Kas pasikeičia organizme žiemą

?? Kodėl ašaros šaltyje neužšąla?

?? Ar drebulys padeda sušilti?

?? Pasivaikščiojimai žiemą padeda išvengti peršalimo ligų?

✔ Prasidėjus žiemai ir atvėsus orams mūsų organizmas persitvarko. Viskas apgalvota iki smulkiausių detalių.

Žiemą organizmas pradeda eikvoti daugiau energijos, nes užtikrina ne tik standartines funkcijas, bet ir kūno temperatūrą palaiko, t. y. žiemą įjungiamas organizmo „centrinis šildymas” kūno šilumai palaikyti. Tai nuostabus Dievo sukurtas mechanizmas, neleidžiantis mums sušalti lauke. Visi šie procesai įjungiami automatiškai.

▫ AKYS

Kodėl šaltyje žmonių akys neužšąla?

1. Mūsų akyse nėra šalčiui jautrių nervų galūnėlių, todėl akimis šalčio nejaučiame taip, kaip, pavyzdžiui, rankomis ar nosimi.

2. Išorinis akies paviršius nuolat drėkinamas, bet tai nėra vien vanduo. Jame yra druskų, kurios neleidžia skysčiui užšalti.

3. Kai aplinkos temperatūra nukrenta, pradeda veikti organizmo termoreguliacinė sistema, kuri padidina kraujo pritekėjimą į akis ir neleidžia joms sušalti.

4. Didžioji akies dalis yra akiduobėje – kaukolės įduboje, o akies išorę visada galima uždengti voku.

▫ NOSIS

Žiemą pasigamina daugiau antikūnų, kurie padeda kovoti su įvairiomis šaltuoju metų laiku būdingomis infekcijomis.

Nosis – tai pagrindinis įėjimas orui. Jos užduotis – išvalyti orą nuo visų nešvarumų, šiukšlių ir mikrobų.

Lauke oro temperatūra gali būti -35°C, tačiau perėjęs 9 cm ilgio nosies landą, jis patenka į gerklas sušilęs iki +37°C. Štai kokį nepaprastą oro kondicionierių turime!

▫ TERMOREGULIACIJA

Kadangi žmogaus kūno temperatūra paprastai yra pastovi, o aplinkos temperatūra nuolat kinta, organizmas turi greitai keisti šildymo intensyvumą. Žmogaus termoreguliacijos sistemos centras yra pagumburyje.

Jei receptoriai signalizuoja apie atšalimą, pagumburis duoda nurodymą sutraukti poodines kraujagysles ir suaktyvinti skersaruožių raumenų susitraukimus: drebulys ir žąsies oda naudojami kaip šildančios procedūros.

Žąsies odos efektas (kai plaukai šiaušiasi) – tai Kūrėjo sukurtas apsauginis mechanizmas. Mat plaukai tokioje padėtyje sudaro šilumos skydą, sulaikantį šiltą orą prie kūno. Taip šaltas oras mažiau gali cirkuliuoti prie jautrios odos.

Drebulys – įspūdingas organizmo įgimtas apsaugos mechanizmas, skirtas apsisaugoti nuo šalčio. Drebulys – tai daugybė mažų raumenų susitraukimų, kurių dėka išsiskiria šiluma, kas padeda padidinti šilumos gamybą 5 kartus. Drebulys stebėtinai veiksmingai palaiko kūno temperatūrą, bent jau trumpą laiką. Nors pats savaime jis nekelia rimto pavojaus sveikatai, tačiau yra signalas, kad reikia sušilti.

Kraujagyslių susiaurėjimas kaitaliojasi su išsiplėtimu – tokie svyravimai apsaugo odą nuo stipraus šalčio ir užtikrina, nors ir ne pastovų, bet pakankamą deguonies tiekimą. Šis reiškinys paaiškina nosies ir rankų paraudimą šaltyje.

Kai tik atsiduriame lauke, galūnių aprūpinimas krauju persiskirsto. Tai sumanus mechanizmas, leidžiantis perskirstyti šilumą, siekiant apsaugoti smegenis ir vidaus organus. Štai kodėl pirmiausia nušąla ausys, rankų ir kojų pirštai.

▫ HORMONAI

Žiemą organizmas gamina daugiau melatonino – hormono, atsakingo už paros laiko atpažinimą ir miegą. Todėl lengviau užmigti, greičiau atsinaujina ląstelės, sulėtėja senėjimo procesai, normalizuojasi virškinimas.

Šaltyje intensyviai gaminasi serotoninas – laimės hormonas. Sustiprėja autonominė nervų sistema: jau po valandos pasivaikščiojimo esate atsparesni stresui. Sumažėja nervingumas ir atsiranda ramybė. Šaltas oras yra pusantro karto labiau prisotintas deguonies nei šiltas.

▫ PASIVAIKŠČIOJIMAI ŽIEMĄ

Žema temperatūra suaktyvina organizmo gynybines jėgas, suaktyvina kraujotaką ir stimuliuoja ląstelių biologinį aktyvumą. Todėl po pasivaikščiojimų žiemą oda tampa gaivi, lygi, elastinga ir įgauna rausvą atspalvį.

Pasivaikščiojimai ir ypač aktyvus žiemos sportas (slidinėjimas, čiuožimas ir kt.) suaktyvina kraujotaką ir palaiko raumenų tonusą, todėl gydytojai ypač rekomenduoja naudotis tuo sveikatai, grožiui ir ilgaamžiškumui palaikyti.

Taigi, šaltas oras padeda išvengti peršalimo ligų ir palaikyti imuninę sistemą.

❗Žmogaus kūnas yra sudėtingiausias ir unikaliausias organizmas pasaulyje, kas nurodo ir daug pasako apie jo Kūrėjo išmintį ?.

Paruošta pagal: bible-facts.org

Kaip atpažinti nušalimą ir kaip elgtis nušalus

Nušalimas – tai odos audinių pažeidimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Ilgalaikis šalčio poveikis pirmiausia išplečia kraujagysles, o vėliau jos siaurėja, todėl blogėja audinių mityba ir pasirodo pabalusios odos plotai. Nušalimai dažniausiai atsiranda ant veido, nosies, rankų, kojų pirštų, šlaunų esant šaltam, drėgnam, vėjuotam orui. Pirmiausiai ima šalti galūnės: rankų ir kojų pirštai, nes jie blogiau nei kiti organai aprūpinami krauju. Taip pat sušalus gali išsivystyti ir hipotermija – bendras kūno atšalimas, kai žmogaus kūno temperatūra nukrenta 1–2 laipsnių C žemiau normalios kūno temperatūros, atsiranda drebulys, kalbos, judesių, koordinacijos sutrikimai, suretėja pulsas ir kt.

?? Pagrindinės nušalimo PRIEŽASTYS dažniausiai būna:

▫Netinkama apranga, ankšti drabužiai ir/ar avalynė.

▫Maža kūno masė (mažas poodinis riebalinis sluoksnis), skysčių netekimas.

▫Kai kurios ligos: daug greičiau sušąla, žmonės sergantys diabetu ar širdies, kraujagyslių ligomis.

▫Pažeista, sausa, jautri oda (dermatitas).

▫Kontaktas su šaltu paviršiumi (pasėdėjus ant sniego, ledo, metalo).

▫Nejudrumas tam tikrą laiką lauke.

Nušalimo požymiai gali būti paviršiniai – oda tampa pabalusi, minkšta, dilgčioja, sumažėja jautrumas. Taip pat nušalimai gali būti ir giluminiai – oda tampa sustingusi, kieta, balta, nejautri nušalusiose vietose, skausminga, atsiranda patinimas, pūslės. Jeigu nušalimas nepažeidė kraujagyslių, audinius įmanoma atkūrti, bet jeigu paveiktos kraujagyslės, žala yra daug rimtesnė, gali atsirasti gangrena, dėl kurios dažniausiai pažeistas kūno dalis tenka amputuoti (pašalinti).

?? PIRMOJI PAGALBA nušalus:

▫Jei įtariamas nušalimas, nedelsdami eikite į šiltą patalpą.

▫Nusiimkite papuošalus, nusirenkite įšalusius drabužius ir apsiklokite šiltu apklotu.

▫Pamerkite nušalusią kūno dalį į kambario temperatūros vandenį, palaipsniui vandenį keiskite šiltesniu, keldami jo temperatūrą iki kūno temperatūros. Palaikę vonelėje, odą švelniai nusausinkite.

▫Gerkite karštą arbatą ar vandenį.

▫Nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu, sutvarstytą galūnę laikykite pakeltą – tai palengvina skausmą.

▫Jeigu pastebite, kad nušalimas yra giluminis, nedelsdami vykite į gydymo įstaigą.

❗ATMINKITE:

▫Negalima šildyti galūnių karštoje vonioje, prie krosnelės arba arti laužo, nes audiniams netolygiai atšylant ir spazmuojant kraujagyslėms gali susidaryti trombai, dėl to audinių apmirimas pagilėja.

▫Negalima nušalusios vietos trinti sniegu.

▫Negalima nušalusios kūno dalies masažuoti.

▫Negalima kišti galūnių prie atviros liepsnos – galite nusideginti.

▫Skausmas, niežėjimas, deginimas (lyg badytų adatėlėmis) nušalusioje vietoje –atsigaunančios kraujotakos požymiai.

Apsisaugoti nuo šalčio yra paprasta: esant dideliam šalčiui reikia vengti ilgai būti lauke, stengtis visada judėti, nestovėti vietoje. Svarbiausia yra tinkama apranga – šilti, laisvi, neaptempti rūbai, judesių nevaržantys. Gerai, kai viršutiniai drabužiai yra neperpučiami vėjo. Svarbu patogi, neperšlampama, laisva avalynė. Būtina kepurė, šalikas, geriausia kumštinės pirštinės. Jeigu drabužiai sušlapo, kuo greičiau juos pakeiskite sausais. Per šalčius rekomenduojama valgyti kaloringesnį maistą, gerti daugiau skysčių, geriausia šiltų – taip palaikoma kūno temperatūra. Reikėtų vengti alkoholio, kofeino, cigarečių.

Saugokite save ir artimuosius, būkite SVEIKI ?

Šaltinis: https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/kaip-atpazinti-nusalima-ir-kaip-elgtis-nusalus

VAIKAMS: PLONAS LEDAS

Pagaliau atėjo tikra žiema, – galvojo lapiukas Pūkis. – Dabar sniego daug ir upelio vanduo užšąlo. Rytoj bėgsiu pačiuožinėti.

Sekančią dieną Pūkis nubėgo pas savo draugą berniuką Tadą. Vaikai, pasiėmę pačiūžas, nuskubėjo prie upelio. Pasiekę jį, jie susėdo tiesiog ant sniego ir ėmė mautis pačiūžas. Čia prie jų priėjo gydytojas Aloyzas.

– Laba diena, draugai! Nusprendėte išbandyti ledą?

– Aha! – atsakė Pūkis. – Žiūrėkite, Aloyzai, ką aš jums parodysiu.

– Palauk, – daktaras sustabdė Pūkį. – Dabar pavojinga eiti ant ledo.

– Aloyzai, ledas jau tvirtas. Norite, išbandysiu, – Pasakė Tadas ir jau ruošėsi lipti ant ledo.

– Ne, Tadai, jokiu būdu to nedaryk! Praėjusiais metais turėjau tokį pacientą, kuris taip pat norėjo patikrinti ledo tvirtumą.

– Pacientą? – paklausė Pūkis. – Jis ką, susitrenkė galvą į ledą?

– Tarp kitko, būtent taip galite gauti smegenų sukrėtimą. Tačiau tas berniukas prasmego po ledu.

– Kaip prasmego? – nustebo Tadas.

– O štai kaip: šokinėjo – šokinėjo ant ledo, o ledas buvo dar plonas ir įlūžo. Gerai, kad šalia buvo suaugusieji ir laiku jį ištraukė. Po to visą mėnesį sirgo plaučių uždegimu.

– Oi, Aloyzai, kaip laiku jūs čia atsiradote! – pasakė Tadas. – Bet taip norisi čiuožinėti.

– Susirinkime rytoj iš ryto kieme ir padarykim čiuožyklą, – pasiūlė gydytojas!

– Puiku! Dar draugų rytoj pasikviesim ir turėsim savo čiuožyklą, – apsidžiaugė vaikai.

Kitą dieną, draugiškos komandos pastangomis, čiuožykla buvo padaryta ir Pūkis su Tadu galėjo čiuožinėti, nerizikuodami savo sveikata.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/tonkij-lyod/

Veikėjų vardai pakeisti.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM