Kviečiu pasiklausyti nuotaikingos, pažintinės laidelės vaikams, jų tėveliams ir ne tik…
Kviečiu pasiklausyti nuotaikingos, pažintinės laidelės vaikams, jų tėveliams ir ne tik…
Lektorius: Hans Diehl
Loma Linda universiteto profesorius. Gyvensenos medicinos instituto steigėjas. Kalifornija, JAV
Apie visa tai š. m. kovo 11 – 12 d. vykusioje konferencijoje.
Filmuotą medžiagą galite rasti www.gerizenklai.lt.
Savo ilgamete asmenine patirtimi ir naujausių medicinos mokslo tyrimų rezultatais dalinasi mokslo pasaulyje žymus Loma Lindos (JAV) universiteto klinikų profesorius dr. Hans Diehl.
Jo sukurtos sveikatinimo, visuomenės švietimo, svorio metimo bei su gyvensena susijusių ligų gydymo programos gerai žinomos ir itin veiksmingos.
PROGRAMA:
Kovo 11 d. (penktadienį) 17:30 – „Likimo durys“ – asmeniniai lektoriaus ieškojimai
Video įrašas:
Kovo 12 d. (šeštadienį):
10:00 – „Nuo luošio iki čempiono“
Stebinanti istorija apie žmogų, kuris savo ligos patalą ir ribotą gyvenimo trukmę iškeitė į Loma Lindos universiteto rekomenduojamą sveikatinimo programą.
11:00 – „Įtūžęs. Liūdnas. Laimingas: antros galimybės evangelija“
Pasakojimas paremtas Evangelijos pagal Luką 15 skyriumi, kur dėmesys skirtas „palaidūnui/išlaidžiajam“ tėvui, per dideliam jo dosnumui ir galimai žalojančiam požiūriui į meilę.
Video įrašas:
14:00 – „Peiliai ir šakutės: masinio naikinimo ginklai ar sveikatos ir išgijimo instrumentai?“
Pateikiami mokslinių tyrimų duomenys, kurie gyvenimo įpročius sieja su didėjančiu lėtinių ligų – širdies ligų, vėžinių susirgimų, aukšto arterinio kraujospūdžio, diabeto ir antsvorio protrūkiu. Ypatingas dėmesys bus skirtas mitybos pokyčiams, kaip lemiamam veiksniui sveikatos ir ligos sampratoje.
15:45 – Klausimai–atsakymai
Video įrašas:
Daugybė mokslinių tyrimų, tiek eksperimentiniai, tiek statistiniai, atskleidė, kad mėsos valgymas yra reikšmingas daugelio rūšių vėžio (smegenų, plaučių, skrandžio, inkstų, šlapimo pūslės, gimdos, kiaušidžių, prostatos ir kitų) rizikos veiksnys.
Ypač kenksminga:
• raudona mėsa (jautiena, aviena ir kiauliena),
• grilis (šašlykas),
• kepta mėsa,
• sūdyta ir / arba vytinta mėsa (kumpis, bekonas (šoninė) ir dešros gaminiai).
Remiantis įvairiais tyrimais besaikis nenugriebto pieno vartojimas veda į kelių tipų vėžio vystymąsi: krūties, plaučių, kiaušidžių, prostatos ir šlapimo pūslės.
Ryšys tarp žuvų vartojimo ir vėžio yra mažiau ištirtas, nei ryšys tarp mėsos vartojimo ir susirgimo vėžiu, tačiau jis yra. Žuvies vartojimas (ypač sūdytos ir vytintos) skatina gerklų, nosiaryklės, gimdos, kasos vėžio plėtrą.
Jie gali būti užteršti išmestų į jūrą vėžį sukeliančių chemikalų.
Pagal statistiką kiaušinių naudojimo perteklius (daugiau nei trys per savaitę) veda į krūties vėžio, skrandžio, plaučių, kasos, gaubtinės žarnos, gimdos ir kiaušidžių vėžio vystymąsi.
Kai naudojame ne pilno grūdo gaminius, bet baltą duoną, bandeles ir kitus rafinuotus produktus, yra tam tikra rizika susirgti vėžiu. Bent trys veiksniai gali sukelti šią galimybę:
• Ląstelienos trūkumas.
• Didelis cukraus kiekis.
• Transriebalai: Šis riebiųjų rūgščių tipas sutinkamas pramoniniuose kepiniuose. Keptas maistas ir margarinas taip pat turi transriebiųjų rūgščių, kurios padidina cholesterolio kiekį kraujyje, sukelia aterosklerozę ir širdies priepuolius, o taip pat provokuoja krūties ir gimdos vėžio atsiradimą.
Kavos gėrimas yra tiesiogiai susijęs su šlapimo pūslės vėžiu ir fibrocystic mastopatija – krūties liga, kuri gali būti vėžio preliudija.
Priežastis – ne kofeino kiekis kavoje, bet tam tikrų komponentų buvimas joje. Vadinasi, kavos be kofeino naudojimas taip pat didina šlapimo pūslės vėžio riziką.
Visi alkoholiniai gėrimai skatina vėžio vystymąsi, įskaitant tuos, kurie yra laikomi naudingais, – vynas ir alus. Vėžio vystymuisi nereikia didelių dozių. Vėžio aktyvumas pastebėtas net saikingai vartojant alkoholinius gėrimus.
Vienos vyno taurės (175 ml) vartojimas kasdien didina krūties vėžio riziką moterims 250%.
Maistas su aštriais prieskoniais gali būti tam tikrų vėžio formų, tokių kaip, pvz. burnos ertmės ir stemplės vėžio rizikos veiksnys.
Įvairūs epidemiologiniai tyrimai susieja besaikį baltojo cukraus (sacharozės) vartojimą su šių tipų vėžiu:
• Gaubtinės (storosios) žarnos,
• Skrandžio,
• Gimdos kaklelio.
Taigi, tie, kurie nori sumažinti riziką susirgti vėžiu, turi laikytis vegetariškos dietos.
Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
Vaisiai kartu su daržovėmis – pats efektyviausias priešvėžinis maistas. Atliekami visame pasaulyje moksliniai tyrimai parodė, kad gausiai naudojant daržoves sumažėja vėžio rizika.
• Citrusiniai vaisiai, pavyzdžiui, citrinos, apelsinai ir greipfrutai: Jų priešvėžines savybes lemia kombinuotas vitamino C, flavonoidų, limonoidų ir pektino poveikis.
• Slyvos ir obuoliai: Apsaugo nuo gaubtinės žarnos vėžio.
• Ananasai: Padeda išvengti skrandžio vėžio.
• Vynuogės: Medžiagos, esančios vynuogėse, ypač jų odelėje esantis resveratrolis, turi priešvėžinių savybių.
• Mėlynės ir kitos uogos, pavyzdžiui, braškės, mėlynės ir serbentai turi daug antocianinų – galingų antioksidantų, neutralizuojančių kancerogeninį laisvųjų radikalų poveikį.
• Acerolos vyšnios, gvajavos ir kivi dėka didelio kiekio vitamino C turi anti-kancerogeninių savybių.
Visos daržovės didesniu ar mažesniu mastu apsaugo nuo vėžio. Didelis provitamino A, vitamino C ir antioksidacinių fitocheminių medžiagų kiekis paaiškina antikancerogenį jų poveikį. Efektyviausios iš jų:
• Burokėliai: Sudėtyje turi priešvėžinių fitochemikalų.
• Morkos: Didelė beta-karotino (provitamino A), kitų karotinoidų ir maistinių skaidulų koncentracija morkose paaiškina jų priešvėžinį efektą.
• Bulvinių šeima (Solanaceae): Ši daržovių šeima, ypač pomidorai, baklažanai ir saldžioji paprika apsaugo nuo vėžio. Manoma, kad bulvinių šeimos priešvėžines savybes lemia dideli beta-karoteno (provitamino A), karotinoidų ir vitamino C kiekiai. Visos šios medžiagos yra stiprūs antioksidantai.
• Česnakiniai (Alliaceae): Visos šios šeimos daržovės, ypač svogūnai ir česnakai, turi flavonoidų ir sulfidų esencijos, apsaugančių nuo vėžio.
• Kryžmažiedžiai (Crucifers): Šios šeimos augalai turi įvairių sulfidinių fitochemikalų, kurių priešvėžinis poveikis buvo įrodytas laboratoriniais tyrimais su gyvūnais. Priešvėžinės savybės išlieka ir virtuose augaluose.
Kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai ir ridikėliai – labiausiai pasižymintys savo priešvėžinėmis savybėmis kryžmažiedžiai.
Kruopose esančios skaidulos pagreitina judėjimą žarnyne. Maistinės skaidulos taip pat suriša kancerogenines medžiagas virškinimo trakte ir pašalina jas iš organizmo su išmatomis. Grūdai turi fitatų, kurie turi priešvėžinį poveikį, nors jie sumažina geležies ir cinko absorbciją.
Visi ankštiniai saugo nuo vėžio, nes savyje turi daug ląstelienos ir priešvėžinių fitonutrinų, pavyzdžiui, fito rūgšties ir fitatų.
Sojų pupelės ir sojos produktai: Sojų pupelės ir sojos produktai, ypač tofu ir sojos pienas, turi daug priešvėžinių fitonutrinų. Efektyviausi iš jų izoflavonai – genisteinas ir daidzeinas, neleidžiantys plėstis krūties ir prostatos vėžiui.
Tyrimai atlikti Ispanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose parodė, kad riebalus, naudojamus maiste, keičiant alyvuogių aliejumi, sumažėja krūties vėžio riziką.
Priešingai nei pieno vartojimas, kuris susijęs su įvairių tipų vėžio atsiradimu, jogurto vartojimas apsaugo nuo šios ligos, ypač nuo krūties vėžio.
Probiotinio jogurto sudėtyje esančios aktyvios kultūros ir pieno rūgštis iš dalies paaiškina jo apsauginį poveikį.
Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
Vėžys – labiausiai pražūtinga iš visų ligų, kuriomis serga žmonės. Visame pasaulyje daroma daug pastangų, kad būtų nustatytos šios ligos priežastys.
Svarbiausia iš jų – nesveika mityba. Tai pastebėjo sveikatos reformos šalininkai JAV, tame tarpe ir E.Vait, dar 19 amžiaus antroje pusėje.
Deja oficiali medicina nekreipė dėmesio į natūralios medicinos šalininkų teiginius. Dar visai neseniai visi, kurie teigė, kad kai kurių produktų naudojimas gali padėti išvengti vėžio ar jį išgydyti, buvo laikomi šarlatanais.
Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais buvo gauta mokslinių įrodymų, kad tam tikrų maisto produktų valgymas, daro didelę įtaką vėžio atsiradimui ir vystymuisi.
Populiarus išsivysčiusiose šalyse maistas yra pagrindinis kancerogenų šaltinis.
Aukščiau pateikta diagrama rodo, kad šiandien mityba yra pagrindinė vėžio priežastis. Karti ironija yra tame, kad maistas, kuris turi užtikrinti sveikatą ir gyvybę, tapo pagrindine vėžio ir mirties priežastimi.
Matyt, daugelio išsivysčiusių šalių gyventojų mitybos įpročiai turėtų būti pakoreguoti. Žmonės valgo per daug gyvulinės kilmės produktų, kurie skatina vėžio vystymąsi, ir tik nedaug augalinių maisto produktų, kurie padeda apsaugoti organizmą nuo vėžio.
Siekiant sumažinti vėžio riziką, venkite šių maisto produktų:
Maistas tinkamas žmogui ( apie tai straipsnį skaitykite ČIA ) saugo nuo vėžio, o ne skatina jo atsiradimą ir vystymąsi. Vaisiai, riešutai, grūdai, ankštiniai ir daržovės turi būtent tokias savybes.
Vėžio prevencijai reikėtų valgyti daugiau produktų, turinčių:
• Provitamino A ir vitaminų C ir E
• Skaidulų (ląstelienos)
• Fitocheminių medžiagų
Eksperimentiškai ir epidemiologiškai įrodyta, kad visi šie maisto komponentai turi priešvėžinį poveikį. Jie randami, beveik vien augaliniame maiste.
Maistas turi svarbų vaidmenį ne tik vėžio prevencijai, bet net ir tada, kai vėžys yra diagnozuojamas.
Visi priešvėžiniai produktai (apie juos išsamiaus skaitykite ČIA), ypač vaisiai, salotos ir šviežiai išspaustos sultys, yra pagalbinės gydymo priemonės, kurių nereikėtų ignoruoti. Eksperimentiškai įrodyta, kad jie sulėtina vėžio ląstelių augimą.
Yra glaudus ryšys tarp vėžio ir mitybos, kai kurie maisto produktai gali sukelti vėžį, o kiti padės užkirsti jam kelią. Tie, kurie nori sumažinti vėžio riziką, turi laikytis vegetariškos dietos.
|
Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
Kai kuriose Centrinės Europos šalyse jautrių nervų žmonėms, kenčiantiems nuo nemigos, patariama miegoti ant avižiniais šiaudais prikimštų čiužinių. Greičiausiai ši praktika pasiteisina moksliniais tyrimais, nes avižos turi alkaloidų, kurie ramina nervų sistemą.
Avižos – daugiausia maisto medžiagų turinti grūdinė kultūra. Riebalų turi du kartus daugiau nei kviečiai, daugiau baltymų ir angliavandenių. Avižose labai daug fosforo, geležies ( 4,72 mg / 100 g, tai yra daugiau nei mėsoje – 3 mg / 100 g ) ir vitamino B1.
Daugiausia avižose ANGLIAVANDENIŲ. Ypatingos avižų grūdų struktūros dėka angliavandeniai lengvai asimiliuojami ir lėtai įsisavinami, todėl avižos kelioms valandoms aprūpina organizmą energija (kas labai svarbu diabetikams ir žmonėms, turintiems viršsvorį – vertėjo pastaba). Į avižų sudėtį įeina šie angliavandeniai:
BALTYMAI, kurių gausu avižose ( 16,9 % ) yra lengvai virškinami. Jie turi visas pagrindines amino rūgštis, tačiau ne optimaliu santykiu. Avižose gana mažai lizino ir trionino, o metionino yra per daug. Iš kitos pusės ankštiniuose ( lęšiai, pupelės, žirniai ) daug lizino ir trionino, o metionino mažai. Todėl avižų ir ankštinių derinys labai naudingas.
RIEBALAI, esantys avižose taip pat labai vertingi. Į jų sudėtį įeina:
Nors avižos turi daug įvairių riebalų, jų neturėtų vengti tie, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Dėl savo ypač aukštos maistinės vertės ir gero įsisavinimo avižos turėtų būti vienu iš pagrindiniu maisto produktų. Kaip ir duoną, jas galima valgyti kasdien, nes grūdiniai – žmogaus mitybos raciono pamatas.
Avižų nuoviras stabilizuoja ir stiprina nervų sistemą. Jį rekomenduojama vartoti padidėjus nervingumui ir arteriniam kraujospūdžiui.
Gaminimas ir vartojimas:
Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“