Mes sukurti judėjimui

Jūsų kūnas – tai nuostabus mechanizmas. Mankštindami savo kūną, jūs galite padidinti fizinę jėgą ir pasipriešinti ligoms. Tuo pačiu fiziniai pratimai gali pagerinti jūsų požiūrį į gyvenimą.

Fizinių pratimų dėka galima:

➡️ Kontroliuoti svorį, pagreitėja medžiagų apykaita ir sudega daugiau kalorijų

➡️ Padidinti plaučių talpą ir patenkinti deguonies poreikį

➡️ Pagerinti kraujo spaudimą, kraujotaką ir sustiprinti širdį

➡️ Sumažinti cholesterolio kiekį ir pagerinti arterijų kraujotaką. Mankšta gali išlaisvinti net iš aterosklerozės

➡️ Nuimti stresą, įtampą ir depresiją

➡️ Pagerinti miegą, natūraliu būdu – be tablečių

➡️ Pagreitinti medžiagų apykaitos atliekų pašalinimą iš organizmo

➡️ Pagerinti medžiagų apykaitą, o tai prisideda prie diabeto prevencijos ir veiksmingesnio gydymo

➡️ Sustiprinti kaulus ir apsaugoti juos nuo osteoporozės

➡️ Padidinti raumenų jėgą; raumenys, jeigu jų pastoviai nemankštiname, praranda tonusą, suglemba ir nusilpsta

➡️ Pagerinti laikyseną ir sumažinti su jos pažeidimu susiijusias problemas

➡️ Užkirsti kelią vėžio atsiradimui

KOKS fizinis aktyvumas yra pats GERIAUSIAS?

? ĖJIMAS yra ideali mankšta.

Kiti gero fizinio aktyvumo pavyzdžiai:

? Plaukimas

? Važinėjimas dviračiu

? Darbas darže ar ūkyje.

Vienas iš ypatingų lauko mankštos privalumų yra tai, kad galite derinti net tris sveikos gyvensenos principus: saulės šviesą, gryną orą ir mankštą.

✅ Kasdieninė mažiausiai 30-40 minučių mankštos programa duos jums didžiausią naudą. Be to, labai svarbu, kad pratimai jums patiktų ir darytumėt juos reguliariai.

Pratimų ATSARGUMO PRIEMONĖS:

1. Pradėkite neskubėdami, palaipsniui didindami krūvį.

2. Mankštintis geriausia iki valgio, o ne ką tik pavalgius.

3. Skirkite laiko organizmo apšilimui ir atvėsimui.

4. Simptomai, kuriuos pajutus reikia nutraukti mankštą ir kreiptis į gydytoją:

?? Skausmas krūtinėje, dantyse, žandikaulyje, kakle ar rankose

?? Apsukintas kvėpavimas

?? Galvos svaigimas ar nualpimas

?? Širdies ritmo sutrikimas krūvio metu ar po jo

?? Nemalonūs pojūčiai ar patinimas sąnarių srityje

?? Per didelis nuovargis

?? Nepaaiškinamas svorio praradimas

?? Pykinimas arba vėmimas po fizinio krūvio.

✅ Subalansuota, gerai suplanuota mankštos programa – viena iš svarbiausių jūsų investicijų. Pasirinkite jums patinkančią fizinę veiklą ir nustatykite jai dienos laiką, ir būkite pastovūs atlikdami.

Patirkite malonumą ir gerinkite savijautą kiekvieną dieną!

Tingumo ir nesaikingumo pavojai

Šie žodžiai, parašyti prieš 140 metų, lygiai taip pat aktualūs ir šiandien.

„Sveikata gali būti įgyta teisingais gyvenimo įpročiais, ir tai duoda geras, netgi labai geras palūkanas. Tačiau šį kapitalą, vertingesnį už bet kokius banko indėlius, galima prarasti  dėl nesaikingumo mityboje ar nejudraus gyvenimo būdo, kai organizme dėl mankštos trūkumo prasideda užsistovėjimo procesai. Būtina nugalėti tingumą ir atsisakyti numylėtų silpnybių.”

Šaltinis: E. Vait, „Liudijimai bažnyčiai“, 4 tomas, 408 orig. psl., 1880 m.

8 geros sveikatos principai

1. Gera mityba

Smegenys nuodoja iki 20% gautų kalorijų. Kuo mes maitinamės, stipriai įtakoja mūsų nuotaiką, energijos lygį, atmintį ir proto sugebėjimus. Valgis svarbus tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad mityba gali apsaugoti nuo 50–70% vėžio atvejų. Žmonės, valgantys mažiau daržovių ir vaisių, dvigubai dažniau miršta nuo vežio. Ypač vertinga yra kopūstinių šeima. Svarbu valgyti nerafinuotus grūdus, ankštinius ir riešutus (ypač migdolus). Stenkitės mažiau vartoti saldumynus, batonus, keptą arba rūkytą maistą. Sumaltos sėmenų sėklos yra nuostabus  omega 3 šaltinis. Omega 3 padeda apsaugoti nuo depresijos, gerina smegenų veiklą, mažina sąnarių skausmą bei gerina širdies veiklą.

2. Mankšta

Geriausi vaistai nuo daugelio ligų! Mankšta stiprina širdį, normalizuoja kraujo spaudimą, didina deguonies kiekį smegenyse, apsaugo nuo stuburo skausmo ir osteoporozės, gerina atmintį.  Reguliariai sportuojantys turi didesnį hemoglobino kiekį, švaresnes kraujagysles ir stipresnius kaulus.  Geriausiai mankštintis 4-5 kart savaitėje po 40 minučių. Pulsas mankštos metu turėtų būti 60 – 80% maksimalaus (220 minus amžius). Reikalinga aerobinė ir jėgos  mankšta.  Niekada nėra per vėlu auginti raumenis!

3. Grynas oras

Vienas medis gamina apie 120 kg deguonies per metus. Augalų lapai sugeba išvalyti nešvarumus ir kenksmingas medžiagas iš oro. Gamtoje kūnas atsigauna tiek fiziškai, tiek emociškai. Gilus kvėpavimas  gerina smegenų veiklą ir didina deguonies kiekį visose kūno ląstelėse.  Svarbu kasdien vėdinti kambarius, ypač žiemą. Vertingiausias miegas ventiliuojamame  miegamajame.

Tabako dūmuose rasta per 4000  cheminių junginių, iš kurių apie 200  kenksmingi sveikatai. Lietuvoje rūkymas sąlygoja 20% bendro Lietuvos mirtingumo. Mokslininkų skaičiavimais, kiekviena cigaretė trumpina gyvenimą 11 minučių! Rūkant 10-19 cigarečių per dieną, mirtingumo rizika didėja70%.  Apie 70%  visų reguliariai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti.

4. Poilsis ir miegas

Suaugusiems raikalingos apie 7-8 val. miego per parą.  Jeigu miegame nepakankamai, mūsų smegenys nefunkcionuoja optimaliai, reakcijos laikas yra padidintas, atmintis pablogės, emocijos sunkiau kontroliuojamos, kūno temperatūra mažesnė,  imuninė sistema silpna. Miegant smegenys turi galimybę konfigūruoti tai ką mes išmokome per dieną, tai reiškia, kad atmintis ir sugebėjimai pagerėja miegant. Svarbu turėti pastovų  laiką miegoti ir keltis.

Žmogui reikalingas ir poilsis.  Dauguma šiandienai būdingų ligų yra susijusios su stresu. Nuolatinis skubėjimas, protinis nuovargis ir įtampa sekina kūną, silpnina imuninę sistemą ir dažnai atima gyvenimo džiaugsmą. Būtina skirti laiko ramybei ir poilsiui.  Žmonės, kurie skiria dieną per savaitę poilsiui, nuveikia per savaitę daugiau, nes smegenys žvalesni, nuotaika geresnė ir sveikata stipresnė.

5. Savikontrolė

Tam, kad būtume sveiki ir lamingi, labai svarbu, kad mūsų sprendimai būtų blaivūs, logiški, o ne impulsyvūs, padiktuoti emocijų.  Reikia stiprinti smegenų kaktinę skiltį tam, kad mes valdytume savo norus ir netaptume mūsų emocijų ir kūniškų geismų vergais. Vienas iš labiausiai intelektą griaunančių įpročių yra alkoholio vartojimas. Statistika rodo, kad  40 proc. paauglių pirmą kartą pasigeria nesulaukę 11 metų. Specialistai apskaičiavo, kad kasmet vienas lietuvis išgeria maždaug 20 litrų gryno alkoholio. Tokio girtuoklystės masto Lietuvos istorijoje dar nebuvo užfiksuota. Alkoholis sumažina kraujo kiekį smegenyse ir keičia smegenų elektrinius impulsus.  Pirmiausiai įtakojama  ta smegenų dalis, kuri atsako už savikontrolę ir sprendimų priėmimą.  Pasekmės būna baisios.  Statistikos paskaičiuota, kad net 45% visų nusikaltimų padaro išgėrę.

6. Santykiai su Dievu

Per paskutinius 10 metų buvo padaryta apie 1500 mokslinių tyrimų apie dvasingumą bei tikejimo įtaką fizinei sveikatai. Manoma, kad iki 90% ligų įtakoja žmogaus tikėjimas.  Statistika rodo, kad žmonės, kurie laiko savo tikėjimą svarbiu,  turi mažiau širdies/kraujagyslių ligų, žemesnį kraujospūdį, mažiau insultų, rečiau serga depresija ir greičiau pasveiksta jei serga. Ypač šiandieniniame pasaulyje mums reikia vilties dėl ateities, ramybės širdyje ir gyvenimo tikslo, kuriuos tik Dievas gali duoti.  Svarbu kasdien paskirti bent keletą minučių – susitikti su savo Kūrėju.

7. Saulės šviesa

Nors per daug degintis saulėje tikrai rizikinga, saikingas saulės šviesos kiekis yra būtinas gerai sveikatai. Saulė, patekusi ant odos, iš cholesterolio pagamina vitaminą D . Tyrimai rodo, kad vitaminas D sugeba kovoti prieš vėžį, apsaugoti nuo išsėtinės sklerozės, stiprinti imuninę sistemą, sumažinti kraujo spaudimą, padidinti kalcio kiekį kauluose, mažinti depresiją.  Žmonės, gaunantys mažiau saulės, turi didesnę riziką susirgti psichikos ligomis, vėžiu ir osteoporoze. Saulės šviesa per atvirą langą puikiai  išvalo kambarį nuo pavojingų mikrobų.  Patalynė, pakabinta saulėje, puikiai dezinfekuojama.

 8. Vanduo

Jeigu vyras, sveriantis 72 kg, prarastų visą vandenį, jis svertų tiktai 29 kg! Naujagimis  74% iš vandens, o suaugęs apie  60%.  Vanduo labai svarbus. Jei jo nepakanka, mes greičiau pavargstame, daugiau skauda sąnarius, esame irzlesni, dažniau skauda galvą ir didėja inkstų akmenligės rizika. Pakankamas vandens kiekis padeda plaučių ir bronchų gleivinei pašalinti mikrobus ir taip apsaugo nuo plaučių uždegimo ir net gripo. Troškulys  atsiranda tiktai tada kai jau trūksta vandens. Tam kad kūnas funkcionuotų optimaliai reikėtų gerti daugiau nei trokštame.  Kadangi mūsų smegenys  85% iš vandens jis svarbus ne tiktai fizinei, bet ir emocinei sveikatai.  Suaugusiems patartina gerti 6-8 stiklines vandens per dieną.

Sėdėjimo pavojai – Kėdė gali Jums mirtinai pakenkti !

Sėdėjimas gali būti kur kas pavojingesnis nei anksčiau galvojote. Dažnai save raminame, kad sportuodami 30 min. per dieną save apsaugome nuo ilgo sėdėjimo padarinių. Visgi Australijos mokslininko David Dunstan atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kurie sėdi 4 val. ir daugiau, turi 80% didesnę riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir 46% padidėjusią rizika mirti nuo kitų sveikatos negalavimų. Ši rizika išlieka, net jei kasdien mankštinatės. Taip pat mokslininkai įspėja, kad jūs nesate apsaugoti nuo sėdėjimo pavojaus, nors turite stiprius raumenis ar liekną kūną! Tie, kurie priversti ilgai sėdėti, turi didesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, priaugti antsvorio ir sirgti tam tikromis vėžio formomis. Skandinavijos šalyse vis daugiau įmonių darbuotojus aprūpina darbo stalais, kurie gali būti paaukštinti tam, kad darbą atliktų stovėdami.

Kodėl blogai ilgai sėdėti? Ar neužtenka kalbėti tik apie taisyklingą laikyseną sėdint? Pirmiausia neramina tai, kad sėdėjimas yra pasyvus užsiėmimas. Mokslininkė Olivija Judson teigia: „Mes daugiau kalorijų sudeginame kramtydami gumą nei sėdėdami.“ Buvo apskaičiuota, kad stovinti pardavėja sudegina 1500 kcal per darbo dieną, o sėdinti apie 1000 kcal. Tai paaiškina JAV atlikti tyrimai, kurie parodė, kad žmogus pradėjęs dirbti sėdimą darbą per 8 mėn. vidutiniškai priaugo 7 kg. Tačiau sėdėjimas turi įtakos ne tik antsvoriui.

Mūsų organizme lipoproteinų lipazė (LPL) reguliuoja ir sintetina riebalus. Buvo išsiaiškinta, kad sumažėjus lipoproteinų lipazės kiekiui organizme padidėjo rizika susirgti širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis. Atlikus eksperimentus su pelėmis buvo išsiaiškinta, kad tų pelių, kurios priverstinai gulėjo, lipoproteinų lipazės kiekis organizme labai sumažėjo, o pelių, kurios daugiau stovėjo LPL kiekis organizme padidėjo net 10 kartų. Vėliau gulinčios pelės turėjo kasdien ir ilgai gulėti, ir tam tikrą laiką mankštintis, tačiau LPL jų organizme nepadaugėjo. Taigi, nors mankšta turi daug privalumų, ji negali mūsų išgelbėti nuo per ilgo sėdėjimo žalos.

Ką daryti, jei turite praleisti daug laiko sėdėdami? Galimi įvairūs sprendimai:

• Galima sėdėti ant mankštos kamuolio, kai dirbate kompiuteriu; paaukštinti darbo stalą, kad galėtumėte stovėti, sportuoti su treniruokliais ar daryti tempimo pratimus žiūrėdami televizorių.

• Kalbėdami telefonu atsistokite ir pasivaikščiokite.

• Pasidėkite šiukšlių dėžę toliau, kad reikėtų keletą žingsnių nueiti.

• Kas 30 min. atsistokite ir padarykite tempimo pratimus.

• Nesinaudokite liftu, statykite mašiną toliau nuo darbo vietos, išlipkite stotele anksčiau, išnaudokite kiekvieną galimybę judėti.

Svarbu įsidėmėti, kad nors kasdien mankštinatės tai dar nereiškia, kad gyvenate judrų gyvenimą. Tegu sėdimoji kėdė tampa Jūsų priešu!

„Judėjimas gali pakeisti bet kokį vaistą, tačiau jokie vaistai negali pakeisti judėjimo!“ (Tiso mintis)

Autorius: Corrie Jankevičienė, Sveikos gyvensenos sodyba „Nova Vita”

SAUGOKITE AKIES VYZDĮ

Neskubėkite užsidėti akinius, jeigu jūsų regėjimas nusilpo. Ne taip paprasta be jų apsieiti, bet įmanoma, jeigu mankštinsime akis. Savo žvilgsniu nupieškime įsivaiduojamą:
1. Stačiakampį, kurio ilgis 3 m, aukštis 2,5 m.
2. Įstrižainę nuo viršutinio dešinio kampo iki apatinio kairiojo, ir atgal.
3. Istrižainę nuo viršutinio kairiojo iki apatinio dešiniojo ir atgal.
4. Tiesią liniją iš kairės į dešinę ir atgal.
5. Į viršų išlenktą lanką.
6. Žemyn išlenktą lanką.
7. Šoninį dešinį lanką ir kairįjį (skliaustelius).
8. Apskritimą.
Pratimai daromi be akinių, kartojami 3 – 5 kartus: pradžioje pagal laikrodžio rodyklę, po to prieš, po kiekvieno pratimo pamirksėkite po kelis kartus. Pabaigti pratimą taip: patrinkite delnus vieną į kitą kol sušils. Šiltais delnais uždenkite akis, alkūnėmis atsiremdami į stalą ar į savo kelius. Kelias minutes pasėdėkite ramiai, atsipalaiduokite.

Šaltinis: Natalija Gavrikova, Visuomenės sveikatos priežiūros magistras,  miestas Kurganas, Laikraštis „Vaši kliuči k zdorovju“ Nr.1, 2011

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM