Įrašai

Paskelbta

Depresija ir šviesos trūkumas: nematomi žiemos spąstai

Kai dienos trumpėja, o saulė vis rečiau pasirodo, daugelis žmonių pajunta nuovargį, apatiją ar liūdesį. Kartais tai vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD) – tai depresijos forma, kurią sukelia šviesos trūkumas. Net ir tie, kurie nejaučia stiprios depresijos, šviesos stokos metu gali tapti vangūs, mieguisti, labiau trokšti saldumynų ar angliavandenių.

Kodėl šviesa tokia svarbi?

Natūrali dienos šviesa reguliuoja mūsų vidinį laikrodį (cirkadinį ritmą), kuris kontroliuoja miegą, hormonus, energiją ir net imunitetą. Kai šviesos per mažai:

  • sumažėja serotonino gamyba – hormono, kuris palaiko gerą nuotaiką;
  • padidėja melatonino lygis – miego hormonas, dėl kurio tampame mieguisti;
  • sutrinka vitamino D sintezė, o tai susiję su imuninės sistemos silpnėjimu ir nuotaikų svyravimais.

Kaip padėti sau?

  1. Kuo daugiau dienos šviesos.
    Išeikite pasivaikščioti net ir apniukusią dieną – natūrali šviesa vis tiek stipresnė nei kambario apšvietimas. Geriausia – per pirmą dienos pusę.
  2. Šviesos terapija.
    Specialios šviesos terapijos lempos (apie 10 000 liuksų) padeda atkurti natūralius organizmo ritmus. Tyrimai rodo, kad jos veiksmingai mažina sezoninės depresijos simptomus, kai naudojamos 20–30 minučių rytais.
  3. Vitaminas D.
    Dauguma šiaurės šalių gyventojų žiemą jo gauna per mažai, todėl verta pasitikrinti kraujo tyrimus ir, jei reikia, vartoti papildus.
  4. Judesys ir grynas oras.
    Fizinė veikla lauke – net trumpas pasivaikščiojimas – gerina kraujotaką, skatina endorfinų gamybą ir mažina stresą.
  5. Šviesa namuose.
    Atverkite užuolaidas, naudokite veidrodžius šviesai atspindėti, rinkitės šviesesnius paviršius ir dienos šviesos spalvos lemputes (apie 4000–5000 K).

Maža šviesa gali pakeisti daug

Depresija nėra silpnumo požymis. Tai ženklas, kad jūsų kūnui ir sielai trūksta to, kas būtina – šviesos, poilsio ir ryšio su gyvenimu bei Dievu. Šviesa turi ne tik fizinę, bet ir dvasinę jėgą.

Kaip rašoma Šventajame Rašte:

„Dievas tarė: ‘Tebūna šviesa!’ Ir atsirado šviesa.

Dievas pamatė, kad šviesa buvo gera, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos.“ (Pradžios 1, 3–4)

Tegul šie žodžiai primena, kad kiekviename tamsos laikotarpyje slypi galimybė įžiebti šviesą — ir išorėje, ir viduje.

Paskelbta

Alergija ar maisto netoleravimas? Kodėl tyrimai kartais nieko nerodo, o savijauta – bloga

Šiandien vis daugiau žmonių pastebi, kad tam tikras maistas ar aplinkos veiksniai sukelia nemalonių pojūčių – pilvo pūtimą, nuovargį, galvos skausmą, odos bėrimus, slogą, akių niežulį ar net kosulį. Tačiau atlikus kraujo ar alergijos tyrimus dažnai pasakoma: „Alergijos nerasta“. Kyla klausimas – tai iš kur tie simptomai?

Taip yra todėl, kad egzistuoja ne viena, o kelios skirtingos organizmo reakcijos į maistą ar aplinką. Viena iš jų – tikra alergija, kita – maisto netoleravimas ar jautrumas. Tai nėra tas pats, tačiau abi būklės gali stipriai paveikti savijautą.

Kas yra alergija?

Alergija – tai imuninės sistemos reakcija į medžiagą, kuri pati savaime nėra pavojinga (žiedadulkes, riešutus, pieno baltymus ir kt.). Imuninė sistema sukuria specifinius IgE antikūnus, kurie prisitvirtina prie imuninių ląstelių odoje, akyse, nosyje ar plaučiuose. Kai tas pats alergenas vėl patenka į organizmą, šios ląstelės išskiria histaminą – atsiranda čiaudulys, niežulys, ašarojimas, bėrimai, patinimai, o retais atvejais – ir dusulys ar anafilaksija.

Alergijos simptomai dažniausiai pasireiškia greitai – per kelias minutes ar valandą. Alergijas tiria alergologai, o diagnozei patvirtinti atliekamas odos dūrio testas (prick testas) arba IgE antikūnų tyrimas kraujyje.

Kas yra maisto netoleravimas?

Maisto netoleravimas – tai reakcija, kuri nebūtinai susijusi su imunine sistema. Ją gali sukelti:

  • fermentų trūkumas (pvz., laktozės netoleravimas),
  • mikrobiotos disbalansas arba dirglus žarnynas,
  • lėtinis uždegimas ir padidėjęs žarnyno pralaidumas,
  • histamino perteklius maiste.

Simptomai atsiranda lėčiau – po kelių valandų ar net kitą dieną. Tai gali būti pilvo pūtimas, viduriavimas ar užkietėjimas, nuovargis, migrena, sąnarių maudimas, odos bėrimai ar „smegenų rūkas“. Tai nepavojinga gyvybei, bet gali labai pabloginti gyvenimo kokybę. Ir svarbiausia – tokio tipo reakcijos dažnai nesimato alergijos tyrimuose.

Kaip atskirti: alergija ar netoleravimas?

  • Alergija – greita, aiški, patvirtinama tyrimais.
  • Netoleravimas – lėtas, priklauso nuo suvalgyto kiekio, tyrimuose dažnai nematomas.

Eliminacinė dieta – patikimiausias būdas tai išsiaiškinti

Jei įtariama, kad kažkuris maistas sukelia simptomus, galima taikyti eliminacinę dietą:

  • Pašalinti įtartinus produktus 2–6 savaitėms.
  • Jei savijauta pagerėja – pradėti grąžinti produktus po vieną.
  • Stebėti 3–4 dienas, ar pasireiškia reakcija (virškinimas, oda, energija, nuotaika ir kt.).

Reakcijos gali atsirasti po kelių valandų, kitą dieną arba net po 2–3 parų, todėl svarbu testuoti tik po vieną produktą vienu metu.

O kaip dėl IgG testų?

Kai kurios laboratorijos siūlo maisto jautrumo (IgG) tyrimus. Jie nerodo alergijos ir nepatvirtina, kad produktas būtinai netinka. Padidėjęs IgG niekada nereiškia automatiškai „blogo“ produkto. Kartais tai tik ženklas, kad organizmas dažnai susiduria su tuo maistu. Tačiau jei žarnyno barjeras pažeistas ar imunitetas dirba per aktyviai, reakcija į net ir visai tinkamą maistą gali būti stipresnė. Todėl svarbu ne vien skaičius tyrime, o reali organizmo reakcija, stebint maistą išėmus ir vėl įvedus. IgG rodo tik tai, kad imuninė sistema susidūrė su tam tikru maisto baltymu – tai gali būti visiškai normali organizmo reakcija, ypač jei produktas dažnai valgomas.

Kam tai gali padėti?
Jei žmogus jaučiasi blogai, bet nežino nuo ko pradėti eliminacinę dietą, IgG testas gali padėti išsirinkti produktus, kuriuos verta pirmiausia išbandyti išimant. Tačiau galutinį atsakymą vis tiek duoda ne testas, o kūno reakcija, kai produktas pašalinamas ir vėl įvedamas.

Kodėl tai aktualu autoimuninių ligų atveju?

Sergant autoimuninėmis ligomis dažniausiai problema nėra alergija. Dažniau tai susiję su padidėjusiu žarnyno pralaidumu, imuninės sistemos hiperaktyvumu ir mikrobiotos sutrikimais. Todėl daugeliui padeda ne antihistamininiai vaistai, o priešuždegiminė, eliminacinė mityba.

Pabaigai

Alergija ir maisto netoleravimas – tai skirtingos būklės, bet abi gali trikdyti gyvenimą. Ne visada kraujo tyrimai paaiškina, kodėl žmogus jaučiasi blogai – kartais tik stebint savo savijautą galima suprasti, kuris maistas tinka, o kuris – ne. Todėl verta neskubėti, įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus ir su atsakomybe rūpintis tuo, kas mums patikėta.

„Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“
(Filipiečiams 4, 6–7)

Rekomenduojami šaltiniai:

Paskelbta

Raudonųjų lęšių bandelės / paplotėliai

Ingredientai:

  • 3 stiklinės sausų raudonųjų lęšių
    (mirkyti 12 val., perskalauti, tada daiginti 12 val. ir dar kartą perskalauti)
  • 1,5 stiklinės vandens (prireikus – truputį daugiau ar mažiau)
  • 1,5 a. š. Himalajų druskos (pagal skonį)
  • 2 a. š. svogūnų granulių
  • 2 a. š. česnakų granulių
  • 1–2 skiltelės šviežio česnako
  • 1 stiklinė maltų linų sėmenų

Gaminimo eiga:

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C.
  2. Smulkintuve sutrinkite nusunktus lęšius kartu su:
    • vandeniu,
    • druska,
    • svogūnų ir česnakų granulėmis,
    • šviežiu česnaku.
      Plakite apie 2 minutes iki vientisos konsistencijos, esant poreikiui nubraukdami masę nuo sienelių.
  1. Įmaišykite maltus linų sėmenis. Masė turi būti tiršta, bet minkšta – per daug nepridėkite sėmenų, kad bandelės nebūtų kietos.
  2. Šaukštu formuokite paplotėlius ar bandeles ant kepimo popieriaus arba silikoninio kilimėlio.
  3. Kepkite 200 °C temperatūroje:
  1. 15 minučių,
  2. apsukite skardą ir kepkite dar 15 minučių.
    Iš viso – apie 30 min.

Rezultatas:

  • Paviršius traškus, vidus – minkštesnis, bet vėsdami sukietėja.
  • Atvėsę bandelės būna sausokos ir reikalauja ilgo, kruopštaus sukramtymo, gerai suvilgant seilėmis ar valgant su sultingu patiekalu.
  • Iš šio kiekio gaunasi apie 26 bandelės (~1,5 skardos).

Laikymas:

  • Šaldytuve – iki savaitės (uždengtame, bet kvėpuojančiame inde).
  • Galima šaldyti.

Patiekimas:
Skanu su avokadu, daržovių troškiniu, salotomis ar kitais sultingais patiekalais. Patogios kelionei ar sotus užkandis.

Maistinė vertė (1 bandelės)

  • ~99 kcal
  • Baltymai – ~6,5 g (26 % energijos)
  • Angliavandeniai – ~14,4 g (58 %)
  • Riebalai – ~1,9 g (17 %)

Bandelės yra sočios, daug baltymų, mažai riebalų. Tinka kaip pagrindas prie sultingų patiekalų ar užkandžiui.

Paskelbta

Vitaminas B₁₂ – mažas, bet gyvybiškai svarbus

Vitaminas B₁₂ dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, nervų sistemos veikloje ir DNR sintezėje.
Jo trūkumas gali sukelti nuovargį, galūnių dilgčiojimą, atminties pablogėjimą ar mažakraujystę.

Papildai ypač svarbūs:

  • žmonėms, nevartojantiems gyvūninių produktų (vegetarams, veganams);
  • vyresnio amžiaus žmonėms, nes su amžiumi silpsta B₁₂ įsisavinimas;
  • turintiems virškinimo sutrikimų ar po skrandžio operacijų;
  • vartojantiems metforminą ar rūgštingumą mažinančius vaistus.

Skirtingos vitamino B₁₂ formos

  • Cianokobalaminas – stabili, saugi forma. Gerai išsilaiko, todėl dažnai naudojama tablečių, kapsulių gamyboje ir maisto produktų praturtinimui vitaminu B₁₂.
  • Metilkobalaminas – aktyvi forma, kurią organizmas gali iškart panaudoti. Jautresnė šviesai ir temperatūrai, todėl svarbi tamsi, sandari pakuotė.
  • Adenozilkobalaminas – aktyvi forma, veikianti ląstelių mitochondrijose (energijos gamybos procesuose). Dažniau brangesnis, mažiau paplitęs.
  • Hidroksokobalaminas – natūrali bakterijų forma, gana stabili; iš jos organizmas lengvai pasigamina aktyviąsias formas. Dažniau vartojama injekcijoms.

Geriausiai pasisavinamas purškiamas arba po liežuviu tirpstantis vitaminas B₁₂, nes patenka į kraują per burnos gleivinę, apeidamas virškinimo sistemą.

Kaip gaminami B₁₂ papildai

Nors daugelis mano, kad B₁₂ papildai yra „sintetiniai“, iš tiesų jie gaminami biologiniu būdu:

  • Vitaminą B₁₂ gamina specialios bakterijos – nei augalai, nei gyvūnai jo nesintetina.
  • Šios bakterijos auginamos sterilioje maistinėje terpėje laboratorijoje, kur natūraliai išskiria B₁₂.
  • Vėliau vitaminas išgryninamas ir stabilizuojamas, priklausomai nuo norimos formos (ciano-, metil-, adenozil- ar hidroksokobalaminas).

Tai reiškia, kad vitaminas B₁₂ yra natūralios bakterinės kilmės, o laboratorijoje tik išvalomas ir paruošiamas vartojimui.

Kaip teisingai vartoti purškiamą B₁₂

  • Purkškite tiesiai į burną – po liežuviu arba į žando vidų.
  • Palaikykite 20–30 sekundžių prieš nuryjant, kad vitaminas įsigertų per gleivinę.
  • Laikykite tamsioje, vėsioje vietoje, toliau nuo tiesioginės saulės.
  • Profilaktiškai galima vartoti 250–500 µg per dieną arba 1000 µg kelis kartus per savaitę, priklausomai nuo poreikio ir kraujo tyrimų.

Apibendrinimas

Vitaminas B₁₂ – tai natūralus bakterijų gaminamas junginys, būtinas energijai, kraujodarai ir nervų sistemai.
Nors papildai gaminami laboratorijoje, jų šaltinis yra biologinis, o ne cheminis.
Reguliarus vartojimas padeda palaikyti energiją, gerą savijautą ir aiškų protą – ypač tiems, kurie maitinasi augaliniu maistu ar turi virškinimo sistemos jautrumų.

Šaltiniai:

RSS
Follow by Email
Facebook
Facebook
fb-share-icon
YouTube
INSTAGRAM