Česnakas: vienas stipriausių natūralios medicinos augalų

Pastaruoju metu daug bendrauju su žmonėmis, kurie ieško paprastų, natūralių ir saugių būdų stiprinti sveikatą. Ir dažnai pastebiu, kad veiksmingiausia pagalba slypi ne brangiuose papildų rinkiniuose, o paprastuose, Dievo duotuose augaluose.

Viena iš tokių nepelnytai nuvertintų priemonių — paprasčiausias česnakas.

Nors visi žinome, kad jis „naudingas“, tik retas suvokia, kokią gausą tyrimų šiandien turime jo poveikiui pagrįsti.

Mokslas šiandien žino daugiau nei 200 biologiškai aktyvių česnako junginių, turinčių realų poveikį mūsų sveikatai.

Pagrindinės česnako savybės, patvirtintos mokslu

  1. Galingas antioksidantas

Česnako junginiai mažina oksidacinį stresą — vieną iš senėjimo, lėtinių ligų ir audinių pažeidimo priežasčių.

Ypač vertingi vandenyje tirpūs sieros junginiai (pvz., S-allilcisteinas), kurie išlieka net po virimo.

2. Antimikrobinis ir antivirusinis poveikis

Alicinas ir jo skilimo produktai slopina:

• bakterijų dauginimąsi,

• grybelių plitimą,

• kai kurių virusų aktyvumą.

Svarbu: alicinas suyra kaitinant, bet jo skilimo junginiai ir toliau išlieka aktyvūs.

3. Imuniteto reguliavimas

Česnakas padeda normalizuoti:

• imuninių ląstelių reakcijas,

• uždegiminių molekulių išsiskyrimą,

• oksidacinį stresą.

Dėl to vadinamas imunomoduliatoriumi.

4. Širdies ir kraujagyslių apsauga

Tyrimai rodo, kad česnakas gali padėti:

• mažinti kraujospūdį,

• gerinti kraujagyslių elastingumą,

• lėtinti aterosklerozės vystymąsi,

• normalizuoti lipidų profilį.

Didžiausią naudą suteikia būtent vandenyje tirpūs sieros junginiai, kurie išlieka ir virto česnako sultiniuose.

5. Virškinimo sistemos palaikymas

Česnakas ir svogūnai turi junginių, kurie:

• slopina uždegimą žarnyne,

• padeda gleivinės gijimui (pvz., S-allilcisteinas),

• gali mažinti Candida augimą,

• palaiko žarnyno mikrobiotos balansą.

Ar žinojote, kad skirtingai paruoštas česnakas veikia skirtingai?

• Kuris paruošimo būdas suteikia stipriausią antibakterinį poveikį?

• Kada geriau rinktis virtą česnaką?

• Kaip česnaką vartoti jautriam skrandžiui?

Norite sužinoti daugiau?

Parašykite komentaruose „Įdomu“.

Jei bus susidomėjimo, kitame įraše išsamiai paaiškinsiu, kaip česnako paruošimas keičia jo gydomąsias savybes.

Šaltinis gilesniam tyrinėjimui: Česnakas: galimų terapinių poveikių apžvalga

Rafinuotas maistas: kaip jis griauna mūsų mikrobiotą (ir sveikatą)

Ar kada nors pastebėjote, kad kuo daugiau saldumynų suvalgote, tuo labiau jų norisi? Tai ne tik valios trūkumas – taip kalba jūsų žarnyno bakterijos.

Šiuolaikinė mityba dažnai perpildyta rafinuoto maisto: baltos duonos, kepinių iš baltų miltų, saldžių gėrimų, saldumynų. Tačiau mažai kas susimąsto, kad tai kenkia ne tik cukraus kiekiui kraujyje, bet ir žarnyno mikrobiotai – tūkstančiams gerųjų bakterijų, kurios saugo mūsų sveikatą.

1. Kas yra rafinuoti angliavandeniai?

Tai maisto produktai, iš kurių pašalintos skaidulos, vitaminai ir mineralai, paliekant tik „tuščias“ kalorijas. Pavyzdžiai:

  • balta duona, batonai
  • tamsi parduotuvinė duona iš rafinuotų miltų (dažnai nudažyta salyklu)
  • balti ryžiai
  • cukrus, saldumynai, sirupai ir kiti saldikliai
  • saldūs gazuoti gėrimai
  • sausainiai, pyragaičiai

2. Cukraus šuoliai – tik pradžia

Tokie produktai labai greitai pasisavinami. Gliukozės kiekis kraujyje šauna į viršų, o organizmas reaguoja stipriu insulino išsiskyrimu. Po to seka cukraus kritimas, energijos trūkumas, alkis ir… dar vienas saldus kąsnis. Tai medžiagų apykaitos „kalneliai“, kurie išvargina organizmą. Bet tai – tik viena medalio pusė.

3. Kas vyksta su mikrobiota?

a) Gerosios bakterijos lieka be maisto

Sveikoms žarnyno bakterijoms reikia skaidulų – sudėtingų angliavandenių, kurių gausu daržovėse, ankštiniuose, neskaldytuose grūduose.
Rafinuotame maiste jų beveik nėra. Taigi:

  • gerosios bakterijos badauja
  • blogesnės bakterijos (mėgstančios paprastą cukrų) gauna puikų „švedišką stalą“

b) Klesti blogieji mikroorganizmai

Daug cukraus = palanki terpė:

  • uždegimą skatinančioms bakterijoms
  • grybeliams, pvz., Candida
  • proteobakterijoms, kurios gamina toksines medžiagas (LPS)

c) Sutrinka balansas – disbiozė

Gera mikrobiota – kaip įvairi, subalansuota bendruomenė.
Cukrų mėgstantys mikrobai ją išbalansuoja:

  • mažėja bifidobakterijų ir laktobacilų
  • daugėja mikrobų, kurie skatina lėtinį žemo laipsnio uždegimą
  • silpnėja žarnyno barjeras (gali vystytis „leaky gut“ – pralaidus žarnynas)

Rezultatas: didesnė nutukimo, insulino atsparumo, autoimuninių ir uždegiminių ligų rizika.

4. Užburtas ratas

Daug rafinuoto cukraus →
mažiau gerųjų bakterijų →
daugiau uždegimo →
didesnis potraukis saldumynams →
mikrobiota blogėja dar labiau.

Taip, net bakterijos gali paveikti jūsų potraukius – kai kurios „mokina“ jūsų kūną prašyti to, kas naudinga jiems, bet ne jums.

Apibendrinimas: mažiau rafinavimo – daugiau gyvybės

Rafinuoti produktai nesuteikia „maisto“ gerosioms bakterijoms ir sukelia mikrobiotos disbalansą.
Gera mikrobiota reikalinga ne tik virškinimui – ji palaiko imunitetą, nuotaiką, medžiagų apykaitą ir net apsaugo smegenis.

Rinkis visadalius produktus

Vietoje rafinuotų – rinkis:

  • viso grūdo duoną ir kruopas (avižas, rudus ryžius, soras, grikius, bolivinę balandą),
  • ankštinius (pupeles, lęšius, avinžirnius, žirnius),
  • šviežius ar džiovintus vaisius (saikingai) vietoj saldumynų,
  • riešutus ir sėklas.

Jų skaidulos – tikras lobis tavo žarnyno bakterijoms!

Pagalvok: iš ko tai pagaminta?

Kai renkiesi produktą, stabtelk ir paklausk savęs:

Kaip šis maistas atrodė, kai jį sukūrė Dievas – dar nepaliestą žmonių rankų, neapdorotą, neperdirbtą, nesupakuotą?

  • Ar obuolys buvo supjaustytas ir išvirtas su sirupu?
  • Ar kviečių grūdas buvo permaltas, išvalytas nuo visko, kas jame gyvybinga?
  • Ar riešutas buvo apkeptas ir aplietas cukrumi?

Kuo arčiau natūralios Dievo kūrinijos – tuo saugiau, paprasčiau ir artimiau kūnui.
Ruošdami maistą patys, galime geriau kontroliuoti jo kokybę. Nepriklausome nuo to, ką „pagamino“ pramonė – renkamės tai, kas artimiau gamtai, kūnui ir Dievo tvarkai.

Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas. (Šventasis Raštas, Pradžios knyga 1, 29) 

Atvėsintos bulvės, ryžiai ir makaronai – sveikesni nei karšti?

Kai kalbame apie sveiką mitybą, dažnai girdime patarimų vengti perdirbtų angliavandenių. Tačiau ar žinojote, kad įprasti produktai kaip bulvės, ryžiai ar makaronai gali tapti sveikesni – tiesiog leidus jiems atvėsti?

Viskas dėl vadinamojo atspariojo krakmolo (angl. resistant starch), kuris susidaro, kai šie produktai po virimo yra atvėsinami ir laikomi šaldytuve. Šis krakmolo tipas yra „atsparus“ virškinimui – jis veikia panašiai kaip skaidulos ir palaiko žarnyno sveikatą.

Kuo tai naudinga?

  • Gerina virškinimą – atsparusis krakmolas padeda žarnyno mikrobiotai, skatina gerųjų bakterijų augimą.
  • Mažina cukraus kiekio šuolius kraujyje – atvėsintas maistas gali lėčiau didinti gliukozės kiekį kraujyje.
  • Suteikia ilgiau trunkantį sotumą – todėl padeda suvaldyti apetitą.
  • Prisideda prie geresnės medžiagų apykaitos – kai kurie tyrimai rodo, kad atsparusis krakmolas gali turėti įtakos riebalų oksidacijai.

Net ir pašildžius šiuos produktus antrą kartą, dalis atspariojo krakmolo išlieka – vadinasi, galima mėgautis šiltais patiekalais ir vis tiek gauti naudą.

Kaip tai pritaikyti praktiškai?

  • Virkite makaronus, ryžius ar bulves, leiskite jiems visiškai atvėsti, tada laikykite šaldytuve bent kelias valandas (geriausia – per naktį).
  • Galite juos valgyti šaltus (pvz., salotose) arba pašildyti – nauda vis tiek išlieka.

O kur atspariojo krakmolo yra natūraliai?

Be atvėsintų krakmolingų produktų, atspariojo krakmolo galima gauti ir natūraliai iš kai kurių maisto produktų. Pavyzdžiui:

  • Ankštiniai – kaip pupelės, lęšiai ar avinžirniai – net ir po virimo išlaiko dalį atspariojo krakmolo.
  • Pilno grūdo produktai – ypač daiginti arba mažai termiškai apdoroti.
  • Avižos (ypač neapdorotos, pvz., plikyto tipo ar per naktį mirkytos) – jose taip pat randama šio krakmolo.
  • Žali bananai – kol dar nesunokę, juose gausu atspariojo krakmolo.

Šaltiniai:

Jeigu nevalgom daržovių ir vaisių

Kodėl visiškas ar dalinis vaisių ir daržovių atsisakymas kelia rimtą pavojų sveikatai?

Jei žmogus nustoja valgyti vaisius ir daržoves:

– Pirmiausia, atsiras žarnyno problemų. Be skaidulinių medžiagų maisto virškinimo procesas „strigs“, o maistinių medžiagų įsisavinimas bus apsunkintas. Pasireikš vitaminų ir mikro bei makroelementų trūkumas. Dėl to gali paūmėti lėtinės ligos.

– Antra, padidės cholesterolio kiekis kraujyje. Imunitetas taps silpnas, oda – papilkėjusi ir problemiška. Nereikėtų pamiršti ir dehidratacijos. Vaisiuose ir daržovėse yra daug vandens, o jei jų nevalgysite, trūks skysčių.

Geriau neeksperimentuoti ir neatimti iš savęs naudingų produktų.

Stenkitės vaisius ir daržoves valgyti ištisus metus. Ypatingą dėmesį skirkite sezoniniams vaisiams ir tiems, kurie auga jūsų regione. Tai produktai, kurie suteiks organizmui daugiausia naudos.

*****

„Prašom mėginti savo tarnus dešimt dienų. Tebūna mums duodama vien daržovių valgyti ir tik vandens atsigerti. Po to tebūna palyginta tavo akivaizdoje mūsų išvaizda su išvaizda tų vaikinų, kurie valgo karališkus valgius. … Praėjus dešimt dienų, jie atrodė geriau ir sveikiau negu tie vaikinai, kurie valgė karališkus valgius.“ (Danieliaus knyga 1, 12.13.15)

Kada obuoliai ypač naudingi

Šiek tiek informacijos, kokiais atvejais obuoliai ypač naudingi:

  • Viduriavimas ir kolitas: obuoliuose esantis pektinas veikia kaip kempinė, sugeria ir pašalina toksinus, kuriuos gamina bakterijos, sukeliančios gastroenteritą ir kolitą. Taninai sausina žarnyno gleivinę ir mažina uždegimą. Organinės rūgštys veikia kaip antiseptikai ir normalizuoja žarnyno mkroflorą. Dieta, kai valgomi tik obuoliai, veiksminga bet kokio tipo viduriavimui.
  • Vidurių užkietėjimas: obuoliai reguliuoja žarnyno veiklą, koreguoja ir viduriavimą, ir vidurių užkietėjimą. Vieno ar dviejų obuolių valgymas ryte tuščiu skrandžiu padės įveikti sumažėjusį žarnyno tonusą.
  • Lėtinė odos egzema, kurią sukelia apsinuodijimas dėl vidurių užkietėjimo.
  • Hipertenzija: Japonijoje, kur suvartojama ypač daug druskos, atlikus tyrimus nustatyta, kad tie, kurie reguliariai valgo obuolius, turi žemesnį kraujospūdį nei kiti gyventojai. Obuoliuose beveik nėra natrio, juose gausu kalio, kuris prisideda prie hipertenzijos gydymo.
  • Cholesterolio perteklius: Kelis mėnesius kasdien valgant du ar tris obuolius veiksmingai mažinamas cholesterolio kiekis. Teigiamas poveikis paaiškinamas tuo, kad pektinas absorbuoja tulžies druskas žarnyne, pagrindinę cholesterolio gamybos medžiagą.
  • Aterosklerozė: dėka flavonoidų, ypač kvercetino, gausos obuoliai padeda išvengti cholesterolio nusėdimo ant arterijų sienelių ir arterijų susiaurėjimo. Flavonoidai taip pat neleidžia susidaryti trombams (kraujo krešuliams) kraujyje. Reguliarus obuolių vartojimas apsaugo nuo vainikinių arterijų susiaurėjimo, kuris gali sukelti širdies priepuolį.
  • Tulžies akmenų liga: Obuoliai turi tulžį skystinantį poveikį, todėl apsaugo nuo akmenų susidarymo. Tačiau tiems akmenims, kurie jau susiformavo, jie neturi jokios įtakos.
  • Diabetas: diabetikams obuoliai tinka dėl 2 priežasčių:

– Fruktozė, kuri sudaro didžiausią obuoliuose esančių cukrų dalį, insulino, kad patektų į ląsteles, nereikalauja.

– Pektinas reguliuoja cukrų išlaisvinimą, todėl jie į kraują patenka lėtаi ir palaipsniui.

  • Storosios žarnos vėžys: Japonijoje atlikti tyrimai parodė, kad obuoliuose esantis pektinas gali užkirsti kelią vėžinių navikų augimui storojoje žarnoje. Juos naudinga valgyti žmonėms, turintiems didelę storosios žarnos vėžio riziką, taip pat tiems, kuriems jau buvo diagnozuotas šios rūšies vėžys ir kurie yra gydomi, kad būtų išvengta atkryčių.

Obuoliuose esančios naudingos medžiagos:

Pektinas žarnyne veikia kaip „šluota“ ir palengvina toksinų pasišalinimą su išmatomis.

Organinės rūgštys (obuolių, citrinos, gintaro, pieno ir salicilo rūgštys) atnaujina žarnyno mikroflorą ir neleidžia žarnyne vykti fermentacijai.

Taninai turi priešuždegiminį poveikį.

Flavonoidai neleidžia oksiduotis mažo tankio cholesteroliui, todėl mažėja rizika cholesteroliui nusėsti ant arterijų sienelių.

Boras palengvina kalcio ir magnio įsisavinimą.

!!! Svarbu atsiminti, kad viskas naudinga su saiku, mityba turi būti pilnavertė ir įvairi.

Būkite sveiki!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Cikorija – natūralus žarnyno valytojas

✔️Cikorija – taip liaudyje dažnai vadinama paprastoji trūkažolė.

Pirmasis cikorijos, kaip vieno iš pagrindinių maisto produktų, paminėjimas susijęs su senovės Egiptu. Labai populiari cikorija buvo Romos imperijoje kaip pašaras, salotos ir vaistinis augalas. Viduramžių rankraščiuose randame daug šakninės cikorijos – vertingos ir naudingos kultūros – auginimo aprašymų. Europoje nuo XVI amžiaus cikorijos šaknys buvo skrudinamos ir naudojamos bealkoholinių gėrimų, kavos pakaitalų ir vaistų gamyboje.

??Vaistinę vertę turi gerai išsivysčiusios cikorijos augalo šaknys, kurios renkamos rudenį. Iškastos šaknys nuplaunamos vandeniu, supjaustomos griežinėliais ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje 50–55°C temperatūroje. Skrudintos ir maltos šaknys – kavos pakaitalas. Jam pagaminti džiovintos trūkažolės šaknys pakepinamos, kol paruduos ir pradės jaustis saldus kvapas. Pakepintos šaknys sumalamos ir plikoma “kava”. Ši “kava” labai kvapni, gan karti ir tiršta – puikiai tinka ne tik gėrimui, bet ir pyragams, kremams, ledams pagardinti. Ir joje nėra kofeino, galite vaišinti net ir vaikus.

??Vertingiausia medžiaga, dėl kurios auginamos cikorijos, yra inulinas. Šaknyse yra iki 49% inulino angliavendenių, iki 3,6% baltymų, iki 0,3% riebalų, taip pat dervų, karčiųjų medžiagų, glikozido intibino. Inulinas priklauso angliavandenių tipo fruktanams. Jis palaiko naudingą storosios žarnos mikroflorą ir slopina blogąsias bakterijas. Inulinas, ištirpęs skrandyje, sudaro želatininę medžiagą, kuri gerina reikalingų medžiagų įsisavinimą, dalyvauja B grupės vitaminų sintezėje, padeda pašalinti iš storosios žarnos endogeninius toksinus ir kancerogenus.

??Paprastosios cikorijos nuoviras pasižymi sutraukiančiomis ir antimikrobinėmis savybėmis, vartojamas virškinimui gerinti ir apetitui žadinti, kaip raminanti, stiprinanti ir medžiagų apykaitą gerinanti priemonė; išoriškai nuo egzemos, auglių, žaizdų. Cikorijos žiedai stiprina širdies veiklą ir ramina nervų sistemą. Cikorijos gėrimai papildo inulino trūkumą organizme, jei jo trūksta dėl netinkamos mitybos.

??Reikėtų pažymėti, kad cikorija turi cukrų mažinantį poveikį, todėl yra naudinga sergant cukriniu diabetu. Ramina nervų sistemą, šalina nemigą, teigiamai veikia širdies veiklą ir gerina kraujo sudėtį, naudinga sergant hipertenzija ir kasos ligomis.

KONTRAINDIKACIJOS:

▫️Nevartoti alergiškiems graižažiedžių šeimos augalams, sergant lėtinėmis kepenų ligomis, esant skrandžio opoms, kai sumažėjęs rūgštingumas.

▫️Nevartoti, nepasitarus su gydytoju, nėštumo ir žindymo laikotarpiu, sergant tulžies pūslės akmenlige.

✅ Taigi, cikorija puikus pagalbininkas, skanus, natūralus produktas.

Paruošta pagal:

https://8doktorov.ru/tsikoriy-estestvennyiy-ochistitel-kish/

http://naturalus.sveikas.lt/…/vai…/trukazole_paprastoji/

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM