš tų, kurios ištirtos (apie 1000), 95 % yra kancerogeniškos, t.y. sukelia vėžį. Kad ir kokių priemonių žmonija dabar imtųsi, norėdama tai sustabdyti, rezultatai, geriausiu atveju, bus tik po šimtmečių, nes visi vandenynai jau užteršti. Ištyrus baltųjų meškų, kurios gyvena toli nuo civilizacijos, organizmą paaiškėjo, kad jis užterštas įvairiais toksinais iki tokio lygio, kad joms gręsia išnykimas dėl nevaisingumo ir nusilpusio imuniteto. Dar taip pat yra užterštas tik žmogaus organizmas. Kodėl tokia, atrodo, paradoksali situacija. Pasirodo, kad baltoji meška yra mitybos grandinės viršūnėje. Ji minta ruonių ir stambių žuvų mėsa, kurie minta smulkesne žuvimi, kuri minta dar smulkesne ar vėžiagyviais, planktonu. Nuodingos chemijos pramonės (ir ne tik jos) atliekos, toksinai, kurie nesuyra, galų gale patenka į upes, vandens telkinius, jūras, kur patenka į dumblių, vėžiagyvių, po to į žuvų, jūros gyvūnų organizmą. Kiekviename iš tų organizmų jie kaupiasi, todėl juos valgantis gauna iškarto, sukauptą per ilgą laiką, didelę dozę toksinų. Yra paskaičiuota, kad toksinų, esančių vandenyje koncentracija, keliaujant mitybos grandine iki plėšriųjų žuvų gali išaugti iki milijono kartų. Taip civilizacija „pričiumpa“ baltąsias meškas, kurios gyvena labai toli nuo jos.

Kaip ir minėjau, mes negalime dabar pakeisti mus supančios aplinkos. Tačiau nesame visiškai bejėgiai. Jau vien iš paminėto tyrimo galima padaryti išvadą, kad mūsų valioje pasirinkti ką valgysim. Jeigu mūsų maistas bus augalai (net ir užteršti) juose toksinų koncentracija bus mažesnė šimtus, o kartais net tūkstančius kartų nei mėsoje tų gyvūnų, kurie maitinasi tais augalais. Tuo pačiu norėčiau perspėti tuos, kurie tikisi mėsą pakeitę žuvimi, apsisaugoti nuo įvairių ligų. Tai tiesa, kad žuvis turi labai svarbių mūsų organizmui riebiųjų rūgščių, pilnaverčių baltymų, mikroelementų. Tačiau toksinai labiausiai linkę kauptis riebaliniuose audiniuose, o būtent riebios žuvys (lašišinės) yra labiausiai vertinamos. Žuvies pasirinkimas maistui turėtų būti vertinamas pagal tai, iš kokio vandens telkinio ji pagauta, plėšri ar žolėdė ji yra ir koks jos amžius. Prioritetas turėtų būti teikiamas toms, kurios užaugo vandens telkinyje, į kurį nenuteka pramoninės ar buitinės nuotekos, tai turėtų būti negrobuonis ir kuo mažesnė (jaunesnė). Paprastas pavyzdys: ichtiologai yra paskaičiavę, kad lydeka iki 4 – 5 kg svorio, kad priaugtų 1 kilogramą svorio, turi suvalgyti apie 10 kg žuvų. Kai jos svoris viršija 5 kg, kad priaugtų 1 kg svorio, ji turi suryti nuo 50 iki 100 kg žuvies. Tai reiškia, kad ji ir toksinų sukaups jau 5 – 10 kartų daugiau kiekvienam savo kūno svorio kilogramui.
Daug kas gali pasakyti, kad nėra skirtumo ką valgysi, juk viskas užteršta. Tačiau, kaip ir minėjau, labai skiriasi teršalų koncentracija. Be to augalai turi medžiagų, kurios neutralizuoja toksinų poveikį. Todėl valgydami vaisius, daržoves, grūdinius, ankštinius, kad ir neekologiškai užaugintus, mes gauname daug fitochemikalų, kurie apsaugo mus nuo toksinų poveikio.

Šiandien labai populiarios įvairios sąmokslo teorijos. Jose visada nurodoma žmonių grupė, kuri suinteresuota išnaikinti didžiąją dalį žmonijos. Tai vis tas mūsų noras surasti visų mūsų bėdų kaltininką. Nesiginčysiu, galbūt ir yra tokių grupių. Tačiau tie dalykai, kurie labiausiai mums kenkia, priklauso tik nuo mūsų pasirinkimo. Tikrasis kaltininkas kiekvieną rytą žvelgia į mus iš veidrodžio. Nebūkime to sąmokslo prieš žmoniją dalimi. Keiskim savo gyvenimo įpročius ir „sąmokslininkai“ turės eiti išmaldos prašyti. Pats didžiausias sąmokslas vyksta mūsų galvose – mūsų norų, žalingų įpročių, mūsų godumo sąmokslas prieš sveiką protą.

Autorius: Vytautas Kulšė pagal  David Servan – Schreiber, MD, PhD, „Anti Cancer“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM