Sveikos gyvensenos tinklalapis
Migdolai nuo seno vertinami dėl savo maistinių savybių. Šie malonaus skonio riešutai gali praturtinti kasdienę mitybą. Juose gausu nesočiųjų riebalų, vitamino E, magnio, baltymų ir skaidulinių medžiagų.
Toliau skaityti „Migdolai: kuo jie vertingi mūsų sveikatai?”
Lęšiai – vieni seniausiai žmonių auginamų ankštinių augalų. Jie buvo vertinami jau prieš tūkstančius metų, o Biblijoje net pasakojama, kaip Ezavas už lęšių valgį atidavė savo pirmagimystės teisę broliui Jokūbui (Pradžios 25, 29–34).
Šiandien lęšiai kartais lieka kitų produktų šešėlyje, nors yra nebrangūs, maistingi ir lengvai pritaikomi įvairiems patiekalams. Kuo šios mažos sėklos tokios vertingos mūsų sveikatai?
Toliau skaityti „Lęšiai – maži grūdeliai, didelė nauda”
Pastaraisiais metais šiuolaikinis mokslas vis dažniau patvirtina seniai žinomus išminties principus, ypač mitybos ir gyvensenos srityse. Pavyzdžiui, daugelis mitybos specialistų ir sveikatos organizacijų pripažįsta augalinės mitybos naudą žmogaus sveikatai. Tokia mityba atitinka ir Biblijoje Pradžios knygos 1, 29 aprašytą mitybos principą. Šiuolaikinių mokslo atradimų ir tradicinės išminties sąsajų galima pastebėti ir kitose kultūrose. Vienas tokių pavyzdžių – japonų principas „Hara Hachi Bu“.
Toliau skaityti „Japonų valgymo įprotis, siejamas su ilgaamžiškumu”„O, kad turėčiau balandžio sparnus, – sakau, – skrisčiau toli ir rasčiau ramybę! Iš tikrųjų toli toli nulėkčiau; apsigyvenau tyruose.“
(Psalmyno 55, 7–8)
Ar galime pasiruošti stresui dar prieš jam mus užklumpant?
Visų stresą keliančių situacijų išvengti negalime. Tačiau tam, kaip jas išgyvensime, gali turėti įtakos ir tai, ar esame pailsėję, ar jau pavargę ir išsekę.
Įsivaizduokime du žmones, susiduriančius su panašia sudėtinga situacija. Vienas jau kurį laiką neišsimiega, yra pervargęs ir beveik neturi laiko pailsėti. Kitas gerai išsimiega, pakankamai ilsisi ir jaučiasi kupinas jėgų. Nors negalime iš anksto pasakyti, kaip kiekvienas iš jų sureaguos, į sudėtingą laikotarpį jie ateina turėdami nevienodus fizinius ir emocinius išteklius.
Todėl rūpintis savo atsparumu stresui verta ne tik tada, kai jau jaučiamės išsekę. Pakankamas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas, visavertė mityba ir poilsis padeda palaikyti fizinę bei psichologinę sveikatą ir geriau susidoroti su kasdieniais sunkumais.
Tai, kaip gyvename šiandien, gali turėti reikšmės tam, su kokiomis jėgomis pasitiksime rytojaus sunkumus.
Kai patiriame daug įtampos, kartais pirmiausia verta savęs paklausti: ar galiu pakeisti tai, kas šią įtampą kelia?
Galbūt dalies darbų galima atsisakyti ar juos atidėti. Galima išspręsti užsitęsusį konfliktą, paprašyti pagalbos ar aiškiau nustatyti savo galimybių ribas. Ne kiekvieną stresą keliančią aplinkybę galime pakeisti, tačiau kai tai įmanoma, prasminga spręsti ne tik streso pasekmes, bet ir jo priežastį.
O jeigu pačios situacijos pakeisti negalime, gali būti naudinga bent trumpam nuo jos atsitraukti ir suteikti sau laiko pailsėti.
Tai nėra problemų ignoravimas ar bėgimas nuo jų. Poilsis neišsprendžia pačios problemos, tačiau padeda atgauti jėgas, kurių reikia jai spręsti.
Jeigu darbas įtemptas, nebūtina laukti atostogų. Kartais galima pradėti nuo paprasto dalyko – per pietų pertrauką atsikelti nuo darbo stalo ir išeiti pasivaikščioti į parką ar ramia gatve.
Savaitgalį skirkite laiko veiklai, kuri leidžia bent trumpam atsitraukti nuo kasdienės įtampos: pasivaikščiokite miške, pabūkite prie vandens telkinio, padirbėkite sode ar susitikite su artimais žmonėmis.
Reguliarus fizinis aktyvumas yra viena iš rekomenduojamų streso valdymo priemonių, o bendravimas su žmonėmis, kuriais pasitikime, gali suteikti emocinę ir praktinę paramą sunkiu metu.
Buvimas gamtoje taip pat gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti emocinę savijautą.
Ne visos stresinės situacijos mus užklumpa netikėtai. Kartais iš anksto žinome, kad laukia sunkus pokalbis, egzaminas, svarbus pasisakymas, įtempta darbo savaitė, kelionė ar kitas daug jėgų pareikalausiantis įvykis.
Tokiu atveju, užuot nerimavus dėl to, kas laukia, verta pagalvoti: ką galiu padaryti jau dabar?
Galima iš anksto apgalvoti veiksmų planą, pasiruošti tam, ką įmanoma numatyti, prieš sunkesnę dieną neplanuoti daugybės papildomų darbų, pasirūpinti miegu ir poilsiu.
Pasiruošimas negarantuoja, kad streso nepatirsime. Tačiau iš anksto apgalvoję, ką galime padaryti, galime jaustis užtikrinčiau ir būti geriau pasirengę sudėtingai situacijai.
Ne visada lengva išlikti ramiam, kai susiduriame su pavojumi, sunkumais ar ilgai trunkančia įtampa. Biblijoje skaitome apie Izraelio karalių Dovydą, kuris pats patyrė daug sunkių išgyvenimų, baimės ir nerimo. Vienu tokiu metu jis rašė:
„O, kad turėčiau balandžio sparnus, – sakau, – skrisčiau toli ir rasčiau ramybę!“
(Psalmyno 55, 7–8)
Žvelgdamas į dangaus paukščius Dovydas troško nuskristi toli nuo jį supančių sunkumų. Tikriausiai daugeliui pažįstamas toks jausmas – kai rūpesčių ir įtampos pasidaro tiek daug, kad norėtųsi bent trumpam nuo visko pasitraukti.
Tačiau ne nuo visų gyvenimo sunkumų galime pabėgti. Negalime tiesiog „nuskristi“ nuo sergančio artimojo, šeimos problemų, finansinių sunkumų ar kitų aplinkybių, kurias tenka išgyventi.
Tačiau galime kuriam laikui sustoti ir skirti laiko bendrystei su Kristumi. Maldoje galime Jam išsakyti tai, kas mus slegia, patikėti savo rūpesčius ir prašyti išminties bei stiprybės. Bendraudami su Išgelbėtoju galime įgyti tvirtumo, atgauti prarastas jėgas, o mūsų širdis gali prisipildyti vilties ir ramybės.
E. Vait knygoje „Gydymo tarnystė“ rašo:
„Dievas neliepia mums nugalėti savo jėgomis. Jis kviečia mus prieiti prie Jo arčiau.“
Toliau tame pačiame skyriuje ji priduria:
„Pradėję bendrauti su Atpirkėju, mes patenkame į taikos ir ramybės kraštą.“
„Gydymo tarnystė“, 178 p.Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”
Ši duona kepama su natūraliu raugu. Ji pasižymi sodriu skoniu, minkštu minkštimu ir traškia plutele.
Ingredientai
Gaminimas
Per pastaruosius straipsnius aptarėme įvairius veiksnius, kurie gali didinti vėžio riziką. Tačiau ką galime daryti kasdien, kad šią riziką sumažintume?
Daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad nemaža dalis vėžio rizikos veiksnių yra susiję su mūsų gyvenimo būdu. Žmonės, kurių mityboje gausu vaisių, daržovių ir kitų augalinių produktų, o labai perdirbto maisto vartojama mažiau, rečiau serga kai kuriomis lėtinėmis ligomis, įskaitant tam tikras vėžio formas. Nors nėra vieno stebuklingo produkto, galinčio apsaugoti nuo vėžio, kasdieniai pasirinkimai gali turėti didelę reikšmę.
Ko verta vengti?
Mokslininkai nustatė keletą veiksnių, kurie didina vėžio riziką:
▪ rūkymas;
▪ alkoholio vartojimas;
▪dažnas raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas;
▪rūkytų produktų perteklius;
▪stipriai apkepintas ar pridegęs maistas;
▪antsvoris ir nutukimas;
▪fizinio aktyvumo stoka.
Taip pat rekomenduojama riboti labai perdirbtus maisto produktus ir rinktis kuo natūralesnį maistą. Vertėtų riboti ir daug pridėtinio cukraus turinčius produktus bei saldžius gėrimus. Nors cukrus nėra laikomas tiesioginiu vėžio sukėlėju, jo perteklius gali skatinti antsvorį ir nutukimą, kurie yra pripažinti kai kurių vėžio formų rizikos veiksniai.
Ką verta valgyti dažniau?
Augalinis maistas aprūpina organizmą svarbiais antioksidantais, tarp jų vitaminais A, C ir E. Šių vitaminų gausu įvairiose daržovėse, vaisiuose, uogose, žalialapėse daržovėse, riešutuose ir sėklose.
Vitaminas C organizme nekaupiamas, todėl jo turinčių produktų verta vartoti kasdien. Žalialapės daržovės ir žalumynai yra vertingi natūralių antioksidantų šaltiniai.
Daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai ir pilno grūdo produktai yra pagrindiniai ląstelienos šaltiniai. Pakankamas ląstelienos kiekis padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą ir siejamas su mažesne storosios žarnos vėžio rizika.
Be to, augalinės kilmės produktai aprūpina organizmą ne tik vitaminais ir mineralais. Juose yra tūkstančiai natūralių medžiagų, vadinamų fitocheminiais junginiais.
Mokslininkai aktyviai tyrinėja įvairius fitocheminius junginius, tarp jų sulforafaną, kvercetiną, likopeną ir flavonoidus.
Šios medžiagos randamos daržovėse, vaisiuose, uogose, ankštiniuose augaluose, žalumynuose, riešutuose ir sėklose.
Ypač naudinga reguliariai vartoti:
▪ įvairias daržoves;
▪ žalialapes daržoves ir žalumynus;
▪ kopūstines daržoves (brokolius, žiedinius kopūstus, briuselinius kopūstus, kopūstus);
▪ vaisius ir uogas;
▪ ankštinius augalus;
▪ pilno grūdo produktus;
▪ linų sėmenis ir kitas sėklas.
Kodėl nepakanka vien vitaminų papildų?
Kartais manoma, kad sveikatai užtenka išgerti vitaminų ar maisto papildų. Tačiau papildai negali pakeisti visaverčio maisto.
Augaluose esančios naudingos medžiagos veikia kartu, todėl jų poveikis yra daug sudėtingesnis nei pavienių vitaminų ar antioksidantų.
Dėl šios priežasties dauguma specialistų rekomenduoja pirmiausia rūpintis kasdiene mityba, o ne ieškoti apsaugos kapsulėse ar tabletėse.
Maži sprendimai – didelė nauda
Dažnai žmonės ieško sudėtingų sprendimų, tačiau svarbiausi principai išlieka paprasti:
▪ daugiau daržovių ir vaisių;
▪ daugiau visaverčio augalinio maisto;
▪ mažiau perdirbtų produktų;
▪ nerūkyti;
▪ nevartoti alkoholio;
▪ būti fiziškai aktyviems;
▪ palaikyti sveiką kūno svorį.
Nepamirškite profilaktinių patikrinimų
Sveika gyvensena gali sumažinti daugelio ligų riziką, tačiau ji negarantuoja visiškos apsaugos. Todėl svarbu ne tik rūpintis mityba ir gyvenimo būdu, bet ir dalyvauti profilaktinėse sveikatos patikrose.
Anksti nustačius ligą, gydymas dažnai būna sėkmingesnis, todėl verta pasinaudoti gydytojų rekomenduojamomis prevencinėmis programomis ir reguliariai stebėti savo sveikatą.
Nė vienas iš šiame straipsnyje aptartų profilaktikos veiksnių negarantuoja, kad žmogus niekada nesusirgs vėžiu. Tačiau jie gali reikšmingai sumažinti riziką ir pagerinti bendrą sveikatą.
Rūpinimasis savo sveikata reikalauja išmintingų kasdienių pasirinkimų. Biblija taip pat ragina gyventi apgalvotai ir atsakingai:
„Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi.“ (Efeziečiams 5, 15)
Linkiu jums išmintingų pasirinkimų ir geros sveikatos!
Parengta remiantis Aleksejaus Chacinskio knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“
Įjunkite tik tas slapukų grupes, kurias norite leisti. Pasirinkimą galite pakeisti bet kada.