Kvėpavimo takų „valytojos“

Šiandien pakalbėsime apie tai, kokios ląstelės valo orą, jam keliaujant mūsų kvėpavimo takais.

Deja, mus supantis oras dažnai būna užterštas automobilių išmetamosiomis dujomis, pramonės įmonių teršalais, dulkėmis ir kitomis priemaišomis. Tačiau gyvybei ir sveikatai mums reikalingas švarus oras. Todėl mūsų organizme veikia natūrali oro valymo sistema.

Dulkes ir mikroorganizmus iš kvėpavimo takų pašalina virpamasis epitelis. Virpamojo epitelio ląstelės yra tikros kvėpavimo takų „valytojos“. Jos dengia kvėpavimo takų gleivinę nuo nosies ertmės iki smulkiausių bronchiolių.

Kiekvienos virpamojo epitelio ląstelės paviršiuje yra daugybė smulkių plaukelius primenančių darinių – blakstienėlių. Tai plonos, siūliškos ląstelės paviršiaus ataugos, kurių ilgis siekia iki 10 mikrometrų. Viena ląstelė gali turėti nuo 100 iki 500 blakstienėlių. Jos ritmingai juda maždaug 10–20 kartų per sekundę ir padeda pernešti gleives su jose įstrigusiomis dulkėmis bei mikroorganizmais ryklės link maždaug 5 mm per minutę greičiu.

Blakstienėlės juda skystesniame vidiniame gleivių sluoksnyje, kuris jas tiesiogiai supa. Išorinis, tirštesnis gleivių sluoksnis sulaiko dulkes, svetimkūnius ir mikroorganizmus.

Blakstienėlės viduje yra sudėtinga mikrovamzdelių ir baltymų sistema, kuri užtikrina ritmingus jos judesius.

Virpamųjų ląstelių blakstienėlės yra išsidėsčiusios labai tankiai, panašiai kaip kilimo plaukeliai. Jų judesiai yra tiksliai suderinti: jos juda ne visos vienu metu, o paeiliui. Dėl to visas virpamojo epitelio paviršius juda tarsi bangomis ir atrodo lyg virpėtų. Šis vaizdas primena vėjo banguojamą javų lauką.

Sveikas virpamasis epitelis aktyviai saugo organizmą nuo infekcijų. Ant nosies gleivinės patekusios dalelės nuolat juda ryklės link tarsi eskalatoriumi. Dėl šio mechanizmo ligų sukėlėjai labai trumpai kontaktuoja su gleivinės ląstelėmis, todėl jiems daug sunkiau pažeisti sveikus audinius ir sukelti uždegimą.

Kaip nuostabiai Viešpats sukūrė žmogų. Net ir mikroskopinės blakstienėlės darniai atlieka savo darbą, nuolat valydamos įkvepiamą orą. Kol oras pasiekia plaučių alveoles, didžioji dalis dulkių ir mikroorganizmų jau būna pašalinta.

👉🏻 Ką galime padaryti, kad padėtume šioms kvėpavimo takų „valytojoms“?

▪ Stengtis kuo daugiau laiko praleisti gryname ore.

▪ Kvėpuoti per nosį, nes ji filtruoja, šildo ir drėkina įkvepiamą orą.

▪ Nerūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo.

▪ Gerti pakankamai skysčių, kad kvėpavimo takų gleivinė neišsausėtų.

▪ Palaikyti tinkamą patalpų oro drėgnumą, ypač šildymo sezono metu.

Būkite sveiki!

Parengta pagal gydytojos pulmonologės Elenos Šeliaginos straipsnį

Aš garbinau Kūrėją…

„Ar esame dėkingi? Ar mūsų dėkingumo užteks iki kitų metų ir ilgiau? Ar būsime mylintys ir gailestingi, kokius Dievas kiekvieną iš mūsų sukūrė? Į šiuos klausimus galime atsakyti teigiamai, tačiau negalėsime to įgyvendinti, jeigu dėkingumas nebus mūsų gyvenimo dalis“. (Frankas Hofmanas)

„Giedokite VIEŠPAČIUI dėkodami… Jis apdengia dangų debesimis, parūpina žemei lietaus, kalnuose želdina žolę“. (Biblija, Psalmė 147, 7.8)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Ar tikrai viskas išeina į gerą?

Nė vienas iš mūsų neplanavo savo gyvenimo tokio, koks jis yra. Tikrasis gyvenimas nėra tvarkingai supakuotas į dėžutę su etikete, kurioje būtų parašyta, kas mūsų laukia kelionės pabaigoje…

Mūsų antrasis sūnus Teris juda neįgaliojo vežimėliu, kurį juokaudami vadiname jo „purpuriniu Porsche“, nes jis leidžia Teriui visur būti kartu su mumis. Teriui dabar 25-eri. Šie 25 metai buvo kupini meilės, vilties, ašarų, džiaugsmų ir nusivylimų, tačiau kartu jie tapo ir kantrybės bei pasitikėjimo mokykla.

Kiekvieną rytą meldžiu Dievą jėgų šiai dienai. Tai tapo taip natūralu, kad nebeįsivaizduoju kitokios dienos pradžios. Kai šeimoje yra žmogus su fizine negalia, iššūkiai lydi kasdien, o ne tik retkarčiais ar savaitgaliais. Ir Dievo jėga palaiko mus kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį jau 25 metus.

Žodžiai „gerai“ ir „į gera“ ne visada reiškia tą patį. Pirminis Dievo sumanymas nebuvo toks, kad šeimose gimtų vaikai su fiziniais sutrikimais. Auginti sūnų ar dukterį, turinčius fizinę negalią, nėra lengva, tačiau net ir tokiose aplinkybėse Dievas gali visa tai panaudoti mūsų labui, jei leidžiame Jam mus ugdyti.

Dievas kantriai laukia savo kenčiančių vaikų, ištiesęs jiems rankas. Jis nori būti jų Guodėjas, jų Stiprybė ir jų Vedlys.

Rūpindamasi savo sūnumi ir darydama dėl jo tai, ko jis pats negali padaryti, geriau suprantu, kad savo jėgomis negaliu pelnyti dangaus. Tai man primena, kad negaliu būti pakankamai gera, kad patekčiau į dangų be savo Gelbėtojo aukos. Pasitikėjimą savimi pakeitė Jėzaus aukos priėmimas ir gilus dėkingumas.

Su nekantrumu laukiu dienos, kai paliksime šią žemę ir persikelsime į savo dangiškuosius namus. Tada Teris paliks savo „purpurinį Porsche“, o mes kartu su savo broliais ir seserimis, ištobulinti Kristuje, įžengsime į dangų. Drauge vaikščiosime auksinėmis gatvėmis.

Prisiminimai apie „purpurinį Porsche“ išblės, kai drauge su visais Dangaus gyventojais šlovinsime Dievą už Jėzaus mirtį dėl mūsų, atvėrusią mums kelią į dangiškuosius namus.

„Be to, žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems.“ (Romiečiams 8, 28)

Ką labiausiai norėtumėte palikti praeityje, kai sugrįš Jėzus?

Parengta pagal Connie W. Nolan pasakojimą iš knygos „60 būdų pripildyti savo gyvenimą energijos“.

Vertingi patarimai vėžio prevencijai

Per pastaruosius straipsnius aptarėme įvairius veiksnius, kurie gali didinti vėžio riziką. Tačiau ką galime daryti kasdien, kad šią riziką sumažintume?

Daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad nemaža dalis vėžio rizikos veiksnių yra susiję su mūsų gyvenimo būdu. Žmonės, kurių mityboje gausu vaisių, daržovių ir kitų augalinių produktų, o labai perdirbto maisto vartojama mažiau, rečiau serga kai kuriomis lėtinėmis ligomis, įskaitant tam tikras vėžio formas. Nors nėra vieno stebuklingo produkto, galinčio apsaugoti nuo vėžio, kasdieniai pasirinkimai gali turėti didelę reikšmę.

Ko verta vengti?

Mokslininkai nustatė keletą veiksnių, kurie didina vėžio riziką:

▪ rūkymas;

▪ alkoholio vartojimas;

▪dažnas raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas;

▪rūkytų produktų perteklius;

▪stipriai apkepintas ar pridegęs maistas;

▪antsvoris ir nutukimas;

▪fizinio aktyvumo stoka.

Taip pat rekomenduojama riboti labai perdirbtus maisto produktus ir rinktis kuo natūralesnį maistą. Vertėtų riboti ir daug pridėtinio cukraus turinčius produktus bei saldžius gėrimus. Nors cukrus nėra laikomas tiesioginiu vėžio sukėlėju, jo perteklius gali skatinti antsvorį ir nutukimą, kurie yra pripažinti kai kurių vėžio formų rizikos veiksniai.

Ką verta valgyti dažniau?

Augalinis maistas aprūpina organizmą svarbiais antioksidantais, tarp jų vitaminais A, C ir E. Šių vitaminų gausu įvairiose daržovėse, vaisiuose, uogose, žalialapėse daržovėse, riešutuose ir sėklose.

Vitaminas C organizme nekaupiamas, todėl jo turinčių produktų verta vartoti kasdien. Žalialapės daržovės ir žalumynai yra vertingi natūralių antioksidantų šaltiniai.

Daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai ir pilno grūdo produktai yra pagrindiniai ląstelienos šaltiniai. Pakankamas ląstelienos kiekis padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą ir siejamas su mažesne storosios žarnos vėžio rizika.

Be to, augalinės kilmės produktai aprūpina organizmą ne tik vitaminais ir mineralais. Juose yra tūkstančiai natūralių medžiagų, vadinamų fitocheminiais junginiais.

Mokslininkai aktyviai tyrinėja įvairius fitocheminius junginius, tarp jų sulforafaną, kvercetiną, likopeną ir flavonoidus.

Šios medžiagos randamos daržovėse, vaisiuose, uogose, ankštiniuose augaluose, žalumynuose, riešutuose ir sėklose.

Ypač naudinga reguliariai vartoti:

▪ įvairias daržoves;

▪ žalialapes daržoves ir žalumynus;

▪ kopūstines daržoves (brokolius, žiedinius kopūstus, briuselinius kopūstus, kopūstus);

▪ vaisius ir uogas;

▪ ankštinius augalus;

▪ pilno grūdo produktus;

▪ linų sėmenis ir kitas sėklas.

Kodėl nepakanka vien vitaminų papildų?

Kartais manoma, kad sveikatai užtenka išgerti vitaminų ar maisto papildų. Tačiau papildai negali pakeisti visaverčio maisto.

Augaluose esančios naudingos medžiagos veikia kartu, todėl jų poveikis yra daug sudėtingesnis nei pavienių vitaminų ar antioksidantų.

Dėl šios priežasties dauguma specialistų rekomenduoja pirmiausia rūpintis kasdiene mityba, o ne ieškoti apsaugos kapsulėse ar tabletėse.

Maži sprendimai – didelė nauda

Dažnai žmonės ieško sudėtingų sprendimų, tačiau svarbiausi principai išlieka paprasti:

▪ daugiau daržovių ir vaisių;

▪ daugiau visaverčio augalinio maisto;

▪ mažiau perdirbtų produktų;

▪ nerūkyti;

▪ nevartoti alkoholio;

▪ būti fiziškai aktyviems;

▪ palaikyti sveiką kūno svorį.

Nepamirškite profilaktinių patikrinimų

Sveika gyvensena gali sumažinti daugelio ligų riziką, tačiau ji negarantuoja visiškos apsaugos. Todėl svarbu ne tik rūpintis mityba ir gyvenimo būdu, bet ir dalyvauti profilaktinėse sveikatos patikrose.

Anksti nustačius ligą, gydymas dažnai būna sėkmingesnis, todėl verta pasinaudoti gydytojų rekomenduojamomis prevencinėmis programomis ir reguliariai stebėti savo sveikatą.

Nė vienas iš šiame straipsnyje aptartų profilaktikos veiksnių negarantuoja, kad žmogus niekada nesusirgs vėžiu. Tačiau jie gali reikšmingai sumažinti riziką ir pagerinti bendrą sveikatą.

Rūpinimasis savo sveikata reikalauja išmintingų kasdienių pasirinkimų. Biblija taip pat ragina gyventi apgalvotai ir atsakingai:

„Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi.“ (Efeziečiams 5, 15)

Linkiu jums išmintingų pasirinkimų ir geros sveikatos!

Parengta remiantis Aleksejaus Chacinskio knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“