Šaltinis: Romualda Adomaitytė-Chabarina, „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Aš atsigaunu Tavo meilės vilnyje…
Ar mokame iš tikrųjų ilsėtis?
Pagaliau laisvas vakaras. Dienos darbai baigti, galima atsisėsti, įsijungti televizorių, panaršyti internete ar tiesiog nieko neveikti. Atrodytų, dabar jau tikrai ilsimės. Tačiau kartais po tokio vakaro vis tiek jaučiamės pavargę.
Ar gali būti, kad turėti laisvo laiko ir pailsėti – ne visai tas pats?
Poilsį dažniausiai suprantame kaip darbo ar kitos veiklos pertrauką. Tačiau žmogus gali nustoti dirbti, o mintimis vis dar būti įsitraukęs į dienos rūpesčius. Jis prisimena nemalonų pokalbį, svarsto, ką reikės padaryti rytoj, nerimauja dėl artimojo. Nors kūnas ilsisi, mintys ir emocijos tebėra užimtos.
Mokslininkai, tiriantys, kaip žmonės pailsi po darbo, pabrėžia, kaip svarbu gebėti bent trumpam mintimis atsiriboti nuo darbo reikalų. Tyrimai rodo, kad žmonės, kuriems tai geriau pavyksta, paprastai patiria mažiau išsekimo ir geriau vertina savo savijautą.
Nors dauguma šios srities tyrimų atlikti su dirbančiais žmonėmis, pati problema pažįstama ir tiems, kurių dienas užpildo namų ruoša, vaikų auginimas ar sergančių artimųjų priežiūra. Juk rūpesčiai ne visada baigiasi tada, kai atsisėdame.
Kodėl vienas ilsisi vaikščiodamas, o kitas – sėdėdamas?
Po kelių valandų įtempto protinio darbo kartais norisi atsistoti, išeiti į lauką, padirbėti sode ar tiesiog pasivaikščioti. Keista: juk ir tai reikalauja pastangų. Kodėl tuomet tokia veikla gali suteikti atgaivos?
Viena priežasčių – pakeitę veiklą, nukreipiame dėmesį kitur. Užuot toliau sprendę problemas, galime stebėti aplinką, judėti, mėgautis buvimu gamtoje.
Tačiau žmogui, kuris visą dieną dirbo fiziškai, poilsis gali reikšti galimybę ramiai atsisėsti ar atsigulti. Po intensyvaus bendravimo gali norėtis tylos, o ilgai buvus vienam – nuoširdaus pokalbio.
Todėl nėra vieno visiems tinkamo poilsio būdo. Tai, kas vienam padeda atsigauti, kitam gali būti dar vienas krūvis. Kartais žmogui labiausiai reikia tiesiog nieko neveikti.
Ar visas laisvas laikas iš tiesų mūsų?
Yra dar viena svarbi aplinkybė: ar galime patys spręsti, ką veikti laisvu laiku?
Įsivaizduokime du žmones, kurie turi po valandą laisvo laiko. Vienas gali ją praleisti taip, kaip pats nori. Kito laikas nuolat pertraukiamas prašymų, skambučių ar netikėtų pareigų. Nors abu turi tiek pat laisvo laiko, jų galimybės iš tiesų pailsėti labai skiriasi.
Tyrimai rodo, kad žmonės, galintys patys spręsti, kaip praleisti laisvalaikį, paprastai geriau pailsi po darbo.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurie nuolat rūpinasi kitais. Net ir turėdami laisvo laiko, jie dažnai negali visiškai atsipalaiduoti, nes turi būti pasirengę bet kada atsiliepti į artimųjų poreikius.
Kartais didžiausią atgaivą suteikia visai paprastas dalykas – galimybė ramiai išgerti arbatos, žinant, kad bent trumpam niekas nereikalaus mūsų dėmesio. Nebijokime pasakyti artimiesiems, kada mums reikia ramybės, paprašyti jų pagalbos ar susitarti dėl kasdienių pareigų pasidalijimo.
Jėzaus kvietimas pailsėti
Evangelijoje pagal Morkų pasakojama, kaip apaštalai grįžo pas Jėzų po tarnystės ir papasakojo Jam visa, ką buvo nuveikę. Žmonės nuolat ateidavo ir išeidavo, todėl mokiniai net neturėjo kada pavalgyti.
Jėzus jiems tarė:
„Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite.“ (Morkaus 6, 31)
Nors mokiniai buvo užsiėmę geru ir prasmingu darbu, Jėzus pats pasiūlė jiems pasitraukti nuo minios ir pailsėti.
Knygoje „Marijos Sūnaus gyvenimas“ Elena Vait plačiau aprašo šį įvykį. Ji pasakoja, kad mokiniai buvo pavargę fiziškai ir protiškai, o per pirmąją misijų kelionę patyrė ir sunkumų, ir nesėkmių. Jėzus norėjo, kad mokiniai pailsėtų, pasidalytų savo patirtimi ir gautų Jo pamokymų, reikalingų tolesnei tarnystei. Bendrystė su Jėzumi turėjo sustiprinti jų tikėjimą, suteikti naujų jėgų ir drąsos.
Jėzus žinojo, kokia svarbi mokinių tarnystė, tačiau nepamiršo ir jų žmogiškųjų poreikių.
Ar mūsų dienoje lieka vietos atokvėpiui?
Ne kiekvienas gali lengvai pakeisti savo dienotvarkę. Kai kurių žmonių pareigos tęsiasi nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, o rūpinantis vaikais ar sergančiais artimaisiais laisvo laiko kartais beveik nelieka.
Todėl patarimą „tiesiog skirkite daugiau laiko sau“ ne visiems lengva įgyvendinti.
Vis dėlto verta pastebėti, kas kasdienybėje labiausiai išsekina ir kas bent šiek tiek padeda atgauti jėgas. Vienam tai bus trumpas pasivaikščiojimas, kitam – kelios minutės tylos, malda, muzika ar ramus pokalbis.
Moksliniai tyrimai rodo, kad net trumpos pertraukos gali sumažinti jaučiamą nuovargį ir šiek tiek padidinti energingumą.
Linkiu jums ne tik laisvo laiko, bet ir tikro, jėgas grąžinančio poilsio.
Šaltiniai:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18457495
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/job.672
https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0272460
Tinkamais keliais…
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Tu Viešpatie leidi be rūpesčio ilsėtis…
Kodėl organizmui svarbus reguliarus miego ritmas?
Vieną vakarą einame miegoti dešimtą, kitą – gerokai po vidurnakčio. Kartais keliamės anksti, o kartais leidžiame sau pamiegoti iki vėlyvo ryto. Ar mūsų organizmui svarbu, kada miegame, jeigu išmiegame pakankamai valandų?
Mūsų organizmas turi vidinį laikrodį
Žmogaus organizmas turi vidinį biologinį laikrodį, kuris reguliuoja daugelį fiziologinių procesų maždaug 24 valandų ritmu. Šis ritmas vadinamas cirkadiniu. Jis padeda reguliuoti ne tik mūsų miegą ir budrumą, bet ir kūno temperatūros svyravimus, hormonų išsiskyrimą bei medžiagų apykaitos procesus.
Vienas svarbiausių signalų, padedančių reguliuoti biologinį laikrodį, yra šviesa.
Ryte ir dieną šviesa padeda organizmui palaikyti budrumą. Artėjant vakarui ir mažėjant šviesos, organizmas pradeda ruoštis poilsiui. Tamsoje paprastai padidėja melatonino – hormono, padedančio reguliuoti miego ir budrumo ritmą, – išsiskyrimas.
Taigi žmogaus organizmas natūraliai prisitaikęs prie dienos ir nakties kaitos: šviesusis paros metas skirtas aktyvumui, o tamsusis – poilsiui.
Kas nutinka, kai gyvename ne pagal šį ritmą?
Šiandien galime dirbti, mokytis, pramogauti ar žiūrėti į ekranus gerokai po saulėlydžio. Dirbtinė šviesa leidžia pratęsti dieną, tačiau mūsų biologinis laikrodis vis tiek reaguoja į šviesos ir tamsos signalus.
Jeigu vakarais ilgai būname ryškioje šviesoje, biologinis laikrodis gali pasislinkti, todėl natūralus mieguistumas atsiranda vėliau. Vėlai užmigę neretai norime ir vėliau atsikelti. Taip mūsų dienos ritmas gali vis labiau tolti nuo natūralios šviesos ir tamsos kaitos.
Kai miegoti einame ir keliamės vis kitu laiku, organizmui tenka nuolat prisitaikyti prie besikeičiančio režimo.
Tyrimai rodo, kad nereguliarus miego ritmas siejamas su prastesniais sveikatos rodikliais. Dideliame Jungtinės Karalystės gyventojų tyrime nustatyta, kad žmonės, kurių miego ritmas buvo pastovesnis, turėjo mažesnę mirtingumo riziką net ir atsižvelgus į miego trukmę bei kitus veiksnius.
Tai nereiškia, kad vien miego režimas lemia mūsų sveikatą. Tačiau tyrimas primena, jog miego reguliarumas yra svarbi sveiko gyvenimo būdo dalis.
Miegas – organizmo atsinaujinimo metas
Miego metu vyksta svarbūs organizmo atsikūrimo ir reguliavimo procesai. Miegas padeda įtvirtinti naują informaciją atmintyje, palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir emocinę pusiausvyrą. Todėl pakankamas ir kokybiškas poilsis svarbus ne tik mūsų savijautai kitą dieną, bet ir ilgalaikei sveikatai.
Dar XIX amžiuje krikščionių rašytoja Elena Vait savo darbuose daug dėmesio skyrė sveikos gyvensenos principams, tarp jų – tinkamam poilsiui. Knygoje „Ugdymas“ ji pabrėžė reguliaraus ir pakankamo miego svarbą.
Kaip padėti savo biologiniam laikrodžiui?
Nebūtina iš karto pakeisti viso gyvenimo ritmo. Galima pradėti nuo kelių paprastų pasirinkimų.
- Laikykitės kuo pastovesnio miego režimo. Stenkitės kasdien eiti miegoti ir keltis panašiu metu.
- Dieną kuo daugiau būkite natūralioje šviesoje. Ypač naudinga ryte pabūti dienos šviesoje – ji padeda suderinti biologinį laikrodį su aplinkos dienos ir nakties ritmu.
- Vakarais leiskite organizmui nurimti. Mažinkite ryškų apšvietimą, ribokite laiką prie ekranų ir stenkitės neperkelti intensyvios veiklos į vėlyvą vakarą.
- Venkite gausios vakarienės prieš pat miegą. Tai gali apsunkinti virškinimą ir trikdyti nakties poilsį.
- Skirkite miegui pakankamai laiko. Reguliarumas svarbus, tačiau jis nepakeičia organizmui reikalingos miego trukmės.
Ne visiems pavyksta laikytis pastovaus miego režimo. Vieniems tenka dirbti pamainomis, kitiems rūpintis mažais vaikais ar sergančiais artimaisiais. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis verta ieškoti galimybių suteikti savo dienai daugiau pastovumo.
Gyvenimo ritmas, kuris padeda sveikatai
Gamtoje diena keičia naktį, aktyvumas – poilsį. Prie šios kaitos prisitaikęs ir mūsų organizmas.
Ar mūsų kasdieniai įpročiai padeda palaikyti natūralų organizmo ritmą, ar verčia jį nuolat taikytis prie mūsų pasirinkimų?
Šaltiniai:
- Miego reguliarumo svarba sveikatai, saugumui ir darbingumui. Mokslininkų ekspertų rekomendacijos, 2023 m.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37684151/ - Miego reguliarumo ir mirtingumo rizikos sąsajos. Didelės apimties stebimasis tyrimas, 2023 m.
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10782501/
Praeis…
„VIEŠPATS pakelia gyvenimo palaužtuosius.“ (Biblija, Psalmė 146, 8)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“