Gyvenimas su priklausomybę turinčiu žmogumi: Ar gali būti laimingas? (2 dalis)


Tęsinys – straipsnio “Kopriklausomybės pavojus”. Jeigu žmogus kenčia nuo priklausomybės, kenčia ir jo artimieji. Pavyzdžiui, moters laimė ir ramybė priklauso nuo to, koks šiandien grįš namo jos vyras/alkoholikas, – girtas ar ne. Bet mūsų svečias gydytojas narkologas Jurij Bondarenko tvirtina, kad net ir su priklausomu žmogumi galima gyventi laimingai. Kaip? Apie tai mūsų šiandieninis pokalbis.


– Sunku patikėti, kad galima ramiai ir laimingai gyventi po vienu stogu su alkoholiku ar narkomanu…


– Įmanoma, nors ir nelengva. Turite žinoti keletą taisyklių ir pagal jas kurti savo gyvenimą. Svarbu nustatyti, apibrėžti, kas tau yra laimė.


– Pavyzdžiui, kas jums yra laimė?


– Man laimė tai mano emocinė būsena, emocinis fonas. Tai, kaip aš jaučiuosi kasdien. Kai gydytojas aprašo paciento psichinę būseną, jis rašo: žmogus emociškai stabilus. Jis gali atrodyti emociškai stabilus, tačiau uždavus žmogui keletą klausimų, kurie palies gilias sielos stygas, galima padaryti išvadą apie jo būklę apskritai. Ir paaiškės, kokia yra bazinė emocinė žmogaus būsena. Ir jei apskritai ši būsena teigiama, galime pavadinti tai laime. Kiekvienas žmogus turi skirtingas situacijas dienos bėgyje, juodas ir baltas juostas. Jeigu juoda juosta mums nelaimė, o balta – laimė, tada tampame priklausomi nuo emocijų. O tai labai klastingas kelias.

– Norisi apie tai sužinoti detaliau.


Tiesa ta, kad galime nepriklausyti nuo emocijų ir džiaugtis, net jei gyvenime yra juoda juosta. Laimę reikia palaikyti kaip ugnį. Kaip? Reikia išsikelti tikslus. Tarkime, mūsų šeimoje yra priklausomas nuo alkoholio. Ir jis laimingas, kai išgeria. Ką mums daryti? Kai ligonis blaivus, mus apima nerimas, kad tik nepratrūktų. Kai priklausomas išgėrė, mes nelaimingi, todėl, kad jis girtas.


– Ir ką gi daryti?


– Užsirašykite, ko jums reikia, kad būtumėte laimingi. Pavyzdžiui, nuosavas butas, blaivus vyras, sveiki vaikai ir panašiai. Į sąrašą galite įtraukti bet kokius norus: nusipirkti kailinius, nusipirkti suknelę, išvažiuoti atostogauti, pasitikrinti savo sveikatą. Taip pamatome tikslus, kurie atneš mums laimę. Tačiau svarbu išsiaiškinti ir tai, kas man yra gyvenimo prasmė.


– O, dėl šio klausimo žmonės laužo galvas jau labai ilgai!


– Štai būtent. Turiu matyti savo tikslus, ir suprasti, ar esu laimingas juos pasiekęs. Ar tai buvo mano gyvenimo prasmė? Savo pacientams užduodu klausimą: kokia jūsų gyvenimo prasmė? Paprastai žmonės atsako: pastatyti namą, pasodinti medį, užauginti sūnų. Tačiau tai ribotos sąvokos. Ar yra dar kažkas? Pavyzdžiui, tikslas pasiektas: vaikai užaugo, turi savo gyvenimus. Gyvenate santuokoje 25 metus. Jei visą gyvenimą gyvenote tik dėl vaikų, atsiranda tuštuma. Prarandama prasmė. Ir žmogus pradeda gerti. Išsivysto priklausomybė, o vėliau ir kopriklausomybė.


Rūpinantis kitais, nereikėtų pamiršti ir savo gyvenimo. Nepriekaištaukite savo vyrui: „Nepamenu, kada nusipirkau ką nors sau!“ Tiesiog darykite tai, kas jums būtina! Pagalvokite: ką aš padarysiu per artimiausius metus, artimiausią mėnesį. Net jei jūsų artimas geria. Ir judėkite šių tikslų įgyvendinimo link. Problema, kad kai šeimoje yra priklausomybė, nekontroliuojamas tampa ne tik jūsų artimo žmogaus gyvenimas. Visi šeimos nariai taip pat praranda savo gyvenimo kontrolę.


– Labai sunku apibrėžti tikslus, kai esi įklimpęs į problemas…


– Kristus pasakė: „Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, Aš jus atgaivinsiu…“ (Evangelija pagal Matą 11:28). Žmogus prislėgtas problemų, sunku galvoti apie prasmę. Reikia kreiptis į Dievą, prašyti pagalbos. Rasti ramybę. Ir tą ramybę būtina palaikyti. Mokėti laiku pasakyti „ne“, rasti laiko sau, savo tobulėjimui, skaityti knygas, skaityti Šventąjį Raštą. Tada turėsite jėgų ištverti išbandymus.


Dar vienas patarimas: jei negalite išspręsti problemos ir turite galimybę bent trumpam palikti šeimą, pavyzdžiui, mėnesiui, padarykite tai. Nieko baisaus nenutiks. Jūs paliekate ne vieną mažą vaiką, o suaugusį žmogų, kuris pats atsako už save. Biblijoje yra palyginimas apie sūnų palaidūną. Daugelis jį žino. Nelaimingas sūnus nusprendė paimti dalį savo palikimo ir palikti namus. Tai buvo labai grubus poelgis tėvo atžvilgiu. Bet tėvas jį paleidžia, nesiveja. Mylintis tėvas suteikia laisvę, nors ir su apgailestavimu. Jūs girdite? Būtent taip daro mylintys žmonės! Tai pagrindinis principas – paleisti. Dievas gali leisti artimam žmogui sunkiai susirgti, patekti į kalėjimą, tačiau tai vis tik to žmogaus pasirinkimo pasekmės. Pats Kristus padarė viską, kad išgelbėtų žmones, bet ne visi atsiliepia į Jo kvietimą. Dievas neparodo Savo naikinančios galios ir mes neturėtume. Dievas nekontroliuoja mūsų valios, jis suteikia mums teisę rinktis. Tuo labiau mes neturime teisės kontroliuoti kitus žmones. Galime tik patarti, parodyti kelią. Raskite, pavyzdžiui, reabilitacijos centro adresą. Ten dirba specialistai, jie padės. Toks problemos sprendimo būdas. O mes – kopriklausomi, mes negalime padėti.


– Galiausiai kas atsitiko sūnui palaidūnui?


– Jis grįžo pas tėvą, jis pats priėmė tokį sprendimą. Praėjo taip vadinamą reabiltacijos programą. Svarbu melstis už savo giminaitį. Tik Dievas padės jam pasikeisti. Mes suteikiame žmogui pasirinkimą, sprendimą jis priima pats.


– Ačiū, Jurijau. Tema nepaprasta. Norisi, kad šie patarimai padėtų kopriklausomiems žmonėms.


1 dalį „Kopriklausomybės pavojus” rasite ČIA.


Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/zhizn-s-zavisimyim-chelovekom/

Kopriklausomybės pavojus (1 dalis)

Kas yra kopriklausomybė? Kuo ji pavojinga ir kaip ją įveikti? Į mūsų klausimus atsako gydytojas psichiatras, narkologas Jurij Bondarenko. 

– Ne visi žino, kas yra kopriklausomybė. Paaiškinkite, prašau, kas tai?

– Kopriklausomybė turi visus ligos požymius, nors pati nėra liga. Ji atsiranda gyvenant su priklausomu žmogumi.

– Mes galime pagal tam tikrus požymius nustatyti ar žmogus yra kopriklausomas?

– Taip. Pirmasis požymis – jei kas nors šeimoje turi priklausomybę (alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija, priklausomybė nuo lošimų – žaidimų), tai su juo gyvenantys žmonės yra kopriklausomi. Priklausomas žmogus negali atsiskirti nuo savo priklausomybės objekto, net jei artimiesiems reikia pagalbos, jei vaikas verkia, jei priklausomybė trukdo normaliam darbui. Tai destruktyvus elgesys. Problemos kaupiasi, o tu darai tai toliau.

Kopriklausomas žmogus nuolat kalba apie savo priklausomus artimuosius. Antrasis požymis – kopriklausomas nori kontroliuoti savo priklausomą giminaitį. Pateiksiu pavyzdį. Ant mano kabineto slenksčio pasirodo narkomano mama ir sako: “Atėjome gydytis”. Ji prisiima atsakomybę už sūnaus gydymą ir viską kontroliuoja, net jei sūnui 43 metai. Mama jį maitina, skalbia drabužius, padeda išeiti iš daugiadienių išgertuvių, suranda gydytojus. 

Kodėl tai vyksta? Įsivaizduokime: suaugęs žmogus nuėjo į parduotuvę nusipirkti duonos. Vietoj duonos nusipirko degtinės, prisigėrė, grįžo tik vakare arba kitą dieną girtas. Ir šis scenarijus nuolat kartojasi. Pasitikėjimas prarandamas, ir mama imasi nuolat kontroliuoti savo sūnų, nes juo pasiklauti negalima. Visiška kontrolė suteikia bent šiek tiek stabilumo. 

– Logiškas elgesys…

– Iš tikrųjų, jis nelogiškas. Todėl, kad žmogus gali kontroliuoti tik savo gyvenimą. Kontroliuoti kito suaugusio žmogaus gyvenimą yra beprasmiška, jis pats turi atsakyti už savo veiksmus.

– Bet alkoholikas nesugeba atsakyti už savo veiksmus!

– Todėl ilgus dešimtmečius mes jį kontroliuojame, „gelbėjame“. Bet kažkodėl jis nesiliauja gerti, štai kur problema. Mes elgiamės netinkamai. Kontrolės simptomo tęsinys tai noras „gelbėti“. Gelbėti prieš priklausomo žmogaus norą, nežinant, kaip tai padaryti teisingai. Negalima priimti sprendimo už kitą. Evangelijoje yra istorija: prie Jėzaus priėjo turtingas jaunuolis. Jis paklausė, ką jam daryti, kad paveldėtų Dangaus Karalystę? Jėzus atsakė: „Laikykis įsakymų“. Jaunuolis atsakė, kad nuo vaikystės tai daro. Tada Jėzus pasakė: „Parduok visą, ką turi, ir pinigus išdalink vargšams“. Ir šis žmogus nuliūdęs pasitraukė. Bet Jėzus jo nesivijo, nebandė įtikinti, priversti. Spendimą pakeisti savo gyvenimą priklausomas žmogus turi priimti pats!

– Man atrodo, kad gyventi su priklausomu žmogumi ne tik nepatogu, bet ir pavojinga…

– Iš pradžių kopriklausomas žmogus stengiasi kontroliuoti ir gelbėti priklausomą. Bet galiausiai, alkoholiko mama ar žmona supranta, kad situacija yra nevaldoma, visos pastangos nesėkmingos. Taip kopriklausomam žmogui gali prasidėti depresija.

– Taip išeina, kad kenkiame ir savo giminaičiui, ir sau?

– Taip, kopriklausomo žmogaus ribos pažeistos. Pavyzdžiui, narkomanas sūnus šaukia: „Mama, daryk ką nors, man blogai, man kaulus laužo!“ Ir mama perka jam narkotikus. Taip problema neišsisprendžia, bet dar labiau gilėja. Mama nežino ką daryti, ji negali pasakyti „ne“. Kopriklausomas žmogus nemoka nusistatyti išmintingas ribas. Situacija jam nepatinka, jis protestuoja, bet pasakyti „ne“ negali.

– Kokia gi išeitis?

– Kopriklausomo asmens tikslas nustoti būti auka ar gelbėtoju. Svarbu nebelaikyti priklausomo žmogaus savo gyvenimo centru. Tai labai sudėtinga, bet kitos išeities nėra. Apie tai pakalbėsime plačiau kitą kartą.

Gydytoją psichiatrą, narkologą Jurij Bondarenko kalbino Marija Rožkova.

2 dalį „Gyvenimas su priklausomybę turinčiu žmogumi: Ar gali būti laimingas?” rasite ČIA.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/opasnost-zavisimosti/

VAIKAMS: PLONAS LEDAS

Pagaliau atėjo tikra žiema, – galvojo lapiukas Pūkis. – Dabar sniego daug ir upelio vanduo užšąlo. Rytoj bėgsiu pačiuožinėti.

Sekančią dieną Pūkis nubėgo pas savo draugą berniuką Tadą. Vaikai, pasiėmę pačiūžas, nuskubėjo prie upelio. Pasiekę jį, jie susėdo tiesiog ant sniego ir ėmė mautis pačiūžas. Čia prie jų priėjo gydytojas Aloyzas.

– Laba diena, draugai! Nusprendėte išbandyti ledą?

– Aha! – atsakė Pūkis. – Žiūrėkite, Aloyzai, ką aš jums parodysiu.

– Palauk, – daktaras sustabdė Pūkį. – Dabar pavojinga eiti ant ledo.

– Aloyzai, ledas jau tvirtas. Norite, išbandysiu, – Pasakė Tadas ir jau ruošėsi lipti ant ledo.

– Ne, Tadai, jokiu būdu to nedaryk! Praėjusiais metais turėjau tokį pacientą, kuris taip pat norėjo patikrinti ledo tvirtumą.

– Pacientą? – paklausė Pūkis. – Jis ką, susitrenkė galvą į ledą?

– Tarp kitko, būtent taip galite gauti smegenų sukrėtimą. Tačiau tas berniukas prasmego po ledu.

– Kaip prasmego? – nustebo Tadas.

– O štai kaip: šokinėjo – šokinėjo ant ledo, o ledas buvo dar plonas ir įlūžo. Gerai, kad šalia buvo suaugusieji ir laiku jį ištraukė. Po to visą mėnesį sirgo plaučių uždegimu.

– Oi, Aloyzai, kaip laiku jūs čia atsiradote! – pasakė Tadas. – Bet taip norisi čiuožinėti.

– Susirinkime rytoj iš ryto kieme ir padarykim čiuožyklą, – pasiūlė gydytojas!

– Puiku! Dar draugų rytoj pasikviesim ir turėsim savo čiuožyklą, – apsidžiaugė vaikai.

Kitą dieną, draugiškos komandos pastangomis, čiuožykla buvo padaryta ir Pūkis su Tadu galėjo čiuožinėti, nerizikuodami savo sveikata.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/tonkij-lyod/

Veikėjų vardai pakeisti.

SEZONINĖS MITYBOS YPATUMAI

▫️Lapkričio šaltis ir krituliai gali sukelti ne tik kosmetines odos ir plaukų problemas, bet ir išdžiovinti organizmo gleivines bei sutrikdyti joje gyvenančią mikroflorą, kuri daro įtaką mūsų imunitetui. Todėl lapkričio ir kitų ateinančių šaltųjų mėnesių laikotarpiu svarbu palaikyti imunitetą, didinti jo darbingumą ir rūpintis odos bei plaukų būkle.

▫️Mikroflora – tai mažos mūsų organizmo bakterijos, kurios palaiko imunitetą, optimalų virškinimą, gerą nuotaiką, energingumą, stabilų cukraus kiekį kraujyje, normalų svorį, ramų miegą ir dar daug ką.

✔️ Mikroflora lapkritį mėgsta sezoninius vaisius ir daržoves: obuolius, visų rūšių moliūgus, morkas, burokėlius, griežčius, ropes, įvairių rūšių kopūstus, krienus, salierų šaknis, ridikus, česnakus ir bulves. Daugelis jų, kartu su avižiniais dribsniais, žirneliais, pupelėmis ir kitais grūdiniais – ankštiniais produktais, tai prebiotikai, kurie maitina gerąsias bakterijas ir palaiko žarnyno gleivinės vientisumą.

⛔️ Šiuo sunkiu mikroforai metu stenkitės nevartoti maisto, kuris sutrikdo žarnyno florą ir sukelia uždegimines reakcijas. Tai rafinuotas cukrus, produktai, kurių sudėtyje yra konservantų, sintetinių priedų ir dažiklių; raudona mėsa, greitas maistas.

✔️ Svarbu sudaryti „spalvingą“ racioną iš visų turimų maisto produktų, kad mityba būtų turtinga maistingosiomis medžiagomis ir vitaminais, ir būtų palaikoma mikrofloros įvairovė.

✔️ Lapkričio mėnesį pats laikas prisiminti atsargas žiemai. Fermentuoti produktai – geriausias būdas palaikyti mikroflorą. Plati fermentuotų maisto produktų grupė tai raugintos daržovės, tokios kaip kopūstai ir panašiai. Šiuose produktuose esančios naudingos bakterijos maksimaliai pasieks žarnyną, atliks parengiamąjį maisto „virškinimą“, palengvindamos jo įsisavinimą. Be to, fermentacijos metu išskaidytos maistinės medžiagos tampa labiau prieinamos organizmui. Pavyzdžiui, raugintuose kopūstuose yra daugiau lengviau įsisavinamo C vitamino nei šviežiuose.

PASTABA:

👉🏻 Sezoniniai produktai – tai produktai užauginti ir nuimti jų nokimo sezono metu ir išsilaikę iki lapkričio švieži arba ruošinių pavidalu, užšaldyti arba džiovinti.

👉🏻 Iš sezoninių produktų galima paruošti daugybę patogių ir sočių rudens – žiemos patiekalų: sočios sriubų tyrės ir troškiniai, keptos daržovės ir patiekalai su ankštiniais augalais, vegetariški desertai, šildančios arbatos ir daugelis kitų.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/osobennosti-sezonnogo-pitaniya/

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM