Jūsų smegenys gali viską
Mieli skaitytojai, pristatome jums ištrauką interviu su žinomu vaikų neurochirurgu Benu Karsonu, legendiniu gydytoju, rašytoju ir pasišventusiu krikščioniu.
– Daktare Karsonai, ką jūs bendrai galite pasakyti apie smegenis?
– Smegenys – absoliučiai nuostabus organas, kaip ir visa Dievo kūrinija. Vidutiniškai jas sudaro 100 mlrd nervinių ląstelių – neuronų. Per 1 sekundę jos gali apdoroti 2 mln bitų informacijos, jos įsisavina viską, ką jūs kada nors girdėjote ar matėte. Kai kurie žmonės sako, kad nereikia daug mokytis, nes perkrausi savo smegenis, bet jų perkrauti neįmanoma. Net jei jūs sužinosite naują faktą kiekvieną sekundę, jums prireiks 3 mln metų, kad pradėtumėte perpildyti smegenis, todėl tokia tikimybė nedidelė. Mes nežinome, kur gimsta potraukis dvasiniams dalykams ir kaip mes galime bendrauti su savo Kūrėju. Mūsų smegenys atsakingos už visas šias funkcijas.
– Kas labiausiai jus stebina smegenyse?
– Labiausiai smegenyse mane stebina jų sudėtingumas ir informacijos apdorojimo greitis. Pavyzdžiui, jeigu aš pasakysiu: „Pakelkite dešinę ranką“, – jūs iš karto ją pakelsite. Viskas paprasta, bet kaip tai vyksta: garso bangos išeina iš mano lūpų, patenka į jūsų išorinę ausį, pasiekia būgnelį, klausos sraigę, garso mechaninė energija virsta elektros energija, tada signalas klausos nervu perduodamas į klausos branduolius, iš ten – dar toliau… Galiausiai signalas patenka į smilkininę dalį, o iš ten į kaktinę, paskui dar reikia išlaikyti atmintį apie garsą hipokampe, tada signalas eina atgal į kaktinę dalį, iš ten per stuburo smegenis į rankų raumenis ir viskas tik dėl to, kad jūs galėtumėte pakelti ranką, ir vyksta akimirksniu. Pagalvokite apie tai!
– Daktare Karsonai, turiu klausimą iš davsingumo ir psichiatrijos sankirtos? Kokia jūsų gyvenimo prasmė?
– Kiekvieno žmogaus gyvenimas turi prasmę. Kiekvienam Dievas davė kažkokius talentus. Jeigu mes tinkamai juos naudosime, pagerės ne tik mūsų gyvenimas, bet ir aplink mus esančių žmonių. Mums reikia padaryti pasirinkimą: gyventi tik dėl savęs ar atnešti naudą visuomenei, kurioje gyvename.
Kai kurie žmonės yra labai savanaudiški. Aš buvau toks vaikystėje. Dėl šios priežasties turėjau nežabotą temperamentą. Viskas pasikeitė po to, kai bandžiau peiliu smogti vienam vaikinui. Taip atsitiko, kad jis turėjo diržą su didele metaline sagtimi. Aš pataikiau į šią sagtį ir peilis nulūžo. Po to užsidariau vonioje ir pradėjau nuoširdžiai melstis ir skaityti Bibliją. Viešpats man parodė, kad mano pykčio priežastis slypi mano egoizme. Viskas mano gyvenime sukosi aplink mano personą. Kažkas su manim neteisingai pasielgė, kažkas paėmė mano daiktą… Dievas parodė, jeigu rūpinsiuos kitais, tai pyktis praeis. Tai buvo paskutinis kartas mano gyvenime, kai turėjau pykčio priepuolį.
Labai svarbu suprasti, kas yra jūsų herojai. Mano pats didžiausias Herojus – Jėzus Kristus, Kuris mirė už mano nuodėmes ir išgelbėjo mane. Antras herojus – tai mano mama. Ji nugyveno neįtikėtinai sunkų gyvenimą, bet niekada neieškojo pasiteisinimo. Dėl šios priežasties mes su savo broliu galėjome susitvarkyti savo gyvenimą. Mes tiesiog neieškojome pateisinimo savo nesėkmėm, bet visada ieškojome sprendimo.
– Kaip jūs apibūdintumėte laimę? Kas jus asmeniškai daro laimingu?
– Nėra nieko, kas padarytų tave laimingesniu, nei harmoningi santykiai su savo Kūrėju. Ta harmonija daro įtaką visiems kitiems santykiams gyvenime. Nebegalvoji tik apie save ir gali pastebėti ir mėgautis tuo, ką matai: paukščių čiulbėjimu, lapais, gėlėmis ir žole, ir visu tuo, pro ką praeitum įprastame gyvenime. Būdamas gerai emociškai nusiteikęs, pradedi galvoti, ką gero galima padaryti kitiems. Nėra nieko maloniau, kaip daryti gera kitam žmogui, pamatyti šypseną jo lūpose. Jei tu medikas, tu duodi žmogui dar vieną galimybę gyvenime. Jei tu dirbi socialinės psichologijos ar sociologijos sferoje, tu padedi žmonėms suprasti savo dovanas, padedi jiems įgyti nepriklausomybę, duodi gyvenimo viziją – visa tai veda į laimę. O tai kas neveda į laimę, tai – pinigai. Aš pažįstu daug turtingų ir nelaimingų žmonių.
– Ar jums teko patirti emocinį perdegimą ir ką jūs galėtumėte patarti tokios būsenos profilaktikai?
– Įdomu, kad neurochirurgai dėl patirto streso ilgai negyvena. Bet aš niekada nepatyriau griaunančio streso, kol neišėjau į pensiją. Pensijoje supratau, kad praradau pusiausvyrą ir išgyvenu didelį stresą.
Manau, kad pasaulėžiūra vaidina didžiausią vaidmenį. Stresą lengviau įveikti, kai supranti, kad Dievas viską kontroliuoja. Paskutiniu laiku bendravau su daugeliu žmonių, išgyvenančių kartų nusivylimą. Jie sako, kad viskas griūva. Aš jiems visada atsakau: „Prisiminkite, kad Dievas viską kontroliuoja, o mums Jis leidžia tik padėti Jam. Todėl galvokite, kad galite Jam padėti, bet nemanykite, kad Dievas prarado kontrolę“.
– Daug metų jūs dirbote onkologijos srityje. Ar galite vienu žodžiu apibūdinti tai, ką reikia sakyti pacientui arba jo artimiesiems?
– Viltis. Vėžys – mirtinas susirgimas. Prisimenu vieną ypatingą atvejį. Mano pacientas buvo krepšininkas. Jam buvo glioblastoma – ypatingai piktybinis smegenų auglys. Paprastai žmonės numiršta per metus laiko nuo diagnozės nustatymo, bet jis gyveno metai po metų, ir mes stebėjomės, kad jam viskas gerai. Po to jo nuotaka jį paliko, jis labai nusivylė ir po trijų savaičių mirė. Tai kalba apie didelę emocinės būsenos įtaką. Mes turime suprasti, kad mūsų emocijos valdo įvairius fiziologinius procesus organizme.
– Anglų patarlė sako: „Už kiekvieno didelio vyro stovi didelė moteris“. Kas jus įkvepia jūsų žmonoje, kaip ji jus palaiko?
– Kendi – nuostabus žmogus, labai bendraujanti ir draugiška. Aš ne toks, esu linkęs į uždarumą ir jei ne mano žmona, tai aš nebūčiau pažinęs daugelio žmonių ir nedalyvaučiau daugelyje projektų.
– Kokios yra arba buvo jūsų šeimos tradicijos, ir kuo jos ypatingos?
– Kai mūsų berniukai augo, pietų metu kiekvienas turėjo surasti ir papasakoti kažką įdomaus, ko nežinojo kiti. Taip mes visi mokėmės. Dar viena tradicija – kiekvienas turėjo perskaityti po dvi eilutes iš „Saliamono patarlių“ ir visiems paaiškinti. Aš pamaniau, jeigu mes darysim tai, berniukai įgis išminties ir mes nebūsime viena iš šeimų, kurios vaikai nieko nepasiekė. Ir tai suveikė.
Kalbėjosi Jurij Bondarenko
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
Pagerinkite savo psichinę ir emocinę sveikatą
Psichikos sveikatos problemos dažnesnės nei manome. Dauguma žmonių vis dažniau darbą praleidžia dėl emocinių, o ne fizinių sveikatos problemų.
Gera psichinė sveikata, proto ir kūno ryšio dėka, palaiko ir gerina fizinę sveikatą.
30 metų trukusiame tyrime buvo stebimi 447 optimistiški ir pesimistiški žmonės. Paaiškėjo, kad optimistai gyveno ilgiausiai, o pesimistai mirė anksčiau už visus.
Tyrimų rezultatai patvirtina, jeigu turite teigiamą požiūrį į gyvenimą ir esate kupini vilties, didesnė tikimybė, kad gyvensite geriau, ilgiau ir sveikiau.
Dėkingumas
Dėkingumas tai vienas iš veiksnių, labiausiai susijusių su gera psichine sveikata. Nereikėtų tai kas gyvenime gera laikyti savaime suprantamu dalyku. Dėkingumas parodo, kad vertinate tai, ką turite, vertinate praeities, dabarties palaimas ir tikitės, kad geriausia bus ateityje.
Paprastas padėkos laiško parašymas labiau sumažina depresiją ir padidina laimės jausmą, nei bet kuri kita intervencija, kurias patyrė tyrimo dalyviai.
Ką galite padaryti?
1. Veskite dėkingumo dienoraštį: užrašykite 5 dalykus, už kuriuos esate dėkingas. Iš naujo išgyvenkite laimės jausmus, kuriuos jie jums atnešė.
2. Išmokite džiaugtis akimirka, mėgautis šios dienos džiaugsmais ir galimybėmis.
3. Kasdien mokykitės pamatyti už ką galite padėkoti Dievui.
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/psihicheskoe-i-emoczionalnoe-zdorove/
Laisvas nuo nusikaltimų ir narkotikų
Vitalijus augo protingas ir aktyvus berniukas, tačiau, patekęs į gatvę, tapo nusikaltėliu, priklausomu nuo narkotikų, ir dalį savo gyvenimo praleido kalėjime. Bet ten jis buvo išgelbėtas ir išgydytas. Vitalijus pats papasakojo apie keičiančią Dievo meilę.
Kai mokiausi pradinėse klasėse, žiūrėjau filmus su Žanu Klodu van Damu (Jean-Claude Van Damme) ir panašius, svajojau išmokti kovos menų, gatvėje mokiausi daryti salto ir piruetus. Kartą į mūsų mokyklą atėjo geografijos ir kūno kultūros praktikantas. Jis buvo kikbokso vyriausiojo trenerio asistentas. Aš užsiprašiau į kikbokso sekciją. Dalyvavau varžybose ir parodžiau gerus rezultatus.
Šeimoje buvo pastovios problemos su patėviu. Būdamas 15 metų išėjau iš namų, mečiau mokyklą. Tuo metu dar pradėjau šokti breiko šokius. Mūsų mieste patekau į geriausią komandą, mus kvietė į visus koncertus. Anksti paragavau šlovės ir su tuo susijusių “gyvenimo malonumų”. Mes šokome naktiniuose klubuose, ten pamačiau banditus ir užsidegiau šia nusikaltėlių pasaulio romantika. Tai, ką mačiau per televizorių, dabar mačiau realybėje. Be to, mane traukė brolybės idėja, kurios man trūko, nes turiu tris seseris ir augau be tėvo. Taip patekau į nusikaltėlių gaują. Mane, pasirodo, dar varžybose pastebėjo ir gatvėje pasižymėjau tvirtais kumščiais. Palaidojau daug draugų ir pats daug kartų per stebuklą išlikau gyvas.
Norėjau viską išbandyti. Neturėjau tikslo kaupti pinigus. Dievo neieškojau. Kartais melsdavausi, nueidavau į bažnyčią. Mano protą užtemdė pasaulio filosofija, bet sužinoti tiesą norėjau.
Buvau 6 ar 7 kartus teistas, bet 2022 metais, jei Dievas duos, šie teistumai, teismo sprendimu, bus panaikinti. Bausmę atlikau penkerius metus. Galėjau sėsti visam laikui, bet brolija mane išpirko. Paskui du kartus trumpam kalėjau už narkotikų laikymą ir vartojimą.
7 metus vartojau narkotikus – taip gyvenau. Apsvaigęs nuo narkotikų, nenorėjau prablaivėti, nemačiau prasmės. Nusivyliau pasauliu, savimi, gyvenimu, meile, mama – viskuo. Nenorėjau gyventi ir 2007 metais šešis kartus smeigiau sau peiliu. Šlovė Viešpačiui, Jis išsaugojo mano gyvybę ir šį kartą. Po šio įvykio supratau, kad neturiu teisės atimti kažkam gyvybės net ir sau, tačiau toliau lėtai žudžiausi narkotikais, nenorėjau priimti šio pasaulio realybės.
Apimtas eilinės nevilties 2018 metais meldžiausi: “Viešpatie, kodėl aš vis dar gyvenu? Kodėl aš toks bevertis vis dar gyvas? Tiek kartų galėjau nudvėsti kaip šuo, mane galėjo užmušti. Kodėl tu mane išlaikei, kam aš reikalingas šiame pasaulyje?” Tuo metu paskutinį kartą “sėdėjau” už narkotikus. Po šios maldos pagalvojau: “Viešpatie, gal Tu vėl nori mane nuo kažko apsaugoti”, ir nusprendžiau, kad reikia visa tai palikti. Mečiau cigaretes, narkotikus, alkoholį, nešvankias kalbas.
Pradėjau skaityti Bibliją ir Viešpats man parodė kitką – ne tai, ką siūlo šio pasaulio filosofija, o tai, ką jis mums paliko – lobį Savo gyvojo žodžio puslapiuose. Tada mano gyvenimas pradėjo keistis. Skaitydamas Bibliją, pradėjau elgtis taip, kaip ten parašyta. Kalėjime susipažinau su tikinčiu žmogumi. Mes su juo pradėjome švęsti sabatą, nes iš Biblijos supratau, kad tai Dievo garbinimo diena, kurią Jis paliko kaip kūrimo paminklą garbinimui ir bendravimui su Juo.
Penktadienį mane išleido, o šeštadienį atėjau į bažnyčią. Ten lankiau Biblijos kursus ir buvau pakrikštytas. Pradėjau pasakoti žmonėms apie Dievą, mokiau juos Biblijos. Bažnyčioje pradėjau giedoti chore. Viešpats padovanojo man galimybę rašyti giesmes. Nuo tada palaikau asmeninį ryšį su Dievu.
Kuo arčiau Dievo, tuo labiau supratau, kad laiką, kurį skiriu darbui, galiu pašvęsti tarnauti Dievui ir žmonėms. Dievui skyriau pirmą vietą savo gyvenime. Labai noriu tapti tarnautoju, todėl išvažiavau į kitą miestą kaip evangelistas ir mokysiuos, kad gaučiau vidurinį išsilavinimą. Ateityje noriu tapti pastoriumi.
Viešpats išgydė mane nuo sunkių ligų, kuriomis susirgau vartodamas narkotikus. Dabar esu visiškai sveikas, nuteisintas Kristuje ir, dėka Dangiškojo Tėvo malonės ir meilės, gyvas! Šlovė ir dėkingumas Kūrėjui už Jo meilę ir kantrybę mums, nusidėjėliams!
O Dievo atsakymas į mano maldą: “Myliu tave, todėl tu gyvas“.
Vitalij Ovčinikov
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/svoboden-ot-prestuplenij-i-narkotikov/
