Kodėl kova su viršsvoriu dažnai yra kova su vėjo malūnais?

Patyrinėkime – svorio kontrolės psichologiją, t.y. kokią įtaką smegenys daro mūsų apetitui ir Virssvorio mazinimasvalgymo įpročiams. Šiandien mūsų visuomenėje tai ypatingai svarbi problema, nes atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje kas antra moteris ir kas trečias vyras turi viršsvorį. Nors vis daugiau žmonių laikosi dietų, vartoja svorį reguliuojančius papildus, nutukusių žmonių tik daugėja. Skaičiuojamas didelis pelnas, pardavimų rekordai – tai parduodamos knygos, treniruokliai, medikamentai, kurie turėtų patobulinti kūno linijas, deja viršsvorį turinčių žmonių skaičius ne mažėja, o vis sparčiau auga.

Kas slypi už šios epidemijos? Ar žvilgsnis į apetito ir svorio kontrolės funkcijas smegenyse gali padėti suprasti, kodėl valgome tai, ką valgome? Gal tai padėtų paaiškinti, kodėl tiek daug dietų baigiasi nesėkme?

Pasak tyrimų, atliktų JAV, išvadų stebina tai, kad 95% žmonių, kuriems galiausiai pasisekė numesti svorio, vėl jo priaugo po poros metų, ir dažnai papildomai 15% daugiau. Norėčiau paklausti – ką mes galvotume apie testą, kuris būtų nesėkmingas 95% studentų? Ar mes kaltintume studentus, kurie nepakankamai mokėsi ar buvo nemotyvuoti? O gal spėliotume, kad kažkas negerai su užduotimi, kuri turi tokį aukštą nesėkmių rodiklį?

Tradiciškai apkūnūs žmonės apibūdinami kaip mažai turintys valios ir tingūs. Tačiau ar iš tiesų pusė lietuvių gali būti paženklinti tokiomis etiketėmis? Ir ne tik lietuviai, bet ir kiti Europos sąjungos valstybių gyventojai?!

Nauji moksliniai duomenys keičia mūsų supratimą. Tyrimų išvados nurodo į glaudų ryšį tarp viršsvorio ir galimos priklausomybės nuo rafinuotų maisto produktų, turinčių didelį cukraus ir riebalų kiekį. Iš tiesų, tiek tyrimuose su gyvūnais, tiek su žmonėmis buvo rasta nerimą keliančių panašių pokyčių smegenyse. Šiuos pokyčius sukėlė tiek didelį riebalų ir cukraus kiekį turintys produktai, tiek narkotikai, tokie kaip morfinas ir kokainas! Abu jie panašiai veikia smegenų sritis, kurios mums sukelia malonumo jausmą. Stiprus tam tikrų maisto produktų poreikis, kaip ir narkomanų poreikis gauti daugiau narkotikų, aktyvuoja tą pačią smegenų sritį. Žiurkėms nustojus duoti didelį riebalų kiekį turinčio maisto, smegenyse vyksta panašūs pokyčiai, kaip ir narkomanams nutraukus vartoti narkotikus. Ar tai reiškia, kad mes tampame šiuolaikinės, perdirbtų produktų dietos narkomanais? Įvairių šalių tyrimai rodo, kad didėjant prieigai prie greito maisto ir perdirbtų produktų didėja nutukusių žmonių skaičius. Buvo atlikti tyrimai su žiurkėmis. Jei jos gaudavo prieigą tik prie tradicinio žiurkių maisto granulių, jos ėsdavo tik tiek, kiek reikia išlaikyti kūno svorį, tačiau, jei būdavo duodamas maistas su dideliu riebalų / cukraus kiekiu, jos prarasdavo kontrolę ir ėsdavo tol, kol galiausiai nutukdavo. Be to, nutukusios žiurkės ėsdavo šį maistą netgi gavusios elektros šoką valgymo metu! Sąrašas produktų, kurie yra laikomi dažnais priklausomybės sukėlėjais yra: šokoladas, ledai, saldūs ar riebūs pyragaičiai ir sausainiai, sūris ir saldainiai. Tyrimai parodė tai, ką daugelis jau žino – reikalinga daugiau nei tik stipri valia siekiant pakeisti mitybos įpročius.

Be didelio cukraus ir riebalų kiekio rafinuotuose maisto produktuose vis didesnį susirūpinimą kelia maisto priedai. Didelis kiekis konservantų, skonio stipriklių, dažomųjų medžiagų, dirbtinių saldiklių ir kitų cheminių medžiagų dedamų į mūsų maistą, turi didelį poveikį smegenų funkcijoms ir priklausomybės maistui formavimui.

Užuot kaltindami tik asmenį, turintį svorio problemų, mes matome, kad kaltė turi būti skiriama ir maisto pramonei. Siekiant padidinti pardavimus maisto produktai yra papildomi priedais, kurie padeda didinti jo suvartojimą ir netgi gali sukelti priklausomybę. Reklamos pramonė apsupa mus įvairiais dirgikliais, kurie nuolat primena mums maisto produktus, kurių trokštame. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu nustatyta, kad mokiniai mato 40 000 maisto reklamų per metus – 72% iš jų yra saldainių, saldumynų ir greito maisto.

Yra ne tik fizinis komponentas, bet ir psichologinis komponentas, kokius produktus ir kiek mes valgome. Buvo nustatyta, kad dažnai padidinto streso aplinka padidina saldžių maisto produktų vartojimą, kurie gali sukelti nutukimą. Mes valgome ne tiktai dėl alkio, bet ir dėl streso, dėl žemos savivertės ar beviltiškumo, dėl kompanijos arba tiesiog iš nuobodumo. Mes dažnai susiduriame su stresu ir įtampa. Tyrimai parodė, kad svorio metimo sėkmės tikimybė yra daug didesnė, jeigu yra stipri psichologinė parama. Labai svarbu išspręsti menkos savivertės, streso bei depresijos problemas, kad ilgalaikis svorio netekimas būtų sėkmingas.

Ką galime padaryti? Sėkmingas metodas turi būti suderintas su aplinka, fiziniais ir psichologiniais komponentais. Nėra greito sprendimo būdo nutukimo epidemijai. Ji reikalauja mūsų gyvenimo būdo ir požiūrio kaitos.

Patarimai tiems, kurie kovoja su savo svoriu:

  • Visų pirma nekaltinkite tik savęs. Menkavertiškumo ir beviltiškumo jausmas tik padeda sukurti būsimas nesėkmes. Kaip parodė moksliniai tyrimai, problema yra ne tik valios stokoje. Supraskite, kad daugumai žmonių ilgalaikis svorio netekimas nėra lengvas ir greitas, tačiau tai yra gyvenimo būdo ir požiūrio kaitos rezultatas.
  • Taip pat galite sudaryti sąrašą savo mityboje esančių produktų, kurie galėtų vystyti priklausomybę ir prisidėti prie svorio padidėjimo ir nuotaikų kaitos. Atkreipkite dėmesį į natūralų maistą. Valgykite daugiau daržovių bei nerafinuoto maisto.
  • Pradėkite reguliarią mankštos programą, kuri padidintų endorfinų kiekį ir natūraliai stimuliuotų nuotaiką keliančius ir priklausomybę maistui mažinančius smegenų centrus.

Sėkmės jums siekiant šio kilnaus tikslo!

Autorius: Corrie Jankevičienė, Sveikos gyvensenos sodyba „Nova Vita”, LR VSGO „Nauja Pradžia” lektorė

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai” Nr.12

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Ar žinai” Nr.12  rasite:

  • Nutukimo epidemija – realybė ar reklaminis triukas?
  • Tuščios kalorijos.
  • Cukrus – valgant saldu, bet ar saldu po to?
  • Kreminio pyrago šventei receptą – visiškai be cukraus.

Ar žinai 2, 2012 (12)– parsisiųsti

Šparaginės pupelės


Siūlome į jūsų vartojamų daržovių asortimentą įtraukti ir šparagines pupeles. Jos tikrai to vertos.

Turi mažai kalorijų ir daug organizmui naudingų medžiagų: A, B grupės, C, K vitaminų, antioksidantų, ypač tokių kaip flavonoidai, taip pat įvairių mineralinių medžiagų.

Šios medžiagos efektyviai kovoja su laisvaisiais radikalais mūsų organizme, apsaugodamos ląsteles nuo pažeidimų. Vitaminas A padeda regeneruoti odą, todėl mūsų oda atrodo sveikesnė ir jaunesnė, stiprina imuninę sistemą. Vitaminas C dalyvauja kraujo gamyboje. Vitaminas K palaiko normalų kraujo krešėjimą, dalyvauja kaulų atnaujinimo procese, skatina raumenų veiklą, regeneracijos procesus, didina atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą. Vitaminai A, K – tirpūs riebaluose, todėl šparagines pupeles valgykite su nedideliu kiekiu aliejaus.

Flavonoidai stiprina imuninę sistemą, tai galingas slaptas ginklas prieš uždegimus, stiprina vitamino C poveikį, padeda išvengti infarkto, nes apsaugo nuo trombų susidarymo kraujagyslėse. Flavonoidai padeda apsisaugoti nuo vėžio.

Šparaginės pupelės taip pat turi mangano. Jis yra būtinas fermentų, dalyvaujančių angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitoje, komponentas, dalyvauja jungiamojo audinio susidaryme, svarbus kaulų augimui, reprodukcinėms funkcijoms.

Šparaginės pupeles nesudėtinga auginti. Jos nereikalauja daug priežiūros. Tik svarbu skinti dar jaunas, neperaugusias ankštis. O jei nespėjote nuskinti ir ankštys peraugo – palikite, kol pribręs viduje sėklos, tada jas išaižykite ir naudokite kaip paprastas pupeles.

Šparaginės pupeles trumpai apvirkite verdančiame vandenyje, o dar geriau garuose. Galima naudoti su įvairiomis kitomis daržovėmis troškiniams, sriuboms, apkepams, įvairiems įdarams.
Žiemos sezonui trumpai apvirtas šparagines pupeles užšaldykite šaldiklyje.

Šparaginių pupelių maistinė vertė 100 g:

Kalorijos – 31 kcal
Angliavandeniai – 7 g
Baltymai – 2 g
Riebalai – 0,1 g

Vitaminas A – 14 % (RPN)
Vitaminas C – 27 % (RPN)
Vitaminas E – 2 % (RPN)
Vitaminas K – 18 % (RPN)
Vitaminas B1 (tiamino) – 6 % (RPN)
Vitaminas B2 (riboflavino) – 6 % (RPN)
Vitaminas B3 (niacino) – 4 % (RPN)
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 1 % (RPN)
Vitaminas B6 (piridoksino) – 4 % (RPN)
Folio rūgštis – 9 % (RPN)

Kalcis – 4 % (RPN)
Geležis – 6 % (RPN)
Magnis -6 % (RPN)
Fosforas – 4 % (RPN)
Kalis – 6 % (RPN)
Cinkas – 2 % (RPN)
Varis – 3 % (RPN)
Manganas – 11 % (RPN)
Selenas – 1 % (RPN)

Informacija naudota iš  –  nutritiondata.self.com

Natūralios gydymo priemonės – KAJENO PIPIRAS

Neretai skundžiamės gerklės skausmu arba kosuliu. Norėčiau jums rekomenduoti savo vaistinėlėse tam tikslui turėti kajeno pipirų. Tai nuostabi natūrali nuskausminanti ir priešmikrobinė priemonė. Tik pajutus gerklės perštėjimą, įmaišykite 0,25 arbatinio šaukštelio sumaltų kajeno pipirų pusėje stiklinės šilto vandens. Gerkite šį mišinį skalaudami, mažais gurkšneliais, kad būtų kuo ilgesnis kontaktas su gerkle. Neišsigąskite, kad pradžioje šiek tiek degina. Kajenas – aštrus pipiras, bet neužilgo deginimas mažėja ir dažnai greit pasveikstama.

Per paskutinius 5 metus buvo atlikta daugiau nei 1300 mokslinių tyrimų, kad išsiaiškinti, kaip veikia veiklioji kajeno medžiaga kapsicinas. Tyrimų rezultatai tikrai įspūdingi. Kapsicinas yra fitochemikalas, randamas visuose “capsicum” genties vaisiuose. Tai yra būtent tas ingredientas, kuris daro pipirus aitrius (aitrioji paprika ir pan., bet ne juodieji ir baltieji pipirai). Jau seniai kajenas ir jo giminaičiai žinomi dėl savo gydomųjų savybių. Daug tyrimų patvirtina jo sugebėjimą mažinti skausmą. Jo pritaikymo galimybės daug platesnės nei tik gerklės skausmo gydymas. Išsamiausiai jų poveikis yra ištirtas naudojant kapsiciną kaip išorinę priemonę kremo arba pleistro pavidalu nuo artrito ir kitų sanarių skausmų. Kapsicinas skatina skausmo nervinius receptorius išleisti neurotransmiterį (tam tikrą cheminę medžiagą), kuris padeda siųsti signalus apie skausmą į smegenis. Būtent todėl jaučiamas deginantis skausmas ar aitrus skonis. Po kurio laiko tai išsekina nervinės ląstelės sugebėjimą siųsti skausmo signalus. Taip pat kapsicinas padidina kraujotaką toje vietoje, su kuria kontaktuoja. Jeigu naudosite kapsiciną sąnarių skausmui mažinti, kad pajausti didžiausią efektą, reikėtų vartoti bent savaitę. Yra įvairių komercinių preparatų su kapsicinu. Svarbiausia, kad kapsicino koncentracija juose būtų nuo 0,025 % iki 0,075 %. Namuose galite pasidaryti savo tepalą. Arbatinį šaukštelį sumaltų kajeno pipirų sumaišykite su stikline obuolių acto arba su kokoso aliejumi. Skaudančią vietą juo galite patrinti arba sumirkyti marlę ir ja aprišti, iš viršaus uždengus neperšlampamu audiniu arba plastiku. Yra žmonių kurie teigia, kad tai jiems padėjo sumažinti ir net gydyti psoriazės (žvynelinės) simptomus.

Nemažai tyrimų parodė, kad kajeno pipirai gali padėti gydyti skrandžio opas, jeigu jų priežastis yra bakterija (Helicobacter pylori). Reikia gerti 0,25 arbatinio šaukštelio kajeno, išmaišyto puodelyje vandens ryte ir vakare (prieš valgį). Tai gali sunaikinti bakterijas, sumažinti opos skausmus ir stabdyti kraujavimą.

Kajenas (arba kiti pipirai su kapsicinu) gali padidinti organizme medžiagų apykaitą, skystinti kraują ir mažinti kraujospūdį. Žiemą, kai šąla kojos rekomenduojama užberti jų ant kojos, kad padidinti kraujotaką ir apsisaugoti nuo nušalimo!

Tačiau dėl pastovaus vartojimo į vidų yra nemažai perspėjimų apie galimą pavojų. Yra daug neaiškumų dėl kapsicino poveikio galimai sukeliant onkologines ligas. Tiesa, yra nemažai tyrimų, kurie rodo, kad kapsicinas naikina vėžines ląsteles – ypač prostatos ir plaučių vėžio. Bet yra ir gerai atliktų tyrimų, rodančių, kad jis gali veikti kaip kancerogenas – tai yra pakeisti ląstelės genetinę informaciją ir skatinti vėžinių ląstelių formavimąsi. Kol kas tiksliai nežinoma, kodėl tai vyksta ir kada tai gali atsitikti. Daug prieštaringų tyrimų kelia rimtas abejones. Kol nebus atlikta daugiau tyrimų, aš asmeniškai nenaudosiu jų kasdien kaip profilaktinės priemonės, bet daugiau išoriniams kompresams arba į vidų – trumpalaikiam gydymui.

(Dabar internete yra straipsnių teigiančių, kad kajeno pipirų ekstraktas, duotas žmogui aptikus infarktą, gali stebuklingai, iš karto sustabdyti jį. Tačiau yra rimtų abejonių, kad tai patvirtinta tyrimais. Aš daug ieškojau, kokia ekspertų nuomonė arba mokslinių tyrimų tuo klausimu ir niekur neradau teigiamų atsakymų. Tiktai vienas, 2009 metais JAV atliktas tyrimas su pelėmis rodo, kad išorinis kremo su kapsicinu naudojimas infarkto metu gali mažinti širdies ląstelių žūties atvejus.)

Autorius: Corrie Jankevičienė, sveikos gyvensenos sodyba „Nova Vita“

Morkos

• Puikus beta karoteno (vitamino A) šaltinis.
• Geras ląstelienos (maistinių skaidulų) ir kalio šaltinis.
• Padeda apsisaugoti nuo vištakumo (nematymo prieblandoje).
• Padeda sumažinti cholesterolio kieki kraujyje ir apsaugoti nuo vėžio.

Morkos yra kilusios iš Afganistano. Jos turi daug beta karoteno – medžiagos, veikiančios kaip antioksidantas, ir kurią organizmas paverčia vitaminu A. Kuo ryškesnė morkų spalva, tuo didesnis šio svarbaus karotenoido kiekis. Viename puodelyje virtų morkų yra 41 kcal, 4 g ląstelienos ir apie 15 mg beta karoteno. Tai daugiau nei 100 % rekomenduojamos vitamino A (nepaprastai reikalingo plaukams, odai, akims, kaulams ir gleivinei) paros normos. Vitaminas A taip pat padeda apsisaugoti nuo infekcijų.
JAV vyriausybės užsakymu atliktame tyrime buvo nustatyta, kad, praėjus tik 3 savaitėms, savanoriams, kurie kasdien suvalgydavo daugiau nei po 1 puodelį morkų, vidutiniškai 11 % sumažėjo cholesterolio kiekis kraujyje. Sumažėjęs cholesterolio kiekis lemia mažesnę širdies ligų riziką. Panašu, kad cholesterolio sumažėjo dėl morkose esančių labai tirpių skaidulų, daugiausia – pektino.

Matymas tamsoje
Morkos neapsaugos ir neišspręs visų regėjimo problemų, trumparegystės ar toliaregiškumo, tačiau vitamino A stoka sukelia aklumą tamsoje, akys negali matyti prietemoje ir tamsoje. Tinklainės lazdelių ląstelėse vitaminas A, jungdamasis su teroteinu opsinu, sudaro rodopsiną, kuris reikalingas regėjimui tamsiu paros metu. Kartą per keletą dienų suvalgę vieną morką gausite pakankamai vitamino A, kuris padės išvengti nematymo prieblandoje, jeigu jį sukėlė vitamino A stoka.

Virtos ar šviežios?
Natūraliai saldžios morkos yra puikus, daug skaidulų ir mažai kalorijų turintis užkandis. Įdomu tai, kad virimas padidina morkų maistinę vertę, nes verdant suyra kietosios ląstelių sienelės, apsaugančios beta karoteną. Kad organizmas geriau įsisavintų beta karoteną, reikalingas nedidelis riebalų kiekis, nes karotenoidai yra vandenyje netirpūs riebalai. Jei į virtas morkas įpilsite truputį aliejaus, organizmas geriau panaudos šias maistines medžiagas. Virtos ir sutrintos morkos yra puikus kūdikio maistelis, nes jos yra natūraliai saldžios ir turi daug maistinių medžiagų.
Morkose yra ir kitokių karotenoidų (tarp jų – alfa karoteno) bei bioflavonoidų. Papildai neteikia tiek naudos kaip pačios morkos.

Morkos naudingos širdžiai
Tyrimai parodė, kad beta karoteno vartojimas didelėmis dozėmis gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką maždaug 45 %. Morkos yra vienos gausiausių šio svarbaus karotenoido šaltinių. Tyrimai taip pat atskleidė, kad didelės beta karoteno dozės, vartojamos tabletėmis, nepadeda apsisaugoti nuo širdies ligų.

Šaltinis: Pagal – „Sveikos mitybos vadovas“ Reader´s Digest, Alma littera 2008

Braškės

Braškės – puikus vitamino C šaltinis, turi folio rūgšties ir kalio. Nekaloringos, turi daug ląstelienos. Aprūpina organizmą nuo vėžio saugančiais bioflavonoidais.

  • Braškės – skanios, nekaloringos (stiklinėje (≈ 150 g braškių) yra maždaug 62 kcal ) ir turi labai daug vitamino C. Toks pat puikus šio vitamino šaltinis kaip ir apelsinai. Stiklinėje uogų yra maždaug 100 mg vitamino C (daugiau negu 100 % rekomenduojamos paros normos).
  • Braškėse gausu folio rūgšties – stiklinėje yra maždaug 36 mcg (apytikriai 18 % RPN); beveik 230 mg (11,5 % RPN) kalio, 0,6 mg (29 % RPN) mangano, 3 g ląstelienos ir nedidelis kiekis geležies.
  • Braškių grūdeliai aprūpina organizmą netirpia ląsteliena, kuri saugo nuo vidurių užkietėjimo.
  • Braškėse gausu pektinų ir kitos tirpios ląstelienos, mažinančios cholesterolio kiekį kraujyje.
  • Turi bioflavonoidų, tarp jų ir raudonojo antocianino bei elago rūgšties – medžiagų, padedančių išvengti vėžinių susirgimų. Elago rūgštis virimo metu nesuyra, taigi net braškių pyragas ar džemas gali būti naudingi. Tačiau neužmirškite, kad šiuose produktuose yra labai daug cukraus.

Sveikos braškės gali būti saugomos šaldytuve keletą dienų (supjaustytos greitai praranda skonį ir vitaminą C). Laikykite braškes atskirai nuo kitų uogų ir vaisių, nes jos puikiai sugeria kvapus. Prieš valgydami galite nuvalyti braškes drėgnu skudurėliu. Tačiau, jei norite nuplauti, turėsite iš karto suvalgyti, kitaip jos supelės. Nenuskinkite žalios taurelės, nes ji neleidžia vandeniui įsiskverbti į uogą ir atskiesti jos skonį.

  • Braškės turi alergenų ir natūralaus salicilato (į aspiriną panašios medžiagos), todėl kai kuriems žmonėms gali sukelti alergiją. Tačiau būtent dėl salicilato liaudies medicinoje braškės yra laikomos vaistu, galinčiu padėti nuo sąnarių, inkstų ir kepenų ligų.

Šaltinis: Reader´s Digest „Sveikos mitybos vadovas“, Alma littera 2008

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM