
Pavasarį ir žiemą nuo rudens laikomuose produktuose maistinių medžiagų kiekis pastebimai sumažėja. Todėl ypač vertingas sudaigintų sėklų naudojimas.
- Iš išorės grūdai padengti apvalkalu, susidedančiu iš skaidulų, kurių viduje koncentruojasi B grupės vitaminai. Grūdo vidų sudaro ląstelės, užpildytos dideliu kiekiu krakmolo, vadinamu endospermu. Viename sėklos gale yra nedidelė įduba, ten – gemalas. Būtent nuo šios vietos prasideda grūdų dygimo procesas. Gemaluose yra daug baltymų, riebalų, vitaminų, ypač vitamino E, makro ir mikroelementų.
- Vos tik sėkla panardinama į vandenį, ji atgyja ir per siaurą kanalą ima sugerti drėgmę, o vėliau, šiek tiek išbrinkusi, sugeria vandenį visu apvalkalu. Padidėjus grūdų drėgmei, greitai prasideda fermentų, skaidančių sudėtingas maistines medžiagas į paprastesnes, sintezė. Jau po 24 valandų krakmolas suskyla į paprastą cukrų, vėliau baltymai į peptidus ir aminorūgštis, o trečią dieną riebalai suskaidomi į riebalų rūgštis. Po paros pasirodo mažas daigelis. Visiems šiems procesams reikalingos tam tikros medžiagos, vadinamos antioksidantais.
‼! Sėklų dygimo procese labai padidėja susidarančių antioksidantų – vitaminų kiekis. Daiginant kviečių grūdus, vitamino C kiekis juose, palyginus su sausa sėkla, antrą dieną padidėja 6 kartus; rugiuose ir saulėgrąžose – 3 kartus, lęšiuose – beveik 20 kartų. Bendras antioksidantų, ne tik vitaminų, bet ir tūkstančių bioflavonoidų, kiekis kviečiuose antrą dieną padidėja beveik 3 kartus, rugiuose – 4 kartus, grikiuose ir belukštėse moliūgų sėklose – 2 kartus. Dygimo metu sėkloje intensyviai sintetinamas riboflavinas, folio rūgštis, piridoksinas ir tiaminas.
‼! Dygstančios sėklos tai unikalus produktas, kuriame sukoncentruota daug vitaminų ir antioksidantų, bei didžiulis kiekis veikiančių fermentų. Mokslininkai įrodė, kad fermentų darbas intensyviausias trečią, ketvirtą dieną nuo daiginimo pradžios, o po penkių dienų jų kiekis pastebimai mažėja, todėl daigintų grūdų suvartojimas naudingiausias per pirmas 5 dienas. Kai kurių kultūrų daiguose fermentų kiekis padidėja 43 kartus, o kartais ir daugiau, lyginant su nesudygusiomis sėklomis.
- Dėl šių savybių daigai labai naudingi, ypač sergantiems ir pagyvenusiems žmonėms, kurių organizme fermentų gamybos sistema gerokai nusilpusi. Valgydami šviežias daržoves ir vaisius, gauname svarbių fermentų, gerinančių šių produktų virškinimą. Panašų poveikį atlieka fermentai, esantys įvairiose daigintose sėklose.
- Reguliarus daigintų produktų vartojimas skatina medžiagų apykaitą ir kraujo gamybą, gerina imunitetą, papildo maistinių medžiagų ir mineralų trūkumą, skatina efektyvų virškinimą, didina potenciją, stiprina dantis, nagus ir plaukus. Tai geras maisto papildas maitinančiai motinai. Daigai rekomenduojami žmonėms, patiriantiems lėtinį stresą ar depresiją, vartojantiems vaistus, sportuojantiems.
Kai grūdas pradeda dygti, jis lyg miršta, tačiau dėka to dygstanti sėkla tampa vertingesnė ir netrukus, subrandina varpą ir duoda daug vaisių. Taip ir Kristus mirė ant kryžiaus už visą žmoniją, kad laimėtų Dievo Karalystei žmones, kurie įvertins Jo meilę. Susimąstykime apie šią nuostabią tiesą ir gyvenkime kaip Viešpats, ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų.
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečio grūdas kritęs į žemę nemirs, jis liks vienas, o jei mirs, jis duos gausių vaisių.“ (Jono 12, 24)
Būkite sveiki!
Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“



