KAIP GREIT PRASKRIEJA DIENOS
Kaip greit praskrieja Žemėj mūsų dienos,
lyg rūkas tirpsta ryto spinduliuos...
Siūbavo varpos – žvelk – jau tik rugienos,
aušros aidai jau tyla vakaruos...
Kaip greit praskrieja Žemėj mūsų dienos,
ir atsigręžęs atgalios matai –
čia viskas laikina, trapu be Dievo,
sugriūva ir tvirčiausi pamatai...
Ir tik Jame – paguoda ir stiprybė,
Jo gerumu palaiminti takai.
Jis dovanoja nuostabią ramybę,
nors trapią gėlę rankose laikai...
(2004 10 22)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
„Mes vis dėlto susidursime su baime, netikrumu ir sunkumais, kurie yra neišvengiami šiame pasaulyje, nepriklausomai nuo to, ar mes tikime krikščionybės Dievą, ar ne. Skirtumas yra tik toks, kad tikėjimas leidžia mums žinoti, jog mes neturime visko išgyventi vieni. Nepaisant to, kas atsitinka, tarnaujame Dievui, kuris yra galingesnis nei visos pragaro jėgos. Tikėjimas leidžia lengviau įveikti visa tai, kas nutinka gyvenime.“ (Alanas Hodžis)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“