ŠPINATAI – maistas akims

✅ Špinatai – stiprina akies raumenis, saugo tinklainę.

Jūrininkas Popajus, seno animacinio filmuko herojus, stipriu tapdavo dėka špinatų. Laboratoriniai ir klinikiniai tyrimai šiandien patvirtina, kad jis buvo visiškai teisus, pasirinkdamas šį produktą kaip jėgos šaltinį. Tiriant špinatų savybes buvo nustatyti ir kiti jų privalumai, o būtent apsaugoti akies tinklainę, stiprinti regėjimą.

?Akies tinklainės susirgimai: Masačiusetso akių ir ausų klinikoje ir Harvardo universitete (JAV) atlikti tyrimai parodė, kad 55 – 80 metų amžiaus žmonės, kurie vartojo špinatus žymiai rečiau turi regėjimo sutrikimų susijusių su akies raumenų nusilpimu.

Tie kas nori turėti gerą regėjimą, ypač vyresni nei 50 metų, turėtų reguliariai vartoti špinatus.

Špinatai turi daug liuteino ir zeaksantino – karotinoidų, kurie saugo nuo regėjimo sutrikimų dėl geltonosios dėmės, labiausiai pažeidžiamos tinklainės dalies, degeneracijos. O tai yra labiausiai paplitusi pagyvenusių žmonių aklumo priežastis. Šioje srityje špinatai efektyvesni net už morkas.

?Anemija: Špinatai turi daug geležies, santykinai net daugiau nei mėsa. Nors augaliniuose produktuose esančią geležį organizmas įsisavina sunkiau, tačiau jau pačiuose špinatuose esantis vitaminas C labai pagerina šio mineralo įsisavinimą. Šviežių špinatų sultys labai rekomenduojamos sergant anemija.

?Aukštas cholesterolio lygis: Eksperimentai su gyvūnais rodo, kad špinatuose esantys baltymai stabdo cholesterolio ir tulžies rūgščių įsiurbimą todėl reguliarus jų vartojimas mažina cholesterolio lygį kraujyje.

?Nėštumas: Špinatuose esanti folinė rūgštis padeda apsaugoti vaisių nuo kai kurių ydų. Ši, o taip pat ir priešaneminė špinatų savybės daro jį tiesiog idealiu žalumynu nėščių moterų racione.

?Fizinis aktyvumas ir augimas: Kadangi špinatuose gausu vitaminų ir mineralų, jie yra puikus fiziškai aktyvių žmonių, pvz. sportininkų, paauglių jų aktyvaus augimo periodu, pasirinkimas.

Vartoti špinatus galite šviežius, kaip salotas. Juos galite užšaldyti ilgesniam išsaugojimui. Taip prarandama dalis vitamino C, tačiau galite mėgautis špinatais ištisus metus.

Jeigu norit paruošti juos termiškai apdorojant geriausia bus virti ant garų. Taip išsaugosite didžiąją dalį vitaminų ir mineralų. Taip pat galite spausti iš špinatų šviežias sultis ir gerti po pusę stiklinės prieš pietus ir vakarienę.

?SAVYBĖS:

Špinatai – vieni iš maistingiausių žinomų žaliųjų lapinių daržovių, nors 100 gramų jų turi tik 22 kalorijas. Baltymų, lyginant su kitomis žaliomis daržovėmis gana daug (2,86%), mažai angliavandenių (0,8%) ir riebalų (0,35%).
Ypatinga špinatų maistinė vertė paaiškinama tuo, kad juose gausu vitaminų ir mineralų. Pavyzdžiui, 100 gramų špinatų yra:

??Vitamino A – (672 μg RE) 2/3 paros normos (RPN* – 1000 μg RE)

??Folio rūgšties – (194 μg) beveik pilna dienos norma (RPN – 200 μg)

??Vitamino C – ( 28,1 mg) 1/3 dienos normos (RPN – 80 Mg)

??Magnio – (79 mg) beveik 1/4 dienos normos (RPN – 375 mg)

??Geležies – (2,71 mg) 1/5 dienos normos (RPN – 14 mg)

??Kalio – (558 mg) daugiau nei 1/4 dienos normos (RPN – 2000 mg)

(*RPN – Rekomenduojama paros norma)


Paruošta pagal: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Gyvybės JĖGA


? Kokia didžiulę jėgą DIEVAS paslėpė sėkloje!!!


Pasėjusi žemėje išmirkytas saulėgrąžas, jas prislėgiau kitu indeliu su 1 kg akmenų ir pastačiau šiltoje vietoje. Po kelių dienų su sūnumi labai nustebome pamatę iškilusį indą su akmenimis. Sėklos pradėjo dygti – kokia JĖGA mažoje sėklytėje!


Ar ŽINOJOTE:

✅ Kad dygstant sėklai ar grūdui bioaktyvios medžiagos susikoncentruoja daiguose.

✅ Nustatyta, kad vitaminų kiekis padidėja 50–200 proc.

✅ Kinta sėklų cheminė sudėtis: pasyvios būklės buvusios vertingos medžiagos – vitaminai, makro- ir mikroelementai, fermentai, aminorūgštys – tampa biologiškai aktyvios.

✅ Valgant daigus visas šias naudingas medžiagas įsisavina organizmas. Jos stiprina imunitetą, kovoja su laisvaisiais radikalais, teigiamai veikia žarnyno veiklą, suteikia jėgų, žvalumo, energijos.


Dievas tarė: “Tegul žemė išaugina žolę, augalus, duodančius sėklą, ir vaismedžius, nešančius vaisių pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla!” Ir taip įvyko. (Pradžios 1:11, Biblija)


?Pasinaudokime šia DIEVO DOVANA – leiskime atsibusti sėkloje miegančiai GYVYBĖS JĖGAI.
?Aš stengiuosi nepamiršti žiemą ir pavasarį ką nors daiginti ant palangės, kad paturtinti savo šeimos mitybą.

Pipirnės auginimas namie

Žalumynai!

Ar jūs sėjate ką nors namuose ? Pasidalinkite komentaruose savo patirtimi. Kaip ir ką auginate ant palangės.

Pavasaris delsia. O aš noriu ant savo palangės ir lėkštėje matyti žalumynus! Sėjau pipirnę tiesiog ant dvigubo binto. Svarbu – nepamiršti RYTE ir VAKARE palaistyti! Gera užduotis vaikams ?. Smagaus auginimo!!!

P.S. Vieną dieną pamiršom palaistyti, dalis nuvyto. Palaistėm ir po pusdienio pakėlė galveles ?.

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai” Nr.7

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Ar žinai” Nr. 7 rasite:

  • kaip gyventi be pralaimėjimų,
  • apie nutukimą be viršsvorio ir jo pavojų,
  • judraus gyvenimo naudą,
  • pavasario žalumynus ir juose slypinčius turtus, saulėgrąžų maistingumą,
  • paprastą skanios dilgėlių sriubos su saulėgrąžų grietine receptą.

Ar žinai 5, 2011 (7)– parsisiųsti

Dilgėlių sriuba su saulėgrąžų grietine

 

 

 

 

 

1 stikl. – 250 ml

Vandens   –   6 stikl.

Svogūnai   –   2 dideli
Morkos   1 – 2
Bulvės   –   6 vidut.

Dilgėlių lapų   –   2 standžiai prigrūstos stikl.
Ciberžolės   –   ½ a. š.
Aliejaus nerafinuoto   –   4 v. š.
Česnako    2   –   4 skiltelės
Rūgštynių    –   1 stikl.
arba citrinos sulčių (pagal skonį)
Petražolių   ≈   1 stikl.
Krapų   –   pagal skonį
Druskos   –   pagal skonį

Į verdantį vandenį sudėti supjaustytus svogūnus, bulves, tarkuotas morkas. Apsimovus gumines pirštines nuskinti dilgėlių lapus, nuplauti ir supjaustyti. Kai verdamos daržovės suminkštės, pridėti ciberžolę, susmulkintą česnaką, dilgėles, užvirti. Pridėti rūgštynes, išjungti ugnį. Pagal skonį pasūdyti, įpilti aliejų, suberti susmulkintas petražoles, krapus. Jei trūksta rūgštumo, įpilti citrinos sulčių. Labai skanu su saulėgrąžų grietine (receptą rasite žemiau). Jei sriubą valgysite su grietine – aliejaus nepilkite. Porcija: 6 žmonėms.

 

Grietinė “Saulutė”

Vandens   –   3/4 stikl.
Saulėgrąžų   –   2/3 stikl.
Citrinos sulčių   –   3 v.š.
Druskos   –   ½ a.š.

Visus produktus labai gerai išplakti smulkintuve. Jei per tiršta, įpilkite dar šiek tiek vandens. Tinka įvairioms sriuboms, salotoms.

Pavasario ŽALUMYNAI

Atėjo pavasaris, ir Dievas mums vėl parūpino žalumos mūsų akims, uoslei ir maistui!

Pavasarį viena iš pirmųjų pasirodo paprastoji garšva. Garšva skaniausia tik pradėdama skleisti pirmus lapelius, ir turi savyje daugiausia maistinių medžiagų. Skaniausia ji būna tol, kol lapeliai yra su blizgiu paviršium, garbanoti. Tai vienas iš naudingiausių maistinių augalų, turintis daug vitamino C, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio), eterinių aliejų. Iš garšvos jaunų lapų galima gaminti salotas, sriubas, troškinius. Garšvų žolės preparatai nuo seno naudoti gydyti podagrai. Taip pat minimos reumatą, artritą gydančios, šlapimo pūslės, žarnyno sutrikimus šalinančios, šlapimą varančios bei kraujo spaudimą mažinančios garšvų savybės. Žolės antpilas pasižymi lengvomis raminančiomis savybėmis. Paruošus garšvų lapų kompresus gydomi nudegimai, vabzdžių sugeltos vietos, malšinamas sąnarių skausmas. Garšvų nereikėtų naudoti esant žemam kraujo spaudimui.
Paprastoji dilgėlė – gerai pažįstamas augalas, kuris gali ir nesukelti teigiamų emocijų. Dilgėlė žmogui ypač naudinga po žiemos, kada organizmui trūksta vitaminų. Tai vienas naudingiausių laukinių augalų. Dilgėlės lapuose yra 22 – 30 proc. skaidulų, mineralinių medžiagų (kalio, natrio, magnio, geležies, sieros, silicio, chloro), 0,6 proc. askorbo rūgšties, vitaminų B2, B3, K, E, karotino, 2–5 proc. chlorofilo. Iš dilgėlių gaminamos salotos, daromi apkepai, verdama sriuba. Vertingiausios dilgėlės maistui naudojamos šviežios, t.y. termiškai neapdorotos, bet kad neapsidilginti jas reiktų nuplikinti karštu vandeniu. Gaminant sriubą, dilgėles reikia sudėti sriubai jau išvirus, pabaigoje. Per dieną užtenka 100-200 g šviežių dilgėlių, kad aprūpinti organizmą vitaminais.

Petražolėse apstu naudingųjų medžiagų. Vitamino C kiekiu ji lenkia daugumą vaisių ir daržovių. Šimte gramų jaunų žalių petražolių yra iki 300 mg – maždaug dvi vitamino C paros normos. Tai kone keturis kartus daugiau nei citrinose. Karotino kiekiu petražolės nenusileidžia morkai. Šimte gramų petražolių yra dvi provitamino A paros normos. Be to, petražolės turi eterinio aliejaus, vitamino E, B1, B2, PP, flavonoidų. Jose yra mineralinių medžiagų: geležies, fosforo, kalio, kalcio, mangano, nikelio, fluoro. Petražolės puikiai valo organizmą, ypač sergant inkstų ligomis, neleidžia kauptis skysčiams. Petražolės puikiai pašalina nemalonų burnos kvapą, baktericidiškai veikia burnos ertmę, todėl kramtyti petražoles naudinga sergantiesiems dantenų ir burnos gleivinės uždegimu. Petražolių arbatą patartina gerti senesnio amžiaus vyrams, turintiems šlapimo pūslės ir prostatos negalavimų. Stiprina kraujagysles, todėl vartojamos sergant cukriniu diabetu. Labai vertingas prieskoninis augalas, pagerinantis patiekalų skonį. Kad išsaugoti petražolėse esančių vitaminų gausą, jas reikia dėti baigiant ruošti patiekalą.

Šaltiniai: http://ekologija.blogas.lt, http://www.sakiaivsb.lt, http://www.zolininkas.lt, http://gyvenimas.delfi.lt, http://www.sos03.lt

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM