Raudonųjų lęšių bandelės / paplotėliai

Ingredientai:

  • 3 stiklinės sausų raudonųjų lęšių
    (mirkyti 12 val., perskalauti, tada daiginti 12 val. ir dar kartą perskalauti)
  • 1,5 stiklinės vandens (prireikus – truputį daugiau ar mažiau)
  • 1,5 a. š. Himalajų druskos (pagal skonį)
  • 2 a. š. svogūnų granulių
  • 2 a. š. česnakų granulių
  • 1–2 skiltelės šviežio česnako
  • 1 stiklinė maltų linų sėmenų

Gaminimo eiga:

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C.
  2. Smulkintuve sutrinkite nusunktus lęšius kartu su:
    • vandeniu,
    • druska,
    • svogūnų ir česnakų granulėmis,
    • šviežiu česnaku.
      Plakite apie 2 minutes iki vientisos konsistencijos, esant poreikiui nubraukdami masę nuo sienelių.
  1. Įmaišykite maltus linų sėmenis. Masė turi būti tiršta, bet minkšta – per daug nepridėkite sėmenų, kad bandelės nebūtų kietos.
  2. Šaukštu formuokite paplotėlius ar bandeles ant kepimo popieriaus arba silikoninio kilimėlio.
  3. Kepkite 200 °C temperatūroje:
  1. 15 minučių,
  2. apsukite skardą ir kepkite dar 15 minučių.
    Iš viso – apie 30 min.

Rezultatas:

  • Paviršius traškus, vidus – minkštesnis, bet vėsdami sukietėja.
  • Atvėsę bandelės būna sausokos ir reikalauja ilgo, kruopštaus sukramtymo, gerai suvilgant seilėmis ar valgant su sultingu patiekalu.
  • Iš šio kiekio gaunasi apie 26 bandelės (~1,5 skardos).

Laikymas:

  • Šaldytuve – iki savaitės (uždengtame, bet kvėpuojančiame inde).
  • Galima šaldyti.

Patiekimas:
Skanu su avokadu, daržovių troškiniu, salotomis ar kitais sultingais patiekalais. Patogios kelionei ar sotus užkandis.

Maistinė vertė (1 bandelės)

  • ~99 kcal
  • Baltymai – ~6,5 g (26 % energijos)
  • Angliavandeniai – ~14,4 g (58 %)
  • Riebalai – ~1,9 g (17 %)

Bandelės yra sočios, daug baltymų, mažai riebalų. Tinka kaip pagrindas prie sultingų patiekalų ar užkandžiui.

Vitaminas B₁₂ – mažas, bet gyvybiškai svarbus

Vitaminas B₁₂ dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, nervų sistemos veikloje ir DNR sintezėje.
Jo trūkumas gali sukelti nuovargį, galūnių dilgčiojimą, atminties pablogėjimą ar mažakraujystę.

Papildai ypač svarbūs:

  • žmonėms, nevartojantiems gyvūninių produktų (vegetarams, veganams);
  • vyresnio amžiaus žmonėms, nes su amžiumi silpsta B₁₂ įsisavinimas;
  • turintiems virškinimo sutrikimų ar po skrandžio operacijų;
  • vartojantiems metforminą ar rūgštingumą mažinančius vaistus.

Skirtingos vitamino B₁₂ formos

  • Cianokobalaminas – stabili, saugi forma. Gerai išsilaiko, todėl dažnai naudojama tablečių, kapsulių gamyboje ir maisto produktų praturtinimui vitaminu B₁₂.
  • Metilkobalaminas – aktyvi forma, kurią organizmas gali iškart panaudoti. Jautresnė šviesai ir temperatūrai, todėl svarbi tamsi, sandari pakuotė.
  • Adenozilkobalaminas – aktyvi forma, veikianti ląstelių mitochondrijose (energijos gamybos procesuose). Dažniau brangesnis, mažiau paplitęs.
  • Hidroksokobalaminas – natūrali bakterijų forma, gana stabili; iš jos organizmas lengvai pasigamina aktyviąsias formas. Dažniau vartojama injekcijoms.

Geriausiai pasisavinamas purškiamas arba po liežuviu tirpstantis vitaminas B₁₂, nes patenka į kraują per burnos gleivinę, apeidamas virškinimo sistemą.


Kaip gaminami B₁₂ papildai

Nors daugelis mano, kad B₁₂ papildai yra „sintetiniai“, iš tiesų jie gaminami biologiniu būdu:

  • Vitaminą B₁₂ gamina specialios bakterijos – nei augalai, nei gyvūnai jo nesintetina.
  • Šios bakterijos auginamos sterilioje maistinėje terpėje laboratorijoje, kur natūraliai išskiria B₁₂.
  • Vėliau vitaminas išgryninamas ir stabilizuojamas, priklausomai nuo norimos formos (ciano-, metil-, adenozil- ar hidroksokobalaminas).

Tai reiškia, kad vitaminas B₁₂ yra natūralios bakterinės kilmės, o laboratorijoje tik išvalomas ir paruošiamas vartojimui.


Kaip teisingai vartoti purškiamą B₁₂

  • Purkškite tiesiai į burną – po liežuviu arba į žando vidų.
  • Palaikykite 20–30 sekundžių prieš nuryjant, kad vitaminas įsigertų per gleivinę.
  • Laikykite tamsioje, vėsioje vietoje, toliau nuo tiesioginės saulės.
  • Profilaktiškai galima vartoti 250–500 µg per dieną arba 1000 µg kelis kartus per savaitę, priklausomai nuo poreikio ir kraujo tyrimų.

Apibendrinimas

Vitaminas B₁₂ – tai natūralus bakterijų gaminamas junginys, būtinas energijai, kraujodarai ir nervų sistemai.
Nors papildai gaminami laboratorijoje, jų šaltinis yra biologinis, o ne cheminis.
Reguliarus vartojimas padeda palaikyti energiją, gerą savijautą ir aiškų protą – ypač tiems, kurie maitinasi augaliniu maistu ar turi virškinimo sistemos jautrumų.


Šaltiniai:

Natūralūs būdai padėti organizmui kovoti su gripu

Kiekvieną sezonų kaitą dažnai lydi peršalimo ligos, virusinės infekcijos ir gripas.
Laimei, yra paprastų, natūralių priemonių, kurios gali padėti organizmui lengviau kovoti su liga ir greičiau pasveikti.


Karščiavimas – pagalbininkas, o ne priešas

Vienas iš dažniausių gripo simptomų – pakilusi kūno temperatūra. Tai ženklas, kad imuninė sistema aktyviai kovoja su infekcija. Pakilus temperatūrai suaktyvėja imuninės ląstelės, gaminasi antikūnai – baltymai, padedantys naikinti virusus ir slopinti jų dauginimąsi.


Natūralūs būdai padėti kūnui atvėsti

Kai karščiuojate, svarbu ne numušti temperatūrą, o padėti kūnui ją reguliuoti švelniai.

1️⃣ Lengvi vėsinantys kompresai.
Uždėkite drungnus (ne šaltus!) kompresus ant kaktos, sprando, pažastų ar kirkšnių. Galima naudoti medžiagą, suvilgytą vandenyje su trupučiu acto ar citrinos sulčių (1 šaukštas 1 litrui vandens – rūgštis pagerina vėsinimo poveikį ir gaivina odą).

2️⃣ Drungnas kūno aptrynimas.
Rankšluosčiu ar kempinėle švelniai aptrinkite visą kūną 33–35 °C vandeniu, pradedant nuo kojų link širdies. Po to neuždengkite žmogaus storai – tik lengvu užklotu, kad šiluma galėtų išeiti.

3️⃣ Gausus skysčių vartojimas.
Karščiuojant kūnas netenka daug vandens per odą ir kvėpavimą. Gerkite dažnai – po kelis gurkšnius šilto vandens, žolelių arbatos ar praskiestų šviežių sulčių. Tinka arbata su avietėmis, liepžiedžiais, juodųjų serbentų lapais.

4️⃣ Vėsesnis oras kambaryje.
Kambarys turi būti vėdinamas, oro temperatūra apie 20–22 °C. Per karštas kambarys trukdo kūnui išskirti šilumą ir dar labiau kelia temperatūrą.

5️⃣ Poilsis ir ramybė.
Organizmas karščiuodamas dirba sunkų darbą – sunaudoja daug energijos imuninei sistemai. Todėl svarbu tiesiog ilsėtis, miegoti, vengti streso.


Kada vis dėlto reikia vaistų

Temperatūros iki 38,5–39 °C dažniausiai nereikia mažinti, jei žmogaus būklė stabili ir jis pakelia karštį be išsekimo. Vaistai reikalingi ne tam, kad „numuštų“ ligą, o kad apsaugotų nuo perkaitimo ar išsekimo.

Jei mažiems vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ar silpnesniems pacientams (jų termoreguliacija trapesnė) temperatūra viršija 39 °C ir išlieka aukšta ilgiau nei 1–2 valandas, nors taikomos natūralios priemonės (kompresai, aptrynimas, vėsus kambarys, pakankamai skysčių) – tuomet verta duoti karščiavimą mažinantį vaistą.

Jei žmogaus – tiek suaugusio, tiek vaiko – savijauta vidutinė, be išsekimo ar pavojingų simptomų: prakaituoja, kvėpuoja ramiai ir geria skysčius, galima dar leisti organizmui pačiam kovoti net iki 39,5 °C, stebint būklę kas 30–60 minučių.

Vaistai būtini, jei:

  • temperatūra kyla virš 39,5 °C ir neslūgsta,
  • žmogus smarkiai silpsta, negali gerti ar krenta sąmonė,
  • vaikas dreba, vangus, sunkiai kvėpuoja ar atsiranda traukulių,
  • karščiavimas nesumažėja 3 dienas ar ilgiau.

Skysčiai – būtini kiekvieną dieną

Vienas svarbiausių dalykų sergant gripu – gerti pakankamai skysčių. Tai padeda išvengti dehidratacijos, mažina karščiavimą ir padeda organizmui išskirti toksinus. Net ir lengvas skysčių trūkumas apsunkina sveikimo procesą, todėl gėrimas yra viena svarbiausių pagalbos priemonių.

Naudingiausi yra šiltos žolelių arbatos, šiltas vanduo su citrina, šviežios sultys su minkštimu (pvz., apelsinų, obuolių, spanguolių, juodųjų serbentų). Sultis geriausia gerti pašildytas iki kūno temperatūros, kad organizmas neeikvotų energijos jų šildymui. Kad išliktų vitaminai, jų nereikėtų kaitinti virš 50 °C.


Natūralūs imuniteto stiprintojai

Kai kurios gamtos dovanos padeda stiprinti organizmo atsparumą infekcijoms:

Česnakas – turi medžiagų, veikiančių prieš bakterijas ir grybus, taip pat skatina imuninės sistemos aktyvumą.
Medus – pasižymi antibakterinėmis savybėmis, ramina ir drėkina gerklę, mažina sudirginimą, ramina kosulį. Jo nereikėtų dėti į karštą vandenį, kad neprarastų vertingų savybių.
Juodieji serbentai, spanguolės, mėlynės – puikus vitamino C ir antioksidantų šaltinis, padedantis greičiau atsistatyti po ligos.


Natūralus sirupas nuo kosulio

Lengvam kosuliui galite pasigaminti paprastą sirupą:
Smulkiai supjaustykite svogūną ir česnaką, dėkite į stiklinį indą sluoksniais, kiekvieną sluoksnį aptepkite medumi. Palikite šiltai 2–3 valandoms, kol išsiskirs sultys.

Gautą sirupą duokite po 1 arbatinį šaukštelį vaikams arba 1 valgomąjį šaukštą suaugusiesiems 3–4 kartus per dieną.

(Pastaba: vaikams iki 1 metų medaus duoti negalima.)


Garai, kompresai ir šiluma

Garų inhaliacijos su šiltu vandeniu ir mėtų, čiobrelių ar ramunėlių užpilu gali palengvinti kvėpavimą, padėti atsikosėti. Vanduo neturi būti per karštas, kad nesukeltų nudegimų.

Šilumos kompresas ant kaklo (pvz., šiltas rankšluostis ar vilnonis šalikas) malšina diskomfortą gerklėje.
Šiltos pėdų vonelės su šaukštu sodos, garstyčių miltelių ar jūros druskos skatina kraujotaką ir padeda sušilti, ypač pirmosiomis ligos dienomis.


Kada kreiptis į gydytoją

Dauguma žmonių pasveiksta nuo gripo be komplikacijų, tačiau būtina kreiptis į gydytoją, jei:

  • temperatūra išlieka aukšta ilgiau nei 3 dienas;
  • pasunkėja kvėpavimas, atsiranda skausmas krūtinėje;
  • išryškėja pūlingos išskyros iš nosies ar gerklės;
  • serga kūdikis, senyvo amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantis žmogus.

Pabaigai

Gripas – rimta virusinė infekcija, tačiau mūsų organizmas turi didžiulį savireguliacijos potencialą. Padėkime jam poilsiu, šiluma, tinkamu skysčių kiekiu, subalansuota mityba ir natūraliomis priemonėmis. Taip sveikata grįš greičiau – be nereikalingų vaistų ir su daugiau pasitikėjimo savo kūnu.

Gali atverti mūsų žvilgsniui…

Šventasis Raštas –
tarytum valgis niekad neragautas.
Bet juo daugiau iš jo semies,
jauties jo ypatingo skonio traukiamas,
pagautas ir neapviltas, ir neapgautas,
paguostas, pakylėtas...
Ir vis grįžti prie jo ir sotinies dėkodamas.
Kasdien. Pasigėrėdamas. Iš lėto...

Šventasis Raštas – tai dieviškasis sielos maistas,
jis žmogiškos kalbos inde mums tikras vaistas.

2007 02 14
Romualda Adomaitytė-Chabarina

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Pieštukas…

„Kantrybė – raktas į džiaugsmą”. (Lotynų posakis)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Stebėkitės!

Nuostaba, susižavėjimas, švelnumas, žavesys – visos šios emocijos praturtina mūsų gyvenimą.

Kartą ėjau su pažįstama per vieną istorinę miesto aikštę. Mane, nors ten buvau jau ne pirmą kartą, vis tiek žavėjo viskas: senoji grindinio danga, aikštės didybė, pati mintis, kad esu vietoje, kur alsuoja istorija. Tačiau, pažvelgusi į savo bičiulę, kuri neturėjo nė menkiausios šypsenos, pagalvojau: kaip turbūt nuobodu gyventi, kai į viską žiūri abejingai.
Vėliau sužinojau, kad gebėjimas stebėtis ne tik suteikia ryškesnių spalvų kasdienybei – jis yra gyvybiškai svarbus mūsų smegenų jaunystei.

Mūsų smegenys taip sukurtos, kad vienodumas, monotoniškas režimas ir staigus protinės veiklos sumažėjimas joms kenkia. Tyrimai rodo, kad žmonės, išėję į pensiją ir nerandantys naujų, įdomių užsiėmimų, dažniau praranda gyvenimo džiaugsmą ir protinį aktyvumą. O tie, kurie išlieka smalsūs ir įsitraukia į veiklas, ilgiau išsaugo aiškų protą ir vidinį jaunatviškumą.

Mokslininkai taip pat mano, kad senatvinės demencijos priežastis gali būti ta, jog smegenys tiesiog pamažu tampa mažiau aktyvios, jei nebesimokai nieko naujo ir nepatiri įspūdžių. Kam stengtis, jei, rodos, viską jau žinai ir viską moki? Kam būti budriam, jei viskas atrodo gerai? Todėl protinis aktyvumas ir mokymasis visą gyvenimą padeda ilgiau išlaikyti aiškų mąstymą.

Kai stebimės, smegenys suaktyvėja ypatingu būdu – formuojasi nauji neuronų ryšiai. Mes tampame dėmesingesni, imlesni, pasirengę mokytis.

Psichologai sako, kad gebėjimas žavėtis tiesiogiai susijęs su mūsų gerove. Žmonės, išlaikę šį gebėjimą, atsparesni stresui, depresijai ir perdegimui. Jie tiesiog mato daugiau džiaugsmo galimybių kasdienybėje.

Gal pastebėjote, kad smegenims reikia įvairovės? Kai pirmą kartą apsilankome gražioje ar įdomioje vietoje, jaučiame stiprias emocijas. Bet sugrįžę antrą kartą to paties efekto nepatiriame. Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas pasakoja apie šį reiškinį savo pavyzdžiu. Atostogaudamas su žmona mažame viešbutyje prie Didžiojo Barjerinio rifo (Australijoje), jis netikėtai sutiko kolegą. Po dviejų savaičių, būdamas Londono teatre, šalia jų vėl sėdėjo tas pats kolega! Keista, bet antroji pažintis jų jau taip nebestebino, nors tikimybė sutikti tą žmogų Londone buvo dar mažesnė. Mūsų smegenys jau buvo „priskyrusios“ šį kolegą kategorijai „tas, kurį sutinkame užsienyje“, todėl netikėtumas sumažėjo.

Iš to galima padaryti dvi išvadas:

1. Kiek įmanoma keiskite aplinką.
Kada paskutinį kartą lankėtės naujoje vietoje – gal bent kitame miesto rajone? Jei turite atostogas, būtinai išvažiuokite kur nors, net jei tik trumpam (įprasta sodyba, kurioje lankotės nuolat, nesiskaito). O kada paskutinį kartą pakeitėte ką nors namuose? Nebūtina daryti remonto – užtenka šiek tiek perstatyti baldus ar pridėti naujų dekoro detalių. Kai daiktai atsiduria neįprastoje vietoje, smegenims reikia kurti naujus ryšius.

2. Išmokite stebėtis įprastais dalykais.
Ar esate pastebėję, kokių įmantrių formų būna balos? Kada paskutinį kartą jums buvo įdomu pamatuoti jų gylį? Ar žinote, per kiek laiko jos išdžiūsta jūsų kieme?

Vaikas iki trejų metų vystosi neįtikėtinai greitai. Mažyliai, pažindami pasaulį, nuolat stebisi, žavisi, viską nori paliesti, paragauti, pauostyti, apie viską klausinėja. Bet sulaukęs 6–7 metų, vaikas prie daug ko pripranta – pasaulis jam jau nebe toks nuostabus. Todėl vystymasis sulėtėja. O paauglys nuo 12 metų jau sako: „Manęs niekuo nebenustebinsi!“

Imkite pavyzdį iš mažų vaikų – mokykitės iš jų! Mes, suaugusieji, pernelyg retai pastebime, koks nuostabus gali būti balos atspindys ar vikšro judesys. Jei šalia jūsų yra smalsių mažylių – bent kartais pasmalsaukite kartu su jais.

Patarimai, kaip iš naujo išmokti stebėtis:

  • Atkreipkite dėmesį į smulkmenas.
  • Rašykite „stebėjimosi dienoraštį“.
  • Užduokite klausimus.
  • Būkite atviri naujovėms, išbandykite.
  • Bendraukite su įdomiais žmonėmis.

Tikiuosi, šis tekstas jus bent truputį nustebino!

„Šlovinu Tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs – aš tai gerai žinau.“ (Biblija, Psalmių 139, 14)

Parengė: Anna Gluchova, sveikos gyvensenos instruktorė

Šaltinis: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM