Įrašai

Paskelbta

Kai atrodė, kad jėgų nebeliko: Svetlanos istorija

– Ar galėtumėte priimti mane gydytis? – išgirdau silpną moters balsą telefono ragelyje. – Mano gyvenime susiklostė labai sunki situacija, ir aš nebegaliu susitvarkyti su tuo, ką išgyvenu.

Sužinoję šiek tiek daugiau apie jos istoriją, nusprendėme ją priimti. Moterį, vardu Svetlana, reikėjo pasitikti prie pat traukinio ir automobiliu nuvežti į sanatoriją, nes ji buvo labai nusilpusi.

Kai ją sutikau, pamačiau liūdną veidą, kuriame atsispindėjo gilus vidinis skausmas. Jos žvilgsnis buvo švelnus, bet liūdnas.

Pastaruosius kelis mėnesius Svetlana labai kentėjo dėl vyro neištikimybės. Atrodė, kad jų šeima buvo laiminga – vaikai, darbas, namai. Tačiau netikėtai ji sužinojo, kad vyras slapta susitikinėja su kita moterimi. Ši žinia ją sukrėtė ir sukėlė didžiulį skausmą. Ji jautėsi prislėgta ir ištuštėjusi, tarsi kažkas būtų nutrūkę jos viduje.

Vyras, regis, gailėjosi dėl savo poelgio ir prašė atleidimo, tačiau santykių su kita moterimi nenutraukė. Svetlana su vyru buvo pragyvenusi apie dvidešimt metų, todėl tai, kas vyko, jai buvo labai skaudu.

Patirdama stiprų stresą moteris prarado apetitą, jai pasidarė sunku ryti. Dėl stipraus stemplės spazmo ji negalėjo nuryti net nedidelio maisto kąsnio. Šiek tiek vandens su medumi ar sulčių – tai buvo beveik visas jos maistas. Netrukus ji ėmė jausti silpnumą ir galvos svaigimą, sparčiai neteko jėgų. Artimieji ir draugai nusprendė jai padėti ir išsiuntė į sanatoriją.

Kartais gyvenime susiduriame su skaudžia neteisybe. Tačiau pakeisti susiklosčiusių aplinkybių negalime. Taip buvo ir šį kartą.

Prisimenu, kaip ši kukli moteris sėdėjo ant suolelio ir žvelgė į plačią upę, kurios vandenyje atsispindėjo spindintys saulės blyksniai. Stengėmės padėti mūsų viešniai. Maistas jai buvo ruošiamas specialiai – sutrinamas iki skystos košelės. Buvo ruošiamos šviežios sultys. Ji po truputį jas gėrė šaukšteliu. Taip pat jai buvo atliekamos paprastos procedūros – masažas, šildantys įvyniojimai ir kitos priemonės.

Pirmosiomis dienomis Svetlanos būklė buvo iš tiesų sunki – ji sunkiai galėjo nueiti 10–15 metrų. Tačiau tai, kas vyko vėliau, atrodė kaip tikras stebuklas.

Po kelių dienų Svetlana pajuto, kad jau gali šiek tiek ryti. Tai buvo didelis žingsnis į priekį – dabar ji jau galėjo po truputį daugiau valgyti.

Praėjo maždaug savaitė. Svetlana jau vaikščiojo pati, nors jos eisena dar buvo netvirta. Keitėsi ir jos emocinė būklė. Aplinkos pakeitimas, buvimas gamtoje ir ją palaikantys žmonės padėjo jai atsigauti. Mes daug už ją meldėmės ir matėme, kaip Dievas atsako į mūsų maldas.

Praėjo dar šiek tiek laiko. Gerai prisimenu dieną, kai Svetlana atėjo pietauti į pagrindinį pastatą. Papietavusi ji išėjo. Tuo metu lauke pūtė vėjas ir pradėjo kristi pirmieji lietaus lašai. Lietus greitai stiprėjo. Pro langą stebėjau, kaip Svetlana eina savo korpuso link. Ji paspartino žingsnį, o paskui, nenorėdama peršlapti, pradėjo bėgti ir greitai užlipo laiptais į pastatą.

Kai tai pamačiau, mano akyse pasirodė ašaros. Prisiminiau jos atvykimo dieną, kai ji beveik negalėjo paeiti. Pokytis buvo stulbinantis.

Po kurio laiko Svetlanos fizinė būklė gerokai pagerėjo. Ji jau valgė įprastą maistą ir jautėsi žvalesnė. Po truputį slūgo ir jos vidinis skausmas – moteris dažniau šypsojosi, atgavo vidinį tvirtumą. Ji suprato, kad prireiks dar daug laiko, kol prisiminimai apie tai, ką patyrė, nebeskaudins taip stipriai, tačiau jautė, kad Dievas švelniai ja rūpinasi.

Nepraraskite vilties

Jeigu šiandien jūsų gyvenime vyksta kas nors panašaus ir patiriate stiprų stresą, nepraraskite vilties. Pakeiskite aplinką, pabūkite gamtoje ir pabendraukite su žmonėmis, kurie jus palaikys.

Tačiau svarbiausia – artinkitės prie Dievo. Net ir išgyvendami didelį skausmą galime patirti Jo palaiminimą ir sielos išgijimą.

„Jis gydo sužeistas širdis ir aptvarsto jų žaizdas.“
Psalmyno 147, 3

Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Paskelbta

Prasmingas tikslas gali padėti išgyventi sunkumus

Gyvenime susiduriame su didesnėmis ar mažesnėmis problemomis, kartais – su netikėtais ir sunkiais išbandymais. Ne visas aplinkybes galime pakeisti, tačiau net ir sunkiais gyvenimo laikotarpiais galime pasirinkti, į ką nukreipsime savo jėgas.

Kartais daug kas priklauso nuo to, kaip žvelgiame į susiklosčiusią padėtį. Susidūrę su didele problema galime matyti vien tai, ką praradome ir ko nebegalime padaryti. Tačiau galime pažvelgti ir į tai, kokios galimybės mums dar liko.

Prasmingas gyvenimo tikslas gali padėti išgyventi sunkumus. Užuot visas jėgas sutelkę į problemą, kurios galbūt negalime pakeisti, galime jas nukreipti į tai, ką dar galime padaryti ir ko galime siekti.

Kai kurių žmonių gyvenimo istorijos parodo, kiek daug žmogus gali pasiekti net tada, kai gyvenimo aplinkybės labai apriboja jo galimybes.

Olivéras Halassy

Vengrų sportininkas Olivéras Halassy vaikystėje per nelaimingą atsitikimą neteko dalies kairės kojos. Tačiau tai nesutrukdė jam sportuoti ir pasiekti išskirtinių rezultatų.

Jis 25 kartus tapo Vengrijos plaukimo čempionu, 1931 m. laimėjo Europos čempionatą 1500 metrų laisvuoju stiliumi, o su Vengrijos vandensvydžio rinktine dalyvavo trejose olimpinėse žaidynėse. 1928 m. komanda iškovojo sidabro medalį, o 1932 ir 1936 m. – aukso medalius.

Lis Hartel

Danijos sportininkė Lis Hartel 1944 m. susirgo poliomielitu. Tuo metu ji laukėsi antrojo vaiko. Liga smarkiai apribojo jos judėjimą, ir niekas nesitikėjo, kad ji dar galės varžytis raita.

Tačiau Hartel pamažu atgavo didelę dalį raumenų funkcijos ir vėl pradėjo treniruotis, nors jos kojos žemiau kelių visą likusį gyvenimą liko paralyžiuotos. Ji negalėjo pati užlipti ant žirgo ir nuo jo nulipti.

1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse Hartel iškovojo sidabro medalį individualioje dailiojo jojimo rungtyje. Po ketverių metų ji dar kartą laimėjo olimpinį sidabrą.

Ludwigas van Beethovenas

Žymiam kompozitoriui Ludwigui van Beethovenui dar nesulaukus trisdešimties pradėjo silpti klausa. Muzikantui tai buvo ypač skaudus išbandymas. Klausos praradimas jam sukėlė tokią neviltį, kad jis net svarstė apie savižudybę.

Tačiau Beethovenas nenustojo kurti. Nors klausa vis silpo, o vėliau jis jos beveik visiškai neteko, kompozitorius ir toliau rašė muziką. Dalis reikšmingiausių jo kūrinių buvo sukurta būtent tuo laikotarpiu.

Nobuyuki Tsujii

Japonų pianistas Nobuyuki Tsujii gimė aklas. Tačiau jo muzikiniai gebėjimai atsiskleidė labai anksti. Dar būdamas vaikas jis pradėjo koncertuoti, o dvylikos metų surengė rečitalį Tokijo koncertų salėje „Suntory Hall“.

2009 m., būdamas dvidešimties, Tsujii laimėjo prestižinį Tarptautinį Van Cliburno pianistų konkursą – pirmąją vietą jis pasidalijo su kitu pianistu. Jis tapo pirmuoju neregiu šio konkurso nugalėtoju.

Helen Keller

Amerikietė Helen Keller gimė reginti ir girdinti, tačiau būdama vos 19 mėnesių po sunkios ligos neteko regėjimo ir klausos.

Atrodė, kad mergaitės galimybės bendrauti su aplinkiniu pasauliu bus labai ribotos. Tačiau jos gyvenime atsirado mokytoja Anne Sullivan, padėjusi jai išmokti bendrauti, skaityti ir rašyti.

Vėliau Helen Keller įgijo aukštąjį išsilavinimą, tapo rašytoja, lektore ir visuomenės veikėja. 1964 m. JAV prezidentas Lyndonas B. Johnsonas jai įteikė Prezidento laisvės medalį – vieną aukščiausių JAV civilinių apdovanojimų.

Ką mums sako šios istorijos?

Šių žmonių gyvenimai buvo labai skirtingi. Skirtingi buvo ir jų išbandymai – kojos netektis, poliomielito pasekmės, klausos ar regėjimo netekimas.

Tačiau jų istorijos primena vieną svarbų dalyką: net labai sunkiomis aplinkybėmis žmogui dar lieka galimybių.

Užuot nuolat galvoję apie tai, ko nebegalime pakeisti, galime savęs paklausti:

„Ką aš vis dar galiu padaryti? Kam galiu skirti savo jėgas? Kokio prasmingo tikslo galiu siekti?“

Biblijoje randame dar vieną svarbią mintį. Prasmingas gyvenimas nėra vien savo tikslų siekimas. Dievas kviečia pastebėti šalia esantį žmogų ir jo poreikius:

„Pasidalink maistą su alkanu, benamius ir vargšus parsivesk į namus, pamatęs nuogą, aprenk jį […] Tada tavo šviesa sušvis kaip aušra, tavo sveikata vis stiprės, tavo teisumas eis pirma tavęs ir Viešpaties šlovė lydės tave.“
(Izaijo 58, 7–8)

Net ir patirdami sunkumus galime turėti dėl ko gyventi, ko siekti ir kam būti naudingi. Kartais aplinkybių pakeisti negalime, tačiau galime prašyti Dievo parodyti, ką galime padaryti ten, kur šiandien esame.

Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”