Kai šaukiesi pagalbos, bet tavęs niekas negirdi

Ar buvai atsidūręs situacijoje, kai labai reikėjo pagalbos, bet niekas negalėjo arba nenorėjo tau padėti? Galbūt jie neturėjo laiko tavęs išklausyti, o gal tiesiog nesuprato, ką išgyveni.

O gal išdrįsęs prašyti pagalbos vietoj supratimo sulaukei abejingumo ar net atstūmimo?

Šiandien noriu tau papasakoti Biblijoje aprašytą istoriją apie žmogų, kuris atsidūrė panašioje situacijoje.

Toliau skaityti „Kai šaukiesi pagalbos, bet tavęs niekas negirdi”

Kaip išsaugoti vidinę ramybę, kai ateitis kelia nerimą?

Atrodytų, nėra dėl ko nerimauti, tačiau mintys vis tiek neduoda ramybės. Nerimaujame dėl vaikų, sveikatos, finansų ar įvykių pasaulyje. Mintyse vis iškyla klausimas: „O kas, jeigu nutiks kažkas blogo?“

O kartais sutinkame žmogų, kuris išgyvena didelius sunkumus, tačiau stebina savo vidine ramybe.

Kodėl taip yra? Ir ar įmanoma išsaugoti ramybę net tada, kai nežinome, kas mūsų laukia?

Toliau skaityti „Kaip išsaugoti vidinę ramybę, kai ateitis kelia nerimą?”

Lęšiai – maži grūdeliai, didelė nauda

Lęšiai – vieni seniausiai žmonių auginamų ankštinių augalų. Jie buvo vertinami jau prieš tūkstančius metų, o Biblijoje net pasakojama, kaip Ezavas už lęšių valgį atidavė savo pirmagimystės teisę broliui Jokūbui (Pradžios 25, 29–34).

Šiandien lęšiai kartais lieka kitų produktų šešėlyje, nors yra nebrangūs, maistingi ir lengvai pritaikomi įvairiems patiekalams. Kuo šios mažos sėklos tokios vertingos mūsų sveikatai?

Toliau skaityti „Lęšiai – maži grūdeliai, didelė nauda”

Kas blaško mūsų dėmesį ir kodėl taip sunku susikaupti?

Šiandien mūsų dėmesį nuolat kas nors blaško. Telefono pranešimai, elektroniniai laiškai, socialiniai tinklai – visa tai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Technologijos suteikia daugybę galimybių, tačiau ar susimąstome, kaip dažnas dėmesio nukreipimas nuo vienos veiklos prie kitos veikia mūsų gebėjimą susikaupti?

Toliau skaityti „Kas blaško mūsų dėmesį ir kodėl taip sunku susikaupti?”

Japonų valgymo įprotis, siejamas su ilgaamžiškumu

Pastaraisiais metais šiuolaikinis mokslas vis dažniau patvirtina seniai žinomus išminties principus, ypač mitybos ir gyvensenos srityse. Pavyzdžiui, daugelis mitybos specialistų ir sveikatos organizacijų pripažįsta augalinės mitybos naudą žmogaus sveikatai. Tokia mityba atitinka ir Biblijoje Pradžios knygos 1, 29 aprašytą mitybos principą. Šiuolaikinių mokslo atradimų ir tradicinės išminties sąsajų galima pastebėti ir kitose kultūrose. Vienas tokių pavyzdžių – japonų principas „Hara Hachi Bu“.

Toliau skaityti „Japonų valgymo įprotis, siejamas su ilgaamžiškumu”