Taigi, kokie negalavimai priskiriami psichosomatiniams susirgimams? Specialistai skirsto juos pagal šias sistemas:
▫1. KVĖPAVIMO: astma, hiperventiliacijos sindromas.
▫2. ŠIRDIES ir KRAUJAGYSLIŲ: išemija, arterinė hipertenzija, krūtinės angina (stenokardija), aritmija.
▫3. VIRŠKINIMO trakto: kolitas, dirgliosios žarnos sindromas, opa, tulžies latakų diskinezija.
▫4. ODOS: vitiligo, egzema, psoriazė, dermatitas.
Taip pat psichosomatiniams negalavimams galima priskirti:
– Skydliaukės hiperfunkciją,
– Traukulius,
– Galvos skausmus,
– Artritus.
Polinkis į tam tikros rūšies psichosomatinius sutrikimus paprastai susijęs su genetiniais, fiziologiniais ir biocheminiais žmogaus ypatumais. Tai reiškia, kad pokyčiai labiau tikėtini tuose organuose ir sistemose, kurios genetiškai mažiau atsparios „stresui”.
?? Papasakosiu tikrą istoriją apie vieną vyrą, kuris jausdavosi tarsi infarkto ištiktas. Prasidėdavo didžiulis skausmas, pasijusdavo tarsi tuoj mirs. Iškviesdavo greitąją medicinos pagalbą, nuveždavo į ligoninę, tačiau nerasdavo jokių infarkto požymių. Ir taip keletą kartų.
Po tokios keistos patirties, šis žmogus, pradėjo “kalbėtis” su savo širdimi. Kai tik prasidėdavo pojūčiai, kad prasideda infarktas, jis sau sakydavo:
– Koks infarktas? Viskas gerai, nusiramink.
Jis nukreipdavo mintis kitur, ir bloga savijauta atslūgdavo.
❗Nenorėčiau, kad pagalvotumėte, jog bet kokioje situacijoje problemą galima išspręsti paminėtu būdu. Esant rimtiems negalavimams svarbu pasikonsultuoti su gydytojais specialistais ir atlikti reikalingus tyrimus, nes ne visos išvardintos ligos gali būti psichosomatinių sutrikimų pasekmė. Pavyzdžiui, skrandžio opa gali atsirasti dėl Helicobacter pylori bakterijos.
Apie priežastis ir pagalbos būdus tęsinyje ?.
Paruošta pagal psichiatro narkologo Jurijaus Bondarenko paskaitą.