Pagaliau atėjo tikra žiema, – galvojo lapiukas Pūkis. – Dabar sniego daug ir upelio vanduo užšąlo. Rytoj bėgsiu pačiuožinėti.
Sekančią dieną Pūkis nubėgo pas savo draugą berniuką Tadą. Vaikai, pasiėmę pačiūžas, nuskubėjo prie upelio. Pasiekę jį, jie susėdo tiesiog ant sniego ir ėmė mautis pačiūžas. Čia prie jų priėjo gydytojas Aloyzas.
– Laba diena, draugai! Nusprendėte išbandyti ledą?
– Aha! – atsakė Pūkis. – Žiūrėkite, Aloyzai, ką aš jums parodysiu.
– Palauk, – daktaras sustabdė Pūkį. – Dabar pavojinga eiti ant ledo.
– Aloyzai, ledas jau tvirtas. Norite, išbandysiu, – Pasakė Tadas ir jau ruošėsi lipti ant ledo.
– Ne, Tadai, jokiu būdu to nedaryk! Praėjusiais metais turėjau tokį pacientą, kuris taip pat norėjo patikrinti ledo tvirtumą.
– Pacientą? – paklausė Pūkis. – Jis ką, susitrenkė galvą į ledą?
– Tarp kitko, būtent taip galite gauti smegenų sukrėtimą. Tačiau tas berniukas prasmego po ledu.
– Kaip prasmego? – nustebo Tadas.
– O štai kaip: šokinėjo – šokinėjo ant ledo, o ledas buvo dar plonas ir įlūžo. Gerai, kad šalia buvo suaugusieji ir laiku jį ištraukė. Po to visą mėnesį sirgo plaučių uždegimu.
– Oi, Aloyzai, kaip laiku jūs čia atsiradote! – pasakė Tadas. – Bet taip norisi čiuožinėti.
– Susirinkime rytoj iš ryto kieme ir padarykim čiuožyklą, – pasiūlė gydytojas!
– Puiku! Dar draugų rytoj pasikviesim ir turėsim savo čiuožyklą, – apsidžiaugė vaikai.
Kitą dieną, draugiškos komandos pastangomis, čiuožykla buvo padaryta ir Pūkis su Tadu galėjo čiuožinėti, nerizikuodami savo sveikata.
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/tonkij-lyod/
Veikėjų vardai pakeisti.
0
20
20
