Vertingi patarimai vėžio prevencijai

Per pastaruosius straipsnius aptarėme įvairius veiksnius, kurie gali didinti vėžio riziką. Tačiau ką galime daryti kasdien, kad šią riziką sumažintume?

Daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad nemaža dalis vėžio rizikos veiksnių yra susiję su mūsų gyvenimo būdu. Žmonės, kurių mityboje gausu vaisių, daržovių ir kitų augalinių produktų, o labai perdirbto maisto vartojama mažiau, rečiau serga kai kuriomis lėtinėmis ligomis, įskaitant tam tikras vėžio formas. Nors nėra vieno stebuklingo produkto, galinčio apsaugoti nuo vėžio, kasdieniai pasirinkimai gali turėti didelę reikšmę.

Ko verta vengti?

Mokslininkai nustatė keletą veiksnių, kurie didina vėžio riziką:

▪ rūkymas;

▪ alkoholio vartojimas;

▪dažnas raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas;

▪rūkytų produktų perteklius;

▪stipriai apkepintas ar pridegęs maistas;

▪antsvoris ir nutukimas;

▪fizinio aktyvumo stoka.

Taip pat rekomenduojama riboti labai perdirbtus maisto produktus ir rinktis kuo natūralesnį maistą. Vertėtų riboti ir daug pridėtinio cukraus turinčius produktus bei saldžius gėrimus. Nors cukrus nėra laikomas tiesioginiu vėžio sukėlėju, jo perteklius gali skatinti antsvorį ir nutukimą, kurie yra pripažinti kai kurių vėžio formų rizikos veiksniai.

Ką verta valgyti dažniau?

Augalinis maistas aprūpina organizmą svarbiais antioksidantais, tarp jų vitaminais A, C ir E. Šių vitaminų gausu įvairiose daržovėse, vaisiuose, uogose, žalialapėse daržovėse, riešutuose ir sėklose.

Vitaminas C organizme nekaupiamas, todėl jo turinčių produktų verta vartoti kasdien. Žalialapės daržovės ir žalumynai yra vertingi natūralių antioksidantų šaltiniai.

Daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai ir pilno grūdo produktai yra pagrindiniai ląstelienos šaltiniai. Pakankamas ląstelienos kiekis padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą ir siejamas su mažesne storosios žarnos vėžio rizika.

Be to, augalinės kilmės produktai aprūpina organizmą ne tik vitaminais ir mineralais. Juose yra tūkstančiai natūralių medžiagų, vadinamų fitocheminiais junginiais.

Mokslininkai aktyviai tyrinėja įvairius fitocheminius junginius, tarp jų sulforafaną, kvercetiną, likopeną ir flavonoidus.

Šios medžiagos randamos daržovėse, vaisiuose, uogose, ankštiniuose augaluose, žalumynuose, riešutuose ir sėklose.

Ypač naudinga reguliariai vartoti:

▪ įvairias daržoves;

▪ žalialapes daržoves ir žalumynus;

▪ kopūstines daržoves (brokolius, žiedinius kopūstus, briuselinius kopūstus, kopūstus);

▪ vaisius ir uogas;

▪ ankštinius augalus;

▪ pilno grūdo produktus;

▪ linų sėmenis ir kitas sėklas.

Kodėl nepakanka vien vitaminų papildų?

Kartais manoma, kad sveikatai užtenka išgerti vitaminų ar maisto papildų. Tačiau papildai negali pakeisti visaverčio maisto.

Augaluose esančios naudingos medžiagos veikia kartu, todėl jų poveikis yra daug sudėtingesnis nei pavienių vitaminų ar antioksidantų.

Dėl šios priežasties dauguma specialistų rekomenduoja pirmiausia rūpintis kasdiene mityba, o ne ieškoti apsaugos kapsulėse ar tabletėse.

Maži sprendimai – didelė nauda

Dažnai žmonės ieško sudėtingų sprendimų, tačiau svarbiausi principai išlieka paprasti:

▪ daugiau daržovių ir vaisių;

▪ daugiau visaverčio augalinio maisto;

▪ mažiau perdirbtų produktų;

▪ nerūkyti;

▪ nevartoti alkoholio;

▪ būti fiziškai aktyviems;

▪ palaikyti sveiką kūno svorį.

Nepamirškite profilaktinių patikrinimų

Sveika gyvensena gali sumažinti daugelio ligų riziką, tačiau ji negarantuoja visiškos apsaugos. Todėl svarbu ne tik rūpintis mityba ir gyvenimo būdu, bet ir dalyvauti profilaktinėse sveikatos patikrose.

Anksti nustačius ligą, gydymas dažnai būna sėkmingesnis, todėl verta pasinaudoti gydytojų rekomenduojamomis prevencinėmis programomis ir reguliariai stebėti savo sveikatą.

Nė vienas iš šiame straipsnyje aptartų profilaktikos veiksnių negarantuoja, kad žmogus niekada nesusirgs vėžiu. Tačiau jie gali reikšmingai sumažinti riziką ir pagerinti bendrą sveikatą.

Rūpinimasis savo sveikata reikalauja išmintingų kasdienių pasirinkimų. Biblija taip pat ragina gyventi apgalvotai ir atsakingai:

„Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi.“ (Efeziečiams 5, 15)

Linkiu jums išmintingų pasirinkimų ir geros sveikatos!

Parengta remiantis Aleksejaus Chacinskio knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“

Virusai ir vėžio rizika

Kai kurie virusai gali būti susiję su navikų vystymusi

Kai kurie virusai gali ne tik sukelti infekcines ligas, bet ir būti susiję su tam tikromis vėžio formomis.

Nors ne kiekvienas užsikrėtęs žmogus suserga, moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurie virusai gali turėti įtakos navikų vystymuisi.

Virusai gali ilgai nepastebimai išlikti organizme

Virusai – tai mikroskopiniai infekciniai sukėlėjai, kurių dydis svyruoja nuo 12 iki 500 nanometrų (vienas nanometras yra viena milijardinė metro dalis). Paprasčiausi virusai sudaryti iš RNR arba DNR molekulės, kurią iš išorės gaubia baltyminis apvalkalas. Virusai yra ląsteliniai parazitai. Įsiskverbę į ląstelę, jie joje dauginasi, o vėliau ją pažeidžia arba sunaikina. Kai kurie virusai gali išlikti ląstelėse daugelį metų nesukeldami jokių pastebimų simptomų.

Žmogaus organizme gyvena daug įvairių virusų, tačiau jų žalingas poveikis dažniausiai pasireiškia nusilpus organizmui. Virusinės infekcijos gali sukelti daugelį ligų: tymus, epideminį parotitą, gripą, vėjaraupius, hepatitą, ŽIV infekciją ir kt.; jos taip pat gali pasireikšti karpomis ir pūsleline. Tyrimai rodo, kad kai kurios virusinės infekcijos gali būti susijusios su navikų vystymusi.

Mokslininkai jau seniai tyrinėja virusų ryšį su navikais

Taip pat atliekami tyrimai, nagrinėjantys, ar kai kurie gyvūnų virusai, galintys sukelti navikus gyvūnams, tam tikromis aplinkybėmis gali būti perduodami žmogui per gyvūninės kilmės produktus ir turėti įtakos sveikatai. Tačiau šiuo metu moksliniai duomenys dar nėra galutiniai.

1910 metais mokslininkas P. Rausas iš viščiukų sarkomos naviko pagamino specialų filtratą iš suardytų ląstelių ir suleido jį sveikiems paukščiams. Po kurio laiko užkrėstiems paukščiams išsivystė sarkoma. Taip buvo parodyta, kad virusinė infekcija gali turėti įtakos naviko vystymuisi. Už šį atradimą mokslininkas vėliau buvo apdovanotas Nobelio premija.

1936 metais Dž. Bitneris atrado vadinamąjį „pieno faktorių“. Jis pastebėjo, kad pelės, maitinančios jauniklius pienu, kartu perduoda ir šį faktorių, susijusį su pieno liaukų vėžio atsiradimu palikuonims. Tai buvo vadinamoji aukšto sergamumo vėžiu pelių linija. Kai jaunikliai iš tokios linijos nuo gimimo būdavo perduodami maitinti kitai patelei, jų sergamumas smarkiai sumažėdavo. Ir priešingai – kai jauniklius iš mažo sergamumo linijos maitindavo patelės iš didelio sergamumo linijos, sergamumas padidėdavo. Vėlesni tyrimai parodė, kad šis „faktorius“ buvo virusas, perduodamas su pienu.

Kokie virusai šiandien siejami su tam tikromis vėžio formomis?

Šiandien yra aiškiai nustatytas ryšys tarp kai kurių vėžio formų ir virusinių infekcijų. Hepatito B ir hepatito C virusai gali prisidėti prie kepenų vėžio vystymosi. Žmogaus T limfotropinis virusas gali būti susijęs su suaugusiųjų T ląstelių leukemija. Užsikrėtimo rizika kyla tada, kai sergančio žmogaus kraujas patenka kitam žmogui, rečiau – ilgalaikių intymių santykių metu. Žmogaus papilomos virusas gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Profilaktinė vakcinacija padeda sumažinti šio vėžio riziką. Epstein–Barr virusas siejamas su Burkito limfoma, nosiaryklės vėžiu ir galbūt kai kuriais kitais navikais.

Kodėl ne visi užsikrėtę suserga?

Tačiau net ir užsikrėtus virusais vėžys išsivysto ne visiems žmonėms. Sveikas organizmas dažnai geba kontroliuoti onkogeninius virusus. Nors daug žmonių yra užsikrėtę žmogaus papilomos virusu ar Epstein–Barr virusu, tik nedidelei daliai išsivysto su jais siejami navikai. Tam įtakos turi imuninės sistemos būklė, genetiniai ir aplinkos veiksniai bei bendras gyvenimo būdas.

Kas padeda stiprinti organizmo apsaugą?

Imuninę sistemą padeda palaikyti visavertė mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso kontrolė.

Darydami viską, kas nuo mūsų priklauso, įgyjame pranašumą — galime pasitikėti Dievo pažadu: „Nereikės tau bijoti nakties siaubo nei strėlės, iššautos dieną, nei maro, sėlinančio tamsoje, nei rykštės, niokojančios vidudienį.“ (Psalmių 91, 5–6)

Parengta remiantis Aleksejaus Chacinskio knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“

Iš Dievo meilės rato neišeisi…

„Nebūna tokio ryto, kad Viešpats nubustų su bloga nuotaika, nes Jis visuomet pasiruošęs tarnauti…“ (Danielius Dūda)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM