Sveikos gyvensenos tinklalapis
„Laimingas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, kurio viltis – tik Viešpats. Toks žmogus – tarsi medis, pasodintas prie vandens, leidžiantis savo šaknis srovės link, nebijantis kaitros, kai ji užeina; jo lapai nuolat žaliuoja, nepabūgsta sausros metų, nenustoja duoti vaisių.“ (Biblija, Jeremijo knyga 17, 7. 8)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
Ankstesniame straipsnyje dalinausi, kodėl česnakas laikomas vienu stipriausių natūralios medicinos augalų. Šį kartą tęsiu temą ir kviečiu pažvelgti giliau — kaip česnako paruošimo būdas lemia, kokį poveikį jis daro mūsų organizmui.
Tai labai svarbus klausimas, nes česnakas yra vienas tų augalų, kurių poveikis ypač stipriai priklauso nuo paruošimo būdo.
Tas pats česnakas gali veikti visiškai skirtingai – kartais net sukelti visai kitokį organizmo atsaką – priklausomai nuo to, ar jis žalias, smulkintas, keptas, virtas ar tik lengvai pašildytas.
Pabandykime kartu išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta su česnaku mūsų virtuvėje.
Šviežio česnako stiprumas siejamas su alicinu – junginiu, kuris pasižymi ryškiu antibakteriniu, antivirusiniu ir priešgrybeliniu poveikiu.
Svarbu žinoti:
alicinas česnake neegzistuoja savaime.
Jis susidaro tik tada, kai:
Kad ši reakcija įvyktų, sutraiškytą česnaką reikia palikti 10–15 minučių be kaitinimo, kambario temperatūroje.
Jei česnakas iškart dedamas į vandenį ar aliejų, fermentinė reakcija dažniausiai būna silpnesnė, o alicino susidaro mažiau.
Jei jis iš karto patenka į karštį – fermentas žūsta ir alicinas nespėja susiformuoti.
Todėl žalias, sutraiškytas ir apie 10 minučių palaikytas česnakas yra pats aktyviausias česnako variantas:
Kam rekomenduojama vartoti ribotai arba atsargiai?
2. Kas nutinka česnakui, kai jis kaitinamas?
Alicinas yra nestabilus – kaitinant jis suyra.
Tačiau tai nereiškia, kad česnakas praranda gydomąsias savybes. Svarbu, kaip ir kiek jis kaitinamas.
Kaitinant iš alicino susidaro kiti, labai svarbūs sieros junginiai, pavyzdžiui:
Šie junginiai:
Todėl terminiškai apdorotas česnakas nėra „silpnas“ – jis tiesiog atlieka kitą funkciją.
3. Ar visi terminio apdorojimo būdai veikia vienodai?
Ne. Tai labai svarbus niuansas.
Intensyvus kaitinimas (kepimas, gruzdinimas)
Švelnus troškinimas ar virimas
Virimas sultinyje
4. Kodėl kai kuriems žmonėms rekomenduojamas nesmulkintas, lengvai virtas česnakas?
Jei česnako nepažeidžiame, alicinas nesusidaro.
Tačiau švelnus kaitinimas leidžia išsiskirti stabiliems, nedirginantiems sieros junginiams, tokiems kaip:
Šie junginiai:
Tai ypač svarbu, kai:
Taigi, aptarėme, kaip skirtingai gali veikti tas pats, tik kitaip paruoštas česnakas.
5. Trumpai apibendrinant
Šaltiniai gilesniam tyrinėjimui:
Garlic: a review of potential therapeutic effects (plati mokslinė apžvalga apie česnako junginius, jų poveikį sveikatai)
Allicin: Chemistry and Biological Properties (išsamiai apie alicino susidarymą, nestabilumą ir biologinį poveikį)
Volatile compounds of fresh and processed garlic (Review) (apie tai, kaip skiriasi šviežio ir termiškai apdoroto česnako junginiai)
Garlic and cardiovascular disease: a critical review (apie česnako poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai)
Pastaruoju metu daug bendrauju su žmonėmis, kurie ieško paprastų, natūralių ir saugių būdų stiprinti sveikatą. Ir dažnai pastebiu, kad veiksmingiausia pagalba slypi ne brangiuose papildų rinkiniuose, o paprastuose, Dievo duotuose augaluose.
Viena iš tokių nepelnytai nuvertintų priemonių — paprasčiausias česnakas.
Nors visi žinome, kad jis „naudingas“, tik retas suvokia, kokią gausą tyrimų šiandien turime jo poveikiui pagrįsti.
Mokslas šiandien žino daugiau nei 200 biologiškai aktyvių česnako junginių, turinčių realų poveikį mūsų sveikatai.
Pagrindinės česnako savybės, patvirtintos mokslu
Česnako junginiai mažina oksidacinį stresą — vieną iš senėjimo, lėtinių ligų ir audinių pažeidimo priežasčių.
Ypač vertingi vandenyje tirpūs sieros junginiai (pvz., S-allilcisteinas), kurie išlieka net po virimo.
2. Antimikrobinis ir antivirusinis poveikis
Alicinas ir jo skilimo produktai slopina:
• bakterijų dauginimąsi,
• grybelių plitimą,
• kai kurių virusų aktyvumą.
Svarbu: alicinas suyra kaitinant, bet jo skilimo junginiai ir toliau išlieka aktyvūs.
3. Imuniteto reguliavimas
Česnakas padeda normalizuoti:
• imuninių ląstelių reakcijas,
• uždegiminių molekulių išsiskyrimą,
• oksidacinį stresą.
Dėl to vadinamas imunomoduliatoriumi.
4. Širdies ir kraujagyslių apsauga
Tyrimai rodo, kad česnakas gali padėti:
• mažinti kraujospūdį,
• gerinti kraujagyslių elastingumą,
• lėtinti aterosklerozės vystymąsi,
• normalizuoti lipidų profilį.
Didžiausią naudą suteikia būtent vandenyje tirpūs sieros junginiai, kurie išlieka ir virto česnako sultiniuose.
5. Virškinimo sistemos palaikymas
Česnakas ir svogūnai turi junginių, kurie:
• slopina uždegimą žarnyne,
• padeda gleivinės gijimui (pvz., S-allilcisteinas),
• gali mažinti Candida augimą,
• palaiko žarnyno mikrobiotos balansą.
Ar žinojote, kad skirtingai paruoštas česnakas veikia skirtingai?
• Kuris paruošimo būdas suteikia stipriausią antibakterinį poveikį?
• Kada geriau rinktis virtą česnaką?
• Kaip česnaką vartoti jautriam skrandžiui?
Norite sužinoti daugiau?
Parašykite komentaruose „Įdomu“.
Jei bus susidomėjimo, kitame įraše išsamiai paaiškinsiu, kaip česnako paruošimas keičia jo gydomąsias savybes.
Šaltinis gilesniam tyrinėjimui: Česnakas: galimų terapinių poveikių apžvalga
„Trilinką virvę nutraukti nelengva.“ (Biblija, Mokytojo knyga 4, 12)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
Ar esate girdėję patarimų vengti tam tikrų maisto produktų, nes esą jie trukdo įsisavinti mineralus? Šiame straipsnyje patyrinėsime, ar tikrai verta atsisakyti kai kurių augalinių produktų.
Augalų antimaistingosios medžiagos yra natūralios cheminės medžiagos, kurias augalai gamina apsigindami nuo kenkėjų, grybelinių ar bakterinių infekcijų. Žmogaus organizme jos gali šiek tiek sumažinti mineralų (pvz., geležies, cinko, kalcio) pasisavinimą. Tačiau dauguma jų suyra arba reikšmingai sumažėja tinkamai ruošiant maistą.
Nors po apdorojimo ir gaminimo gali išlikti nedideli kiekiai antimaistingųjų medžiagų, sveikatos nauda, gaunama valgant šiuos produktus, nusveria galimus neigiamus poveikius maistinių medžiagų pasisavinimui. Kasdien valgant įvairų, maistingą maistą ir vengiant labai didelių vieno produkto kiekių vieno valgymo metu, galima sumažinti nedidelius maistinių medžiagų pasisavinimo nuostolius, kuriuos sukelia antimaistingosios medžiagos.
Be to, svarbu žinoti, kad antimaistingosios medžiagos taip pat gali turėti naudos sveikatai. Pavyzdžiui, fitatai mažina cholesterolį, lėtina virškinimą ir padeda išvengti staigių cukraus kiekio kraujyje šuolių. Daug antimaistingųjų medžiagų turi antioksidacinių ir priešvėžinių savybių.
Patyrinėkime, kokie junginiai, esantys maiste, klasifikuojami kaip antimaistingosios medžiagos. O po to aptarsime, kaip sumažinti ar net panaikinti jų neigiamą poveikį.
Kokios yra dažniausiai maiste sutinkamos antimaistingosios medžiagos?
• Goitrogenai kryžmažiedėse daržovėse (brokoliuose, Briuselio kopūstuose, gūžiniuose kopūstuose, kale) gali laikinai sumažinti jodo pasisavinimą. Šis poveikis svarbus tik žmonėms, jau turintiems jodo stoką ar hipotirozę; sveikam žmogui rizika yra minimali.
• Lektinai ankštiniuose (pupelėse, žemės riešutuose, sojose), neskaldytuose grūduose — gali trikdyti kalcio, geležies, fosforo ir cinko pasisavinimą.
• Saponinai ankštiniuose ir neskaldytuose grūduose — gali trukdyti normaliam maistinių medžiagų pasisavinimui.
• Oksalatai lapinėse daržovėse, arbatoje, pupelėse, riešutuose, burokėliuose — gali surišti kalcį ir sutrukdyti jo pasisavinimą.
• Fitatų (fitinės rūgšties) yra neskaldytuose grūduose, sėklose, ankštiniuose, kai kuriuose riešutuose — jie gali sumažinti geležies, cinko, magnio ir kalcio pasisavinimą.
• Taninai arbatoje, kavoje, kakavoje, ankštiniuose — gali mažinti geležies pasisavinimą.
Nėra tiksliai žinoma, kiek maistinių medžiagų netenkama dėl antimaistingųjų medžiagų poveikio, nes rezultatai priklauso nuo žmogaus medžiagų apykaitos, maisto rūšies ir jo paruošimo būdo. Daug antimaistingųjų medžiagų gali būti pašalintos ar inaktyvuotos.
Štai patarimai, kaip tai padaryti:
Goitrogenai
Brokoliai, kopūstai, kale, ropės termiškai apdorojami praranda didžiąją dalį goitrogenų. Rizika aktuali tik esant labai mažam jodo kiekiui organizme.
Kaip sumažinti goitrogenus:
• virkite ar troškinkite kryžmažiedes ;
• užtikrinkite pakankamą jodo kiekį maiste (joduota druska, jūros dumbliai).
Lektinai ir saponinai
Terminis apdorojimas neutralizuoja lektinus beveik 100 %. Virtos pupelės, avinžirniai ar lęšiai yra visiškai saugūs.
Saponinai, kurie taip pat randami ankštiniuose ir neskaldytuose grūduose, sumažėja tais pačiais metodais — jie lengvai nuskalaujami ir suyra verdant.
Kaip sumažinti lektinų ir saponinų kiekį:
• visada virkite ankštinius — tai visiškai deaktyvuoja lektinus;
• mirkymas prieš virimą dar labiau sumažina jų kiekį;
• perplovimas po tekančiu vandeniu — pašalina saponinus;
• galima naudoti konservuotus ankštinius — jie jau yra termiškai apdoroti ir neturi aktyvių lektinų.
Oksalatai
Jei žmogus neturi polinkio į oksalatų inkstų akmenis, oksalatai nėra pavojingi. Be to, jų poveikis apsiriboja tik tuo konkrečiu valgiu — vėlesnių dienos valgių kalcio pasisavinimui oksalatai įtakos neturi.
Kaip sumažinti oksalatų kiekį ar jų poveikį:
• blanširuokite arba virkite špinatus ir mangoldus (oksalatų sumažėja 30–80 %);
• nupilkite virimo vandenį;
• valgykite su kalcio šaltiniu (kalciu praturtintas augalinis pienas, tofu, sezamo pasta, brokoliai);
• gerkite pakankamai vandens;
• venkite labai didelių kiekių vieno valgymo metu.
Fitatai
Fitatų poveikis maistinių medžiagų pasisavinimui yra nedidelis, o jų kiekį patikimai sumažina mirkymas, daiginimas ir terminis apdorojimas.
Kaip sumažinti fitatus:
• mirkymas 6–12 val. — efektyvu riešutams, sėkloms ir grūdams;
• ankštinius mirkykite 8–24 val., o po mirkymo visada virkite;
• daiginimas — vienas veiksmingiausių būdų;
• fermentavimas (rauginta tešla, fermentuoti sėklų padažai);
• valgykite su vitaminu C, kuris reikšmingai pagerina geležies pasisavinimą net esant fitatams.
Taninai
Taninai yra polifenoliniai junginiai, randami arbatoje, kavoje, kai kuriuose ankštiniuose ir kakavoje. Jie gali sumažinti neheminės geležies (randamos augaliniuose produktuose) pasisavinimą tuo pačiu metu valgant geležies turtingą maistą.
Kaip sumažinti taninų poveikį:
• gerkite arbatą ir kavą tarp valgymų — bent 1,5–2 val. po valgio arba tiek pat iki valgio;
• jei vartojate arbatą ar kavą, verta žinoti, kad šie gėrimai gali turėti ir kitų neigiamų poveikių sveikatai, raginame apsvarstyti jų atsisakymą;
• geležies turtingą augalinį maistą (ankštinius, špinatus, grikius) derinkite su vitaminu C, kuris neutralizuoja taninų slopinamąjį poveikį ir ženkliai pagerina geležies pasisavinimą;
• kakavą ar kitus taninų turinčius produktus vartokite saikingai vieno valgymo metu.
Džiaukimės Dievo mums suteiktu augaliniu maistu, rinkimės tinkamiausius paruošimo būdus ir būkime sveiki.
