Alergija ar maisto netoleravimas? Kodėl tyrimai kartais nieko nerodo, o savijauta – bloga

Šiandien vis daugiau žmonių pastebi, kad tam tikras maistas ar aplinkos veiksniai sukelia nemalonių pojūčių – pilvo pūtimą, nuovargį, galvos skausmą, odos bėrimus, slogą, akių niežulį ar net kosulį. Tačiau atlikus kraujo ar alergijos tyrimus dažnai pasakoma: „Alergijos nerasta“. Kyla klausimas – tai iš kur tie simptomai?

Taip yra todėl, kad egzistuoja ne viena, o kelios skirtingos organizmo reakcijos į maistą ar aplinką. Viena iš jų – tikra alergija, kita – maisto netoleravimas ar jautrumas. Tai nėra tas pats, tačiau abi būklės gali stipriai paveikti savijautą.

Kas yra alergija?

Alergija – tai imuninės sistemos reakcija į medžiagą, kuri pati savaime nėra pavojinga (žiedadulkes, riešutus, pieno baltymus ir kt.). Imuninė sistema sukuria specifinius IgE antikūnus, kurie prisitvirtina prie imuninių ląstelių odoje, akyse, nosyje ar plaučiuose. Kai tas pats alergenas vėl patenka į organizmą, šios ląstelės išskiria histaminą – atsiranda čiaudulys, niežulys, ašarojimas, bėrimai, patinimai, o retais atvejais – ir dusulys ar anafilaksija.

Alergijos simptomai dažniausiai pasireiškia greitai – per kelias minutes ar valandą. Alergijas tiria alergologai, o diagnozei patvirtinti atliekamas odos dūrio testas (prick testas) arba IgE antikūnų tyrimas kraujyje.

Kas yra maisto netoleravimas?

Maisto netoleravimas – tai reakcija, kuri nebūtinai susijusi su imunine sistema. Ją gali sukelti:

  • fermentų trūkumas (pvz., laktozės netoleravimas),
  • mikrobiotos disbalansas arba dirglus žarnynas,
  • lėtinis uždegimas ir padidėjęs žarnyno pralaidumas,
  • histamino perteklius maiste.

Simptomai atsiranda lėčiau – po kelių valandų ar net kitą dieną. Tai gali būti pilvo pūtimas, viduriavimas ar užkietėjimas, nuovargis, migrena, sąnarių maudimas, odos bėrimai ar „smegenų rūkas“. Tai nepavojinga gyvybei, bet gali labai pabloginti gyvenimo kokybę. Ir svarbiausia – tokio tipo reakcijos dažnai nesimato alergijos tyrimuose.

Kaip atskirti: alergija ar netoleravimas?

  • Alergija – greita, aiški, patvirtinama tyrimais.
  • Netoleravimas – lėtas, priklauso nuo suvalgyto kiekio, tyrimuose dažnai nematomas.

Eliminacinė dieta – patikimiausias būdas tai išsiaiškinti

Jei įtariama, kad kažkuris maistas sukelia simptomus, galima taikyti eliminacinę dietą:

  • Pašalinti įtartinus produktus 2–6 savaitėms.
  • Jei savijauta pagerėja – pradėti grąžinti produktus po vieną.
  • Stebėti 3–4 dienas, ar pasireiškia reakcija (virškinimas, oda, energija, nuotaika ir kt.).

Reakcijos gali atsirasti po kelių valandų, kitą dieną arba net po 2–3 parų, todėl svarbu testuoti tik po vieną produktą vienu metu.

O kaip dėl IgG testų?

Kai kurios laboratorijos siūlo maisto jautrumo (IgG) tyrimus. Jie nerodo alergijos ir nepatvirtina, kad produktas būtinai netinka. Padidėjęs IgG niekada nereiškia automatiškai „blogo“ produkto. Kartais tai tik ženklas, kad organizmas dažnai susiduria su tuo maistu. Tačiau jei žarnyno barjeras pažeistas ar imunitetas dirba per aktyviai, reakcija į net ir visai tinkamą maistą gali būti stipresnė. Todėl svarbu ne vien skaičius tyrime, o reali organizmo reakcija, stebint maistą išėmus ir vėl įvedus. IgG rodo tik tai, kad imuninė sistema susidūrė su tam tikru maisto baltymu – tai gali būti visiškai normali organizmo reakcija, ypač jei produktas dažnai valgomas.

Kam tai gali padėti?
Jei žmogus jaučiasi blogai, bet nežino nuo ko pradėti eliminacinę dietą, IgG testas gali padėti išsirinkti produktus, kuriuos verta pirmiausia išbandyti išimant. Tačiau galutinį atsakymą vis tiek duoda ne testas, o kūno reakcija, kai produktas pašalinamas ir vėl įvedamas.

Kodėl tai aktualu autoimuninių ligų atveju?

Sergant autoimuninėmis ligomis dažniausiai problema nėra alergija. Dažniau tai susiję su padidėjusiu žarnyno pralaidumu, imuninės sistemos hiperaktyvumu ir mikrobiotos sutrikimais. Todėl daugeliui padeda ne antihistamininiai vaistai, o priešuždegiminė, eliminacinė mityba.

Pabaigai

Alergija ir maisto netoleravimas – tai skirtingos būklės, bet abi gali trikdyti gyvenimą. Ne visada kraujo tyrimai paaiškina, kodėl žmogus jaučiasi blogai – kartais tik stebint savo savijautą galima suprasti, kuris maistas tinka, o kuris – ne. Todėl verta neskubėti, įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus ir su atsakomybe rūpintis tuo, kas mums patikėta.

„Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“
(Filipiečiams 4, 6–7)

Rekomenduojami šaltiniai:

Raudonųjų lęšių bandelės / paplotėliai

Ingredientai:

  • 3 stiklinės sausų raudonųjų lęšių
    (mirkyti 12 val., perskalauti, tada daiginti 12 val. ir dar kartą perskalauti)
  • 1,5 stiklinės vandens (prireikus – truputį daugiau ar mažiau)
  • 1,5 a. š. Himalajų druskos (pagal skonį)
  • 2 a. š. svogūnų granulių
  • 2 a. š. česnakų granulių
  • 1–2 skiltelės šviežio česnako
  • 1 stiklinė maltų linų sėmenų

Gaminimo eiga:

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C.
  2. Smulkintuve sutrinkite nusunktus lęšius kartu su:
    • vandeniu,
    • druska,
    • svogūnų ir česnakų granulėmis,
    • šviežiu česnaku.
      Plakite apie 2 minutes iki vientisos konsistencijos, esant poreikiui nubraukdami masę nuo sienelių.
  1. Įmaišykite maltus linų sėmenis. Masė turi būti tiršta, bet minkšta – per daug nepridėkite sėmenų, kad bandelės nebūtų kietos.
  2. Šaukštu formuokite paplotėlius ar bandeles ant kepimo popieriaus arba silikoninio kilimėlio.
  3. Kepkite 200 °C temperatūroje:
  1. 15 minučių,
  2. apsukite skardą ir kepkite dar 15 minučių.
    Iš viso – apie 30 min.

Rezultatas:

  • Paviršius traškus, vidus – minkštesnis, bet vėsdami sukietėja.
  • Atvėsę bandelės būna sausokos ir reikalauja ilgo, kruopštaus sukramtymo, gerai suvilgant seilėmis ar valgant su sultingu patiekalu.
  • Iš šio kiekio gaunasi apie 26 bandelės (~1,5 skardos).

Laikymas:

  • Šaldytuve – iki savaitės (uždengtame, bet kvėpuojančiame inde).
  • Galima šaldyti.

Patiekimas:
Skanu su avokadu, daržovių troškiniu, salotomis ar kitais sultingais patiekalais. Patogios kelionei ar sotus užkandis.

Maistinė vertė (1 bandelės)

  • ~99 kcal
  • Baltymai – ~6,5 g (26 % energijos)
  • Angliavandeniai – ~14,4 g (58 %)
  • Riebalai – ~1,9 g (17 %)

Bandelės yra sočios, daug baltymų, mažai riebalų. Tinka kaip pagrindas prie sultingų patiekalų ar užkandžiui.

Vitaminas B₁₂ – mažas, bet gyvybiškai svarbus

Vitaminas B₁₂ dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, nervų sistemos veikloje ir DNR sintezėje.
Jo trūkumas gali sukelti nuovargį, galūnių dilgčiojimą, atminties pablogėjimą ar mažakraujystę.

Papildai ypač svarbūs:

  • žmonėms, nevartojantiems gyvūninių produktų (vegetarams, veganams);
  • vyresnio amžiaus žmonėms, nes su amžiumi silpsta B₁₂ įsisavinimas;
  • turintiems virškinimo sutrikimų ar po skrandžio operacijų;
  • vartojantiems metforminą ar rūgštingumą mažinančius vaistus.

Skirtingos vitamino B₁₂ formos

  • Cianokobalaminas – stabili, saugi forma. Gerai išsilaiko, todėl dažnai naudojama tablečių, kapsulių gamyboje ir maisto produktų praturtinimui vitaminu B₁₂.
  • Metilkobalaminas – aktyvi forma, kurią organizmas gali iškart panaudoti. Jautresnė šviesai ir temperatūrai, todėl svarbi tamsi, sandari pakuotė.
  • Adenozilkobalaminas – aktyvi forma, veikianti ląstelių mitochondrijose (energijos gamybos procesuose). Dažniau brangesnis, mažiau paplitęs.
  • Hidroksokobalaminas – natūrali bakterijų forma, gana stabili; iš jos organizmas lengvai pasigamina aktyviąsias formas. Dažniau vartojama injekcijoms.

Geriausiai pasisavinamas purškiamas arba po liežuviu tirpstantis vitaminas B₁₂, nes patenka į kraują per burnos gleivinę, apeidamas virškinimo sistemą.


Kaip gaminami B₁₂ papildai

Nors daugelis mano, kad B₁₂ papildai yra „sintetiniai“, iš tiesų jie gaminami biologiniu būdu:

  • Vitaminą B₁₂ gamina specialios bakterijos – nei augalai, nei gyvūnai jo nesintetina.
  • Šios bakterijos auginamos sterilioje maistinėje terpėje laboratorijoje, kur natūraliai išskiria B₁₂.
  • Vėliau vitaminas išgryninamas ir stabilizuojamas, priklausomai nuo norimos formos (ciano-, metil-, adenozil- ar hidroksokobalaminas).

Tai reiškia, kad vitaminas B₁₂ yra natūralios bakterinės kilmės, o laboratorijoje tik išvalomas ir paruošiamas vartojimui.


Kaip teisingai vartoti purškiamą B₁₂

  • Purkškite tiesiai į burną – po liežuviu arba į žando vidų.
  • Palaikykite 20–30 sekundžių prieš nuryjant, kad vitaminas įsigertų per gleivinę.
  • Laikykite tamsioje, vėsioje vietoje, toliau nuo tiesioginės saulės.
  • Profilaktiškai galima vartoti 250–500 µg per dieną arba 1000 µg kelis kartus per savaitę, priklausomai nuo poreikio ir kraujo tyrimų.

Apibendrinimas

Vitaminas B₁₂ – tai natūralus bakterijų gaminamas junginys, būtinas energijai, kraujodarai ir nervų sistemai.
Nors papildai gaminami laboratorijoje, jų šaltinis yra biologinis, o ne cheminis.
Reguliarus vartojimas padeda palaikyti energiją, gerą savijautą ir aiškų protą – ypač tiems, kurie maitinasi augaliniu maistu ar turi virškinimo sistemos jautrumų.


Šaltiniai:

Natūralūs būdai padėti organizmui kovoti su gripu

Kiekvieną sezonų kaitą dažnai lydi peršalimo ligos, virusinės infekcijos ir gripas.
Laimei, yra paprastų, natūralių priemonių, kurios gali padėti organizmui lengviau kovoti su liga ir greičiau pasveikti.


Karščiavimas – pagalbininkas, o ne priešas

Vienas iš dažniausių gripo simptomų – pakilusi kūno temperatūra. Tai ženklas, kad imuninė sistema aktyviai kovoja su infekcija. Pakilus temperatūrai suaktyvėja imuninės ląstelės, gaminasi antikūnai – baltymai, padedantys naikinti virusus ir slopinti jų dauginimąsi.


Natūralūs būdai padėti kūnui atvėsti

Kai karščiuojate, svarbu ne numušti temperatūrą, o padėti kūnui ją reguliuoti švelniai.

1️⃣ Lengvi vėsinantys kompresai.
Uždėkite drungnus (ne šaltus!) kompresus ant kaktos, sprando, pažastų ar kirkšnių. Galima naudoti medžiagą, suvilgytą vandenyje su trupučiu acto ar citrinos sulčių (1 šaukštas 1 litrui vandens – rūgštis pagerina vėsinimo poveikį ir gaivina odą).

2️⃣ Drungnas kūno aptrynimas.
Rankšluosčiu ar kempinėle švelniai aptrinkite visą kūną 33–35 °C vandeniu, pradedant nuo kojų link širdies. Po to neuždengkite žmogaus storai – tik lengvu užklotu, kad šiluma galėtų išeiti.

3️⃣ Gausus skysčių vartojimas.
Karščiuojant kūnas netenka daug vandens per odą ir kvėpavimą. Gerkite dažnai – po kelis gurkšnius šilto vandens, žolelių arbatos ar praskiestų šviežių sulčių. Tinka arbata su avietėmis, liepžiedžiais, juodųjų serbentų lapais.

4️⃣ Vėsesnis oras kambaryje.
Kambarys turi būti vėdinamas, oro temperatūra apie 20–22 °C. Per karštas kambarys trukdo kūnui išskirti šilumą ir dar labiau kelia temperatūrą.

5️⃣ Poilsis ir ramybė.
Organizmas karščiuodamas dirba sunkų darbą – sunaudoja daug energijos imuninei sistemai. Todėl svarbu tiesiog ilsėtis, miegoti, vengti streso.


Kada vis dėlto reikia vaistų

Temperatūros iki 38,5–39 °C dažniausiai nereikia mažinti, jei žmogaus būklė stabili ir jis pakelia karštį be išsekimo. Vaistai reikalingi ne tam, kad „numuštų“ ligą, o kad apsaugotų nuo perkaitimo ar išsekimo.

Jei mažiems vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ar silpnesniems pacientams (jų termoreguliacija trapesnė) temperatūra viršija 39 °C ir išlieka aukšta ilgiau nei 1–2 valandas, nors taikomos natūralios priemonės (kompresai, aptrynimas, vėsus kambarys, pakankamai skysčių) – tuomet verta duoti karščiavimą mažinantį vaistą.

Jei žmogaus – tiek suaugusio, tiek vaiko – savijauta vidutinė, be išsekimo ar pavojingų simptomų: prakaituoja, kvėpuoja ramiai ir geria skysčius, galima dar leisti organizmui pačiam kovoti net iki 39,5 °C, stebint būklę kas 30–60 minučių.

Vaistai būtini, jei:

  • temperatūra kyla virš 39,5 °C ir neslūgsta,
  • žmogus smarkiai silpsta, negali gerti ar krenta sąmonė,
  • vaikas dreba, vangus, sunkiai kvėpuoja ar atsiranda traukulių,
  • karščiavimas nesumažėja 3 dienas ar ilgiau.

Skysčiai – būtini kiekvieną dieną

Vienas svarbiausių dalykų sergant gripu – gerti pakankamai skysčių. Tai padeda išvengti dehidratacijos, mažina karščiavimą ir padeda organizmui išskirti toksinus. Net ir lengvas skysčių trūkumas apsunkina sveikimo procesą, todėl gėrimas yra viena svarbiausių pagalbos priemonių.

Naudingiausi yra šiltos žolelių arbatos, šiltas vanduo su citrina, šviežios sultys su minkštimu (pvz., apelsinų, obuolių, spanguolių, juodųjų serbentų). Sultis geriausia gerti pašildytas iki kūno temperatūros, kad organizmas neeikvotų energijos jų šildymui. Kad išliktų vitaminai, jų nereikėtų kaitinti virš 50 °C.


Natūralūs imuniteto stiprintojai

Kai kurios gamtos dovanos padeda stiprinti organizmo atsparumą infekcijoms:

Česnakas – turi medžiagų, veikiančių prieš bakterijas ir grybus, taip pat skatina imuninės sistemos aktyvumą.
Medus – pasižymi antibakterinėmis savybėmis, ramina ir drėkina gerklę, mažina sudirginimą, ramina kosulį. Jo nereikėtų dėti į karštą vandenį, kad neprarastų vertingų savybių.
Juodieji serbentai, spanguolės, mėlynės – puikus vitamino C ir antioksidantų šaltinis, padedantis greičiau atsistatyti po ligos.


Natūralus sirupas nuo kosulio

Lengvam kosuliui galite pasigaminti paprastą sirupą:
Smulkiai supjaustykite svogūną ir česnaką, dėkite į stiklinį indą sluoksniais, kiekvieną sluoksnį aptepkite medumi. Palikite šiltai 2–3 valandoms, kol išsiskirs sultys.

Gautą sirupą duokite po 1 arbatinį šaukštelį vaikams arba 1 valgomąjį šaukštą suaugusiesiems 3–4 kartus per dieną.

(Pastaba: vaikams iki 1 metų medaus duoti negalima.)


Garai, kompresai ir šiluma

Garų inhaliacijos su šiltu vandeniu ir mėtų, čiobrelių ar ramunėlių užpilu gali palengvinti kvėpavimą, padėti atsikosėti. Vanduo neturi būti per karštas, kad nesukeltų nudegimų.

Šilumos kompresas ant kaklo (pvz., šiltas rankšluostis ar vilnonis šalikas) malšina diskomfortą gerklėje.
Šiltos pėdų vonelės su šaukštu sodos, garstyčių miltelių ar jūros druskos skatina kraujotaką ir padeda sušilti, ypač pirmosiomis ligos dienomis.


Kada kreiptis į gydytoją

Dauguma žmonių pasveiksta nuo gripo be komplikacijų, tačiau būtina kreiptis į gydytoją, jei:

  • temperatūra išlieka aukšta ilgiau nei 3 dienas;
  • pasunkėja kvėpavimas, atsiranda skausmas krūtinėje;
  • išryškėja pūlingos išskyros iš nosies ar gerklės;
  • serga kūdikis, senyvo amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantis žmogus.

Pabaigai

Gripas – rimta virusinė infekcija, tačiau mūsų organizmas turi didžiulį savireguliacijos potencialą. Padėkime jam poilsiu, šiluma, tinkamu skysčių kiekiu, subalansuota mityba ir natūraliomis priemonėmis. Taip sveikata grįš greičiau – be nereikalingų vaistų ir su daugiau pasitikėjimo savo kūnu.

Gali atverti mūsų žvilgsniui…

Šventasis Raštas –
tarytum valgis niekad neragautas.
Bet juo daugiau iš jo semies,
jauties jo ypatingo skonio traukiamas,
pagautas ir neapviltas, ir neapgautas,
paguostas, pakylėtas...
Ir vis grįžti prie jo ir sotinies dėkodamas.
Kasdien. Pasigėrėdamas. Iš lėto...

Šventasis Raštas – tai dieviškasis sielos maistas,
jis žmogiškos kalbos inde mums tikras vaistas.

2007 02 14
Romualda Adomaitytė-Chabarina

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM