Kategorija: Mityba

Paskelbta

Kaip padėti sau geriau susidoroti su stresu?

„O, kad turėčiau balandžio sparnus, – sakau, – skrisčiau toli ir rasčiau ramybę! Iš tikrųjų toli toli nulėkčiau; apsigyvenau tyruose.“
(Psalmyno 55, 7–8)

Ar galime pasiruošti stresui dar prieš jam mus užklumpant?

Visų stresą keliančių situacijų išvengti negalime. Tačiau tam, kaip jas išgyvensime, gali turėti įtakos ir tai, ar esame pailsėję, ar jau pavargę ir išsekę.

Įsivaizduokime du žmones, susiduriančius su panašia sudėtinga situacija. Vienas jau kurį laiką neišsimiega, yra pervargęs ir beveik neturi laiko pailsėti. Kitas gerai išsimiega, pakankamai ilsisi ir jaučiasi kupinas jėgų. Nors negalime iš anksto pasakyti, kaip kiekvienas iš jų sureaguos, į sudėtingą laikotarpį jie ateina turėdami nevienodus fizinius ir emocinius išteklius.

Todėl rūpintis savo atsparumu stresui verta ne tik tada, kai jau jaučiamės išsekę. Pakankamas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas, visavertė mityba ir poilsis padeda palaikyti fizinę bei psichologinę sveikatą ir geriau susidoroti su kasdieniais sunkumais.

Tai, kaip gyvename šiandien, gali turėti reikšmės tam, su kokiomis jėgomis pasitiksime rytojaus sunkumus.

Ne visada reikia stengtis ištverti dar daugiau

Kai patiriame daug įtampos, kartais pirmiausia verta savęs paklausti: ar galiu pakeisti tai, kas šią įtampą kelia?

Galbūt dalies darbų galima atsisakyti ar juos atidėti. Galima išspręsti užsitęsusį konfliktą, paprašyti pagalbos ar aiškiau nustatyti savo galimybių ribas. Ne kiekvieną stresą keliančią aplinkybę galime pakeisti, tačiau kai tai įmanoma, prasminga spręsti ne tik streso pasekmes, bet ir jo priežastį.

O jeigu pačios situacijos pakeisti negalime, gali būti naudinga bent trumpam nuo jos atsitraukti ir suteikti sau laiko pailsėti.

Tai nėra problemų ignoravimas ar bėgimas nuo jų. Poilsis neišsprendžia pačios problemos, tačiau padeda atgauti jėgas, kurių reikia jai spręsti.

Kartais padeda tiesiog pakeisti aplinką

Jeigu darbas įtemptas, nebūtina laukti atostogų. Kartais galima pradėti nuo paprasto dalyko – per pietų pertrauką atsikelti nuo darbo stalo ir išeiti pasivaikščioti į parką ar ramia gatve.

Savaitgalį skirkite laiko veiklai, kuri leidžia bent trumpam atsitraukti nuo kasdienės įtampos: pasivaikščiokite miške, pabūkite prie vandens telkinio, padirbėkite sode ar susitikite su artimais žmonėmis.

Reguliarus fizinis aktyvumas yra viena iš rekomenduojamų streso valdymo priemonių, o bendravimas su žmonėmis, kuriais pasitikime, gali suteikti emocinę ir praktinę paramą sunkiu metu.

Buvimas gamtoje taip pat gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti emocinę savijautą.

Jeigu žinote, kad laukia sunkus laikotarpis – pasiruoškite

Ne visos stresinės situacijos mus užklumpa netikėtai. Kartais iš anksto žinome, kad laukia sunkus pokalbis, egzaminas, svarbus pasisakymas, įtempta darbo savaitė, kelionė ar kitas daug jėgų pareikalausiantis įvykis.

Tokiu atveju, užuot nerimavus dėl to, kas laukia, verta pagalvoti: ką galiu padaryti jau dabar?

Galima iš anksto apgalvoti veiksmų planą, pasiruošti tam, ką įmanoma numatyti, prieš sunkesnę dieną neplanuoti daugybės papildomų darbų, pasirūpinti miegu ir poilsiu.

Pasiruošimas negarantuoja, kad streso nepatirsime. Tačiau iš anksto apgalvoję, ką galime padaryti, galime jaustis užtikrinčiau ir būti geriau pasirengę sudėtingai situacijai.

Kai norėtųsi nuo visko pabėgti

Ne visada lengva išlikti ramiam, kai susiduriame su pavojumi, sunkumais ar ilgai trunkančia įtampa. Biblijoje skaitome apie Izraelio karalių Dovydą, kuris pats patyrė daug sunkių išgyvenimų, baimės ir nerimo. Vienu tokiu metu jis rašė:

„O, kad turėčiau balandžio sparnus, – sakau, – skrisčiau toli ir rasčiau ramybę!“
(Psalmyno 55, 7–8)

Žvelgdamas į dangaus paukščius Dovydas troško nuskristi toli nuo jį supančių sunkumų. Tikriausiai daugeliui pažįstamas toks jausmas – kai rūpesčių ir įtampos pasidaro tiek daug, kad norėtųsi bent trumpam nuo visko pasitraukti.

Tačiau ne nuo visų gyvenimo sunkumų galime pabėgti. Negalime tiesiog „nuskristi“ nuo sergančio artimojo, šeimos problemų, finansinių sunkumų ar kitų aplinkybių, kurias tenka išgyventi.

Tačiau galime kuriam laikui sustoti ir skirti laiko bendrystei su Kristumi. Maldoje galime Jam išsakyti tai, kas mus slegia, patikėti savo rūpesčius ir prašyti išminties bei stiprybės. Bendraudami su Išgelbėtoju galime įgyti tvirtumo, atgauti prarastas jėgas, o mūsų širdis gali prisipildyti vilties ir ramybės.

E. Vait knygoje „Gydymo tarnystė“ rašo:

„Dievas neliepia mums nugalėti savo jėgomis. Jis kviečia mus prieiti prie Jo arčiau.“

Toliau tame pačiame skyriuje ji priduria:

„Pradėję bendrauti su Atpirkėju, mes patenkame į taikos ir ramybės kraštą.“
„Gydymo tarnystė“, 178 p.

Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Paskelbta

Viso grūdo kvietinė–ruginė duona su raugu

Ši duona kepama su natūraliu raugu. Ji pasižymi sodriu skoniu, minkštu minkštimu ir traškia plutele.

Ingredientai

  • 500 ml šilto vandens;
  • 6 valg. š. aktyvaus raugo;
  • 400 g viso grūdo kvietinių miltų;
  • 200 g viso grūdo ruginių miltų;
  • 150 g baltų kvietinių miltų;
  • 1 valg. š. druskos;
  • kmynų pagal skonį.

Gaminimas

  1. Į šiltą vandenį sudėkite raugą, druską ir kmynus. Gerai išmaišykite.
  2. Pamažu suberkite miltus ir užminkykite vientisą tešlą.
  3. Dubenį su tešla uždenkite maistine plėvele arba drėgnu rankšluosčiu.
  4. Kas 30 minučių tešlą perminkykite arba perlenkite. Tai pakartokite 5 kartus.
  5. Tešlą sudėkite į kepimo formą, uždenkite maistine plėvele ir palikite šiltoje vietoje kilti 4–5 valandas, kol ji pastebimai padidės.
  6. Kepkite iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje 30 minučių.
  7. Tuomet orkaitės temperatūrą sumažinkite iki 180 °C ir kepkite dar 45 minutes.
  8. Iškepusią duoną išimkite iš formos ir palikite atvėsti ant grotelių.
Paskelbta

Vertingi patarimai vėžio prevencijai

Per pastaruosius straipsnius aptarėme įvairius veiksnius, kurie gali didinti vėžio riziką. Tačiau ką galime daryti kasdien, kad šią riziką sumažintume?

Daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad nemaža dalis vėžio rizikos veiksnių yra susiję su mūsų gyvenimo būdu. Žmonės, kurių mityboje gausu vaisių, daržovių ir kitų augalinių produktų, o labai perdirbto maisto vartojama mažiau, rečiau serga kai kuriomis lėtinėmis ligomis, įskaitant tam tikras vėžio formas. Nors nėra vieno stebuklingo produkto, galinčio apsaugoti nuo vėžio, kasdieniai pasirinkimai gali turėti didelę reikšmę.

Ko verta vengti?

Mokslininkai nustatė keletą veiksnių, kurie didina vėžio riziką:

▪ rūkymas;

▪ alkoholio vartojimas;

▪dažnas raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas;

▪rūkytų produktų perteklius;

▪stipriai apkepintas ar pridegęs maistas;

▪antsvoris ir nutukimas;

▪fizinio aktyvumo stoka.

Taip pat rekomenduojama riboti labai perdirbtus maisto produktus ir rinktis kuo natūralesnį maistą. Vertėtų riboti ir daug pridėtinio cukraus turinčius produktus bei saldžius gėrimus. Nors cukrus nėra laikomas tiesioginiu vėžio sukėlėju, jo perteklius gali skatinti antsvorį ir nutukimą, kurie yra pripažinti kai kurių vėžio formų rizikos veiksniai.

Ką verta valgyti dažniau?

Augalinis maistas aprūpina organizmą svarbiais antioksidantais, tarp jų vitaminais A, C ir E. Šių vitaminų gausu įvairiose daržovėse, vaisiuose, uogose, žalialapėse daržovėse, riešutuose ir sėklose.

Vitaminas C organizme nekaupiamas, todėl jo turinčių produktų verta vartoti kasdien. Žalialapės daržovės ir žalumynai yra vertingi natūralių antioksidantų šaltiniai.

Daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai ir pilno grūdo produktai yra pagrindiniai ląstelienos šaltiniai. Pakankamas ląstelienos kiekis padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą ir siejamas su mažesne storosios žarnos vėžio rizika.

Be to, augalinės kilmės produktai aprūpina organizmą ne tik vitaminais ir mineralais. Juose yra tūkstančiai natūralių medžiagų, vadinamų fitocheminiais junginiais.

Mokslininkai aktyviai tyrinėja įvairius fitocheminius junginius, tarp jų sulforafaną, kvercetiną, likopeną ir flavonoidus.

Šios medžiagos randamos daržovėse, vaisiuose, uogose, ankštiniuose augaluose, žalumynuose, riešutuose ir sėklose.

Ypač naudinga reguliariai vartoti:

▪ įvairias daržoves;

▪ žalialapes daržoves ir žalumynus;

▪ kopūstines daržoves (brokolius, žiedinius kopūstus, briuselinius kopūstus, kopūstus);

▪ vaisius ir uogas;

▪ ankštinius augalus;

▪ pilno grūdo produktus;

▪ linų sėmenis ir kitas sėklas.

Kodėl nepakanka vien vitaminų papildų?

Kartais manoma, kad sveikatai užtenka išgerti vitaminų ar maisto papildų. Tačiau papildai negali pakeisti visaverčio maisto.

Augaluose esančios naudingos medžiagos veikia kartu, todėl jų poveikis yra daug sudėtingesnis nei pavienių vitaminų ar antioksidantų.

Dėl šios priežasties dauguma specialistų rekomenduoja pirmiausia rūpintis kasdiene mityba, o ne ieškoti apsaugos kapsulėse ar tabletėse.

Maži sprendimai – didelė nauda

Dažnai žmonės ieško sudėtingų sprendimų, tačiau svarbiausi principai išlieka paprasti:

▪ daugiau daržovių ir vaisių;

▪ daugiau visaverčio augalinio maisto;

▪ mažiau perdirbtų produktų;

▪ nerūkyti;

▪ nevartoti alkoholio;

▪ būti fiziškai aktyviems;

▪ palaikyti sveiką kūno svorį.

Nepamirškite profilaktinių patikrinimų

Sveika gyvensena gali sumažinti daugelio ligų riziką, tačiau ji negarantuoja visiškos apsaugos. Todėl svarbu ne tik rūpintis mityba ir gyvenimo būdu, bet ir dalyvauti profilaktinėse sveikatos patikrose.

Anksti nustačius ligą, gydymas dažnai būna sėkmingesnis, todėl verta pasinaudoti gydytojų rekomenduojamomis prevencinėmis programomis ir reguliariai stebėti savo sveikatą.

Nė vienas iš šiame straipsnyje aptartų profilaktikos veiksnių negarantuoja, kad žmogus niekada nesusirgs vėžiu. Tačiau jie gali reikšmingai sumažinti riziką ir pagerinti bendrą sveikatą.

Rūpinimasis savo sveikata reikalauja išmintingų kasdienių pasirinkimų. Biblija taip pat ragina gyventi apgalvotai ir atsakingai:

„Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi.“ (Efeziečiams 5, 15)

Linkiu jums išmintingų pasirinkimų ir geros sveikatos!

Parengta remiantis Aleksejaus Chacinskio knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“

Paskelbta

Ar mėsa gali didinti vėžio riziką?

Daugelis žmonių mėsą laiko svarbiu baltymų ir geležies šaltiniu. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad dažnas raudonos ir ypač perdirbtos mėsos vartojimas gali didinti kai kurių vėžio rūšių riziką.

Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) perdirbtą mėsą (pvz., dešras, dešreles, kumpį, šoninę) priskiria veiksniams, didinantiems vėžio riziką. Taip pat yra gana stiprių mokslinių duomenų, kad dažnas raudonos mėsos (jautienos, kiaulienos, avienos) vartojimas gali didinti vėžio riziką.

Mėsos terminio apdorojimo metu, ypač kepant aukštoje temperatūroje ar rūkant, gali susidaryti heterocikliniai aminai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai – medžiagos, galinčios pažeisti DNR (ląstelėse esančią genetinę medžiagą). Panašios kancerogeninės medžiagos susidaro ne tik ruošiant mėsą, bet ir rūkant žuvį ar kitus maisto produktus.

Gaminant dešras, dešreles ir kitus perdirbtus mėsos gaminius dažnai naudojami nitritai ir nitratai. Jie padeda ilgiau išlaikyti produktą ir suteikia jam būdingą rausvą spalvą. Tačiau organizme šios medžiagos gali virsti nitrozaminais – junginiais, siejamais su padidėjusia vėžio rizika.

Raudonoje mėsoje esanti hemo geležis taip pat gali skatinti oksidacinius procesus ir didinti storosios žarnos gleivinės pažeidimo riziką.

Tyrimai rodo, kad dažnesnis raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su didesne storosios žarnos, taip pat kai kurių kitų vėžio rūšių rizika.

Tai nereiškia, kad vienkartinis mėsos valgymas būtinai sukels ligą. Tačiau kuo dažniau tokie produktai vartojami, tuo didesnė gali būti ilgalaikė rizika.

Augalinis maistas – ankštiniai, pilno grūdo produktai, daržovės, vaisiai, riešutai ir sėklos – gali suteikti pakankamai baltymų ir kitų svarbių maistinių medžiagų be šių papildomų rizikos veiksnių.

Linkiu rinktis maistą, kuris stiprina sveikatą ir mažina ligų riziką.

Mūsų kasdieniai pasirinkimai daro didelę įtaką ilgalaikei sveikatai.

„Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona, ir atiduodate uždarbį už tai, kas nepasotina?“ (Izaijo 55, 2)

Šaltiniai:
– Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“
– PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC): https://www.iarc.who.int/wp-content/uploads/2018/07/pr240_E.pdf

Paskelbta

Pelėsiai maiste ir vėžio rizika

Pelėsis maiste daugeliui žmonių atrodo tik nedidelis gedimo požymis. Tačiau kai kurie pelėsiniai grybai gali gaminti toksinus, didinančius vėžio riziką.

Pelėsiniams grybams augant ir dauginantis gali susidaryti įvairios kenksmingos medžiagos. Vienas labiausiai ištirtų pelėsių toksinų yra aflatoksinas B. Aflatoksinas net labai mažomis dozėmis pasižymi stipriu kancerogeniniu, t. y. vėžio riziką didinančiu poveikiu. Su pelėsių toksinų poveikiu siejamas padidėjęs kepenų vėžio paplitimas tarp kai kurių Afrikos gyventojų grupių. Tai ypač būdinga drėgno klimato regionams, kur maisto produktai greitai pasidengia pelėsiu, tačiau dėl maisto trūkumo ar nusistovėjusių įpročių vis tiek vartojami maistui. Tyrimai parodė, kad tokiame maiste buvo randami dideli aflatoksino B kiekiai.

Pelėsiai ir jų toksinai į organizmą gali patekti su pelėsiais pažeistais riešutais, ypač žemės riešutais. Pirkdami riešutus atkreipkite dėmesį, kad jie nebūtų seni, apkartę ar padengti gelsvu arba baltu pelėsiu. Pelėsio pažeisti žemės riešutai džiovinant viduje tampa rusvos spalvos ir įgauna nemalonų skonį. Žemės riešutų sviestą geriau gaminti namuose, o ne pirkti parduotuvėje, nes ne visada galima būti tikriems dėl riešutų kokybės. Be to, žemės riešutai dažnai būna stipriai perkepami, todėl juose esantys riebalai oksiduojasi ir gali susidaryti sveikatai nepalankių junginių. 

Nevartokite sugedusių ar pelėsiu pažeistų maisto produktų – vaisių, daržovių, sūrio bei konservų, kurių paviršiuje atsirado pelėsis.

Linkiu rinktis išmintingai ir saugoti savo sveikatą.

„Mielasis, linkiu, kad viskas tau taip gerai sektųsi ir būtum sveikas, kaip sekasi tavo sielai.“ (3 Jono 1, 2)

Paskelbta

Aš nėmėgstu gaminti

Ar prisimenate, kokį patiekalą pirmą kartą gyvenime pagaminote?

Aš – taip. Tai buvo ryžių sriuba.

Iki šiol prisimenu: nuėjau į svečius pas draugę. Ji pavaišino mane ryžių sriuba ir pasakė, kad pati ją išvirė.

Grįžusi namo paklausiau močiutės, ar galiu pabandyti ir aš.
Ji paaiškino, kaip gaminti, ir išėjo į daržą. Ir aš – viena, be jokios pagalbos – ją išviriau. Ir čia buvo pats smagumas.

Močiutė paragavo ir pasakė:
– Skani! Tik šiek tiek drumsta – ryžių gerai nenuplovei.

Nors anksčiau gamindavome kartu su mama ar močiute,
tai buvo mano pirmieji savarankiški žingsniai virtuvėje.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

„NEMĖGSTU GAMINTI“

Šią frazę girdžiu labai dažnai.

Daugeliui žmonių maisto gaminimas atrodo kaip našta. Rutina. Darbas, kurio nesinori.

Bet ar tikrai mes gimstame mėgstantys arba nemėgstantys gaminti? Greičiausiai – ne. Tiesiog vieniems tai arčiau širdies, kitiems – mažiau.

Gaminti galima pamėgti. Tik kartais reikia šiek tiek pakeisti požiūrį.

KAS GALI PADĖTI

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

1. Supratimas, kad tai svarbu

Maistas tiesiogiai susijęs su mūsų sveikata. Ir ne tik mūsų, bet ir mūsų artimųjų. Kai tai suvoki, požiūris po truputį keičiasi.

2. Tvarkinga virtuvė

Labai sunku norėti gaminti, kai aplink netvarka ar daiktų perteklius. Prikrautos spintelės, nebepamenate kiek, ko ir kur turite…

Kartais užtenka:

  • išmesti nereikalingus daiktus
  • susitvarkyti lentynas
  • pasidaryti vietos

Ir jau visai kitas jausmas.

Aš pati pripratau vakare palikti tvarkingą virtuvę.
Ryte ateini apsimiegojęs – ir viskas ramu, švaru, malonu pradėti.

3. Susikurti jaukumą ir patogumą

Virtuvė gali būti labai maloni vieta.

Graži staltiesė, švarūs rankšluosčiai, patogūs įrankiai  – smulkmenos, bet jos veikia.

Ne mažiau svarbus ir patogumas – tegul virtuvė tarnauja jums, o ne jūs jai.

4. Šiek tiek planuoti iš anksto

Nebūtina planuoti visos savaitės. Ypač, jei nesate įpratę. Pakanka šiandien pagalvoti: ką gaminsiu rytoj 

Iš vakaro šiek tiek pasiruoškite – užmerkite kruopas, ankštinius, nuplaukite daržoves. Pagrindinių, dažnai naudojamų produktų verta turėti namuose daugiau.

5. Nepamiršti maldos

Malda suteikia prasmę darbui, ramina. Net ir paprastas maisto gaminimas gali tapti ramesniu, prasmingesniu laiku.

6. Gaminti tai, ko norisi

Kai gamini tai, ką pats nori valgyti, visai kitaip ir gaminasi.

Paklauskite ir artimųjų, ko jie norėtų. Tada bus įdomiau gaminti ir maloniau valgyti,
o namiškiai tikrai atsilygins šypsenomis ir padėka už skanų maistą.

Gaminkite įvairiai. Išbandykite naujus receptus, naudokite skirtingus produktus. Po truputį domėkitės, kuo jie naudingi, kokių vitaminų turi, kaip dera tarpusavyje.

7. Būkite sumanūs – taupykite laiką

Jei trūksta laiko, rinkitės paprastus receptus.

Galite gaminti didesnę porciją:
– vieną dalį valgyti šviežią
– kitą palikti šaldytuve kitai dienai
– dar kitą – užšaldyti tam atvejui, kai visai nebus laiko

Turėkite universalių paruoštukų, pavyzdžiui:
– išvirtų kruopų
– išvirtų ankštinių
– keptų ar virtų daržovių
– padažų ar užtepėlių

Dalį jų galima laikyti šaldiklyje nedidelėmis porcijomis. Tai labai palengvina kasdienį gaminimą.

8. Naudoti pagalbininkus

Blenderis, mikseris, greitpuodas, daugiafunkcis puodas ar orkaitė – visi šie prietaisai gali labai palengvinti darbą virtuvėje, sutaupyti jūsų laiką.

9. Įsijungti muziką ar audio knygą

Gamindami galite įsijungti ramią, instrumentinę muziką arba audio knygą. Muzika padeda nusiraminti, sukuria malonesnę nuotaiką. O gera knyga gali ne tik sudominti, bet ir „palaikyti jums draugiją“ virtuvėje.

10. Nesieti gaminimo su indų plovimu

Daugelis gamintų su malonumu, jei ne mintis apie krūvą nešvarių indų po to.

Šią problemą galima spręsti keliais būdais:

  1. Pamėgti plauti indus
  2. Įsigyti indaplovę
  3. Susitarti su namiškiais: jūs gaminate – jie plauna

11. Paversti valgymą malonia akimirka

Jei įmanoma, gražiai padenkite stalą, patiekite maistą dailiuose induose. Nereikia kažko įmantraus – užtenka paprastų dalykų, pavyzdžiui, net paprastą vandenį gražiai pateikti – įpilti į ąsotį, įdėti citrinos ar uogų.

Pasistenkite, kad valgymas taptų proga susėsti visai šeimai prie vieno stalo. Tai bendravimo laikas – kai galima išgirsti, kas vyksta vaikų gyvenime, ir išlaikyti artimą ryšį, ypač paauglystėje.

12. Prisiminti atsakomybę

Ne visada viską darome su noru. Yra dalykų, kuriuos tiesiog darome – kartais ir per nenorą. Bet dažnai būna taip, kad pradėjus atsiranda ir noras. Svarbiausia – žengti pirmą žingsnį, įveikti tingumą. Panašiai kaip su tvarkymusi: sunkiausia pradėti, o paskui net nesinori sustoti.

Maisto gaminimas – tai kasdienis rūpinimasis savimi ir savo artimaisiais.

13. Patarimas šeimos nariams

Valgydami nepamirškite padėkoti ir pagirti už pastangas, net jei kažkas nepavyko idealiai.

PABAIGAI

Atvirai pasakysiu – ir man būna dienų, kai visai nesinori gaminti. Bet kai pradedi – įsivažiuoji, dingsta tas nenoras ar tingumas, ir pats procesas ima patikti. O štai ir maistas paruoštas!

Labai daug priklauso ne nuo to, ar mėgstame, o nuo to, kaip į tai žiūrime.

Linkiu jums po truputį atrasti džiaugsmą virtuvėje – kad ji būtų ne našta, o vieta, kur kuriamas paprastas, kasdienis gėris.

Parengta pagal Telegram kanalo „@shef_Lera“ medžiagą