Kategorija: Susirgimai, ligos

Paskelbta

Keiskite savo gyvenimo būdą, kol nevėlu

Šiame filme atkreipiamas dėmesys į žalingą cukraus ir perdirbto maisto poveikį, padedama suprasti diabeto riziką ir parodoma, kaip pakeisti gyvenimo būdą, kad sveikata pagerėtų.

Istorija prasideda Azijos kaimo ūkininkų bendruomenėje. Ištikus sunkiems laikams, šeima nusprendžia palikti savo kaimą ir ieškoti geresnio gyvenimo mieste. Tėvas įsidarbina taksi vairuotoju, o motina – fabrike. Jie daug sėdi ir pradeda valgyti nesveiką maistą, kuriame daug pridėtinio cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Jie visi priauga svorio, ypač tėvas, kuriam pasireiškia klasikiniai 2 tipo diabeto simptomai.

Sūnaus paskatinta, šeima kreipiasi pagalbos į slaugytoją ir pakeičia savo aktyvumą bei mitybos būdą. Padeda ir močiutė, ir jie kartu sudaro planą, kaip vėl tapti sveikiems.

Filme skatinama grįžti prie tradicinio mitybos būdo ir sveikų vietinių maisto produktų iš turgaus, taip pat kasdien vaikščioti pėsčiomis. Akcentuojama, kad šeima yra pokyčių dėmesio centre, o ne tik nustatytas pacientas.

Filmas skatina grįžti prie sveiko gyvenimo būdo: sveikos mitybos bei kasdieninio vaikščiojimo. Pagrindinis dėmesys skiriamas šeimai, o ne tik konkrečiam pacientui.

Paskelbta

Apsauga nuo virusinių infekcijų

Pakankamas skysčių vartojimas ir tinkama patalpų oro drėgmė yra būtini kvėpavimo takų, ypač nosies ir apatinių kvėpavimo takų gleivinės imunitetui užtikrinti.

Saugokite savo sveikatą. Sveika gyvensena – tai ilgalaikė investicija į gerą savijautą ir tvarią sveikatą.

Šaltiniai:

WHO: Influenza, an Unpredictable Threat

Dry air and mucous membrane immune response

The Common Cold: How We Catch It and Treat The Symptoms

Paskelbta

Kaip sustiprinti organizmą

Organizmo jautrumas infekcijoms priklauso nuo imuninės sistemos būklės, kurią gali susilpninti šie veiksniai:

  1. Peršalimas ir miego stoka – mažina organizmo atsparumą.
  2. Fizinio aktyvumo trūkumas – silpnina kraujotaką ir organizmo tonusą.
  3. Dažnas užteršto oro įkvėpimas – dirgina kvėpavimo takus ir silpnina jų apsaugą.
  4. Nesveikas mitybos racionas – per daug riebalų ir cukraus, per mažai daržovių ir vaisių blogina imuninės sistemos darbą.
  5. Žarnyno mikroflora – disbalansas silpnina imunitetą.
  6. Lėtinis stresas – hormonų pusiausvyros sutrikimai mažina apsaugines jėgas.
  7. Higiena ir skysčiai – netinkama higiena bei nepakankamas vandens vartojimas apsunkina organizmo detoksikaciją.

Svarbu žinoti, kaip kasdieniai įpročiai veikia sveikatą ir padeda išlaikyti organizmo atsparumą.

!!! Organizmo imuninės sistemos darbas tampa efektyvus tik laikantis sveikos gyvensenos, kuri remiasi aštuoniais pagrindiniais sveikatos principais:

  1. Mityba – subalansuota, turtinga augaliniais produktais.
  2. Saulės šviesa – būtina vitamino D sintezei ir nuotaikai gerinti.
  3. Judėjimas – reguliari fizinė veikla.
  4. Oras – švaraus oro svarba.
  5. Poilsis – kokybiškas miegas ir atsipalaidavimas.
  6. Vanduo – pakankamas vandens gėrimas ir grūdinimasis.
  7. Saikingumas – susilaikymas nuo visko, kas kenkia ir saikingumas visame, kas naudinga.
  8. Pasitikėjimas Dievu ir streso valdymas – dvasinė ramybė ir psichologinė sveikata.

Šie principai užtikrina harmoniją ir stiprina organizmo atsparumą infekcijoms. Sveika gyvensena – tai ilgalaikė investicija į gerą savijautą ir tvarią sveikatą.

Rūpinkimės savo sveikata.

Paskelbta

Gripas: kada jis tampa pavojingas

Gripas yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusai. Ši liga dažnai pasireiškia šaltuoju metų laiku ir plinta labai greitai per oro lašelius, kai sergantis asmuo čiaudi, kosėja ar net kalba. Nors gripas kartais painiojamas su peršalimu, tai yra rimtesnė liga, galinti sukelti pavojingų komplikacijų.

Gripo komplikacijos ir rizikos grupės

Gripo komplikacijos gali būti lengvos, tokios kaip sinusitas ar vidurinės ausies uždegimas, tačiau kai kuriais atvejais jos tampa pavojingos gyvybei.

Dažniausios rimtos komplikacijos:

  • Plaučių uždegimas (pneumonija): Dažniausia ir pavojingiausia gripo komplikacija. Ji gali būti sukelta tiek gripo viruso, tiek bakterijų.
  • Širdies ir kraujagyslių problemos: Gripas gali paūminti esamas širdies ligas ar sukelti širdies raumens uždegimą (miokarditą).
  • Kvėpavimo nepakankamumas: Ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis.

Rizikos grupės:

  • Maži vaikai (ypač iki 2 metų).
  • Vyresni nei 65 metų asmenys.
  • Nėščios moterys.
  • Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, astma, širdies ar inkstų ligomis).
  • Silpną imunitetą turintys asmenys (pvz., dėl vėžio gydymo ar imunodeficito ligų).

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Nors gripas dažnai praeina be komplikacijų, svarbu žinoti, kada būtina medicininė pagalba. Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

  • Aukštą temperatūrą (>39 °C), kuri išlieka ilgiau nei 3 dienas.
  • Sunkumą kvėpuoti arba dusulį.
  • Stiprius krūtinės skausmus arba spaudimo jausmą krūtinėje.
  • Staigų simptomų pablogėjimą po laikino pagerėjimo.
  • Sumišimą, mieguistumą ar sąmonės sutrikimus.
  • Stiprią dehidrataciją (pvz., sumažėjęs šlapinimasis, burnos džiūvimas, galvos svaigimas).

Vaikams gripo požymiai, reikalaujantys pagalbos:

  • Greitas arba sunkus kvėpavimas.
  • Lūpų ar veido pamėlynavimas.
  • Atsisakymas gerti skysčius.
  • Nuolatinis dirglumas arba vangumas.

Elgesys, didinantis komplikacijų riziką

Net ir jauniems bei sveikiems žmonėms gripas gali sukelti komplikacijų, jei nesilaikoma tinkamų ligos valdymo principų.

  • Nesubalansuotas poilsis ir fizinis aktyvumas: Per didelis fizinis aktyvumas sergant gripu gali dar labiau nusilpninti organizmą ir padidinti komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar širdies raumens uždegimas, riziką, todėl svarbu rasti pusiausvyrą tarp poilsio ir lengvo judėjimo, kad išvengtumėte per ilgo gulėjimo ar pernelyg intensyvaus aktyvumo.
  • Nepakankamas skysčių vartojimas: Dehidratacija apsunkina organizmo kovą su virusu.
  • Savigyda: Neteisingai vartojami vaistai arba antibiotikai, kurie neveikia virusų, gali pabloginti būklę.
  • Grįžimas į darbą ar mokyklą per anksti: Ne tik padidėja komplikacijų rizika, bet virusas platinamas ir kitiems.

Kaip apsisaugoti nuo gripo?

  • Higiena: Dažnas rankų plovimas, paviršių dezinfekcija.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas stiprina imunitetą.
  • Skiepai: padeda išvengti gripo ir jo komplikacijų. Skiepai nuo gripo gali būti aktualūs:
    • Žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms, t.y. turintiems didesnę tikimybę susirgti sunkiomis gripo komplikacijomis.
    • Tiems, kurie dažnai bendrauja su rizikos grupių asmenimis ir nori apsaugoti juos nuo infekcijos.

Gripas nėra tik „stipresnis peršalimas“. Laiku pastebėjus pavojingus simptomus ir kreipiantis į gydytoją, galima išvengti rimtų komplikacijų.

Šaltiniai:

  1. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). (n.d.). Influenza (Flu). https://www.cdc.gov/flu/
  2. World Health Organization (WHO). (n.d.). Influenza. https://www.who.int/
  3. Fowlkes, A., et al. (2014). Incidence of medically attended influenza during pandemic and post-pandemic seasons through the influenza vaccine effectiveness network, 2010–2012. Clinical Infectious Diseases, 58(1), 19-27. https://academic.oup.com/cid
  4. Nicholson, K. G., et al. (2003). Influenza. The Lancet, 362(9397), 1733-1745. https://www.thelancet.com/
Paskelbta

Peršalimo ligos: priežastys, skirtumai

Peršalimo ligos yra viena iš labiausiai paplitusių sveikatos problemų pasaulyje. Jos dažnai siejamos su šaltesniu oru, nors iš tikrųjų pagrindinė priežastis yra virusai, ne šaltis.

Kas sukelia peršalimo ligas?

Labiausiai paplitę peršalimo ligas sukeliantys virusai yra:

1. Rinovirusai – atsakingi už 30–50 % atvejų.

2. Koronavirusai – kai kurie tipai taip pat sukelia įprastą peršalimą.

3. Adenovirusai ir paragripo virusai – retesni sukėlėjai.

Šie virusai perduodami per oro lašelius (kosint, čiaudint), tiesioginį kontaktą su sergančiuoju arba per užterštus paviršius.

Kokios būna peršalimo ligos?

Peršalimo ligos gali pasireikšti skirtingomis formomis, priklausomai nuo paveikto kvėpavimo sistemos segmento:

1. Rinitas – nosies gleivinės uždegimas, pasireiškiantis sloga ir nosies užsikimšimu.

2. Faringitas – gerklės skausmas ir paraudimas.

3. Sinusitas – prienosinių ančių uždegimas, kuris gali sukelti galvos skausmą ir spaudimo jausmą veide.

4. Laringitas – balso stygų uždegimas, dėl kurio gali atsirasti užkimimas ar net balso netekimas.

Kuo peršalimo ligos skiriasi nuo gripo?

Ir gripas, ir peršalimas yra kvėpavimo takų infekcijos, tačiau juos sukelia skirtingi virusai ir turi skirtingus simptomus:

1. Simptomų stiprumas:

– Peršalimas paprastai pasireiškia lengvais simptomais: sloga, čiauduliu, lengvu gerklės skausmu.

– Gripas pasireiškia staiga ir stipriai: aukšta temperatūra, stiprus nuovargis, raumenų skausmas.

2. Komplikacijos:

– Peršalimas retai sukelia komplikacijas.▫

– Gripas gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas.

3. Trukmė:

– Peršalimas dažniausiai trunka 5–7 dienas.

– Gripo simptomai gali trukti iki dviejų savaičių.

Kaip apsisaugoti nuo peršalimo ligų?

1. Higiena:

– Dažnai plauti rankas muilu.

– Vengti liesti veidą, ypač akis, nosį ir burną.

– Dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.

2. Imuniteto stiprinimas:

– Sveikai maitintis, gausiai vartoti vaisius ir daržoves.

– Išlikti fiziškai aktyviems.

– Pakankamai miegoti ir vengti streso.

3. Apsauga nuo kontakto:

– Vengti artimo kontakto su sergančiais.

– Jei sergate, kosėkite ir čiaudėkite į alkūnės linkį.

Šaltiniai:

  1. Turner, R. B. (2001). The common cold: Causes and treatments. Journal of Clinical Virology, 19(2), 87-92.
  2. Eccles, R. (2005). Understanding the symptoms of the common cold and influenza. The Lancet Infectious Diseases, 5(11), 718-725.
  3. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Cold versus flu. Retrieved from https://www.cdc.gov/flu/symptoms/coldflu.htm.
RSS
Follow by Email
Facebook
Facebook
fb-share-icon
YouTube
INSTAGRAM