Žinome, kad per daug saulės yra pavojinga ir gali skatinti odos vėžį, akių ligas ir odos raukšlėjimąsi, bet pasirodo, kad per mažai saulės dar pavojingiau. Mes visi žinome, kad saulė naikina mikrobus, gerina nuotaiką, gražina odą, stiprina kaulus…, bet 2006 m. tyrimas su 4 milijonais žmonių iš 13 šalių parodė, kad tose šalyse, kurios turi mažiau saulės – aukštesnė vėžio rizika. O kodėl gripu sergame žiemą daugiau nei vasarą? Mokslininkai tiki, kad viena iš priežasčių yra mažiau saulės, ko pasekoje silpnesnis imunitetas. Saulės šviesa mažina organizme cholesterolio kiekį. Britanijoje žmonės, mėgstantys dirbti daržuose, turi žemesnį cholesterolio kiekį vasarą nei žiemą.
Kai saulės ultravioletiniai spinduliai (UVB) apšviečia mūsų odą, čia gaminamas vitaminas D. Aktyvi vitamino D forma vadinama D3. Tai daugiau hormonas negu vitaminas. Mažiausiai 30 skirtingų mūsų organizmo audinių turi vitamino D3 receptorius. Praktiškai visiems mūsų kūno organams reikalingas vitaminas D. Būtent dėl to toks platus vitamino D poveikis žmonių sveikatai. Vienas tyrimas su 13 000 žmonių parodė 26 % didesnę mirties riziką nuo visų priežasčių tarp tų, kurie turėjo mažesnį vitamino D kiekį. Mažesnis vitamino D kiekis susietas su didesne osteoporozės, diabeto, aukšto kraujospūdžio, vėžio, išsėtinės sklerozės, reumatoidinio artrito, depresijos ir kitų ligų rizika. Žmonės kurie vartodavo 400 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D papildų kas dieną, 43% mažiau sirgo kasos vežiu. Kita statistika, sudaryta pagal daug skirtingų tyrimų įvairiose šalyse, parodė 50% mažiau storosios žarnos ir 30 % mažiau krūties ir kiaušidžių vėžio tarp žmonių, naudojančių 1000 TV vitamino D papildų kas dieną.
Vitaminas D daro didelę įtaką širdies – kraujagyslių sistemai. Mokslininkai teigia, kad tie kurie turi mažesnį vitamino D kiekį, turi net 80% didesnę kai kurių kraujagylių ligų riziką. Žemesnis vitamino D lygis susijęs su aukštu kraujospūdžiu ir cholesterolio kiekiu. Moterys, kurios per dieną naudodavo 400 TV vitamino D papildų, turėjo 40% mažesnę išsėtinės sklerozės riziką. O pas žmones, kurie jau sirgo išsėtine skleroze ir naudodavo vitaminą D, buvo pastebėtas didesnis kiekis medžiagos, kuri apsaugo nervines ląsteles nuo pažeidimo ir stabdo ligos progresavimą.
Kiek reikia būti saulėje, kad pasigamintų užtektinai vitamino D? Tai sudėtingas klausimas. Priklauso nuo žmogaus, vietovės, oro sąlygų… Tamsesnė oda praleidžia mažiau UVB ir gamina mažesnį vitamino D kiekį. Juodaodžiui reikia net 10 kartų ilgiau pabūti saulėje, kad gauti tokį pat efektą kaip baltaodžiui. Rudenį, kai mūsų oda yra tamsesnė, reikia daugiau saulės nei pavasarį. Labai svarbu kelintą valandą būname saulėje. Oro užterštumas, ozono sluoksnis ir geografinė platuma taip pat turi stiprią įtaką. Dauguma ekspertų sutinka, kad, jeigu geros oro sąlygos, daugumai žmonių užtenka apie 15 minučių vidurdienio saulės, jeigu apie 50% odos bus atvira. Viena taisyklė, kuri rekomenduotina daugumai, – sužinokite, kiek laiko jums reikia būti saulėje, kad oda pradėtų raudonuoti, o tada praleiskite saulėje tik ¼ to laiko apie 4-5 kartus per savaitę. Dar vienas svarbus faktorius yra gyvenama vieta. Kuo toliau nuo pusiaujo – tuo mažiau UVB gali patekti per atmosferą pas mus. Tyrimai rodo, kad žmonių, gyvenančių 52 laipsnių platumoje (Lietuva yra 55 – 56 ° š. p.) oda negali pagaminti nei trupučio vitamino D nuo spalio iki balandžio mėn. O tai reiškia, kad, nežiūrint kiek mes būsime saulėje per tuos mėnesius, mūsų organizmas negali gaminti vitamino D.
Kanadoje panaši padėtis ir jie rekomenduoja savo gyventojams naudoti 1000 TV vit.D papildų kas dieną. Ankščiau buvo rekomenduojama 400 TV dozė, bet dabar jau žinoma, kad tai per mažai. Optimaliausia dozė dar nežinoma, bet spėjama – apie 1000 – 2000 TV. Geriausiai pirkti D3, kuris yra aktyvi forma ir geriau įsisavina. O kaip su maistu? Sunku gauti pakankamą kiekį iš maisto. Geriausias šaltinis yra žuvis: lašiša turi 360 TV / 100 g, sardinė 500 TV / 100 g. Kiaušiniai turi apie 20 TV / vnt. Deja riebi žuvis taip pat turi daug cholesterolio ir dėl vandenų užterštumo ji gali būti sukaupusi savyje nemažai sunkiųjų metalų, pesticidų ir kitų teršalų. Vienintelis dirbtinai nepraturtintas augalinis šaltinis yra grybai. Jie gali turėti apie 14 TV / 100 g. Įdomu tai, kad, jeigu grybus apspinduluojame UVB, vitamino D juose gali padaugėti (apie 500 TV / 100 g). Geriausiai spinduluoti iš apatinės pusės. Nepavyko rasti informacijos, kiek laiko reikėtų spinduliuoti ir kaip ilgai, ir kokiomis sąlygomis galima būtų išlaikyti tokius grybus, turtingus vitaminu D iki žiemos.
Šiame straipsnyje paminėjau daugiausiai vitamino D ir saulės šviesos ryšį. Nenorėčiau, jog susidarytų nuomonė, kad papildai gali pakeisti saulės šviesą, kurios poveikis yra labai įvairiapusis ir dar gana mažai žinomas.
Šviesa yra maloni, akys mėgsta saulę. (Mokytojo 11:7)
Corrie Jankevičienė, sveikos gyvensenos sodyba „Nova Vita“
