viktorija – Puslapis 165

2011-07-212021-09-04

Karštas ir šaltas dušas

Jei net gerai išsimiegojus jums reikia ko nors, kas žadintų budrumą, nesigriebkite kavos ar kurio nors kito stimuliuojančio preparato. lšmėginkite pakaitinį karštą ir šaltą dušą. Aš nežinau nieko, kas atgaivintų labiau. Priešingai nei stimuliuojantys vaistai, šis būdas neskolina energijos iš ateities ir jūs nepatiriate energijos nuosmukio, kuris ištinka vaistams nustojus veikti.

1. Pradėkite nuo šilto dušo ir didinkite temperatūrą iki tokio karščio, kurį nesunkiai pakeliate.
2. Greitai persukite ventilį į šaltą ir išbūkite po juo 15-30 sekundžių arba kol pradės darytis „žąsies oda“.
3. Pakaitomis ilginkite šalto dušo laiką ir žeminkite vandens temperatūrą, kol galėsite iškęsti visiškai šaltą dušą (juo platesnis svyravimas tarp karšto ir šalto vandens, juo didesnis bus stimuliuojantis šios procedūros poveikis).
Pagreitindamas širdies darbą ir padidindamas jos išstumiamą kraujo kiekį, karštas ir šaltas dušas stimuliuoja bendrą kraujo apytaką. Jis pagerina kvėpavimą, padidindamas kvėpavimo gylį ir jo dažnumą. Be to, įrodyta, kad jis padidina baltųjų kraujo ląstelių kiekį apytakoje, taip pagerindamas imuninės sistemos veiklą. Jūs būsite atsparesnis peršalimams ir kitokioms infekcijoms.
Įspėjimas: Šis gydymas neturėtų būti naudojamas sergant kai kuriomis širdies ligomis, labai aukštu kraujo spaudimu arba esant nepakankamumui. Pasitarkite su gydytoju.

Šaltinis: Vernonas V. Fosteris „Naujo gyvenimo pradžia“ 115 psl.

2011-07-142021-09-04

Gyvenimo eliksyras

Neperdėsim pavadindami vandenį gyvenimo eliksyru. Tik pagalvokite: 70 % mūsų kūno masės – vanduo;
• 90 % kraujo masės taip pat vanduo, kuris padeda palaikyti rūgščių – šarmų pusiausvyrą organizme;
• 80 % smegenų masės taip pat vanduo;
• Vanduo puikus tirpiklis: jis pristato visas reikiamas medžiagas į kiekvieną kūno ląstelę; per inkstus pašalina toksiškas medžiagų apykaitos atliekas, kurios ištirpsta vendenyje;
• Vanduo yra pagrindinė virškinimo fermentų ir motinos pieno sudedamoji dalis;
• Vanduo dalyvauja gyvybiškai svarbiose mūsų organizmui cheminėse reakcijose ir jo termoreguliacijoje;
• Vanduo prasiskverbia per odos poras, apvalydamas ją, daro gydantį tonizuojantį poveikį, kai prausiamės.

Kas vyksta organizme, jeigu jam trūksta vandens?

Dauguma žmonių vartoja vandenį pasikliaudami troškulio jausmu. Tačiau troškulys nėra geras indikatorius. Troškulys – tai organizmo aliarmo signalas. Tai signalas apie kritinį vandens trūkumą organizme. Dar nepajutus troškulio, organizmas kenčia nuo dehidracijos. Sutirštėja kraujas, kas padidina trombų susidarymo riziką, sulėtėja kraujo apytaka, sumažėja deguonies, pernešamo eritrocitų, kiekis, slopinamas imuninės sistemos ląstelių darbas, todėl organizmas neatsparus infekcijoms. Sutirštėja tulžis, todėl padidėja akmenų tulžies pūslėje susidarymo rizika. Užkietėja viduriai. Aukšta druskų koncentracija šlapime padidina akmenų inkstuose susidarymo riziką, o taip pat šlapimtakių infekcijos riziką.
Smegenys taip pat kenčia nuo vandens stygiaus. Protinė veikla sulėtėja, mes apsnūstame, skauda galvą, esame labiau suirzę, nekantrūs, greičiau pavargstame. Vaikai nuo to darosi nepaklusnūs, kaprizingi. Ir tai dar ne visas vandens trūkumo pasekmių organizme sąrašas.
Mūsų organizmas nuolatos netenka vandens, kuris naudojamas visuose gyvybiniuose procesuose. Su šlapimu netenkame apie 1,5 litro vandens per dieną, per odą – 0,5 l, su iškvepiamu oru – 0,25 l, per žarnyną dar 0,25 l, ir viso apie 2,5 l. Šį praradimą būtina kompensuoti. Dalis vandens patenka į organizmą su maisto produktais, tačiau didžiąją dalį reikėtų papildyti geriant vandenį. Sveikas suaugęs žmogus turėtų išgerti apie 6 – 10 stiklinių (priklausomai nuo kūno masės, oro temperatūros, judėjimo intensyvumo) vandens per dieną.
Kad išmatuoti ar pakankamai geriame, reikėtų palyginti suvartotų skysčių kiekį su šlapimo kiekiu per dieną. Jie turėtų būti apytikriai vienodi (skirtis ne daugiau kaip 0,5 litro). Jeigu šlapimo spalva šviesiai gelsva, vandens kiekis organizme pakankamas. Jeigu šlapimas tamsus ir turi stiprų kvapą – tai vandens trūkumo požymis.
Didesnis fizinis krūvis, ypač kai karšta, reikalauja išgerti daugiau vandens. Tokiomis sąlygomis organizmas gali prarasti iki 2 litrų per valandą vandens. Tada jo reikėtų išgerti žymiai daugiau nei įprasta, ir geriau vėsesnio. Per dieną išgeriamo vandens kiekis turėtų dienos bėgyje pasiskirstyti tolygiai. Valgio metu ir iš karto pavalgius vandens geriau negerti, nes virškinimo fermentai, skrandžio sultys atsiskies ir virškinimo procesas sutriks. Vandenį reikėtų gerti 15 – 30 minučių iki valgio ir 1,5 – 2 valandos po jo. Be to reikėtų sumažinti vandens vartojimą po 18 val., kad naktis būtų rami. Kad palaikyti optimalų organizmo temperatūros režimą, geriamo vandens temperatūra turėtų būti 13 -21 °C. Per karštas ar per šaltas vanduo privers organizmą eikvoti energiją atstatant optimalų režimą.

Išorinis vandens panaudojimas

Tiek fizinei, tiek dvasinei žmogaus sveikatai svarbi yra kūno švara. Per odą organizmas pastoviai šalina atliekas. Jeigu kūno nepalaikyti švariai, milijonai porų greitai užsikemša, todėl svarbu dažniau praustis vonioje ar po dušu, kad per odą organizmas galėtų lengvai pašalinti visus šlakus ir tuo palengvinti kitų šalinimo organų darbą. Turėti galimybę namuose praustis po dušu – didžiulė palaima. Šie patarimai tikrai bus naudingi:
• Vonios patalpoje, kurioje prausiatės turėtų būti šilta, neturėtų būti skersvėjų.
• Karštas dušas suteikia žvalumo, todėl yra geras kavos pakaitalas! Pradėti galima 40 °C vandeniu ir palaipsniui didinti temperatūrą iki 44 – 45 °C. Taip tęskite 3 – 5 minutes, kol kūnas sušils, o po to apsipilkite drungnu (34 – 36 °C) vandeniu dar 1 -1,5 minutės. Nepilkite karšto vandens ant galvos, geriau ant kaklo ir pečių. Galvos perkaitimas dažniausiai slopina organizmą. Gerai nusišluostykite rankšluosčiu. Jūsų kūnas bus švarus, o kraujo apytaka aktyvi iš pat ryto.
• Prieš miegą gerai neutralus, drungnas dušas. Pradėkite 40 °C ir palaipsniui mažinkite temperatūrą iki 34 -36 °C ir tęskite 5 minutes. Po to gerai nusišluostykite ir gulkitės miegoti.
• Šaltas dušas geriau ryte. Prieš tai turėtų būti karštas (40 °C) ir palaipsniui mažinti temperatūrą iki 21 °C ir žemiau. Svarbu laiku sustoti, kad nesušaltumėt. Tai tonizuoja raumenis. Tokiu būdu pradėsite dieną žvalūs ir linksmi. Prieš pradedant apsipylinėti šaltu dušu, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes yra daug ligų, kuriomis sergant, jis nerekomenduojamas.
Vandens procedūros ne tik suteikia žvalumo ar padeda nusiraminti, bet ir gydo. Vanduo – tikras gyvybės eliksyras. Naudokitės juo ir būkite žvalūs.

Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei. (1 Коr. 10:31)

Šaltinis: Sanatorijos „Naš Dom“ gydytojų kolektyvas (Ukraina)

2011-06-172021-09-04

Laikraštukas apie sveikatą „Smalsutis” Nr.8

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vaikams – „Smalsutis”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Smalsutis” Nr. 8 rasite:

Išaušus rytui, vaikams tebemiegant vėjas nevaldomą plaustą atnešė prie uolų. Smūgis buvo netikėtas ir triuškinantis. Skaitykite kas įvyko toliau… ;
Karalius Protas – vienintelis kūno šalies karalius – supažindina su savo rūmais;
Kiek supratingi yra delfinai;
Galėsite padėti voverytei įveikti labirintą.

Smalsutis 6, 2011 (8) – parsisiųsti

2011-06-172021-09-04

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai” Nr.8

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Ar žinai” Nr.8 rasite:

Priemonė nuo nuovargio, melatoninas – geriausias iš visų žinomų antioksidantų… ;
Apie bananų ir braškių vertingumą,
Bananų ledų ir uogų- sulčių gėrimo receptus.

Ar žinai 6, 2011 (8)– parsisiųsti

2011-06-072023-03-22

Fizinis aktyvumas – kūnas judėjimui

Turbūt kiekvienam akivaizdu, kad gera fizinė forma – naudinga. Bet kaip tapti stipriu žmogumi. Labai paprasta – reikia reguliariai mankštintis. Apaštalas Paulius greičiausiai žinojo mankštos principus. Laiške Žydams 12:1 jis patarė: „Todėl ir mes, šitokio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visas naštas bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų.“ Nuo senų laikų žmonija žino, jog norint nugalėti reikia atkaklių treniruočių. Tačiau statistika (bent jau JAV) sako, kad mažiau nei 20% amerikiečių reguliariai mankštinasi.

Yra 3 pagrindinės fizinių pratimų kryptys:
1. Aerobiniai arba pratimai ištvermei.
2. Lankstumo pratimai.
3. Jėgos pratimai.

Harmoningam fiziniam vystymuisi visi jie reikalingi, tačiau labiausiai rekomenduojami aerobiniai pratimai, nes jie daro didžiausią teigiamą efektą visam organizmui ir yra geriausia profilaktinė priemonė nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Aerobiniai pratimai tai keli sportinių užsiėmimų tipai, kurių tikslas stimuliuoti širdies ir plaučių darbą pakankamai ilgą laiką tam, kad organizme atsirastų teigiami fiziologiniai pasikeitimai. Tai gali būti ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, slidėmis ir daugelis kitų. Kuo daugiau mokslininkai tyrinėja fizinių treniruočių efektą, tuo labiau įsitikina, kad žemo intensyvumo pratimai, pavyzdžiui ėjimas, duoda geresnį efektą, nei aukšto intensyvumo pratimai, pavyzdžiui bėgimas. Bet kokia intensyvi treniruotė ne tik didina traumų tikimybę, bet kaip rodo moksliniai eksperimentai, neigiamai veikia imuninę sistemą, nes organizme atsiranda laisvųjų radikalų perteklius.
Nors ėjimas užims daugiau laiko, tačiau taip galima pasiekti tų pačių fiziologinių privalumų, kaip ir mankštinantis intensyviai, tačiau traumų rizika labai sumažėja.

Sudarinėjant treniruočių programas svarbu atkreipti dėmesį į:
• Kaip dažnai – geriausiai užsiimti kasdien arba bent jau nuo 3 iki 5 kartų per savaitę.
• Intensyvumas – 60 – 80 % nuo maksimaliai rekomenduojamo jūsų amžiui pulso. Kad paskaičiuoti maksimalų pulsą fizinio aktyvumo metu, reikia iš 220 atimti jūsų amžių. Kad sužinoti optimalų pulsą treniruotės metu – gautą skaičių padauginkit iš 60 ir 80 %. Pvz., jeigu jums 60 metų: 220 – 60 = 160; 160 * 60% = 96; 160 * 80% = 128. Taigi jūsų pulsas treniruotės metu turėtų laikytis tarp 96 ir 128 dūžių per minutę.
• Laikas – mažiausiai 20 min., jeigu bėgiojate, 40 min., jeigu vaikštote. Pradėkite mankštą iš lėto (jeigu tai ėjimas – 1,5 km nueikite per 20 min.) ir per sekantį pusmetį didinkite greitį, priklausomai nuo gerėjančios fizinės būklės, apie ką spręsit pagal mažėjantį pulsą mankštos metu. Šio periodo pabaigoje tą patį atstumą turėtumėte nueiti per 12 min. Geriau, kad treniruotės būtų ilgesnės, tačiau netgi trumpi užsiėmimai naudingi. Tai yra, jeigu jūs neturite 40 min. vienu metu, vaikščiokit arba bėgiokit kelis kartus po 10 min.
Bet koks mažai judantis arba turintis širdies negalavimų žmogus, prieš pradėdamas reguliariai mankštintis, turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju. Jeigu jūs neturite galimybės reguliariai mankštintis, įsidėmėkit, kad bet kokie pratimai, kiek jie betruktų, geriau nei jokios mankštos. Visada stenkitės išnaudoti bet kokią galimybę pajudėti, ar tai būtų lipimas laiptais, o ne važiavimas liftu, ar ėjimas pėstute, o ne važiavimas autobusu ar kitu transportu. Įsisąmoninkit, kad norėdami pagerinti savo fizinę būklę, turite būti maksimaliai aktyvūs. Džiaukitės kiekviena galimybe pajudėti, pasimankštinti. Darbuokitės gryname ore, pvz. sode. Idealus fizinis aktyvumas neatsiejamas nuo džiaugsmo jo metu ir matant mūsų veiklos rezultatus.

Antra fizinių pratimų kryptis – lankstumo (tempimo) pratimai. Mažai aktyvūs raumenys bėgant laikui sustingsta, trukdo sąnarių judėjimui, juose atsiranda skausmai, didėja traumos rizika, kenkia laikysenai, kūno grakštumui. Kasdien svarbu išjudinti sąnarius ir daryti tai tinkamai. Kad to pasiekti, tempkite įvairias raumenų grupes iki tam tikros padėties (be skausmo), išlaikydami tempimo krūvį 5 – 8 sekundes. Niekada netempkite raumenų iki skausmo ir nedarykite staigių judesių. Iš lėto mažinkite spaudimo krūvį ištemptiems raumenims ir darykite pratimą 8 – 10 kartų. Veiksmingiausias šių pratimų faktorius tai jų atlikimo dažnumas ir pastovumas. Dar vienas svarbus momentas teisingas kvėpavimas pratimo metu. Stankitės įkvėpti iki tempimo, o iškvėpti jo metu. Teisingai atliekant pratimus, greitas tempas tiesiog neįmanomas. Būtų idealu, jeigu jūsų aerobiniai pratimai prasidėtų ir užsibaigtų 5 – 10 min. trukmės lankstumo pratimais. Tik ėjimui tai nėra taip svarbu.

Trečia fizinių pratimų sritis – raumenų jėgos ugdymas. Gerai derinasi su kitomis dviem anksčiau paminėtomis pratimų kryptimis. Jeigu jūs aerobinius pratimus atlikinėsite anksčiau rekomenduotu tempu (pulsas 60 – 80% nuo maksimalaus jūsų amžiui) 20 minučių – tuo pačiu didinsite ir savo raumenų jėgą. Galite užsiimti aerobika arba ritmine gimnastika, nes tam nereikia specialios įrangos ir patalpų. Raumenų jėga auga didinant pasikartojimų skaičių arba pratimų sudėtingumą. Būkite atsargūs, nepersitempkite, venkite traumų. Pratimai su specialiais treniruokliais ar svoriais turi tą privalumą, kad krūvį patogu palaipsniui didinti. Kad išvengti traumų ir sužeidimų, pradėkite pratimą nuo jums priimtino svorio ir palaipsniui jį didinkite. Teisingiausia jėgos pratimų seka: didieji kojų raumenys, vidurinė ir viršutinė nugaros dalis, krūtinė, pečiai, rankos, o pabaigoje – pilvo raumenys.

Tam kad pasijustumėt energingu ir sveiku, nerasite geresnio būdo kaip geros fizinės formos palaikymas. Tai ne tik dvigubai sumažins širdies kraujagyslių ligų riziką, bet ir sulėtins senėjimo procesą. Bet dažniausiai ne fiziologiniai privalumai žmones skatina mankštintis, bet psichologinis sveikumo, žvalumo, geros savijautos pojūtis. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų gamybą smegenyse. Jo poveikis analogiškas morfijaus poveikiui, bet be tų pražūtingų pasekmių, į kurias veda šis narkotikas. Endorfinas sukelia natūralų euforijos pojūtį ir mažina bet kokius skausmus. Dauguma psichiatrų ir psichologų rekomenduoja mankštintis sergant depresija. Viena svarbiausių fizinio aktyvumo pasekmė žmogaus psichikai – raminantis poveikis. Nėra veiksmingesnio būdo nuimti įtampą, nerimą, kaip gera fizinė treniruotė. Per didelė nervų sistemos stimuliacija, dažniausiai būdinga stresui, iššaukia katecholaminų, kurie nuodija organizmą, o ypač širdį, išsiskyrimą. Šios kenksmingos medžiagos, išsiskiriančios kartu su adrenalinu gali būti neutralizuotos tik fizinio aktyvumo dėka. Mūsų organizmas taip sukurtas, kad nervinė įtampa gali būti subalansuota tik fizinio krūvio dėka. Dėl šio raminančio poveikio saikingi fiziniai pratimai gali pagerinti mūsų miegą, jeigu bus atliekami valandą, dvi prieš einant miegoti.

Šaltinis: U. Daisinger „Nebesnij obraz žizni sevodnia“ 2003

2011-06-072021-09-04

Tie, kurie laukia VIEŠPATIES, įgaus naujų jėgų

Kai jus užgriūna rūpesčiai ar išbandymai, tenka daryti pasirinkimus, tegul jus stiprina ir įkvepia šis Dievo pažadas iš Izaijo 40:30-31.

Net jaunuoliai pavargsta ir pailsta, jauni vyrai krinta išsekę. Bet tie, kurie laukia VIEŠPATIES, įgaus naujų jėgų. Jie pakils ant sparnų kaip ereliai, bėgs ir nepavargs, eis ir nepails.

Nuo bet kokio pikto kelio susilaikau, nes klausau Tavo žodžio. Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų. Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui. (Psalmių 119:101, 103, 105)

Vaikščiokime Dievo žodžio šviesoje ir Jis mus lydės savo meile ir globa.