Rentgenas, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir mamografija yra svarbūs medicininės vizualizacijos metodai, kurie padeda gydytojams diagnozuoti ir stebėti įvairias ligas. Tačiau kiekvienas iš šių metodų tam tikru būdu veikia žmogaus organizmą.
Rentgeno spinduliai
Rentgeno spinduliuotė yra jonizuojanti spinduliuotė, tai reiškia, kad ji turi pakankamai energijos išmušti elektronus iš atomų, pažeidžiant ląsteles ir DNR. Tai elektromagnetinės bangos, turinčios didelę energiją ir trumpą bangos ilgį. Rentgeno spinduliai prasiskverbia pro kūną ir skirtingai sugeriami skirtingų audinių (pavyzdžiui, kaulai sugeria daugiau nei minkštieji audiniai).
Įprasto diagnostinio rentgeno metu gaunama apšvitos dozė yra labai maža ir nesukelia tiesioginių pastebimų poveikių, tokių kaip pykinimas, vėmimas ar plaukų slinkimas. Egzistuoja teorinė, nors ir labai maža, rizika ateityje susirgti vėžiu dėl DNR pažeidimų. Ši rizika didėja proporcingai apšvitos dozei ir atliktų rentgeno tyrimų skaičiui, ypač jauname amžiuje.
Kompiuterinė tomografija (KT)
KT veikia naudodama rentgeno spindulius, kurie skenuoja tiriamąją kūno sritį iš įvairių kampų. Gauti duomenys leidžia sukurti virtualius dvimačius vidaus organų ir audinių pjūvius – tarsi kūnas būtų matomas sluoksnis po sluoksnio; prireikus galima sudaryti ir trimatį tiriamos srities vaizdą. KT metu apšvitos dozė dažniausiai yra didesnė nei įprasto rentgeno metu.
Dėl didesnės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės rizika ląstelių ir DNR pažeidimams yra aukštesnė nei įprasto rentgeno metu. Rizika susirgti vėžiu ateityje taip pat yra šiek tiek didesnė, tačiau vis dar laikoma nedidele (apie 1 atvejis iš 2000 tyrimų). Rizika yra kumuliacinė, t. y. didėja su kiekvienu papildomu KT tyrimu.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
MRT naudoja stiprius magnetinius laukus ir radijo bangas detaliems vidaus organų ir audinių vaizdams kurti. Skirtingai nei rentgenas ar KT, MRT nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės.
MRT veikimas pagrįstas stipriu statiniu magnetiniu lauku, radijo dažnių impulsais ir kintančiais (gradientiniais) magnetiniais laukais. Pagrindinės rizikos susijusios su stipriu magnetiniu lauku – pavyzdžiui, metalo objektų pritraukimu. Prieš MRT tyrimą būtina kruopščiai patikrinti, ar pacientas neturi metalinių daiktų ar implantų. Kai kuriems pacientams su metaliniais implantais (pvz., širdies stimuliatoriais) MRT yra kontraindikuotinas.
Kadangi magnetinio rezonanso tomografija nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės, ji nedidina vėžio rizikos, todėl šį tyrimą galima atlikti dažniau nei rentgeną ar KT.
Mamografija
Mamografija – tai rentgeno tyrimas, skirtas krūtų audiniui tirti. Ji svarbi ankstyvai krūties vėžio diagnostikai ir kitų pakitimų nustatymui. Mamografija leidžia aptikti navikus dar tada, kai jie nėra apčiuopiami ir yra labai maži. Ankstyva diagnozė žymiai padidina sėkmingo gydymo ir išgyvenamumo tikimybę.
Daugumoje šalių profilaktinė mamografija rekomenduojama moterims nuo 40–50 metų amžiaus kas 1–2 metus. Moterims, turinčioms didesnę riziką, gali būti rekomenduojama pradėti tyrimus anksčiau ir atlikti juos dažniau.
Mamografija naudoja rentgeno spindulius, nors ir labai mažomis dozėmis. Šiuolaikiniai aparatai leidžia sumažinti apšvitą iki lygio, palyginamo su natūralia fonine spinduliuote ar spinduliuote per skrydį lėktuvu. Vis dėlto egzistuoja teorinė vėžio rizika dėl pakartotinio jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, todėl tyrimų dažnumas turi būti pagrįstas.
Mamografija gali parodyti pakitimus, kurie vėliau pasirodo esantys nepiktybiniai. Tai gali sukelti nereikalingą stresą, papildomus tyrimus (pvz., biopsiją) ir nerimą.
Ankstyvo krūties vėžio nustatymo nauda dažniausiai gerokai viršija mažų apšvitos dozių keliamą riziką. Esant nusiskundimams ar rizikos veiksniams, mamografija gali būti paskirta ir jaunesnėms moterims.
Taigi, mamografija yra vertingas moterų sveikatos išsaugojimo įrankis, leidžiantis anksti diagnozuoti krūties vėžį. Nepaisant tam tikros rizikos ir trūkumų, jos nauda dažniausiai yra svarbi. Sprendimą dėl mamografijos poreikio ir dažnumo visada reikėtų priimti kartu su gydytoju, atsižvelgiant į individualią riziką ir rekomendacijas.
Ultragarsinis tyrimas (echoskopija, ultragarsas)
Ultragarsas, skirtingai nei rentgeno pagrindu veikiantys metodai, nesukelia spinduliuotės poveikio organizmui. Ultragarsas ir jo poveikiai organizme nesikaupia, todėl tyrimas gali būti atliekamas reguliariai be jokių neigiamų pasekmių.
Tyrimų dažnumas
Rentgeno, KT ir MRT tyrimų dažnumas priklauso nuo klinikinės situacijos ir nustatomas gydančio gydytojo. Nėra vienos taisyklės, kaip dažnai galima juos atlikti, nes būtina atsižvelgti į daugybę veiksnių:
Rentgenas ir KT (su jonizuojančia spinduliuote):
- Kiekvienas tyrimo tipas turi tam tikrą spinduliuotės dozę. Gydytojai siekia naudoti kuo mažesnę reikalingą dozę ir atsižvelgia į paciento ankstesnius tyrimus, kad nebūtų viršyti leistini metiniai apšvitos limitai.
- Vaikai yra jautresni spinduliuotei, todėl jiems tyrimai ribojami griežčiau.
- Kai kuriais atvejais, pvz., gydymo stebėsenai ar ūmiose situacijose, gali prireikti dažnesnių tyrimų.
- Paprastai rekomenduojama tarp tyrimų daryti kelių mėnesių pertraukas, nebent būtina nedelsiant atlikti pakartotinį tyrimą.
- Profilaktiniais tikslais (pvz., plaučių rentgeno tyrimui) taikomos tam tikros normos – dažniausiai ne dažniau kaip kartą per metus.
MRT (be jonizuojančios spinduliuotės):
- MRT taip pat atliekamas tik esant medicininėms indikacijoms.
- Tyrimų dažnumas priklauso nuo ligos ir poreikio stebėti jos eigą.
- Esant stabiliai būklei ir be atkryčių, tyrimų intervalai gali būti keli mėnesiai ar net ilgesni.
- Jei liga progresuoja ar po operacijos – tyrimai gali būti atliekami dažniau.
- Naudojant kontrastinę medžiagą (pvz., gadolinį), tarp tyrimų paprastai rekomenduojama kelių dienų pertrauka, kad preparatas pasišalintų iš organizmo.
Bendros rekomendacijos:
- Konsultuokitės su gydytoju – tik jūsų gydytojas gali nustatyti optimalų bet kurio tyrimo dažnį, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, diagnozę ir rizikos bei naudos santykį.
- Informuokite apie ankstesnius tyrimus – būtinai pasakykite gydytojui apie visus anksčiau atliktus rentgeno ar KT tyrimus.
- Nedarykite tyrimų „profilaktiškai“ savo nuožiūra – savarankiškai spręsti, kada ir kokius tyrimus atlikti, nerekomenduojama.
- Įvairūs tyrimai – tai skirtinga spinduliuotė – pavyzdžiui, dantų rentgenas sukelia gerokai mažesnę apšvitą nei KT tyrimas pilvo srityje.
- Skirtingi žmonės gali turėti šiek tiek skirtingą jautrumą radiacijai, nors šie skirtumai paprastai nėra dideli. Vaikai jautriau reaguoja į radiaciją, todėl su jais reikia būti ypač atsargiems.
