Kviečiu pasiklausyti nuotaikingos, pažintinės laidelės vaikams, jų tėveliams ir ne tik…
Sveikos gyvensenos konferencija (2016 kovo 11- 12 d.)
Lektorius: Hans Diehl
Loma Linda universiteto profesorius. Gyvensenos medicinos instituto steigėjas. Kalifornija, JAV
Atraskite:
- Visapusišką sveikatą
- Laisvę nuo blogų įpročių
- Džiaugsmą būti savo gyvenimo šeimininku
- Ramybę, sužinant visapusiškos sveikatos formulę.
Apie visa tai š. m. kovo 11 – 12 d. vykusioje konferencijoje.
Filmuotą medžiagą galite rasti www.gerizenklai.lt.
Savo ilgamete asmenine patirtimi ir naujausių medicinos mokslo tyrimų rezultatais dalinasi mokslo pasaulyje žymus Loma Lindos (JAV) universiteto klinikų profesorius dr. Hans Diehl.
Jo sukurtos sveikatinimo, visuomenės švietimo, svorio metimo bei su gyvensena susijusių ligų gydymo programos gerai žinomos ir itin veiksmingos.
PROGRAMA:
Kovo 11 d. (penktadienį) 17:30 – „Likimo durys“ – asmeniniai lektoriaus ieškojimai
Video įrašas:
Kovo 12 d. (šeštadienį):
10:00 – „Nuo luošio iki čempiono“
Stebinanti istorija apie žmogų, kuris savo ligos patalą ir ribotą gyvenimo trukmę iškeitė į Loma Lindos universiteto rekomenduojamą sveikatinimo programą.
11:00 – „Įtūžęs. Liūdnas. Laimingas: antros galimybės evangelija“
Pasakojimas paremtas Evangelijos pagal Luką 15 skyriumi, kur dėmesys skirtas „palaidūnui/išlaidžiajam“ tėvui, per dideliam jo dosnumui ir galimai žalojančiam požiūriui į meilę.
Video įrašas:
14:00 – „Peiliai ir šakutės: masinio naikinimo ginklai ar sveikatos ir išgijimo instrumentai?“
Pateikiami mokslinių tyrimų duomenys, kurie gyvenimo įpročius sieja su didėjančiu lėtinių ligų – širdies ligų, vėžinių susirgimų, aukšto arterinio kraujospūdžio, diabeto ir antsvorio protrūkiu. Ypatingas dėmesys bus skirtas mitybos pokyčiams, kaip lemiamam veiksniui sveikatos ir ligos sampratoje.
15:45 – Klausimai–atsakymai
Video įrašas:
Produktai, kurie prisideda prie vėžio vystymosi
Mėsa
Daugybė mokslinių tyrimų, tiek eksperimentiniai, tiek statistiniai, atskleidė, kad mėsos valgymas yra reikšmingas daugelio rūšių vėžio (smegenų, plaučių, skrandžio, inkstų, šlapimo pūslės, gimdos, kiaušidžių, prostatos ir kitų) rizikos veiksnys.
Ypač kenksminga:
• raudona mėsa (jautiena, aviena ir kiauliena),
• grilis (šašlykas),
• kepta mėsa,
• sūdyta ir / arba vytinta mėsa (kumpis, bekonas (šoninė) ir dešros gaminiai).
Pienas
Remiantis įvairiais tyrimais besaikis nenugriebto pieno vartojimas veda į kelių tipų vėžio vystymąsi: krūties, plaučių, kiaušidžių, prostatos ir šlapimo pūslės.
Žuvis
Ryšys tarp žuvų vartojimo ir vėžio yra mažiau ištirtas, nei ryšys tarp mėsos vartojimo ir susirgimo vėžiu, tačiau jis yra. Žuvies vartojimas (ypač sūdytos ir vytintos) skatina gerklų, nosiaryklės, gimdos, kasos vėžio plėtrą.
Moliuskai ir kiti jūros priekrantės gyventojai
Jie gali būti užteršti išmestų į jūrą vėžį sukeliančių chemikalų.
Kiaušiniai
Pagal statistiką kiaušinių naudojimo perteklius (daugiau nei trys per savaitę) veda į krūties vėžio, skrandžio, plaučių, kasos, gaubtinės žarnos, gimdos ir kiaušidžių vėžio vystymąsi.
Rafinuoti produktai:
Kai naudojame ne pilno grūdo gaminius, bet baltą duoną, bandeles ir kitus rafinuotus produktus, yra tam tikra rizika susirgti vėžiu. Bent trys veiksniai gali sukelti šią galimybę:
• Ląstelienos trūkumas.
• Didelis cukraus kiekis.
• Transriebalai: Šis riebiųjų rūgščių tipas sutinkamas pramoniniuose kepiniuose. Keptas maistas ir margarinas taip pat turi transriebiųjų rūgščių, kurios padidina cholesterolio kiekį kraujyje, sukelia aterosklerozę ir širdies priepuolius, o taip pat provokuoja krūties ir gimdos vėžio atsiradimą.
Kava
Kavos gėrimas yra tiesiogiai susijęs su šlapimo pūslės vėžiu ir fibrocystic mastopatija – krūties liga, kuri gali būti vėžio preliudija.
Priežastis – ne kofeino kiekis kavoje, bet tam tikrų komponentų buvimas joje. Vadinasi, kavos be kofeino naudojimas taip pat didina šlapimo pūslės vėžio riziką.
Alkoholiniai gėrimai
Visi alkoholiniai gėrimai skatina vėžio vystymąsi, įskaitant tuos, kurie yra laikomi naudingais, – vynas ir alus. Vėžio vystymuisi nereikia didelių dozių. Vėžio aktyvumas pastebėtas net saikingai vartojant alkoholinius gėrimus.
Vienos vyno taurės (175 ml) vartojimas kasdien didina krūties vėžio riziką moterims 250%.
Aštrūs prieskoniai
Maistas su aštriais prieskoniais gali būti tam tikrų vėžio formų, tokių kaip, pvz. burnos ertmės ir stemplės vėžio rizikos veiksnys.
Cukrus
Įvairūs epidemiologiniai tyrimai susieja besaikį baltojo cukraus (sacharozės) vartojimą su šių tipų vėžiu:
• Gaubtinės (storosios) žarnos,
• Skrandžio,
• Gimdos kaklelio.
Taigi, tie, kurie nori sumažinti riziką susirgti vėžiu, turi laikytis vegetariškos dietos.
Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
Produktai, kurie padeda sumažinti vėžio riziką
Vaisiai
Vaisiai kartu su daržovėmis – pats efektyviausias priešvėžinis maistas. Atliekami visame pasaulyje moksliniai tyrimai parodė, kad gausiai naudojant daržoves sumažėja vėžio rizika.
• Citrusiniai vaisiai, pavyzdžiui, citrinos, apelsinai ir greipfrutai: Jų priešvėžines 
savybes lemia kombinuotas vitamino C, flavonoidų, limonoidų ir pektino poveikis.
• Slyvos ir obuoliai: Apsaugo nuo gaubtinės žarnos vėžio.
• Ananasai: Padeda išvengti skrandžio vėžio.
• Vynuogės: Medžiagos, esančios vynuogėse, ypač jų odelėje esantis resveratrolis, turi priešvėžinių savybių.
• Mėlynės ir kitos uogos, pavyzdžiui, braškės, mėlynės ir serbentai turi 
daug antocianinų – galingų antioksidantų, neutralizuojančių kancerogeninį laisvųjų radikalų poveikį.
• Acerolos vyšnios, gvajavos ir kivi dėka didelio kiekio vitamino C turi anti-kancerogeninių savybių.
Daržovės
Visos daržovės didesniu ar mažesniu mastu apsaugo nuo vėžio. Didelis provitamino A, vitamino C ir antioksidacinių fitocheminių medžiagų kiekis paaiškina antikancerogenį jų poveikį. Efektyviausios iš jų:
• Burokėliai: Sudėtyje turi priešvėžinių fitochemikalų.
• Morkos: Didelė beta-karotino (provitamino A), kitų karotinoidų ir maistinių skaidulų koncentracija morkose paaiškina jų priešvėžinį efektą.
• Bulvinių šeima (Solanaceae): Ši daržovių šeima, ypač pomidorai, baklažanai ir saldžioji paprika apsaugo nuo vėžio. Manoma, kad bulvinių šeimos priešvėžines savybes lemia dideli beta-karoteno (provitamino A), karotinoidų ir vitamino C kiekiai. Visos šios medžiagos yra stiprūs antioksidantai.
• Česnakiniai (Alliaceae): Visos šios šeimos daržovės, ypač svogūnai ir česnakai, turi flavonoidų ir sulfidų esencijos, apsaugančių nuo vėžio.
• Kryžmažiedžiai (Crucifers): Šios šeimos augalai turi įvairių sulfidinių fitochemikalų, kurių priešvėžinis poveikis buvo įrodytas laboratoriniais tyrimais su gyvūnais. Priešvėžinės savybės išlieka ir virtuose augaluose.
Kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai ir ridikėliai – labiausiai pasižymintys savo priešvėžinėmis savybėmis kryžmažiedžiai.
Nešlifuoti nerafinuoti grūdiniai
Kruopose esančios skaidulos pagreitina judėjimą žarnyne. Maistinės skaidulos taip pat suriša kancerogenines medžiagas virškinimo trakte ir pašalina jas iš organizmo su išmatomis. Grūdai turi fitatų, kurie turi priešvėžinį poveikį, nors jie sumažina geležies ir cinko absorbciją.
Ankštiniai
Visi ankštiniai saugo nuo vėžio, nes savyje turi daug ląstelienos ir priešvėžinių fitonutrinų, pavyzdžiui, fito rūgšties ir fitatų.
Sojų pupelės ir sojos produktai: Sojų pupelės ir sojos produktai, ypač tofu ir sojos pienas, turi daug priešvėžinių fitonutrinų. Efektyviausi iš jų izoflavonai – genisteinas ir daidzeinas, neleidžiantys plėstis krūties ir prostatos vėžiui.
Alyvuogių aliejus
Tyrimai atlikti Ispanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose parodė, kad riebalus, naudojamus maiste, keičiant alyvuogių aliejumi, sumažėja krūties vėžio riziką.
Jogurtas
Priešingai nei pieno vartojimas, kuris susijęs su įvairių tipų vėžio atsiradimu, jogurto vartojimas apsaugo nuo šios ligos, ypač nuo krūties vėžio.
Probiotinio jogurto sudėtyje esančios aktyvios kultūros ir pieno rūgštis iš dalies paaiškina jo apsauginį poveikį.
Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
Mityba ir vėžys
Vėžys – labiausiai pražūtinga iš visų ligų, kuriomis serga žmonės. Visame pasaulyje daroma daug pastangų, kad būtų nustatytos šios ligos priežastys.
Svarbiausia iš jų – nesveika mityba. Tai pastebėjo sveikatos reformos šalininkai JAV, tame tarpe ir E.Vait, dar 19 amžiaus antroje pusėje.
Deja oficiali medicina nekreipė dėmesio į natūralios medicinos šalininkų teiginius. Dar visai neseniai visi, kurie teigė, kad kai kurių produktų naudojimas gali padėti išvengti vėžio ar jį išgydyti, buvo laikomi šarlatanais.
Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais buvo gauta mokslinių įrodymų, kad tam tikrų maisto produktų valgymas, daro didelę įtaką vėžio atsiradimui ir vystymuisi.
Populiarus išsivysčiusiose šalyse maistas yra pagrindinis kancerogenų šaltinis.
Vėžį sukeliantys maisto produktai
Aukščiau pateikta diagrama rodo, kad šiandien mityba yra pagrindinė vėžio priežastis. Karti ironija yra tame, kad maistas, kuris turi užtikrinti sveikatą ir gyvybę, tapo pagrindine vėžio ir mirties priežastimi.
Matyt, daugelio išsivysčiusių šalių gyventojų mitybos įpročiai turėtų būti pakoreguoti. Žmonės valgo per daug gyvulinės kilmės produktų, kurie skatina vėžio vystymąsi, ir tik nedaug augalinių maisto produktų, kurie padeda apsaugoti organizmą nuo vėžio.
Siekiant sumažinti vėžio riziką, venkite šių maisto produktų:
- Vytinta mėsa (dešros, džiovinti kumpiai, bekonas ir pan.), grilio mėsa ir aukštoje temperatūroje kepta mėsa (ypač apanglijusi).
- Mėsa, žuvis, kiaušiniai, pienas ir kiti gyvūninės kilmės maisto produktai, turintys daug baltymų ir riebalų bei suteikiantys kalorijų perteklių.
- Rūkyti, sūdyti, marinuoti arba labai aštrūs maisto produktai.
- Labai karštas maistas ir gėrimai.
- Alkoholiniai gėrimai, kava ir tabakas (vartojant juos kartu – kancerogeninis poveikis sustiprinamas).
Maistas ir vėžio profilaktika
Maistas tinkamas žmogui ( apie tai straipsnį skaitykite ČIA ) saugo nuo vėžio, o ne skatina jo atsiradimą ir vystymąsi. Vaisiai, riešutai, grūdai, ankštiniai ir daržovės turi būtent tokias savybes.
Vėžio prevencijai reikėtų valgyti daugiau produktų, turinčių:
• Provitamino A ir vitaminų C ir E
• Skaidulų (ląstelienos)
• Fitocheminių medžiagų
Eksperimentiškai ir epidemiologiškai įrodyta, kad visi šie maisto komponentai turi priešvėžinį poveikį. Jie randami, beveik vien augaliniame maiste.
Maistas ir vėžio gydymas
Maistas turi svarbų vaidmenį ne tik vėžio prevencijai, bet net ir tada, kai vėžys yra diagnozuojamas.
Visi priešvėžiniai produktai (apie juos išsamiaus skaitykite ČIA), ypač vaisiai, salotos ir šviežiai išspaustos sultys, yra pagalbinės gydymo priemonės, kurių nereikėtų ignoruoti. Eksperimentiškai įrodyta, kad jie sulėtina vėžio ląstelių augimą.
Yra glaudus ryšys tarp vėžio ir mitybos, kai kurie maisto produktai gali sukelti vėžį, o kiti padės užkirsti jam kelią. Tie, kurie nori sumažinti vėžio riziką, turi laikytis vegetariškos dietos.
|
Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
Avižos – maistas nervų sistemai
Avižos – ramina nervus, mažina cholesterolį
Kai kuriose Centrinės Europos šalyse jautrių nervų žmonėms, kenčiantiems nuo nemigos, patariama miegoti ant avižiniais šiaudais prikimštų čiužinių. Greičiausiai ši praktika pasiteisina moksliniais tyrimais, nes avižos turi alkaloidų, kurie ramina nervų sistemą.
Savybės ir kam vartoti:
Avižos – daugiausia maisto medžiagų turinti grūdinė kultūra. Riebalų turi du kartus daugiau nei kviečiai, daugiau baltymų ir angliavandenių. Avižose labai daug fosforo, geležies ( 4,72 mg / 100 g, tai yra daugiau nei mėsoje – 3 mg / 100 g ) ir vitamino B1.
Daugiausia avižose ANGLIAVANDENIŲ. Ypatingos avižų grūdų struktūros dėka angliavandeniai lengvai asimiliuojami ir lėtai įsisavinami, todėl avižos kelioms valandoms aprūpina organizmą energija (kas labai svarbu diabetikams ir žmonėms, turintiems viršsvorį – vertėjo pastaba). Į avižų sudėtį įeina šie angliavandeniai:
-
-
- Krakmolas ir jo skilimo produktai: dekstrinas, maltozė ir gliukozė. Šias medžiagas lengvai įsisavina organizmas ir paverčia jas energija.
- Fruktozė: Jos yra nedaug, lyginant su kitais angliavandeniais. Nereikalauja insulino, kad patektų į ląstelės vidų ir būtų panaudota. Dėl šios priežasties avižos labai rekomenduojamos diabetikams.
- Augaliniai klijai: Angliavandenis, turintis želatinos konsistenciją ir savybę kaupti (sulaikyti) vandenį. Tai tirpi ląsteliena, kuri sutepa ir minkština vidines virškinamojo trakto (skrandžio ir žarnyno) sieneles. Todėl avižos labai tinkamos sergant gastritu ir kolitu.
- Ląsteliena: Ji yra grūdo paviršiuje, todėl išlieka ir pilnagrūdžiuose dribsniuose. Ląstelieną galima vartoti ir kaip avižines sėlenas. Pagrindinis ląstelienos komponentas – beta gliukanas, tirpi ląsteliena. Jis turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį, mažina cholesterolio kiekį, nes absorbuoja ir pašalina iš žarnyno tulžies rūgštis, kurios yra žaliava gaminti cholesterolį.
-
BALTYMAI, kurių gausu avižose ( 16,9 % ) yra lengvai virškinami. Jie turi visas pagrindines amino rūgštis, tačiau ne optimaliu santykiu. Avižose gana mažai lizino ir trionino, o metionino yra per daug. Iš kitos pusės ankštiniuose ( lęšiai, pupelės, žirniai ) daug lizino ir trionino, o metionino mažai. Todėl avižų ir ankštinių derinys labai naudingas.
RIEBALAI, esantys avižose taip pat labai vertingi. Į jų sudėtį įeina:
-
-
- Riebiosios rūgštys – neprisotintos (80 %), įskaitant linoleno, ir prisotintos (20 %). Neprisotintų riebiųjų rūgščių dominavimas sureguliuoja cholesterolio sintezės procesą.
- Avenasterolis, fitosterinas, augalinė medžiaga panaši į cholesterolį ir turinti įdomią savybę – trukdo įsisavinti tikrąjį cholesterolį žarnyne, todėl mažina jo kiekį kraujyje.
- Lecitinas: Avižose yra nedidelis šio fosfolipido, kuris labai svarbus nervų sistemos veiklai, kiekis. Lecitinas taip pat padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje.
-
Nors avižos turi daug įvairių riebalų, jų neturėtų vengti tie, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Dėl savo ypač aukštos maistinės vertės ir gero įsisavinimo avižos turėtų būti vienu iš pagrindiniu maisto produktų. Kaip ir duoną, jas galima valgyti kasdien, nes grūdiniai – žmogaus mitybos raciono pamatas.
Dėl savo gydomųjų savybių avižos rekomenduojamos įvairiomis ligomis sergantiems ligoniams:
-
- Nervų sistemos susirgimai: Avižos aprūpina mūsų organizmą pagrindinėmis maisto medžiagomis normaliam nervų sistemos darbui: gliukoze (suskaidžiusi krakmolą), riebiosiomis rūgštimis, fosforu, lecitinu ir vitaminu B1. Visos šios medžiagos stiprina ir stabilizuoja protinę veiklą. Be to avižos turi truputį netoksiško alkaloido avenino, kuris veikia nervų sistemą raminančiai. Reguliarus avižų vartojimas bet kokia forma, tame tarpe ir avižų nuoviro (receptą rasite straipsnio pabaigoje), rekomenduojamas esant: nervingumui, pervargimui ar psichiniam išsekimui, nemigai ir depresijai. Šis produktas rekomenduojamas studentams, ypač egzaminų metu.
- Virškinimo sutrikimai: Dėl avižose esančių augalinių klijų ir lengvo jų įsisavinimo, avižiniai dribsniai (avižinė košė) turi minkštinantį poveikį. Išvirti su pienu arba daržovių nuoviru jie ypač tinka sergant gastritu, dvylikapirštės žarnos opa, sutrikus virškinimui, pavyzdžiui divertikuliozė arba kolitas, kuris atsirado dėl mikroorganizmų, toksinų, vaistų arba sunkiai įsisavinamų pruduktų poveikio.
- Celiakija: Šios ligos priežastis baltymo – gliadino, esančio kviečių ir kitų grūdinių gliutene, netoleravimas. Jos simptomai – stipri diarėja ir svorio kritimas. Avižos turi mažai gliadino, todėl lengvai toleruojamos sergant šia liga. Tai patvirtina ir įvairūs moksliniai tyrimai.
- Diabetas: Nors avižos turi daug angliavandenių, rekomenduojamos diabetikams, nes gerai toleruojamos, ypač pilno grūdo dribsnių pavidalu. Tai yra dėl to, kad avižose yra fruktozės ir beta gliukano, kurių yra būtent avižų sėlenose (luobelėje). Beta gliukanas – tirpios augalinės skaidulos. Įrodyta, kad jis labai pagerina iš avižų krakmolo suskaidytos gliukozės įsisavinimą (JAV Žemės ūkio departamento tyrimai).
- Aukštas cholesterolio lygis: Avižose esančių riebalų sudėtis mažina cholesterolio lygį. Šį efektą sustiprina beta gliukano poveikis, kurio yra avižos grūdo luobelėje. Beta gliukanas suriša ir pašalina iš žarnyno tulžies druskas, tuo pačiu sumažindamas riebalų įsisavinimą. Tulžies rūgštys – tai žaliava, iš kurios organizmas gamina cholesterolį. Todėl pašalinus jas su išmatomis, sumažėja vidinė cholesterolio gamyba. Ši avižų savybė įrodyta daugeliu tyrimų, todėl primygtinai rekomenduojama visiems, turintiems aukštą cholesterolio lygį, vartoti pilno grūdo avižinius dribsnius, tame tarpe ir avižų sėlenas.
- Aterosklerozė ir hipertonija: Kasdieninis avižų vartojimas bet kokia forma duoda puikius šios ligos tiek gydymo, tiek profilaktikos rezultatus.
Avižų nuoviras stabilizuoja ir stiprina nervų sistemą. Jį rekomenduojama vartoti padidėjus nervingumui ir arteriniam kraujospūdžiui.
Gaminimas ir vartojimas:
- Dribsniai – geriausias avižų vartojimo būdas, norint gauti visus jose esančių maistinių savybių privalumus. Dribsnius galima išvirti vadenyje arba daržovių nuovire.
- Avižinė košė: Ją galima paruošti taip: užmerkite 4 v.š. avižinių dribsnių. Sekantį rytą užvirinkite 0,5 litro vandens ir sudėkite išbrinkusius dribsnius, virkite 15 min. ant mažos ugnies. Patiekti galima su medumi, taip pat galima paskaninti pienu.
- Miltai arba piurė naudojami sriuboms ir vaikų maistui paruošti.
- „Miusli“: Jų sudėtyje yra avižinių dribsnių kartu su kitais grūdiniais, migdolais, lazdyno riešutais, razinomis ir t.t. “Bircher miusli“ sudėtyje be anksčiau minėtų ingredientų yra šviežių vaisių, pieno ir truputis medaus.
- Avižų nuoviras: Tam, kad jį paruošti reikia 2 v.š. avižų grūdų virti 1 litre vandens 5 minutes, o po to nukošti. Vandenį galima pasaldinti medumi. Kaip gėrimą galima vartoti visos dienos bėgyje.
Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
