Česnakas: vienas stipriausių natūralios medicinos augalų

Pastaruoju metu daug bendrauju su žmonėmis, kurie ieško paprastų, natūralių ir saugių būdų stiprinti sveikatą. Ir dažnai pastebiu, kad veiksmingiausia pagalba slypi ne brangiuose papildų rinkiniuose, o paprastuose, Dievo duotuose augaluose.

Viena iš tokių nepelnytai nuvertintų priemonių — paprasčiausias česnakas.

Nors visi žinome, kad jis „naudingas“, tik retas suvokia, kokią gausą tyrimų šiandien turime jo poveikiui pagrįsti.

Mokslas šiandien žino daugiau nei 200 biologiškai aktyvių česnako junginių, turinčių realų poveikį mūsų sveikatai.

Pagrindinės česnako savybės, patvirtintos mokslu

  1. Galingas antioksidantas

Česnako junginiai mažina oksidacinį stresą — vieną iš senėjimo, lėtinių ligų ir audinių pažeidimo priežasčių.

Ypač vertingi vandenyje tirpūs sieros junginiai (pvz., S-allilcisteinas), kurie išlieka net po virimo.

2. Antimikrobinis ir antivirusinis poveikis

Alicinas ir jo skilimo produktai slopina:

• bakterijų dauginimąsi,

• grybelių plitimą,

• kai kurių virusų aktyvumą.

Svarbu: alicinas suyra kaitinant, bet jo skilimo junginiai ir toliau išlieka aktyvūs.

3. Imuniteto reguliavimas

Česnakas padeda normalizuoti:

• imuninių ląstelių reakcijas,

• uždegiminių molekulių išsiskyrimą,

• oksidacinį stresą.

Dėl to vadinamas imunomoduliatoriumi.

4. Širdies ir kraujagyslių apsauga

Tyrimai rodo, kad česnakas gali padėti:

• mažinti kraujospūdį,

• gerinti kraujagyslių elastingumą,

• lėtinti aterosklerozės vystymąsi,

• normalizuoti lipidų profilį.

Didžiausią naudą suteikia būtent vandenyje tirpūs sieros junginiai, kurie išlieka ir virto česnako sultiniuose.

5. Virškinimo sistemos palaikymas

Česnakas ir svogūnai turi junginių, kurie:

• slopina uždegimą žarnyne,

• padeda gleivinės gijimui (pvz., S-allilcisteinas),

• gali mažinti Candida augimą,

• palaiko žarnyno mikrobiotos balansą.

Ar žinojote, kad skirtingai paruoštas česnakas veikia skirtingai?

• Kuris paruošimo būdas suteikia stipriausią antibakterinį poveikį?

• Kada geriau rinktis virtą česnaką?

• Kaip česnaką vartoti jautriam skrandžiui?

Norite sužinoti daugiau?

Parašykite komentaruose „Įdomu“.

Jei bus susidomėjimo, kitame įraše išsamiai paaiškinsiu, kaip česnako paruošimas keičia jo gydomąsias savybes.

Šaltinis gilesniam tyrinėjimui: Česnakas: galimų terapinių poveikių apžvalga

Tvirtas ryšys…

„Trilinką virvę nutraukti nelengva.“ (Biblija, Mokytojo knyga 4, 12)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“

Ar antimaistingosios medžiagos yra kenksmingos?

Ar esate girdėję patarimų vengti tam tikrų maisto produktų, nes esą jie trukdo įsisavinti mineralus? Šiame straipsnyje patyrinėsime, ar tikrai verta atsisakyti kai kurių augalinių produktų.

Augalų antimaistingosios medžiagos yra natūralios cheminės medžiagos, kurias augalai gamina apsigindami nuo kenkėjų, grybelinių ar bakterinių infekcijų. Žmogaus organizme jos gali šiek tiek sumažinti mineralų (pvz., geležies, cinko, kalcio) pasisavinimą. Tačiau dauguma jų suyra arba reikšmingai sumažėja tinkamai ruošiant maistą.

Nors po apdorojimo ir gaminimo gali išlikti nedideli kiekiai antimaistingųjų medžiagų, sveikatos nauda, gaunama valgant šiuos produktus, nusveria galimus neigiamus poveikius maistinių medžiagų pasisavinimui. Kasdien valgant įvairų, maistingą maistą ir vengiant labai didelių vieno produkto kiekių vieno valgymo metu, galima sumažinti nedidelius maistinių medžiagų pasisavinimo nuostolius, kuriuos sukelia antimaistingosios medžiagos.

Be to, svarbu žinoti, kad antimaistingosios medžiagos taip pat gali turėti naudos sveikatai. Pavyzdžiui, fitatai mažina cholesterolį, lėtina virškinimą ir padeda išvengti staigių cukraus kiekio kraujyje šuolių. Daug antimaistingųjų medžiagų turi antioksidacinių ir priešvėžinių savybių.

Patyrinėkime, kokie junginiai, esantys maiste, klasifikuojami kaip antimaistingosios medžiagos. O po to aptarsime, kaip sumažinti ar net panaikinti jų neigiamą poveikį.

Kokios yra dažniausiai maiste sutinkamos antimaistingosios medžiagos?

Goitrogenai kryžmažiedėse daržovėse (brokoliuose, Briuselio kopūstuose, gūžiniuose kopūstuose, kale) gali laikinai sumažinti jodo pasisavinimą. Šis poveikis svarbus tik žmonėms, jau turintiems jodo stoką ar hipotirozę; sveikam žmogui rizika yra minimali.

Lektinai ankštiniuose (pupelėse, žemės riešutuose, sojose), neskaldytuose grūduose — gali trikdyti kalcio, geležies, fosforo ir cinko pasisavinimą.

Saponinai ankštiniuose ir neskaldytuose grūduose — gali trukdyti normaliam maistinių medžiagų pasisavinimui.

Oksalatai lapinėse daržovėse, arbatoje, pupelėse, riešutuose, burokėliuose — gali surišti kalcį ir sutrukdyti jo pasisavinimą.

Fitatų (fitinės rūgšties) yra neskaldytuose grūduose, sėklose, ankštiniuose, kai kuriuose riešutuose — jie gali sumažinti geležies, cinko, magnio ir kalcio pasisavinimą.

Taninai arbatoje, kavoje, kakavoje, ankštiniuose — gali mažinti geležies pasisavinimą.

Nėra tiksliai žinoma, kiek maistinių medžiagų netenkama dėl antimaistingųjų medžiagų poveikio, nes rezultatai priklauso nuo žmogaus medžiagų apykaitos, maisto rūšies ir jo paruošimo būdo. Daug antimaistingųjų medžiagų gali būti pašalintos ar inaktyvuotos.

Štai patarimai, kaip tai padaryti:

Goitrogenai

Brokoliai, kopūstai, kale, ropės termiškai apdorojami praranda didžiąją dalį goitrogenų. Rizika aktuali tik esant labai mažam jodo kiekiui organizme.

Kaip sumažinti goitrogenus:

• virkite ar troškinkite kryžmažiedes ;
• užtikrinkite pakankamą jodo kiekį maiste (joduota druska, jūros dumbliai).

Lektinai ir saponinai

Terminis apdorojimas neutralizuoja lektinus beveik 100 %. Virtos pupelės, avinžirniai ar lęšiai yra visiškai saugūs.

Saponinai, kurie taip pat randami ankštiniuose ir neskaldytuose grūduose, sumažėja tais pačiais metodais — jie lengvai nuskalaujami ir suyra verdant.

Kaip sumažinti lektinų ir saponinų kiekį:

• visada virkite ankštinius — tai visiškai deaktyvuoja lektinus;
• mirkymas prieš virimą dar labiau sumažina jų kiekį;
• perplovimas po tekančiu vandeniu — pašalina saponinus;
• galima naudoti konservuotus ankštinius — jie jau yra termiškai apdoroti ir neturi aktyvių lektinų.

Oksalatai

Jei žmogus neturi polinkio į oksalatų inkstų akmenis, oksalatai nėra pavojingi. Be to, jų poveikis apsiriboja tik tuo konkrečiu valgiu — vėlesnių dienos valgių kalcio pasisavinimui oksalatai įtakos neturi.

Kaip sumažinti oksalatų kiekį ar jų poveikį:

• blanširuokite arba virkite špinatus ir mangoldus (oksalatų sumažėja 30–80 %);
• nupilkite virimo vandenį;
• valgykite su kalcio šaltiniu (kalciu praturtintas augalinis pienas, tofu, sezamo pasta, brokoliai);
• gerkite pakankamai vandens;
• venkite labai didelių kiekių vieno valgymo metu.

Fitatai

Fitatų poveikis maistinių medžiagų pasisavinimui yra nedidelis, o jų kiekį patikimai sumažina mirkymas, daiginimas ir terminis apdorojimas.

Kaip sumažinti fitatus:

• mirkymas 6–12 val. — efektyvu riešutams, sėkloms ir grūdams;
• ankštinius mirkykite 8–24 val., o po mirkymo visada virkite;
• daiginimas — vienas veiksmingiausių būdų;
• fermentavimas (rauginta tešla, fermentuoti sėklų padažai);
• valgykite su vitaminu C, kuris reikšmingai pagerina geležies pasisavinimą net esant fitatams.

Taninai

Taninai yra polifenoliniai junginiai, randami arbatoje, kavoje, kai kuriuose ankštiniuose ir kakavoje. Jie gali sumažinti neheminės geležies (randamos augaliniuose produktuose) pasisavinimą tuo pačiu metu valgant geležies turtingą maistą.

Kaip sumažinti taninų poveikį:

• gerkite arbatą ir kavą tarp valgymų — bent 1,5–2 val. po valgio arba tiek pat iki valgio;
• jei vartojate arbatą ar kavą, verta žinoti, kad šie gėrimai gali turėti ir kitų neigiamų poveikių sveikatai, raginame apsvarstyti jų atsisakymą;
• geležies turtingą augalinį maistą (ankštinius, špinatus, grikius) derinkite su vitaminu C, kuris neutralizuoja taninų slopinamąjį poveikį ir ženkliai pagerina geležies pasisavinimą;
• kakavą ar kitus taninų turinčius produktus vartokite saikingai vieno valgymo metu.

Džiaukimės Dievo mums suteiktu augaliniu maistu, rinkimės tinkamiausius paruošimo būdus ir būkime sveiki.

Šaltiniai gilesniam tyrinėjimui:

  1. Are Anti-Nutrients Harmful?
    https://nutritionsource.hsph.harvard.edu/anti-nutrients/
  2. What are dietary lectins and should you avoid eating them?
    https://newsnetwork.mayoclinic.org/discussion/mayo-clinic-q-and-a-what-are-dietary-lectins-and-should-you-avoid-eating-them/
  3. Dried beans: Healthy meals 
    https://www.mayoclinichealthsystem.org/hometown-health/speaking-of-health/dried-beans-healthy-meals
  4. Preventing kidney stones
    https://www.mayoclinichealthsystem.org/hometown-health/speaking-of-health/preventing-kidney-stones
  5. Sprouted grains: More nutritious than regular whole grains?
    https://www.health.harvard.edu/blog/sprouted-grains-nutritious-regular-whole-grains-2017110612692
  6. Iron – Fact Sheet for Consumers
    https://ods.od.nih.gov/factsheets/Iron-Consumer/
  7. Zinc – Micronutrient Information Center
    https://lpi.oregonstate.edu/mic/minerals/zinc
  8. Iron – Micronutrient Information Center
    https://lpi.oregonstate.edu/mic/minerals/iron
  9. Antinutrients in Foods: Impacts on Nutrient Absorption and Disease Risk
    https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7600777/

Aš beldžiuos…

„Belskite, ir bus jums atidaryta.“ (Biblija, Evangelija pagal Matą 7, 7)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“

Unikali žmogaus kaulų sandara: mokslo atradimai ir Kūrėjo išmintis

Žmogaus kaulai kasdien patiria didžiules apkrovas – vaikščiojant, dirbant, keliant svorius ar sportuojant. Vis dėlto jie išlieka tvirti, lengvi ir elastingi, o patys mažiausi pažeidimai daugeliu atvejų užgyja be mūsų pastangų. Kaip tai įmanoma?

Šiuolaikinis mokslas vis atskleidžia nepaprastą žmogaus kaulų struktūros sudėtingumą. Kiekvienas naujas atradimas rodo, kokiu tikslumu yra suderinta kaulo architektūra ir kokia tobula yra jo vidinė struktūra. Stebint šiuos procesus aiškėja, kad žmogaus kūnas nėra atsitiktinių pokyčių rezultatas – tai harmoningai suderinta sistema, liudijanti Kūrėjo išmintį.

Kaulo sandara: lengvumas ir tvirtumas viename

Kaulas nėra monolitas. Jį sudaro du tarpusavyje glaudžiai susiję sluoksniai:

  1. Kompaktiškasis kaulinis audinys – tankus ir tvirtas, suteikia atsparumą spaudimui.
  2. Akytasis (trabekulinis) audinys – lengva, erdvinė konstrukcija, primenanti inžinerines korio struktūras, naudojamas aviacijoje ir aukštųjų technologijų pramonėje.

Toks derinys leidžia kaului būti neįprastai lengvam, bet kartu atlaikančiam didelius krūvius.

Kolagenas – kaulo elastingumas ir smūgių sugėrimas

Kaulo elastingumą lemia kolageno skaidulos. Jos nėra tiesios – jos sudaro spirales, iš dalies išsivyniojančias struktūras, kurios sugeria smūgius ir apsaugo kaulą nuo įtrūkimų.

Tyrimai rodo: kai kaulas patiria tempimą ar smūgį, kolageno skaidulos laikinai keičia poziciją, o po to vėl sugrįžta į pirminę būklę. Tokiu būdu kaulas geba išlaikyti tvirtumą net tada, kai jėgos yra labai didelės.

Kaip kaulas reaguoja į apkrovą: mikroskopinė amortizacijos sistema

Pateikta schema padeda suprasti, kaip kolageno skaidulos elgiasi veikiant mechaninei jėgai.

a) Prieš apkrovą

Skaidulos yra tvarkingos, jas jungia baltyminiai ryšiai. Kaulas ramybės būsenoje.

b) Pradinis apkrovos etapas

Didėjant jėgai ryšiai laikinai atsilaisvina, skaidulos pradeda temptis.
Tai sumažina įtampą ir apsaugo nuo lūžių.

c) Didžiausia apkrova

Skaidulos pasiekia ribą, kurioje jų vidinė struktūra maksimaliai sugeria energiją.
Šis procesas veikia kaip amortizatorius.

d) Apkrovos pabaiga

Kolageno ryšiai vėl susijungia, skaidulos grįžta į tvarkingą formą.
Kaulo struktūra atsistato be pažeidimų.

Ši mikromechaninė sistema yra tokia tiksli, kad primena iš anksto suprojektuotą energijos sugėrimo mechanizmą, kuriame niekas nėra atsitiktinis ar nereikalingas.

Kreacionistiniu požiūriu tai – aiškus signalas apie Kūrėjo sumanumą: kiekviena detalė veikia sinchroniškai ir tarnauja žmogaus išlikimui.

Mineralai – kaulo tvirtumo ramstis

Kolageną papildo mineralai, pirmiausia hidroksiapatitas, kuris suteikia kaului išskirtinį atsparumą spaudimui.
Organinės ir neorganinės dalies santykis toks tikslus, kad net maži pokyčiai sumažintų kaulo stiprumą.

Ši tobula proporcija pateikiama kiekvienam žmogui nuo pat gimimo – tarsi kruopščiai apskaičiuotas sumanymas.

Kaulų gebėjimas atsinaujinti

Kaulas nuolat „atnaujinamas“ – osteoklastai pašalina seną audinį, o osteoblastai formuoja naują.
Tai leidžia:

  • gyti mikroįtrūkiams,
  • palaikyti tvirtumą,
  • prisitaikyti prie gyvenimo būdo.

Jauname amžiuje šis procesas labai greitas, tačiau net ir suaugęs žmogus turi beveik visiškai atsinaujinantį kaulinį audinį.

Toks nuolatinės regeneracijos mechanizmas yra dar vienas pavyzdys Kūrėjo išminties, kuri pranoksta žmogaus inžinerinius gebėjimus.

Kūrėjo išmintis kaulo struktūroje

Kai mokslininkai tyrinėja kaulą – nuo makroskopinės architektūros iki molekulinių ryšių – jie atranda:

  • tikslumą,
  • tarpusavio dermę,
  • stulbinančią mechaninę logiką,
  • ir sistemos vientisumą.

Visa tai rodo ne atsitiktinę evoliucinę seką, o suderintą projektą, sukurtą taip, kad žmogus galėtų judėti, dirbti, išlikti ir atstatyti save.

Kaulas – tai ne tik biologinė struktūra.
Tai Kūrėjo išminties ir rūpesčio pėdsakas mūsų kūne.

5 įdomūs faktai apie žmogaus kaulus

  1. Kaulai sudaro apie 15–20 procentų suaugusio žmogaus kūno masės.
  2. Naujagimis turi apie 270 kaulų, o suaugęs – 200–213, nes dalis jų suauga.
  3. Kaulų vidus primena lengvą, bet labai tvirtą struktūrą, panašią į inžinerinius korius.
  4. Dėl ypatingos sandaros blauzdikaulis gali atlaikyti labai dideles apkrovas.
  5. Kaulinis audinys beveik visiškai atsinaujina kas 7–10 metų.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM