COVID-19 pandemija – “sudėtingiausia krizė po antro pasaulinio karo”. Negalima paneigti šio fakto. Kilo pavojus ne tik mūsų fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Kaip galime valdyti savo mintis ir jausmus, kad išgyventume šią krizę ir taptume stipresni? Štai keletas patarimų:
1. TAI KRIZĖ. PRIIMKIT ŠĮ FAKTĄ.
Taip, tai krizė. Ji atėjo pas mus netikėtai. Ji mums gresia netikrumu ir dalykų, kurie mums svarbūs ir brangūs, praradimu. Ši realybė mums primena, kaip viskas gali greitai pasikeisti. Niekada negalime numatyti, ką ruošia ateinanti diena. Tik Dievas gali.
Krizės mąsto sumenkinimas ar perdėjimas nieko gero neduos. Kyla pavojus neįvertinti kilusios krizės pasekmių, bet nieko gero iš to nebus, jeigu taip pat be saiko ją išpūsime. Tegul ji būna tokia, kokia yra, nei didesnė, nei mažesnė, pagal mūsų žinių ir supratimo ribas.
Ženkite po vieną žingsnį. Nėra kelio atgal ir galimybės pabėgti. Žingsnis po žingsnio eikite į nežinomą ateitį. Tačiau atminkite, kad geriau eiti su kuo nors kartu. Jei vienas nukris, kitas galės jį pakelti.
Krizė išryškina mūsų geriausias ir blogiausias savybes. Pasiruoškite pastebėti abi šias apraiškas savyje ir kituose. Būkite kantrūs, malonūs ir užjaučiantys sau ir kitiems.
Krizė gali būti lūžio taškas, tiek į gerąją, tiek į blogąją pusę. Pasistenkite gauti iš jos kiek galima daugiau naudos.
2. NEBUS LENGVA. SUPRASKITE TAI.
Skirtingai nuo košmaro, kuris pažadina mus vidury nakties, šiandienos problema – realybė, su kuria susiduriame kiekvieną dieną. Negalime priversti jos dingti. Esant tokiai situacijai iš savo pusės turime daryti viską, ką galime.
Mes negalime kontroliuoti. Tačiau padarykime viską, ką galime, ir paskatinkim kitus daryti tą patį. Padaryti viską, ką galime, esame pasirengę tada, kai priimame tikrovę tokią, kokia ji yra.
Neigiamos pasekmės neišvengiamos. Nuostoliai. Įtampa. Reikės kažkiek laiko. Tačiau ši krizė gali turėti ir palankių pasekmių.
Daugelis patirs fizinių, psichologinių, socialinių, finansinių, egzistensinių ir dvasinių sunkumų. Nėra prasmės bandyti įtikinti save ir kitus, kad viskas gerai. Tai netiesa. Tačiau pagalbos ir paguodos galime rasti vieni kituose ir Dieve. Atėjo laikas susivienyti.
3. TAI LAIKAS APMĄSTYMAMS.
Atėjo laikas pertraukai. Mes gyvename sparčiai besivystančiame ir trumpalaikiame pasaulyje. Daugelis užsiėmę gamindami arba vartodami beveik kiekvieną laisvą minutę. Toks gyvenimo tempas palieka mažai laiko apmąstymams, jausmų analizei, pokalbiams ir ryšių kūrimui. Pandemija mus “sustabdė” įvairiais apribojimais. Mes ir patys galėtume sulėtinti tempą: numatyti naujas veiklos sritis, mąstyti, užduoti klausimus, atlikti analizę, persvarstyti kai kuriuos dalykus. Nesistenkite griebtis visko, kas po ranka. Kruopščiai viską apgalvokite. Ar gyvenu tokį gyvenimą, kokį noriu gyventi? Kokios yra tikrosios mano gyvenimo vertybės ir prioritetai? Ar mano veiksmai atitinka mano žodžius ir norus? Būtent mūsų veiksmai, o ne žodžiai parodo mūsų nuoširdumą.
Krizei apėmus šalis, galime pastebėti, kad mūsų širdys ir protai prisipildo aplinkybėmis išprovokuotų, apsoliučiai nesusijusių tarpusavy ir audrinančių mūsų sąmonę, minčių: apie praeitį, apie dabartį ir apie ateitį. Mintys, kurios mus gali stebinti; mintys, apie kurių egzistavimą mes net neįtarėme; mintys, kurių jėgos net neįsivaizdavome. Jos gali užlieti mus kaip bangos. Bet mes galime jas kontroliuoti. Šis variantas geresnis nei pirmasis. Tačiau ateinančios bangos negalime numatyti. Jūs turite tam pasiruošti, kad minčių valdymo procesas būtų stiprus ir sklandus, kaip banga.
Autorius: Torben Bergland, medicinos mokslų daktaras, psichiatras
Brangieji, tikiuosi, kad radote Jums asmeniškai aktualių, svarbių minčių 
.
Straipsnio tęsinį – 2 dalį rasite ČIA.
Psichikos sveikatos problemos dažnesnės nei manome. Dauguma žmonių vis dažniau darbą praleidžia dėl emocinių, o ne fizinių sveikatos problemų. 
Dėkingumas
1. Veskite dėkingumo dienoraštį: užrašykite 5 dalykus, už kuriuos esate dėkingas. Iš naujo išgyvenkite laimės jausmus, kuriuos jie jums atnešė.
