Skrandukas ir ledai – 6 (Linkėjimai nuo skranduko)
Smagūs ir pamokantys pasakojimai iš knygelės „Linkėjimai nuo skranduko“.
Kaip išmokti valdyti emocijas: raktas – ne jausmuose, o mintyse
Ar teko kada nors apgailestauti dėl to, ką pasakei ar padarei būdamas emocijų įkarštyje? Tai – pažįstama daugeliui. Tačiau tik nedaugelis žino, kad tikrasis emocijų valdymo raktas slypi ne emocijose, o… mintyse.
Kas iš tikrųjų valdo mūsų emocijas?
Mūsų smegenyse veikia itin svarbi sistema – limbinė sistema, esanti giliau, centrinėje smegenų dalyje. Limbinė sistema labai svarbi emocijų, motyvacijos bei emocinės atminties formavime ir yra susijusi su miego bei apetito reguliacija. Tai tarsi vidinis termometras – jei jis „įkaista“, mes reaguojame impulsyviai, nesusivaldome, pykstame ar verkiame.
Limbinė sistema gali būti suaktyvinta per sensorinius dirgiklius (garsus, kvapus, vaizdus), prisiminimus ar net fiziologinius veiksnius, kaip stresas ar miego trūkumas. Tačiau mūsų mintys atlieka esminį vaidmenį – jos gali sustiprinti arba sušvelninti emocinę reakciją. Kitaip tariant, mintis – tai pirmas domino kauliukas, kuris paleidžia visą emocijų grandinę.
Kodėl emocijos „sprogsta“ ir kaip to išvengti?
Kai patiriame stiprią emociją, mūsų smegenys siunčia signalus kūnui išskirti streso hormonus – adrenaliną, kortizolį ir kitus. Kūnas paruošiamas veiksmui: širdis plaka greičiau, kvėpavimas suintensyvėja, o smegenys pereina į „kovok arba bėk“ režimą. Tuo metu save sustabdyti labai sunku – tarsi bandytum stabdyti traukinį, kuris jau įsibėgėjo.
Stabdyti emociją jos įkarštyje – lyg traukti avarinį stabdį greitkelyje lėkiančiame automobilyje: gali būti per vėlu, o pasekmės – skaudžios.
Taigi, kada sustoti?
Sėkminga emocijų kontrolė prasideda ankstyvame etape – vos tik gimsta pirmoji neigiama mintis. Ne emocija, ne veiksmas, ne žodis, o mintis. Ji pirmoji sužadina visą grandinę. Jeigu tuo momentu įsisąmoniname, ką galvojame, galime sustabdyti neigiamą reakciją dar prieš jai įsisiūbuojant.
Ką daryti praktiškai?
- Stebėkite savo mintis. Pastebėkite, kada į galvą ateina mintys, kurios jus žeidžia, pykdo ar liūdina. Jos gali atrodyti nekaltos, bet ilgainiui jos veikia kaip emocijų sprogdikliai.
- Stabdykite anksti. Vos tik pagaunate save galvojant „kaip jis drįso“, „ji visada taip daro“, „vėl viskas blogai“ – tai ženklas, kad laikas sustoti. Pasakykite sau: „Aš pasirenku reaguoti kitaip.“
- Klausykite, kuo maitinasi jūsų mintys. Jei mintys sukasi apie neteisybę, nuoskaudas, pesimizmą – emocijos seks iš paskos. Sąmoningai nukreipkite dėmesį į tai, kas gera, šviesu, padėka, sprendimai, o ne kaltės ieškojimas.
- Neužlaikykite įtampos – bet ir neišsiliekite destruktyviai. Daugelis pataria „išrėkti emocijas“ ar „išsikrauti“, tačiau jei tai tampa įpročiu, protas prisitaiko – ir reaguoti rėkimu tampa norma. Ilgainiui kenčia ir santykiai, ir sveikata. Kur kas tvariau – keisti mąstymą, o ne kovoti su pasekmėmis.
Išvada: tikroji kontrolė – ne jėga, o išmintis
Emocijų valdymas – tai ne apie užgniaužimą ar savęs slopinimą. Tai apie gebėjimą pastebėti, kaip mąstome, ir nuspręsti, kokią kryptį pasirinksime. Tinkama mintis – tai šviesoforas, kuris neleidžia įsibėgėti emociniam traukiniui.
Kai išmokstame keisti mintis dar prieš įsisiūbuojant emocijoms, tampame ne tik ramesni, bet ir stipresni. Ir tai – tikrasis savęs valdymas.
Kaip rašoma Šventajame Rašte:
„Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga.“
(Filipiečiams 4, 8)
Toks mąstymas ne tik saugo mūsų vidinę pusiausvyrą, bet ir keičia aplinką, kurioje gyvename. Nuo minčių – prasideda viskas.
Paruošta pagal psichologės Lidijos Neikurs paskaitas: https://neikurs.com/
Žodis turi galingus sparnus…
„Kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti.“ (Biblija, Jokūbo laiškas 1, 19)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
Niekada nesakyk: „Niekada!”
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
Rafinuotas maistas: kaip jis griauna mūsų mikrobiotą (ir sveikatą)
Ar kada nors pastebėjote, kad kuo daugiau saldumynų suvalgote, tuo labiau jų norisi? Tai ne tik valios trūkumas – taip kalba jūsų žarnyno bakterijos.
Šiuolaikinė mityba dažnai perpildyta rafinuoto maisto: baltos duonos, kepinių iš baltų miltų, saldžių gėrimų, saldumynų. Tačiau mažai kas susimąsto, kad tai kenkia ne tik cukraus kiekiui kraujyje, bet ir žarnyno mikrobiotai – tūkstančiams gerųjų bakterijų, kurios saugo mūsų sveikatą.
1. Kas yra rafinuoti angliavandeniai?
Tai maisto produktai, iš kurių pašalintos skaidulos, vitaminai ir mineralai, paliekant tik „tuščias“ kalorijas. Pavyzdžiai:
- balta duona, batonai
- tamsi parduotuvinė duona iš rafinuotų miltų (dažnai nudažyta salyklu)
- balti ryžiai
- cukrus, saldumynai, sirupai ir kiti saldikliai
- saldūs gazuoti gėrimai
- sausainiai, pyragaičiai
2. Cukraus šuoliai – tik pradžia
Tokie produktai labai greitai pasisavinami. Gliukozės kiekis kraujyje šauna į viršų, o organizmas reaguoja stipriu insulino išsiskyrimu. Po to seka cukraus kritimas, energijos trūkumas, alkis ir… dar vienas saldus kąsnis. Tai medžiagų apykaitos „kalneliai“, kurie išvargina organizmą. Bet tai – tik viena medalio pusė.
3. Kas vyksta su mikrobiota?
a) Gerosios bakterijos lieka be maisto
Sveikoms žarnyno bakterijoms reikia skaidulų – sudėtingų angliavandenių, kurių gausu daržovėse, ankštiniuose, neskaldytuose grūduose.
Rafinuotame maiste jų beveik nėra. Taigi:
- gerosios bakterijos badauja
- blogesnės bakterijos (mėgstančios paprastą cukrų) gauna puikų „švedišką stalą“
b) Klesti blogieji mikroorganizmai
Daug cukraus = palanki terpė:
- uždegimą skatinančioms bakterijoms
- grybeliams, pvz., Candida
- proteobakterijoms, kurios gamina toksines medžiagas (LPS)
c) Sutrinka balansas – disbiozė
Gera mikrobiota – kaip įvairi, subalansuota bendruomenė.
Cukrų mėgstantys mikrobai ją išbalansuoja:
- mažėja bifidobakterijų ir laktobacilų
- daugėja mikrobų, kurie skatina lėtinį žemo laipsnio uždegimą
- silpnėja žarnyno barjeras (gali vystytis „leaky gut“ – pralaidus žarnynas)
Rezultatas: didesnė nutukimo, insulino atsparumo, autoimuninių ir uždegiminių ligų rizika.
4. Užburtas ratas
Daug rafinuoto cukraus →
mažiau gerųjų bakterijų →
daugiau uždegimo →
didesnis potraukis saldumynams →
mikrobiota blogėja dar labiau.
Taip, net bakterijos gali paveikti jūsų potraukius – kai kurios „mokina“ jūsų kūną prašyti to, kas naudinga jiems, bet ne jums.
Apibendrinimas: mažiau rafinavimo – daugiau gyvybės
Rafinuoti produktai nesuteikia „maisto“ gerosioms bakterijoms ir sukelia mikrobiotos disbalansą.
Gera mikrobiota reikalinga ne tik virškinimui – ji palaiko imunitetą, nuotaiką, medžiagų apykaitą ir net apsaugo smegenis.
Rinkis visadalius produktus
Vietoje rafinuotų – rinkis:
- viso grūdo duoną ir kruopas (avižas, rudus ryžius, soras, grikius, bolivinę balandą),
- ankštinius (pupeles, lęšius, avinžirnius, žirnius),
- šviežius ar džiovintus vaisius (saikingai) vietoj saldumynų,
- riešutus ir sėklas.
Jų skaidulos – tikras lobis tavo žarnyno bakterijoms!
Pagalvok: iš ko tai pagaminta?
Kai renkiesi produktą, stabtelk ir paklausk savęs:
Kaip šis maistas atrodė, kai jį sukūrė Dievas – dar nepaliestą žmonių rankų, neapdorotą, neperdirbtą, nesupakuotą?
- Ar obuolys buvo supjaustytas ir išvirtas su sirupu?
- Ar kviečių grūdas buvo permaltas, išvalytas nuo visko, kas jame gyvybinga?
- Ar riešutas buvo apkeptas ir aplietas cukrumi?
Kuo arčiau natūralios Dievo kūrinijos – tuo saugiau, paprasčiau ir artimiau kūnui.
Ruošdami maistą patys, galime geriau kontroliuoti jo kokybę. Nepriklausome nuo to, ką „pagamino“ pramonė – renkamės tai, kas artimiau gamtai, kūnui ir Dievo tvarkai.
Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas. (Šventasis Raštas, Pradžios knyga 1, 29)
