Maistas širdžiai – STENOKARDIJA

Krūtinės angina (stenokardija) – trumpalaikis skausmas krūtinėje, kuris atsiranda, kai širdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Pagrindinė priežastis – vainikinių (širdies) arterijų susiaurėjimas (aterosklerozė). Dėl arterijų susiaurėjimo sutrinka kraujo, reikalingo širdies plakimui, pritekėjimas į širdies raumenį.

Krūtinės angina tai stiprus spaudžiantis skausmas kairėje krūtinės pusėje, plintantis į kairę ranką. Dažniausiai tai atsiranda po fizinio krūvio, stiprių emocijų ar stresinės situacijos. Skirtingai nuo širdies priepuolio, krūtinės angina praeina ir paprastai nesukelia ilgalaikės žalos širdžiai. Skausmas paprastai trunka kelias minutes, jei krūtinės angina užsitęsė ilgiau nei 20 min, gali būti įtariamas miokardo infarktas – kvieskite greitąją pagalbą.

?? Krūtinės anginos RIZIKOS veiksniai:

– Vainikinių arterijų arterosklerozė (susiaurėjimas ir sukietėjimas). Dažniausia aterosklerozės priežastis tai mityba, kurioje mažai augalinio maisto ir daug sočiųjų riebalų. Kitos priežastys yra rūkymas ir mankštos trūkumas.

– Polinkis į spazmus arba lygiųjų raumenų (nevalingų raumenų) susitraukimus. Būtent iš tokių raumenų sudarytos arterijų sienelės. Šiuos spazmus išprovokuoja magnio ir kitų maistinių medžiagų trūkumas.

?? MITYBA

Mityba turi didelę įtaką vainikinių arterijų būklei ir veiklai.

✔ Valgykite DAUGIAU:

Vynuogės

Graikiniai riešutai

Svogūnai

Pilno grūdo kruopos

Miežiai ir kviečiai

Bulvės

Persikai

Braškės

Moliūgai

Cukinijos

Anakardžiai

Mangai

? SVOGŪNAI apsaugo nuo aterosklerozės, skystina kraują ir gerina kraujotaką vainikinėse arterijose.

✔ Valgykite MAŽIAU arba ATSISAKYKITE:

Prisotinti riebalai – tai daugiausia gyvūniniai riebalai

Natris (pagrindinis šaltinis – druska)

Saugokime savo sveikatą ir būkime sveiki ?.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Sveika širdis ir daržovės (Faktai ir viltis) – 22

Ar vartojate vaistus nuo širdies ligų? Vaistai gali suteikti mums klaidingą saugumo jausmą. Net jei žmogus vartoja vaistus nuo širdies ligų, tai sočiųjų ar transriebalų, greito ir nesveiko maisto, raudonos ir perdirbtos mėsos, saldumynų ir smarkiai perdirbto maisto valgymas, vis tiek padidins uždegimą ir pablogins širdies ir kraujagyslių ligų eigą.

☝? Tai faktai! Tačiau yra viltis!

Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 31 000 suaugusiųjų, parodė, kad galite žymiai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų pasikartojimą ne vien medikamentiniu gydymu, bet ir valgydami maistą, kuriame gausu daržovių, vaisių ir žuvies bei mažai mėsos. Sveika širdžiai mityba sumažino mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką 35 proc., širdies priepuolio pasikartojimo riziką – 14 proc., širdies nepakankamumo – 28 proc., o insulto – 19 proc. Taigi valgykite daržoves. Sveika širdis prasideda nuo sveikos mitybos.

Moliūgas – puikus arterijų draugas

▫️ Moliūgų minkštimo maistinę vertę lemia ne tik jame esančios medžiagos, bet ir nepageidaujamų komponentų nebuvimas. Jame yra minimalus riebalų ir natrio kiekis. Tai ypač naudinga arterijoms ir širdžiai.

▫️ Moliūgai turi mažai kalorijų (100 g / 26 kcal), tik 6% angliavandenių, 1% baltymų ir praktiškai neturi riebalų. Juose daug beta karoteno (provitamino A), vitamino C ir kalio. Didelis ląstelienos kiekis moliūguose taip pat svarbus, nes suteikia sotumo jausmą.

Visos moliūgų veislės pasižymi tomis pačiomis savybėmis:

? mažina kraujospūdį,

? veikia kaip natūralus diuretikas,

? laisvina vidurius,

? saugo nuo vėžio.

Moliūgas ypač NAUDINGAS sergant:

?? HIPERTENZIJA

Moliūguose mažai natrio ir daug kalio, o tai padeda išvengti hipertenzijos ir jos neigiamų padarinių (kraujo krešulių arterijose ir insulto).

Sergantieji hipertenzija gali valgyti moliūgą kasdien bet kokia forma, bet be druskos, kuri neutralizuoja naudingas moliūgo savybes. Labai naudinga vienos dienos dieta, kurios pagrindą sudaro moliūgų tyrė.

?? Išeminė ŠIRDIES liga ir ATEROSKLEROZĖ

Sergantieji koronarine širdies liga (krūtinės angina ar miokardo infarktu) moliūgus turėtų valgyti bent tris kartus per savaitę.

?? INKSTŲ ligos

Moliūgas veikia inkstus kaip švelnus diuretikas, užtikrinantis skysčių pasišalinimą iš organizmo.

?? SKRANDŽIO ligos

Moliūgų minkštimas gali neutralizuoti skrandžio rūgšties perteklių. Jis turi apsauginį ir minkštinantį poveikį skrandžio gleivinei. Moliūgų tyrę su pienu ar sojų gėrimu valgyti ypač rekomenduojama esant skrandžio rūgšties pertekliui, dispepsijai (virškinimo sutrikimams), rėmeniui ir dvylikapirštės žarnos opaligei.

?? VIDURIŲ užkietėjimas

Tirpios moliūgų skaidulos veikia kaip švelni vidurius laisvinanti priemonė, nedirginanti žarnyno.

?? VĖŽIO prevencija

Moliūguose yra trys aktyviausios antikancerogeninės medžiagos: beta karotinas, vitaminas C ir skaidulos, todėl, kaip ir kopūstinių šeima, jie pasižymi maksimaliu priešvėžiniu poveikiu.

PARUOŠIMAS ? ir VARTOJIMAS ?

? KEPTAS – Moliūgą perpjaukite per pusę arba į keletą dalių ir kepkite orkaitėje, kol susidarys auksinės spalvos plutelė. Valgykite su medumi ar vaisiais.

? VIRTAS – Iš moliūgų gaminamos sriubos ir troškiniai.

? TYRĖ – Išvirtas moliūgas sutrinamas su pienu arba sojų gėrimu. Galima pasaldinti medumi.

? ŠVIEŽIAS – Išbandykite šviežio moliūgo salotas. Šiaudeliais sutarkuotą moliūgą galima maišyti su kitomis daržovėmis (pvz., kopūstais) arba vaisiais.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

❓O Jūs mėgstate moliūgus? Ką iš jų dažniausiai gaminate? Pasidalinkite 🙂

Išmintingai mėgaukimės Dievo dovanomis ir būkime SVEIKI ?

10 priežasčių valgyti uogas

Vasara – uogų metas. Kodėl uogos turėtų būti įtrauktos į mitybą ir kuo jos naudingos organizmui ??.

??1. Kovoja su laisvaisiais radikalais

Laisvieji radikalai – nestabilios molekulės, kurios naudingos nedideliais kiekiais. Bet jei jų daug, vyksta per daug oksidacinių procesų, kurie kenkia sveikatai. Uogose yra antioksidantų – medžiagų, kurios kovoja su laisvaisiais radikalais organizme. Antioksidantai, tokie kaip antocianinai, elago rūgštis ir resveratrolis, apsaugo ląsteles ir mažina įvairių ligų riziką. Tyrimai rodo, kad gervuogės, mėlynės ir avietės turi didžiausią antioksidacinį pajėgumą. Mokslininkai tvirtina, kad viena porcija mėlynių, sverianti apie 300 g per dieną, apsaugo DNR nuo žalos, kurią sukelia laisvieji radikalai.

??2. Reguliuoja cukraus ir insulino kiekį kraujyje

Tyrimai parodė, kad saikingas uogų vartojimas padidina jautrumą insulinui. Tai pasireiškia tiek visiškai sveikiems žmonėms, tiek pacientams, kuriems yra atsparumas insulinui. Kito eksperimento metu moterų buvo paprašyta suvalgyti 150 g trintų uogų, sumaišytų su duona. Dėl to tyrimo dalyvių insulino lygis sumažėjo 24-26%, lyginant su tomis, kurios valgė tik duoną.

??3. Padeda gerinti virškinimą ir mesti svorį

Uogos yra geras skaidulų šaltinis, įskaitant tirpias skaidulas. Jų dėka sulėtėja maisto judėjimas per virškinimo sistemą, todėl sumažėja alkis, o tai padeda mažiau valgyti ir numesti svorio. Tyrimai patvirtina, kad esant dideliam skaidulų kiekiui maiste, žmogus per dieną suvartoja vidutiniškai 130 kcal mažiau, neribodamas savęs maiste. 100 g aviečių yra apie 6,5 g skaidulų, gervuogių – 5,3 g, braškių – 2 g, o mėlynių – 2,4 g. Standartinės porcijos dydis yra maždaug viena stiklinė, kurioje 125 – 150 g.

??4. Aprūpina maistinemis medžiagomis

Uogos – kaloringas ir tuo pačiu sotus produktas. Juose yra naudingų vitaminų ir mineralų. Pavyzdžiui, stiklinėje braškių yra apie 150% vitamino C paros poreikio, gervuogėse – 35%. Dauguma uogų yra panašios maistinių medžiagų sudėtimi. Pavyzdžiui, 100 g gervuogių yra tik 35 kcal, 32% magnio paros poreikio, 25% vitamino K ir 8% vario. Įvairių uogų kalorijų kiekis svyruoja nuo 32 (braškės) iki 57 (mėlynės) kcal.

??5. Padeda kovoti su uždegimais

Turi regeneracinių savybių ir apsaugo organizmą nuo infekcijų. Uždegiminiai procesai gali būti dažno streso, aktyvumo stokos ir nesveiko gyvenimo būdo pasekmė. Lėtinis uždegimas yra viena iš diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Tyrimai patvirtina, kad valgant uogas sumažėja uždegiminių žymenų kiekis. Vieno eksperimento metu grupės žmonių buvo paprašyta išgerti braškių glotnutį kartu su bet kokiu riebiu ir daug angliavandenių turinčiu maistu. Rezultatas – mokslininkai pastebėjo reikšmingą uždegimo sumažėjimą, palyginus su tais, kurie valgė taip pat, bet negėrė uogų gėrimo.

??6. Mažina blogojo cholesterolio kiekį

Žmonėms, kurie aštuonias savaites kasdien gėrė braškių glotnutį, „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje sumažėjo vidutiniškai 11%. Juodosios avietės ir braškės – lyderės mažinant cholesterolio kiekį žmonėms, kenčiantiems nuo nutukimo ir metabolinio sindromo. Uogos taip pat neleidžia susidaryti kraujo krešuliams ir aterosklerozinėms plokštelėms kraujagyslėse.

??7. Gražina odą

Dėl antioksidantų uogos mažina raukšlių atsiradimą, nes laisvųjų radikalų perteklius yra viena pagrindinių odos senėjimo priežasčių. Tyrimai parodė, kad elago rūgštis blokuoja fermentų, kurie skaido kolageną, gamybą. Pastarasis yra svarbus baltymas, turintis įtakos odos struktūrai: trūkstant kolageno ji plonėja, praranda elastingumą. Beje, uogas grožiui galite naudoti ir šviežias, ir apdorotas. Mokslininkai įrodė, kad mėlynėse kepiniuose yra šiek tiek mažiau antocianinų, o bendra antioksidantų koncentracija išlieka tokia pati.

??8. Padeda išvengti vėžio

Kai kurie uogose esantys antioksidantai, įskaitant antocianinus ir resveratrolį, gali sumažinti vėžio riziką. Mokslininkai ištyrė jų poveikį organizmui, darydami prielaidą, kad uogų valgymas apsaugo nuo stemplės, krūties ir storosios žarnos vėžio. Eksperimente dalyvavo 20 žmonių, kuriems diagnozuotas žarnyno vėžys. Gydytojai stebėjo juos devynias savaites. Eksperimento metu dalyviai kasdien suvalgydavo po 60 g aviečių. Rezultatas – kai kuriems tyrimo dalyviams žymiai sumažėjo naviko žymenų.

??9. Naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai

Be cholesterolio kiekio mažinimo, uogos gerina arterijų veiklą. Ląstelės, kurios iškloja kraujagysles, vadinamos endotelio ląstelėmis. Jos padeda kontroliuoti kraujospūdį ir apsaugo nuo kraujo krešėjimo. Uždegimas gali pažeisti šias ląsteles, trukdydamas normaliai kraujo funkcijai. Atlikti tyrimai įrodo, kad uogos gerina kraujagyslių elastingumą (taip pat ir rūkaliams, kuriems gresia širdies ligos).

??10. Neatmetamos daugumoje dietų

Žmonės, besilaikantys mažai angliavandenių turinčių dietų, dažnai vengia saldžių vaisių. Bet saikingais kiekiais mėgautis uogomis galite su bet kokiais mitybos apribojimais. Išimtis – dietos ne dėl figūros, o dėl sveikatos būklės. Jei turite griežtą gydytojo nurodymą arba alergiją, aptarkite tai su savo šeimos gydytoju.

❗Valgydami uogas nepamirškime saikingumo, vieno iš sveikatos principų!

✔Beje – šaldytos uogos nepraranda savo naudingų savybių, todėl apsirūpinkite jų atsargomis žiemai.

Šaltinis: 8doktorov.ru

Rugiai suteikia arterijoms elastingumą

Ypač rekomenduojami sergant:

??ATEROSKLEROZE ir išemine ŠIRDIES liga:

▫ Rugiai suteikia arterijoms elastingumą, skystina kraują, gerina kraujotaką. Arterijų degeneracijos profilaktika – būdinga visų nerafinuotų grūdinių produktų savybė, tačiau rugiuose ji ypač ryški.

▫ Iš dalies šią savybę paaiškina tai, kad rugiai turi antioksidantų, tokių kaip vitaminas E ir selenas, o taip pat daug ląstelienos.

▫ Reguliarus rugių vartojimas padeda kenčiantiems ateroskleroze, ypač vainikinių kraujagyslių, kuri pasireiškia stenokardija arba širdies priepuoliu.

??HIPERTONIJA:

Dėka teigiamo poveikio arterijoms ir labai mažo natrio kiekio rugiai taip pat naudingi kenčiantiems nuo hipertonijos. Vartojant rugių duoną nerekomenduojama jos sūdyti.

??VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS:

Rugiuose daug skaidulų, daugiausia netirpių. Todėl jie labai vertingi tiems, kas kenčia nuo vidurių užkietėjimo. 

??STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO profilaktika:

▫ Be to, kad rugiai padeda nuo vidurių užkietėjimo, kuris savo ruožtu skatina tiesiosios žarnos vėžio vystymąsi, ruginė duona labiau nei bet kuri kita mažina tulžies, litocholio, deoksicholio rūgščių koncentraciją žarnyne. Šios rūgštys patenkančios į žarnyną su tulžimi, dirgina žarnyno sienelių gleivinę ir veikia kaip kancerogenai (vėžio sukėlėjai), ir sustiprina gyvūninės kilmės kenksmingų medžiagų, skatinančių vėžio vystymąsi, poveikį.

▫ Todėl reguliarus rugių vartojimas ypač rekomenduojamas pacientams turintiems aukštą storosios žarnos vėžio riziką ir tiems, kuriems piktybiniai augliai jau buvo išoperuoti, siekiant išvengti ligos pasikartojimo.

MAISTINGUMAS ??

Nors rugių sudėtyje nėra provitamino A, vitamino C ir B12, kaip ir visuose grūduose, likusių maistinių medžiagų yra pakankamai. Šiek tiek mažiau produkte yra riebalų ir kalcio.

??ANGLIAVANDENIAI:

Jie sudaro didžiąją grūdo dalį (55,2 %), pagrindinis grūdo komponentas – krakmolas. Rugių krakmolo granulės suspaustos standriau nei kituose grūdiniuose, ir aptemptos skaiduliniu apvalkalu. Todėl rugiai lėtai įsisavina, o gliukozės molekulės išlaisvinamos pamažu. Dėl šios priežasties rugiai nesukelia staigaus gliukozės kiekio šuolio kraujyje; jie suteikia sotumo jausmą ir puikiai tinka segantiems diabetu.

??BALTYMAI:

Rugiai turtingi baltymais, jų turi daugiau nei kviečiai. Rugiuose mažiau nei kviečiuose baltymų, formuojančių glitimą. Dėl šios priežasties ruginė duona sunkesnė nei kvietinė.

??VITAMINAI:

Rugiai – geras vitamino B 1, B 2, B 6, E, niacino, folinės rūgšties šaltinis. Kadangi rugiuose trūksta provitamino A ir vitamino C, juos reikia valgyti kartu su šviežiais vaisiais ir daržovėmis, turtingais šiais vitaminais.

??MINERALAI:

Rugiai pakankamai turtingi fosforu, magniu ir geležimi, o taip pat cinku, selenu ir kitais mikroelementais. Kalcio deficitą rugiuose galima papildyti, jeigu juos derinti kartu su pienu ar pieno produktais. Kiekvienas 100 g rugių patenkina ¼ dienos normos geležies ir 1/3 d.n. magnio. Ir kas labai svarbu, beveik nėra natrio!

▫ Rugiai sudėtimi panašūs į kviečius, tačiau turi daugiau baltymų ir ląstelienos. Rugių kaloringumas 331 kcal/100 g (sauso produkto), beveik kaip kviečių (335 kcal/100 g).

▫ Rugiai maistingesni nei kviečiai, nors ir ne taip lengvai įsisavinami.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Avinžirniai – maistas arterijoms

Dėl nuostabių gydomųjų avinžirnių savybių tai idealus dietinis produktas šiandien: avinžirniai padeda sumažinti cholesterolio kiekį ir išvengti vidurių užkietėjimo, stiprina nervų sistemą.

Be to, avinžirniai maistingi ir gerai subalansuoti, nes suteikia daug energijos ir įvairių svarbių maistinių medžiagų:

??BALTYMAI: Avinžirniuose gana daug baltymų. Ankštiniai produktai kartu su grūdų produktais aprūpina mus puikios kokybės baltymais.

??ANGLIAVANDENIAI: Avinžirniuose labai daug angliavandenių, iš kurių vyrauja krakmolas. Virškinimo metu krakmolas iš lėto virsta gliukoze, tačiau jis turi būti gerai sukramtytas ir suvilgytas seilėmis.

??RIEBALAI: Avinžirniuose yra 6,04% riebalų. Tai žymiai daugiau nei lęšiuose ir pupelėse, bet mažiau nei sojos pupelėse. Daugiausia tai polinesotieji riebalai.

??VITAMINAI: Avinžirniai geras vitaminų B2 ir B6 šaltinis. Turi pakankamai daug folio rūgšties, kuri dalyvauja nervų sistemos veikloje ir mažina širdies priepuolio riziką. Šimtas gramų avinžirnių (išvirtų – apie 250 g) beveik tris kartus viršija folio rūgšties dienos poreikį.

??MINERALAI: Ypatingo dėmesio nusipelno geležis (beveik tris kartus daugiau nei mėsoje), fosforas, kalis, magnis, kalcis ir cinkas.

Dėl visų paminėtų privalumų avinžirnius galima naudoti kaip pagrindinį patiekalą, kas būdinga tradicinėje Viduržemio jūros dietoje. Ypač reguliariai vartoti avinžirnius rekomenduojama šiais atvejais:

☝?Didelis CHOLESTEROLIO kiekis: Avinžirniuose yra nedidelis kiekis aukštos kokybės (mono- ir polinesočiųjų) riebalų, kurie padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Avinžirnių skaidulos neleidžia pasisavinti cholesterolį iš kitų maisto produktų (avinžirniuose cholesterolio nėra). Todėl jei valgysite daugiau avinžirnių ir mažiau mėsos produktų, sumažės cholesterolio kiekis, pagerės arterijų sveikata. Galiausiai, ilgą laiką valgant avinžirnius išvengiama visų aterosklerozės pasekmių, įskaitant širdies priepuolį.

☝?VIDURIŲ užkietėjimas: avinžirniuose esančios maistinės skaidulos skatina žarnyno peristaltiką.

☝?Funkciniai NERVŲ SISTEMOS sutrikimai dėl vitamino B trūkumo, tokie kaip dirglumas, nervingumas ir dėmesio stoka: Avinžirniai itin rekomenduojami kenčiantiems nuo STRESO ir DEPRESIJOS.

☝?NĖŠTUMAS: Šis ankštinis augalas yra idealus maistas nėščioms moterims dėl didelio folio rūgšties kiekio, kuri apsaugo nuo vaisiaus nervų sistemos vystymosi sutrikimų. Be to, avinžirniuose labai daug baltymų, geležies ir kitų mineralų.

? PARUOŠIMAS:

▫ VIRTI: Vakaruose labiausiai paplitęs virtų avinžirnių vartojimas. Avinžirnius galima dėti į sriubas ir troškinius. Avinžirniai puikiai dera su ryžių patiekalais.

▫ KEPTI ORKAITĖJE: tokiu būdu pagaminti avinžirniai gali būti sunkiau virškinami, nes dalis krakmolo tampa sunkiai įveikiamu skrandžio sultims.

▫ Avinžirnių MILTAI: plačiai naudojami Indijoje gaminant įvairius patiekalus, pvz., falafelius.

▫ VIRTI ir SUTRINTI užtepėlės, padažo, desertų pavidalu ir t.t.

❗️CINKO trūkumas:

Kai kurie mitybos specialistai teigia, kad augaliniame maiste tariamai nepakanka cinko. Tačiau 100 gramų sausų avinžirnių yra daugiau cinko (3,43 mg) nei tokiame pat kiekyje mėsos (2,97 mg). Avinžirniai kaip ir lęšiais bei soja – puikus cinko šaltinis.

Valgykite įvairų augalinį maistą ir būkite sveiki ?

„Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.” (Pradžios 1:29)

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM