VAIKAMS: Brangenybė, kurios nevertinam

Gydytojas Aloyzas pakvietė draugus vakarienei. Šiek tiek palaukęs vėluojančiųjų, pasakė:

– Bičiuliai, nusiplaukite rankas ir sėskime prie satalo.

Visi nubėgo nusiplaukti rankų. Lapiukas Pūkis paskutinis nusiplovė letenėles ir taip skubėjo, kad pamiršo užsukti čiaupą. Jis skubiai nusišluostė rankšluosčiu ir norėjo bėgti prie stalo, bet išgirdo Aloyzo balsą, kuris garsiai paklausė:

– Kas pamiršo užsukti čiaupą?

– A, – mostelėjo letenėle lapiukas, – tai aš.

– Greičiau užsuk čiaupą! Juk išteka mūsų lobis!

– Vanduo – mūsų lobis? – nustebęs perklausė lapiukas. – Jis gi liejasi ir nesibaigia.

– Tai nereiškia, kad galima juo švaistytis. Ar žinote, kaip vanduo patenka pas mus?

Visi sutriko ir niekas negalėjo atsakyti. O gydytojas vėl paklausė:

– Kas bus, jei vanduo iš čiaupo nustos tekėti?

Išsigandusi avelė Garbanė pratarė:

– To negali būti! Juk tada negalėsime nusiprausti, vaikščiosime purvini.

Visi pradėjo šūkčioti, pertraukdami vienas kitą: 

– Ir negalėsime gaminti maisto…

– Arbatos užsikaisti…

– Indus suplauti…

– Patalynę išskalbti…

– Ir net atsigerti negalėsime…

– Viskas teisingai, – ištarė Aloyzas. Vanduo patenka pas mus per vamzdžius iš upelių ir vandens saugyklų, ir dar iš žemės gelmių.

– Kaip iš žemės gelmių? – pasigirdo nustebę balsai.

– Ar jūs negirdėjote apie požeminius vandenis? Po žeme, labai giliai, yra vandens. Norėdami jį pasiekti, turite iškasti gilius šulinius. Žemėje gėlo vandens yra labai mažai – tik upėse ir po žeme. Mūsų organizmui kasdien reikia vandens, kad iš organizmo išplautų visokius nešvarumus, mikrobus, bakterijas; maitintų kiekvieną mūsų kūno ląstelę, kad smegenys galėtų gerai dirbti, nes jose vidutiniškai yra 85% vandens. Vandens reikia mūsų inkstams, ir kepenims. Jei gersime jo daug, būsime žvalūs, linksmi ir protingi. Dabar jūs supratote, kodėl vanduo tai mūsų lobis?

– Todėl, kad jo mažai, jis giliai po žeme, ir gauti jį iš ten sunku,- susimąstęs atsakė lapiukas Pūkis. – Aš supratau. Jei visi pamirš užsukti vandenį, tai jo liks dar mažiau. Aš daugiau niekada nepaliksiu atviro čiaupo.

– Šaunuolis, – pagyrė lapiuką gydytojas Aloyzas. – Mes galime dėkoti Dievui už tai, kad turime tokią brangenybę – vandenį. Saugokime jį ir niekada nepamirškime užsukti čiaupą.

Paruošta paga: 8doktorov.ru

Please follow and like us:
0
Tweet 20
Pin Share20

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM