Ar nervinės ląstelės atsistato?

„Nesinervink – nervinės ląstelės neatsistato!“ – šią frazę esame girdėję daugelis.
Ir nors iš tiesų geriau vengti nervinės įtampos, pasirodo, viskas nėra taip beviltiška.
Mokslas šiandien žino: tam tikrose smegenų srityse nervinės ląstelės iš tiesų gali atsinaujinti.

Žmogaus smegenys sudarytos iš maždaug 86 milijardų neuronų.
Ilgą laiką manyta, kad visi jie susiformuoja dar prieš gimimą, o vėliau tik nyksta.
Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais atlikti tyrimai parodė, kad smegenų hipokampe egzistuoja kamieninės ląstelės, galinčios sukurti naujus neuronus.
Šis procesas vadinamas neurogeneze.

Naujai susiformavusios nervinės ląstelės, kaip rodo kai kurie tyrimai, gali tapti smegenų tinklų dalimi ir prisidėti prie mokymosi bei atminties procesų.
Tačiau šis reiškinys žmonėms dar vis intensyviai tiriamas.
Nors naujų neuronų skaičius nėra didelis, pats faktas, kad smegenys geba atsinaujinti, suteikia vilties – ypač siekiant išlaikyti gerą atmintį ir emocinę pusiausvyrą senstant.


Kas padeda smegenims atsinaujinti?

Neurobiologų tyrimai rodo, kad neurogenezę ir smegenų plastiškumą skatina šie veiksniai:

  • Saikingas fizinis aktyvumas – vaikščiojimas, plaukimas, bėgiojimas
  • Protinis aktyvumas – mokymasis, naujų įgūdžių ar kalbų įsisavinimas, atminties lavinimas
  • Visavertis miegas
  • Subalansuota mityba, kurioje pakanka vitaminų, mineralų, baltymų ir sveikųjų riebalų
    Tyrimai rodo, kad flavonoidai (pvz., mėlynėse) ir omega-3 riebalų rūgštys (pvz., linų, kanapių, čijos sėklose, graikiniuose riešutuose) gali būti naudingi smegenų sveikatai
  • Teigiamos emocijos ir streso mažinimas taip pat palaiko smegenų veiklą

Kas kenkia smegenų atsinaujinimui?

  • Nejudrus gyvenimo būdas
  • Miego trūkumas
  • Lėtinis stresas
  • Alkoholio vartojimas
  • Nesubalansuota, labai kaloringa mityba

Svarbu žinoti

Mokslininkai vis dar tiria, kiek ilgai neurogenezė išlieka aktyvi žmogaus gyvenime.
Aišku viena – smegenys išlieka plastiškos visą gyvenimą, todėl galime stiprinti jų veiklą mokydamiesi, judėdami ir gyvendami sveikiau.


Linkiu rūpintis savo nervinėmis ląstelėmis kasdien – ne per nerimą, o per gyvenimo džiaugsmą.
Jelena Ovdijenko, klinikinė psichologė


Keletas nuorodų į mokslinius šaltinius:

  1. Dynamics of hippocampal neurogenesis in adult humans (Spalding et al., 2013) — PMC
  2. Exercise training increases size of hippocampus and improves memory (Erickson et al., 2011) — PNAS
  3. What Is the Relationship Between Hippocampal Neurogenesis Across Different Stages of the Lifespan? (Bond, Ming & Song, 2022) — Frontiers PDF

Žaliųjų lęšių ir saulėgrąžų užtepėlė

Ar esate ragavę tikrai skanių lęšių?

Siūlau išbandyti šį derinį – skrudintų saulėgrąžų skonis nuostabiai dera su žaliaisiais lęšiais.

Kai pirmą kartą paragavau, likau maloniai nustebinta – toks paprastas, bet nepaprastai gardus skonis.

Ši užtepėlė ne tik soti, bet ir labai maistinga – joje gausu augalinių baltymų, skaidulų, geležies, magnio bei vitamino E.

Puikus pasirinkimas, kai norisi kažko natūralaus, gardaus ir maistingo.

Tinka tepti ant duonelės, dėti į tortiliją ar naudoti kaip švelnų priedą prie daržovių.

Ingredientai:

• 400 g virtų žaliųjų lęšių (apie 2 puodelius; atitinka ~170 g sausų)

• 70 g paskrudintų saulėgrąžų sėklų (apie ½ puodelio)

• apie 1 a. š. druskos (pagal skonį)

• 1 vidutinio dydžio svogūnas, supjaustytas ir patroškintas

• 2–3 česnako skiltelės, sutraiškytos

• virinto, atvėsinto vandens (jei reikės, kad masė būtų vientisesnė)

Paruošimas:

1. Saulėgrąžų sėklas trintuvu susmulkinkite iki kruopelių ar miltelių.

2. Sudėkite likusius ingredientus, išskyrus vandenį, ir gerai sutrinkite iki norimos konsistencijos.

3. Jei masė per tiršta, įpilkite truputį vandens, tačiau neatskieskite per stipriai.

Pastaba:

Druskos kiekį reguliuokite pagal skonį – skirtingos rūšies druska būna nevienodo sūrumo.

Maistinė vertė (100 g):

Energija ~ 160 kcal

Baltymai 9,0 g

Riebalai 6,5 g

Angliavandeniai 18,5 g

(apie 21 % baltymų · 35 % riebalų · 44 % angliavandenių)

Jei išbandysite – parašykite, kaip patiko! Gal ir jūs liksite maloniai nustebinti šiuo paprastu, bet tikrai gardžiu deriniu.

Skanaus!

Stebuklingas Dievas…

„Daug stebuklų yra pasaulyje, tik ne visiems jie prieinami; vieniems dėl to, kad jų negirdi ir nemato, kitiems dėl to, kad jų nesupranta.“ (M. K. Čiurlionis)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“

Knygoms ir Biblijai…

„Dieve, kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų. Tavo Žodžiu džiaugiuosi, kaip didelį lobį suradęs.“ (Biblija, Psalmių knyga 119, 103.162)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“

Formuokime sveiką savivertę

Nuo to, kaip mes save suvokiame, labai priklauso mūsų jausmai ir tai, kaip kuriame santykius su kitais.

Mūsų uždavinys – išlaikyti pusiausvyrą: nesielgti taip, lyg būtume menkesni už kitus, bet kartu ir nepervertinti savęs. Abi kraštutinės pozicijos kenkia santykiams, emocinei sveikatai ir atima gyvenimo džiaugsmą.

Tiek per žema, tiek per aukšta savivertė, sukelianti tiek daug problemų, gali būti ištaisyta.

Žema savivertė

Senoje legendoje pasakojama, kaip vienas žmogus rado erelio lizdą, paėmė iš jo kiaušinį ir padėjo vištai. Iš jo išsirito mažas ereliukas. Augdamas tarp vištų ir viščiukų, jis elgėsi kaip naminis paukštis: kapstėsi žemėje, skraidė tik truputį pakilęs nuo žemės. Praėjo daug metų. Vieną dieną senas erelis pamatė danguje didingą paukštį. Jis paklausė vištų, kas tai. „Tai dangaus valdovas – erelis, – atsakė jos. – Net nesvajok, tau iki jo toli!“ Vargšas erelis daugiau niekada nepažvelgė į dangų ir mirė manydamas, kad yra višta.

Daugelis žmonių panašūs į šį erelį – nepažindami savo galimybių, jie neatskleidžia viso savo potencialo. Nevertindami savęs pakankamai, jie neužsibrėžia kilnių tikslų.

Per aukšta savivertė

Paprastai ji veda į puikybę ir tuštybę. Žmogus pradeda manyti, kad yra geresnis už kitus, ir negeba pripažinti svetimų pasiekimų. Su tokiu nusiteikimu neįmanoma sukurti gerų santykių.

Per aukštą savivertę turintis žmogus praranda saiko jausmą, nemato savo trūkumų, jam trūksta meilės artimui.

Net jei teisingai vertinate save ir žinote turintys daug privalumų, neaukštinkite savęs virš kitų. Jei norite palaikyti gerus santykius, neverta per daug kalbėti apie savo laimėjimus ir gebėjimus. Nesuteikite kitiems pagrindo manyti, kad laikote save geriausiu, protingiausiu ar gabiausiu. Nepasiduokite troškimui būti giriamiems.

Sveika savivertė

Ji leidžia blaiviai ir objektyviai save vertinti, priimti tiek savo stiprybes, tiek silpnybes. Žmogus, turintis tinkamą savivertę, žino, kuriose srityse jam dar reikia augti, supranta, ką gali padaryti, o kas yra už jo galimybių ribų.

7 būdai formuoti sveiką savivertę

  1. Priimkite save tokį, koks esate. Su visomis klaidomis, trūkumais, talentais ir stiprybėmis. Neverta galvoti, kad esate prastesnis ar geresnis už kitus, lygintis, varžytis ar pavydėti.
  2. Nenuleiskite rankų dėl klaidų ir nesėkmių. Niekas nėra tobulas. Visi galime suklysti. Svarbiausia – judėti pirmyn, neleisti nusivylimui užgniaužti vilties, nenustoti tobulėti. Nusivylimas griauna savivertę, drąsa ją stiprina. Jei nepasisekė – nepraraskite ryžto, pradėkite iš naujo!
  3. Nesijaudinkite dėl kitų žodžių. Nebūna taip, kad visi apie žmogų kalbėtų tik gerai. Visada atsiras nepatenkintų ir kritikuojančių, net jei žmogus nepadarė nieko blogo. Nebandykite įtikti visiems. Nenusiminkite dėl neteisingos kritikos, nes ji drumsčia ramybę ir griauna savivertę.
  4. Pasitikėkite savo gebėjimais. Kiti gali abejoti jūsų sumanymais ar jėgomis, bet giliai širdyje jūs žinote, ko trokštate ir ką galite. Įsiklausykite į save!
  5. Pripažinkite, kad turite trūkumų, ir mokykitės savikritikos. Tai padės pastebėti silpnybes ir judėti link geresnės savo versijos. Pripažinkite, kad ne vien aplinkiniai kalti dėl jūsų sunkumų.
  6. Mokykitės nusileisti, girti kitus ir atleisti. Tikėkite – kompromisas ir atleidimas nėra silpnumo ženklas. Tai ne pralaimėjimas, o pergalė prieš savo ego ir tai, kas griauna santykius.
  7. Atminkite: Dievas myli jus! Jūs esate tokie vertingi, kad Jis atidavė savo Sūnų, Kuris mirė už jus. Jei Dievas taip stipriai jus myli, kodėl turėtumėte menkinti save? Ir koks pagrindas didžiuotis, jei visi esame vieno Dievo vaikai, nuolat priklausomi nuo Jo?

Šaltinis: Enrique Chaij „Subtilusis santykių menas“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM