„Pakeisk požiūrį į dalykus, kurie tave trikdo, ir tau jie bus nepavojingi“. (Markas Aurelijus)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Apie tai, kas bloga, negalvosiu…
Vanduo saugo širdį
Vanduo yra veiksminga priemonė ne tik kovojant su sausų akių sindromu, bet ir su labiausiai paplitusia liga – išemine (koronarine) širdies liga.
Linda kentėjo nuo sausų akių sindromo. Šia liga ji sirgo jau kurį laiką. Jai kasdien tekdavo naudoti akių lašus. Tuomet ji kreipėsi į Gyvenimo kokybės centrą, kur jos problema buvo visiškai išspręsta per kelias dienas. Kaip? Dėka gausaus vandens vartojimo Lindos negalavimas išnyko.
Loma Lindos universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos daktarė Jackie Chan, stebėdama Adventistų sveikatos tyrimo dalyvius, nustatė, kad vanduo turi apsauginį poveikį širdžiai. Ji pastebėjo, kad moterims tyrimo dalyvėms, kurios gėrė pakankamai vandens, mirtino širdies smūgio rizika buvo 40 proc. mažesnė nei toms, kurios gėrė mažai vandens, o vyrams mirtino širdies smūgio rizika buvo virš 50 proc. mažesnė. 1 Dr. J. Chan padarė dar vieną svarbų atradimą. Tyrimo dalyviai, kurie gėrė daugiausia ne vandenį, o kitus gėrimus, pavyzdžiui, vaisių sultis, gazuotus gėrimus, kavą ir arbatą, padidino mirtino širdies smūgio riziką: moterims – 2,5 karto, o vyrams – 50 proc. 2 Taigi svarbu gerti būtent vandenį.
Dr. Schroeder ir jo kolegos iš Humbolto universiteto Berlyne nustatė, kad kasdien išgeriant dvi stiklines paprasto vandens ir 45 ml mineralinio vandens, kraujospūdis nesumažėja, žmonėms staiga pakilus iš sėdimos ar gulimos pozicijos. 3
Be to, Vanderbilto universiteto daktaras Shannon nustatė, kad dvi stiklinės vandens veiksmingai gydo ortostatinę hipotenziją – būklę, kai staiga pakilus iš sėdimos ar gulimos pozicijos, sumažėja kraujospūdis, sukeliantis galvos svaigimą ir silpnumą. 4 Norint išvengti nenormalaus kraujospūdžio lygio, svarbu gerti pakankamai vandens.
Štai keletas naudingų patarimų, susijusių su vandens vartojimu:
– Ryte išgerkite 2 ar daugiau stiklinių šilto vandens, kad išplautumėte virškinamąjį traktą ir sumažintumėte vidurių užkietėjimo riziką.
– Kasdien išgerkite 8–10 stiklinių vandens. Jei esate fiziškai aktyvus, ypač kai oro temperatūra aukšta, išgeriamo vandens kiekį galima padidinti iki 3 litrų, kad išvengtumėte dehidratacijos. Tačiau visada turėtumėte klausyti gydytojo patarimų dėl skysčių vartojimo, nes kai kuriems žmonėms dėl širdies ar inkstų nepakankamumo tenka riboti skysčių vartojimą.
– Jei įmanoma, naudokite gryną vandenį ir gerkite jį tarp valgymų. Kad virškinimas būtų geresnis, nustokite gerti vandenį likus 30 minučių iki valgio ir vėl pradėkite gerti praėjus maždaug 2 valandoms po valgio.
Straipsnis parengtas pagal Timo Arnotto knygą „24 patikimi būdai pagerinti savo sveikatą“.
- “ J. Chan, “Water, Other Fluids, and Fatal Coronary Heart Disease,” American Journal of Epidemiology, 2002, 155:827-833.” ↩︎
- “ J. Chan, “Water, Other Fluids, and Fatal Coronary Heart Disease,” American Journal of Epidemiology, 2002, 155:827-833.” ↩︎
- “C. Schroeder, “Water Drinking Acutely Improves Orthostatic Tolerance in Healthy Subjects,” Circulation, 2002, 106:2806.” ↩︎
- “J. R. Shannon, “Drinking as a Treatment for Orthostatic Syndromes,” American Journal of Medicine, April 1, 2002, 111 (5):355-360.” ↩︎
Kokias sveikatos problemas sprendžia neurologas? | Klausimas gydytojui
Kokias ligas gydo neurologas?
– Atsako gydytoja neurologė Jekaterina Marčenko, Klinika Angelija*.
Jei ši informacija jums buvo naudinga, pasidalykite ja su draugais!
Video išverstas iš ČIA.
* Šio video autoriai – Klinika „Angelija“.
5 patarimai, kaip padėti vaikui pamėgti daržoves
Daržovės yra būtinas produktas mūsų organizmo sveikatai. Deja, vaikai dažnai atsisako daržovių patiekalų. Kad vaikai pamėgtų daržoves, reikia ugdymo, švelnaus atkaklumo, smagių šeimos pietų ir kūrybiškumo.
Vaikai dažnai nemėgsta daržovių, o kartais ir vaisių. Visiškai normalu nemėgti vienų maisto produktų ir mėgti kitus, tačiau negalima taikstytis su užsispyrimu nevalgyti sveiką maistą. Švelniai, bet atkakliai skatindami vaiką valgyti daržoves, galite daug ką pakeisti, nes apetitą galima ugdyti.
Štai keli būdai, kaip išmokyti vaiką valgyti sveiką maistą:
1. Įtraukite vaiką. Leiskite jam padėti jums išsirinkti daržoves ir paruošti jas.
2. Padarykite maistą patrauklų ir linksmą. Iš pačių spalvingiausių ir apetitą keliančių daržovių išdėliokite paveikslėlį. Supjaustykite daržoves neįprastomis ir juokingomis formomis.
3. Leiskite vaikui tyrinėti maistą. Tegul jis jį tyrinėja visais penkiais pojūčiais – rega, klausa, uosle, lytėjimu ir skoniu.
4. Rodykite pavyzdį ir mokykite. Valgykite daržoves vaiko akivaizdoje ir valgykite jas su pasimėgavimu, apibūdindami, kas jums jose patinka. Kalbėkite apie daržovių naudą ir pasakokite, kodėl jas reikia valgyti.
5. Eksperimentuokite. Patiekite daržoves su padažu, į kurį galima pamirkyti gabalėlius, arba pagaminkite daržovių patiekalui padažą, pavyzdžiui, žemės riešutų pastą. Padažą galite pagaminti ir iš daržovių. Jei vaikas nemėgsta virtų ar troškintų daržovių, jam gali labiau patikti žalios arba keptos.
Nepasiduokite! Jei vaikas atsisakė kažkokio patiekalo, pasiūlykite jį po kelių dienų ar savaičių. Galbūt teks bandyti dar dešimt kartų, kol vaikas priims tai, ką jam pasiūlėte. Raktas į sėkmę – švelnus atkaklumas.
Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Sveikas ir stiprus“
Kada nubusi…
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Antibiotikai: būtini ar pavojingi?
Kadangi vis dar susiduriu su žmonėmis, kurie savo iniciatyva profilaktiškai geria antibiotikus, siūlau aptarti šią temą.
Antibiotikai yra vienas didžiausių medicinos atradimų, išgelbėjęs milijonus gyvybių. Jie efektyviai naikina bakterijas ir padeda gydyti pavojingas infekcijas. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais dėl jų per didelio ir neteisingo vartojimo kyla rimtų problemų – atsparių bakterijų plitimas, šalutiniai poveikiai ir mikrobiotos disbalansas.
Kada antibiotikai tikrai reikalingi?
Antibiotikai skirti tik bakterinėms infekcijoms gydyti. Jie būtini sergant, pavyzdžiui:
- Plaučių uždegimu (bakterinės kilmės).
- Pūlinga angina (sukelta streptokokų).
- Šlapimo takų infekcijomis (daugeliu atvejų).
- Sepsiu, meningitu ir kitomis sunkiomis infekcijomis.
!!! Antibiotikai visiškai neveiksmingi prieš virusus, todėl jų negalima vartoti peršalimo, gripo, COVID-19 ar kitų virusinių infekcijų atveju.
Be to, svarbu suprasti, kad skirtingi antibiotikai veikia skirtingas bakterijų grupes. Kai kurie yra veiksmingi tik prieš tam tikras bakterijų rūšis, todėl antibiotiko parinkimas turėtų būti pagrįstas tikslia diagnoze ir gydytojo rekomendacijomis.
Kodėl negalima vartoti antibiotikų be reikalo?
Neatsakingas antibiotikų naudojimas sukelia keletą rimtų problemų:
- Atsparių bakterijų plitimą – bakterijos, prisitaikydamos prie antibiotikų, tampa atsparios, todėl ateityje infekcijas gali būti daug sunkiau gydyti.
- Žarnyno mikrobiotos pažeidimus – antibiotikai naikina ne tik ligas sukeliančias bakterijas, bet ir naudingas žarnyno bakterijas, o tai gali sukelti virškinimo problemas, silpninti imuninę sistemą. Kai kuriais atvejais žarnyno mikrobiotai visiškai atsistatyti gali prireikti net iki dvejų metų, priklausomai nuo žmogaus mitybos, sveikatos būklės ir vartotų antibiotikų tipo.
- Silpnėjantį poveikį ateityje – kuo dažniau vartojami antibiotikai, tuo mažiau veiksmingi jie tampa tiek tam žmogui, tiek visai populiacijai.
- Šalutinius poveikius – gali sukelti alergines reakcijas, viduriavimą, grybelines infekcijas ir kitus negalavimus.
Kodėl kai kurie žmonės galvoja, kad antibiotikai jiems „padeda visada“?
Dalis žmonių teigia, kad antibiotikai jiems padeda iš karto pajutus pirmuosius ligos simptomus. Tačiau dažnai tai yra:
- Placebo efektas – žmogus įsitikinęs, kad vaistas veikia, todėl jaučiasi geriau.
2. Natūralus pasveikimas – daugelis virusinių infekcijų praeina savaime per kelias dienas, todėl žmogus gali klaidingai manyti, kad būtent antibiotikai padėjo.
3. Netinkama diagnozė – galbūt liga iš tiesų buvo bakterinė, bet tai turėtų nustatyti tik gydytojas.
Kaip elgtis atsakingai?
- Vartoti antibiotikus tik gydytojui paskyrus.
- Pabaigti visą gydymo kursą net jei jaučiatės geriau – kitaip bakterijos gali išlikti ir tapti atsparesnės.
- Niekada nenaudoti antibiotikų, likusių nuo ankstesnių ligų ar pasiskolintų iš kitų žmonių.
- Sergant virusinėmis ligomis – ilsėtis, gerti daug skysčių, palaikyti imuninę sistemą natūraliais būdais.
Atsakingas antibiotikų vartojimas – mūsų visų sveikatos garantas!
Šaltiniai:
- World Health Organization (WHO). „Antimicrobial resistance.” https://www.who.int
- Centers for Disease Control and Prevention (CDC). „Antibiotic Resistance Threats in the United States.” https://www.cdc.gov
- Mayo Clinic. „Antibiotics: Are you misusing them?” https://www.mayoclinic.org
- Harvard Health Publishing. „How antibiotics can disrupt gut bacteria.” https://www.health.harvard.edu
