Formuokime sveiką savivertę

Nuo to, kaip mes save suvokiame, labai priklauso mūsų jausmai ir tai, kaip kuriame santykius su kitais.

Mūsų uždavinys – išlaikyti pusiausvyrą: nesielgti taip, lyg būtume menkesni už kitus, bet kartu ir nepervertinti savęs. Abi kraštutinės pozicijos kenkia santykiams, emocinei sveikatai ir atima gyvenimo džiaugsmą.

Tiek per žema, tiek per aukšta savivertė, sukelianti tiek daug problemų, gali būti ištaisyta.

Žema savivertė

Senoje legendoje pasakojama, kaip vienas žmogus rado erelio lizdą, paėmė iš jo kiaušinį ir padėjo vištai. Iš jo išsirito mažas ereliukas. Augdamas tarp vištų ir viščiukų, jis elgėsi kaip naminis paukštis: kapstėsi žemėje, skraidė tik truputį pakilęs nuo žemės. Praėjo daug metų. Vieną dieną senas erelis pamatė danguje didingą paukštį. Jis paklausė vištų, kas tai. „Tai dangaus valdovas – erelis, – atsakė jos. – Net nesvajok, tau iki jo toli!“ Vargšas erelis daugiau niekada nepažvelgė į dangų ir mirė manydamas, kad yra višta.

Daugelis žmonių panašūs į šį erelį – nepažindami savo galimybių, jie neatskleidžia viso savo potencialo. Nevertindami savęs pakankamai, jie neužsibrėžia kilnių tikslų.

Per aukšta savivertė

Paprastai ji veda į puikybę ir tuštybę. Žmogus pradeda manyti, kad yra geresnis už kitus, ir negeba pripažinti svetimų pasiekimų. Su tokiu nusiteikimu neįmanoma sukurti gerų santykių.

Per aukštą savivertę turintis žmogus praranda saiko jausmą, nemato savo trūkumų, jam trūksta meilės artimui.

Net jei teisingai vertinate save ir žinote turintys daug privalumų, neaukštinkite savęs virš kitų. Jei norite palaikyti gerus santykius, neverta per daug kalbėti apie savo laimėjimus ir gebėjimus. Nesuteikite kitiems pagrindo manyti, kad laikote save geriausiu, protingiausiu ar gabiausiu. Nepasiduokite troškimui būti giriamiems.

Sveika savivertė

Ji leidžia blaiviai ir objektyviai save vertinti, priimti tiek savo stiprybes, tiek silpnybes. Žmogus, turintis tinkamą savivertę, žino, kuriose srityse jam dar reikia augti, supranta, ką gali padaryti, o kas yra už jo galimybių ribų.

7 būdai formuoti sveiką savivertę

1. Priimkite save tokį, koks esate. Su visomis klaidomis, trūkumais, talentais ir stiprybėmis. Neverta galvoti, kad esate prastesnis ar geresnis už kitus, lygintis, varžytis ar pavydėti.
2. Nenuleiskite rankų dėl klaidų ir nesėkmių. Niekas nėra tobulas. Visi galime suklysti. Svarbiausia – judėti pirmyn, neleisti nusivylimui užgniaužti vilties, nenustoti tobulėti. Nusivylimas griauna savivertę, drąsa ją stiprina. Jei nepasisekė – nepraraskite ryžto, pradėkite iš naujo!
3. Nesijaudinkite dėl kitų žodžių. Nebūna taip, kad visi apie žmogų kalbėtų tik gerai. Visada atsiras nepatenkintų ir kritikuojančių, net jei žmogus nepadarė nieko blogo. Nebandykite įtikti visiems. Nenusiminkite dėl neteisingos kritikos, nes ji drumsčia ramybę ir griauna savivertę.
4. Pasitikėkite savo gebėjimais. Kiti gali abejoti jūsų sumanymais ar jėgomis, bet giliai širdyje jūs žinote, ko trokštate ir ką galite. Įsiklausykite į save!
5. Pripažinkite, kad turite trūkumų, ir mokykitės savikritikos. Tai padės pastebėti silpnybes ir judėti link geresnės savo versijos. Pripažinkite, kad ne vien aplinkiniai kalti dėl jūsų sunkumų.
6. Mokykitės nusileisti, girti kitus ir atleisti. Tikėkite – kompromisas ir atleidimas nėra silpnumo ženklas. Tai ne pralaimėjimas, o pergalė prieš savo ego ir tai, kas griauna santykius.
7. Atminkite: Dievas myli jus! Jūs esate tokie vertingi, kad Jis atidavė savo Sūnų, Kuris mirė už jus. Jei Dievas taip stipriai jus myli, kodėl turėtumėte menkinti save? Ir koks pagrindas didžiuotis, jei visi esame vieno Dievo vaikai, nuolat priklausomi nuo Jo?

Šaltinis: Enrique Chaij „Subtilusis santykių menas“