Asocialus vaiko elgesys susijęs su tabako poveikiu

▫️Maži vaikai, kurie tapo pasyvaus rūkymo aukomis, vėliau taps agresyvūs ir demonstruos asocialų elgesį, sakoma naujame Monrealio universiteto tyrime. 40% vaikų susiduria su tabako dūmais.

▫️Be to, pasyvus rūkymas daug pavojingesnis nei aktyvus. Kuo mažesnis vaikas yra veikiamas tabako dūmų, tuo didesnė žala, nes vaikystėje vyksta aktyvus smegenų vystymasis. 2055 vaikų (nuo pat gimimo iki 10 metų) tyrimo rezultatai parodė, kad kai kurie iš jų buvo pasyvaus rūkymo aukos.

▫️Buvo atsižvelgta net į laikiną tabako poveikį. Agresyvumas šiems vaikams dažniausiai pasireikšdavo ketvirtos klasės pabaigoje. Pasirodo, pasyvus rūkymas gali nulemti deviantinį elgesį (netoleruotiną arba socialines normas pažeidžiantį elgesį).

▫️Reikia pasakyti, kad ankstesniuose tyrimuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tam, ar moteris rūkė nėštumo metu (aktyviai ar pasyviai). Į rūkančiųjų buvimą namuose nebuvo atsižvelgta. Mokslininkai tik pradėjo tirti asocialaus elgesio problemas, susijusias su rūkymu.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/povedenie-rebyonka-svyazano-s-vozdeystviem-tabaka/

Sveikatą reikia laimėti – užsidirbti pačiam

Siūlau pasiklausyti ištraukos iš Nikolajaus Amosovo knygos „Mintys apie sveikatą“.

Nikolajus Michailovičius Amosovas – žinomas kardiologas ir mokslininkas, akademikas. Be pasiekimų kardiologijoje, jis garsėja savo teorija apie sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, siekiant ilgaamžiškumo. Savo knygoje Nikolajus Amosovas pasakojo apie savo požiūrį į kūno kultūrą ir savo sveikatą. Pasiklausykite…

“GYDYTOJAI GYDO LIGAS, O SVEIKATĄ REIKIA LAIMĖTI – UŽSIDIRBTI PAČIAM”. (N. Amosovas)

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/nikolaj-amosov-bolet-kategoricheski…/

Sirgti kategoriškai nenoriu

Siūlau paskaityti ištrauką iš Nikolajaus Amosovo knygos „Mintys apie sveikatą“.

Nikolajus Michailovičius Amosovas – žinomas kardiologas ir mokslininkas, akademikas. Be pasiekimų kardiologijoje, jis garsėja savo teorija apie sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, siekiant ilgaamžiškumo. Savo knygoje Nikolajus Amosovas pasakojo apie savo požiūrį į kūno kultūrą ir savo sveikatą:

▫️Užaugau šiauriniame kaime pusiau valstiečių šeimoje. Negalėjau pakęsti kūno kultūros nuo pirmų mokyklos pamokų: buvau nerangus ir labai bijojau atrodyti juokingas. Todėl iš pamokų pabėgdavau. Bet gyvenimas davė savo tonusą: vasarą, nors ir nedidelis, bet – ūkis; žiemą gyvenau mokytojos bute ir buvau atsakingas už vandens nešimą, malkų skaldymą, šaligatvio valymą. Čerepovece nebuvo miesto transporto, mokykla toli. Buvau liesas ir stiprus, nors ir ne sportiškas. Nežaidžiau jokių žaidimų.

▫️Ligomis nesirgau, bet kiekvieną pavasarį prasidėdavo lengva avitaminozė (kaip aš dabar įsivaizduoju): kraujavo dantenos, skaudėjo akis. Vasarą atsigaudavau nuo daržovių ir uogų. Nesimankštinau, bet teko daug vaikščioti. Ir apskritai nepamenu, kad tada studentai būtų sirgę.

▫️Baigęs abu institutus, dar metus praleidau aspirantūroje, paskui pabėgau į Čerepovecą ir iki karo pradžios dirbau ligoninėje. Jokių ligų. Taip ir karas praėjo, kur buvau lauko ligoninės vedantysis chirurgas.

▫️Iškart po 30-ties pradėjo skaudėti nugarą: įtarė radikulitą. Nepamenu, kad dėl to būčiau neoperavęs, bet kartais pasitrauki nuo stalo – nei atsisėsti, nei pasilenkti. Po 1946 (tūkstantis devyni šimtai ketiriasdešimt šeštų) metų demobilizacijos Maskvoje buvo bado periodas. Nuo 1947 pavasario iki 1952 rudens dirbau Briansko regioninėje ligoninėje. Ten buvo turgus, pagaliau su žmona atsivalgėme. Net pilvukas pradėjo augti. Svoris išaugo iki 66 kg, o studentavimo dienomis būdavo iki 55 kg. Ūgis 168 centimetrai. Radikulitas progresavo, prasidėjo aritmija, širdies permušimai. Padarė elektrokardiogramą – nieko ypatingo. Tada prisidėjo skrandžio skausmai, peršvietė – irgi nieko. Brianske buvo daug darbo, masė sunkiausių operacijų, kelionės, skubūs iškvietimai. Disertacijos: kandidato, daktaro. Apskritai, kai persikėlėme į Kijevą, aš vis dar vadinausi sveikas, bet, kaip „priklauso“, sulaukus keturiasdešimties, jau atsirado „silpnų grandžių“: širdies aritmija, radikulitas ir stiprūs skrandžio spazmai. Padarė stuburo rentgeno nuotrauką ir rado didelių pakitimų. Ortopedas, senas profesorius Jeleckis pažvelgė į mane, jauną profesorių, ir pasakė: „Pražūsi, kentėsi visą gyvenimą ir bus vis blogiau“. Jis man patarė vykti į Teberdą.

▫️Taip sulaukęs 40-ties sulaukiau sveikatos problemų. Reikėjo arba ką nors sugalvoti, arba eiti įprastu ligų pramintu keliu. Į Teberdą nevažiavau (ir apskritai sanatorijose lankiausi tik du kartus: 1948 ir 1968 m., bet pasidariau sau stuburo lavinimo kursą. Pradėjau nuo 100-to judesių, bet tai nepadėjo, kartojosi recidyvai (atkryčiai). Tada prisidėjo kiti judesiai, nustojau vairuoti automobilį, pradėjau vaikščioti visur pėsčiomis.

▫️Pirmiausia dingo širdies permušimai, o kai pasiekiau 1000 – tį judesių (10 pratimų po 100 kartų), nustojo skaudėti nugarą. Kauliniai „ūsai“ (ataugos) tarp slankstelių vis dėlto neišnyko, bet per 25 metus nei kiek nepadidėjo. Kartais truputį skauda, bet su buvusiais skausmais negalima lyginti. Retu rūpesčiu tapo ir skrandžio spazmai, tik po sunkių operacijų ir kitų nemalonumų pertekliaus. Svoris sumažėjo iki 56 kg. Anksčiau kraujospūdžio nematavau, bet pastaraisiais metais buvo 120/75. Pulsas 50. „Viskas kaip priklauso“, kaip sakydavo trisdešimtaisiais. Visiška savikontrolė.

▫️Labai jau giriuosi, bet dar apie bėgimą. Sveikatai pakako tūkstančio judesių geru tempu, o bėgti gatve neketinau: vargina, o ir žmonės juoksis.
Bet štai dukra užaugo, žmonai bendravimo trūko. Sako: „Nusipirksiu šunį“. Mes su Katia atsisakėme jį prižiūrėti, bet žmona vis tiek nusipirko dobermaną pinčerį. Kiekvieną dieną vaikščiojo su juo po 3 valandas. Šuo pasirodė toks švelnus, net neįsivaizdavau, kiek malonumo jis gali suteikti.

▫️Žmona dirba, pati tvarko buitį, jai ir taip sunku, o čia dar šuo. Sako: „Turėsiu grąžinti, jėgų neapskaičiavau, nesuspėju“. Ji, žinoma, nebūtų atidavusi, bet mane pastūmėjo. Apskritai, greitai visi rytiniai pasivaikščiojimai atiteko man ir taip pat vakariniai išeiginėmis dienomis. Kad negaištume laiko ryte, mes su Čiari pradėjome bėgioti. Į pajuokas nekreipėme dėmesio, tegul žmonės laiko tai tradicinėmis „profesoriaus keistenybėmis“. Bėgiojome 20 minučių ir ten pat, skvere, aš dariau mankštą. Rengiausi visai lengvai. Įsitikinau: bėgimas – puikus dalykas. Jei ne šuo, taip ir nebūčiau išbandęs. Čiari taip pat krūvis būtinas – pasižiūrėkite į šiuos vargšus miesto grynaveislius šunis: jie kaip ir jų šeimininkai nutukę ir netreniruoti. Mes su Čiari jau penkerius metus bėgiojame be pertraukų ir palaikome formą.
Apie maistą aš jau kalbėjau. Jokio specialaus mitybos režimo nėra. Svorį sunku išlaikyti. Ne alkanas, bet niekada neatsisakyčiau dar (užvalgyti). Sveriuosi kiekvieną dieną. Namuose juokiasi: „kvaištelėjęs“, pagalbininkai, tikriausiai, tą patį kalba tarpusavyje. Ką padarysi? Nesu linkęs atsipalaiduoti, mano gyvenimas nelabai saldus su mano chirurgija, bet sirgti kategoriškai nenoriu. Įsitraukiau į šitą „apribojimų ir apkrovų režimą“, atrodo, taip ir turi būti. Štai tokie mano santykiai su sveikata.”

Ir dar keleta Nikolajaus Amosovo CITATŲ apie sveikatą:

??Kad būtum sveikas, reikalingos asmeninės nuolatinės ir ryžtingos pastangos. Niekas negali jų pakeisti. Žmogus yra toks tobulas, kad sugrąžinti sveikatą galima beveik iš bet kurio jos nuosmukio taško. Tik pastangų su amžiumi ir gilėjant ligoms reikia vis daugiau.

??Gamta gailestinga: užtenka 20-30 minučių mankštos per dieną, bet tokios, kad uždustum, suprakaituotum ir kad pulsas padvigubėtų. Jei šis laikas padvigubinamas, tai apskritai bus puiku.

??Sveikatai vienodai būtinos keturios sąlygos: fizinis AKTYVUMAS, mitybos APRIBOJIMAS, GRŪDINIMASIS, mokymasis ILSĖTIS ir skyrimas tam laiko. Ir dar penkta – LAIMINGAS gyvenimas! Gaila, be pirmųjų sąlygų, laimė sveikatos nesuteikia. Bet jei gyvenime nėra laimės, tai kur rasti paskatų stengtis pasitempti ir pasninkauti? Deja!”

✅“GYDYTOJAI GYDO LIGAS, O SVEIKATĄ REIKIA LAIMĖTI – UŽSIDIRBTI PAČIAM”. (N. Amosovas)

Straipsnis parengtas pagal N. Amosovo knygą „Mintys apie sveikatą“

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/nikolaj-amosov-bolet-kategoricheski-n…/

8 geriausi gydytojai – gydytojas susivaldymas

▫️Daugelis iš mūsų nesupranta tikrojo susivaldymo prasmės. Daugeliui susivaldymas reiškia saikingumą arba sugebėjimą save kontroliuoti. Pažiūrėkime, ką reiškia tikras susivaldymas.

▫️Vebsterio žodynas susivaldymą apibūdina kaip “saikingumą veiksmuose, mintyse ar jausmuose, įskaitant saikingą alkoholinių gėrimų vartojimą”. Pagal kitą apibrėžimą “tikras susivaldymas reiškia atsisakyti visko, kas žalinga ir išmintingai naudoti tai, kas stiprina sveikatą”.

▫️Taigi, jei remsimės antruoju apibrėžimu, nesunku suprasti, ar įmanoma būti saikingiems, vartojant arseną ar strichniną. Kai kurių dalykų geriausia visiškai atsisakyti, pavyzdžiui, tabako, alkoholio ir kitų pavojingų, priklausomybę sukeliančių medžiagų.

▫️Kai kuriuos žmones klaidina moksliniai tyrimai. Yra daug staipsnių, kad alkoholis naudingas širdžiai. Daugelis šių straipsnių buvo kritikuojami dėl iškraipytų stebėjimų ir šališkų socialinių-ekonominių grupių įtakos. Naujausi Oksfordo universiteto tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimo žala viršija saikingo vartojimo naudą. Rezultatai rodo, kad net vartojant mažas alkoholio dozes, moteriai padidėja rizika susirgti krūties vėžiu, kepenų ir tiesiosios žarnos vėžiu, o rūkantiems – burnos ir gerklės vėžiu. Nėra tokio alkoholio vartojimo kiekio, kurį būtų galima laikyti nepavojingu.

▫️Tačiau alkoholis – ne vienintelė problema. Tabakas pretenduoja vadintis pačiu negailestingiausiu žudiku visame pasaulyje.

▫️Kas nors gali pakausti: „Kur Biblijoje parašyta, kad negalima rūkyti?“ Gal būt kas nors paklaus, kur Šventasis Raštas draudžia pornografiją ar azartinius žaidimus.

▫️Biblijoje nerasite specifinių šiuolaikinių problemų, nes senovės žmonės nežinojo nei interneto, nei kazino, nei tabako. Tačiau Biblijoje labai konkrečiai pasakyta, kad mūsų kūnai – Šventosios Dvasios šventykla. Daugelio Biblijos veikėjų nuopuolį galima paaiškinti nesusilaikymu.

▫️Labai liūdna suvokti, kad kuo labiau pasiduosime užgaidoms, tuo lengviau jos mus valdys. Gerai prisimenu savo pagyvenusią tetą, kuri visada buvo labai išranki ir konservatyvi. Kai ji išėjo į pensiją, televizija tapo pagrindine jos pramoga. Kartą užėjau pas ją ir nustebau pamatęs, kad ji per televizorių žiūri nepadorią programą. Dar kartą įsitikinau tiesa: į ką žiūrime, tuo ir tampame, geru ar blogu! Tai, kas iš pradžių šokiruoja, taps „normaliu“, jei ir toliau žiūrėsime ar galvosime apie tai. Mane stebina, kad daugelis kelia sau pavojų, įsileisdami į sąmonę tai, kam jų sąžinė priešinasi!

▫️Taigi, tikras susivaldymas mus moko visiškai atsisakyti visko, kas žalinga, ir išmintingai naudoti tai, kas naudinga sveikatai. Tik nedaugelis žmonių teisingai supranta mitybos svarbą savo sveikatai, charakteriui, naudą šiame pasaulyje ir amžinam likimui. Apetitą visada turi kontroliuoti moraliniai ir intelektualiniai gebėjimai. Kūnas turi būti pavaldus protui, o ne protas kūnui.

✅ Tikrasis susivaldymas pasiekiamas visiškai, pilnai pavedant savo gyvenimą Šventosios Dvasios vadovavimui. Susilaikymas savo esme yra dvasinė savybė, parodanti mūsų dvasingumą.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/8-luchshih-doktorov-doktor-vozderzhan…/

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM