
Kasdieniame gyvenime susiduriame su daugybe nedidelių stresą keliančių situacijų. Kiekviena iš jų atskirai galbūt neatrodo reikšminga, tačiau kai jos kartojasi diena iš dienos, įtampa gali kauptis. Nuolatinis skubėjimas, per didelis darbų krūvis ir nerimas, kad visko nespėsime, ilgainiui gali varginti ne tik emociškai, bet ir fiziškai.
Streso metu organizme vyksta daugybė pokyčių. Vienas iš hormonų, dalyvaujančių streso reakcijoje, yra kortizolis. Trumpalaikio streso metu jis atlieka svarbų vaidmenį – padeda organizmui prisitaikyti prie iškilusio iššūkio ir mobilizuoti energijos išteklius. Tačiau užsitęsęs ar dažnai pasikartojantis stresas gali pakeisti kortizolio išsiskyrimą ir ilgainiui neigiamai veikti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.
Todėl svarbu ne tik mokytis geriau susidoroti su stresu, kurio negalime išvengti, bet ir, kiek tai priklauso nuo mūsų, nesukurti sau papildomos įtampos ten, kur jos galima išvengti.
Planuokite dienos darbus
Viena iš paprastų priemonių, galinčių padėti sumažinti dalį kasdienės įtampos, – realistiškas savo laiko ir darbų planavimas.
Planuodami dieną, susirašykite darbus, kuriuos norėtumėte atlikti, ir išdėstykite juos pagal svarbą. Pirmiausia imkitės svarbiausių, o mažiau svarbius palikite vėlesniam laikui.
Tačiau planas neturėtų tapti dar vienu streso šaltiniu. Nesistenkite bet kokia kaina atlikti visko, ką buvote numatę. Jeigu matote, kad diena baigiasi, o dalis darbų liko nepadaryti, leiskite sau juos atidėti kitai dienai.
Kartais papildomą įtampą sau sukeliame patys, kai vienai dienai suplanuojame daugiau, negu realiai galime padaryti. Realistiškas planas padeda ne tik nuspręsti, ką turime padaryti, bet ir pripažinti, kad ne viską privalome padaryti šiandien.
Planuose skirkite laiko fiziniam aktyvumui
Į dienos planus verta įtraukti ir fizinį aktyvumą. Kai turime daug darbų, judėjimą lengva atidėti vėlesniam laikui, o dienos pabaigoje jam dažnai nebelieka nei laiko, nei jėgų.
Todėl iš anksto numatykite laiko pasivaikščiojimui, mankštai ar kitai mėgstamai fizinei veiklai. Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti jaučiamą įtampą, pagerinti nuotaiką ir bendrą savijautą.
Neskubėkite spręsti konflikto apimti stiprių emocijų
Žinoma, ne viską galime suplanuoti. Netikėtai gali kilti konfliktas darbe, šeimoje ar kitoje aplinkoje. Jei jaučiate, kad emocijos labai stiprios, jei įmanoma, kuriam laikui atsitraukite, nusiraminkite ir tik tada grįžkite prie problemos.Kai emocijos atlėgsta, dažnai tampa lengviau įvertinti situaciją ir apgalvoti, kaip geriausia pasielgti.
Pradėkite dieną nuo bendravimo su Dievu
Pradėkite kiekvieną dieną nuo bendravimo su Dievu. Skirkite laiko maldai, Biblijos skaitymui ir Dievo Žodžio apmąstymui. Patikėkite Jam savo dieną, planus ir rūpesčius.
Pasitikėjimas Dievu gali apsaugoti mus nuo nereikalingo nerimavimo dėl ateities ir dalykų, kurių negalime kontroliuoti. Ne viskas tą dieną vyks taip, kaip suplanavome, tačiau galime prašyti Dievo vedimo bei išminties ir viską patikėti Jam.
„Pavesk savo darbą VIEŠPAČIUI, ir tavo užmojai bus sėkmingi.“
(Patarlių 16, 3)Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

