Autorius: viktorija

Paskelbta

Keltų druska: mitai ir tikrovė

Keltų druska pastaruoju metu sulaukia daug dėmesio kaip itin vertinga ir naudinga sveikatai. Jos populiarumą lemia ne tik gurmaniškas skonis, bet ir turtinga mineralinė sudėtis. Tačiau ar ši druska iš tikrųjų gali turėti reikšmingos įtakos sveikatai? Panagrinėkime tai išsamiau.

Keltų druskos ypatybės

  • Turtinga mineralinė sudėtis. Keltų druska yra laikoma viena geriausių dėl savo turtingos mineralinės sudėties, apimančios magnį, kalį, kalcį ir kitus mikroelementus. Ji yra mažiau apdorota nei įprasta stalo druska, todėl išlaiko daugiau natūralių mineralų.
  • Vartojimo metodai. Vienas iš būdų, kaip ji vartojama, yra 3–4 kristalėlių ištirpinimas ant liežuvio, po to užgeriant stikline vandens. Tai gali būti naudinga tiems, kurie intensyviai prakaituoja, nes prakaito metu netenkama mineralų.
  • Nauda gurmanams. Dėl savo skonio ir tekstūros ši druska ypač vertinama maisto ruošime. Ji gali pagerinti patiekalų skonį ir suteikti gurmaniško dvelksmo.

Keltų druska ir kitos druskos rūšys: palyginimas

  • Himalajų druska. Himalajų druska garsėja savo rožine spalva, kurią suteikia geležies oksidas. Ji taip pat mažiau apdorota nei stalo druska ir turi nedidelį kiekį papildomų mineralų, tačiau jų poveikis sveikatai yra minimalus.
  • Jūros druska. Ši druska yra gaunama iš išgarinto jūros vandens ir gali turėti natūralių mineralų. Tačiau jos sudėtis labai priklauso nuo vandens šaltinio ir gali turėti priemaišų, jei vanduo buvo užterštas.
  • Akmens druska. Akmens druska, kaip ir Himalajų, yra natūrali ir mažiau apdorota. Ji gali būti pigesnė alternatyva keltų druskai, tačiau mineralų sudėtis gali būti paprastesnė.
  • Stalo druska. Smulkinta ir rafinuota, stalo druska dažnai turi pridėtų priedų, tokių kaip lipnumą reguliuojantys agentai, ir yra praturtinta jodu. Nors ji atlieka pagrindinę natrio tiekimo funkciją, jos mineralinė vertė yra ribota.

Mokslinis požiūris

  1. Elektrolitų pusiausvyra. Elektrolitai, tokie kaip natris ir magnis, yra būtini kūno hidratacijai ir tinkamam nervų sistemos darbui. Keltų druska gali būti šių mineralų šaltinis, tačiau jų kiekis yra palyginti mažas, lyginant su visaverte mityba.
  2. Druskos poveikis hidratacijai. Teiginys, kad druskos kristalai pagerina vandens įsisavinimą, turi nedaug mokslinio pagrindo. Nors kai kurios teorijos teigia, kad druskos mineralai gali paskatinti elektrolitų pusiausvyrą, moksliniai tyrimai rodo, jog organizmas efektyviai reguliuoja skysčių įsisavinimą ir elektrolitų balansą be papildomo druskos kiekio. Pavyzdžiui, 2021 m. atliktas tyrimas apie elektrolitų poveikį hidratacijai parodė, kad druskos kristalų vartojimas tiesiogiai neturi reikšmingos įtakos vandens pasisavinimui, išskyrus atvejus, kai organizmas jau patiria dehidrataciją dėl prakaitavimo ar ligos. Todėl geriausia laikytis sveikos, mineralais turtingos mitybos. Kūnas paprastai reguliuoja elektrolitų ir skysčių pusiausvyrą be papildomo druskos kiekio. Tačiau intensyviai prakaituojant gali būti naudinga atstatyti mineralų kiekį.
  3. Galimos rizikos. Per didelis druskos vartojimas gali turėti priešingą efektą – natrio perteklius padidina kraujo osmolalumą (tai reiškia, kad kraujyje padidėja ištirpusių dalelių, tokių kaip druska, koncentracija), todėl organizmas siekia sumažinti šią koncentraciją, išskirdamas daugiau vandens per šlapimą. Dėl to gali sumažėti bendras skysčių kiekis organizme, sukeldamas dehidrataciją. Be to, žmonėms, sergantiems inkstų ar širdies ligomis, reikėtų būti atsargiems, nes perteklinis natrio kiekis gali padidinti komplikacijų riziką.

Druskos ir savijautos sąsajos

Kai kurie žmonės teigia, kad pradėjo jaustis geriau, kai į savo kasdienybę įtraukė vandens su trupučiu druskos, pavyzdžiui, keltų. Mokslininkai aiškina, kad šis poveikis gali būti susijęs su elektrolitų pusiausvyros atstatymu, ypač tiems, kurie kenčia nuo žemo kraujospūdžio ar padidėjusio prakaitavimo. Natris, esantis druskoje, padeda sulaikyti vandenį organizme ir gerina kraujotaką. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad druskos poveikis sveikatai priklauso nuo individualių veiksnių, tokių kaip bendras mitybos balansas ir sveikatos būklė.

Rekomendacijos

  • Druską vartokite saikingai, kaip skonio priedą, o ne pagrindinį mineralų šaltinį. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną (maždaug vieną arbatinį šaukštelį), siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) taip pat atkreipia dėmesį, kad dauguma žmonių druskos gauna iš perdirbtų maisto produktų, todėl svarbu atidžiai rinktis maistą.
  • Norėdami palaikyti elektrolitų pusiausvyrą, rinkitės visaverčius maisto produktus, pavyzdžiui, vaisius, daržoves, riešutus ir sėklas.
  • Jei norite pagerinti hidrataciją, gerkite pakankamai vandens ir įtraukite daugiau vandens turinčių maisto produktų, pvz., agurkų, arbūzų.

Šaltiniai

  1. „Sea Salt vs. Table Salt: What’s the Difference?” – American Heart Association.
  2. „Electrolytes and Their Role in Hydration” – Harvard Health Publishing.
  3. „Health Benefits and Risks of Salt Consumption” – World Health Organization.
  4. „Mineral Composition of Himalayan Salt” – Journal of Food Composition and Analysis.
  5. „The Science of Hydration: How Salt Affects the Body” – National Institutes of Health.
Paskelbta

Keiskite savo gyvenimo būdą, kol nevėlu

Šiame filme atkreipiamas dėmesys į žalingą cukraus ir perdirbto maisto poveikį, padedama suprasti diabeto riziką ir parodoma, kaip pakeisti gyvenimo būdą, kad sveikata pagerėtų.

Istorija prasideda Azijos kaimo ūkininkų bendruomenėje. Ištikus sunkiems laikams, šeima nusprendžia palikti savo kaimą ir ieškoti geresnio gyvenimo mieste. Tėvas įsidarbina taksi vairuotoju, o motina – fabrike. Jie daug sėdi ir pradeda valgyti nesveiką maistą, kuriame daug pridėtinio cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Jie visi priauga svorio, ypač tėvas, kuriam pasireiškia klasikiniai 2 tipo diabeto simptomai.

Sūnaus paskatinta, šeima kreipiasi pagalbos į slaugytoją ir pakeičia savo aktyvumą bei mitybos būdą. Padeda ir močiutė, ir jie kartu sudaro planą, kaip vėl tapti sveikiems.

Filme skatinama grįžti prie tradicinio mitybos būdo ir sveikų vietinių maisto produktų iš turgaus, taip pat kasdien vaikščioti pėsčiomis. Akcentuojama, kad šeima yra pokyčių dėmesio centre, o ne tik nustatytas pacientas.

Filmas skatina grįžti prie sveiko gyvenimo būdo: sveikos mitybos bei kasdieninio vaikščiojimo. Pagrindinis dėmesys skiriamas šeimai, o ne tik konkrečiam pacientui.

Paskelbta

Vienas žodis…

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra Vienas-siltas-zodis-gali.png
VIENAS ŽODIS

Vienas šiltas žodis gali
tris žiemos žvarbiausius mėnesius sušildyti
ir patraukti sunkų akmenį nuo kelio,
nuo laukimo sausą gomurį suvilgyti,

gali mirksniu liūdną skliautą nudažyti
visomis vaivorykštės spalvom.
Vienas šiltas žodis, o nuo jo kaip akys švyti,
linksmas aidas aidi žydinčiom širdies kalvom!

Vienas šiltas žodis gali
tris žiemos žvarbiausius mėnesius sušildyti
ir praturtinti kiekvieno mūsų dalią,
ir aprišti sielą – skaudintą, sugildytą.

Vienas šiltas žodis, o nuo jo kaip akys švyti,
linksmas aidas aidi žydinčiom širdies kalvom!

2006 gruodis
Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Kiekvieno žmogaus širdis trokšta gaivinančių žodžių. Daugelis žmonių ieško tos atgaivos garsių oratorių, filosofų pasisakymuose… Tačiau Vienintelis, kuris taria stebuklingus, gydančius žodžius, – tai Jėzus Kristus“. (Audrius Mačiulis)

„Nerimas apsunkina žmogaus širdį, o geras žodis pralinksmina“. (Biblija, Patarlių 12, 25)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Paskelbta

Apsauga nuo virusinių infekcijų

Pakankamas skysčių vartojimas ir tinkama patalpų oro drėgmė yra būtini kvėpavimo takų, ypač nosies ir apatinių kvėpavimo takų gleivinės imunitetui užtikrinti.

Saugokite savo sveikatą. Sveika gyvensena – tai ilgalaikė investicija į gerą savijautą ir tvarią sveikatą.

Šaltiniai:

WHO: Influenza, an Unpredictable Threat

Dry air and mucous membrane immune response

The Common Cold: How We Catch It and Treat The Symptoms

Paskelbta

Kaip sustiprinti organizmą

Organizmo jautrumas infekcijoms priklauso nuo imuninės sistemos būklės, kurią gali susilpninti šie veiksniai:

  1. Peršalimas ir miego stoka – mažina organizmo atsparumą.
  2. Fizinio aktyvumo trūkumas – silpnina kraujotaką ir organizmo tonusą.
  3. Dažnas užteršto oro įkvėpimas – dirgina kvėpavimo takus ir silpnina jų apsaugą.
  4. Nesveikas mitybos racionas – per daug riebalų ir cukraus, per mažai daržovių ir vaisių blogina imuninės sistemos darbą.
  5. Žarnyno mikroflora – disbalansas silpnina imunitetą.
  6. Lėtinis stresas – hormonų pusiausvyros sutrikimai mažina apsaugines jėgas.
  7. Higiena ir skysčiai – netinkama higiena bei nepakankamas vandens vartojimas apsunkina organizmo detoksikaciją.

Svarbu žinoti, kaip kasdieniai įpročiai veikia sveikatą ir padeda išlaikyti organizmo atsparumą.

!!! Organizmo imuninės sistemos darbas tampa efektyvus tik laikantis sveikos gyvensenos, kuri remiasi aštuoniais pagrindiniais sveikatos principais:

  1. Mityba – subalansuota, turtinga augaliniais produktais.
  2. Saulės šviesa – būtina vitamino D sintezei ir nuotaikai gerinti.
  3. Judėjimas – reguliari fizinė veikla.
  4. Oras – švaraus oro svarba.
  5. Poilsis – kokybiškas miegas ir atsipalaidavimas.
  6. Vanduo – pakankamas vandens gėrimas ir grūdinimasis.
  7. Saikingumas – susilaikymas nuo visko, kas kenkia ir saikingumas visame, kas naudinga.
  8. Pasitikėjimas Dievu ir streso valdymas – dvasinė ramybė ir psichologinė sveikata.

Šie principai užtikrina harmoniją ir stiprina organizmo atsparumą infekcijoms. Sveika gyvensena – tai ilgalaikė investicija į gerą savijautą ir tvarią sveikatą.

Rūpinkimės savo sveikata.

RSS
Follow by Email
Facebook
Facebook
fb-share-icon
YouTube
INSTAGRAM