Vitaminas C – Sveikas.info

2024-05-272024-05-27

Vitaminas C padeda pasisavinti geležį

?? Dietologijos požiūriu naudingiausia neheminė geležis, gaunama iš augalinių produktų. Tačiau ši geležies forma žarnyne pasisavinama gana sunkiai. Hemo geležis, esanti mėsoje ir žuvyje, pasisavinama daug lengviau.

? Daugybė eksperimentų parodė, kad vitaminas C, ypač gaunamas iš citrinų sulčių, gali dvigubai arba trigubai padidinti ne hemo geležies absorbciją žarnyne. Be to, jis gali kompensuoti neigiamą fitatų (sėlenų sudedamoji dalis) arba polifenolių (taninų) poveikį, dėl kurio geležis pasisavinama prastai. Beta-karotenas taip pat slopina neigiamą taninų ir fitatų poveikį geležies absorbcijai.

? Dauguma anemijos atvejų atsiranda dėl geležies, folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumo, kurių organizmui reikia raudoniesiems kraujo kūneliams gaminti. Citrinos valgymas kartu su geležies turinčiu augaliniu maistu, tokiu kaip ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai, sojos pupelės ir sojos produktai), žalios lapinės daržovės (špinatai, porai) ar grūdai (kviečiai, ryžiai), žymiai padidina šio svarbaus mineralo pasisavinimą.

? Šiandien dietologai rekomenduoja kiekvieno valgio metu suvartoti 25 mg vitamino C, kuris padės įsisavinti geležį. Toks vitamino C kiekis yra pusėje citrinos.

? Mėsa nėra būtina kraujo kūnelių susidarymui. Kraujas, susidaręs iš augalinės kilmės produktų, yra geresnės kokybės nei iš gyvūninės kilmės produktų.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2022-08-09

Saldžioji paprika – maistas skrandžiui ir…

Paprikose mažai baltymų, angliavandenių ir praktiškai nėra riebalų, todėl jų kaloringumas mažas. Turi nedaug B grupės vitaminų, vitamino E ir visų biologiškai vertingų elementų. Tačiau du jos sudėtyje esantys vitaminai nusipelno ypatingo dėmesio:

PROVITAMINO A (beta karoteno) turi 570 µg/100 g, o tai yra daugiau nei pusė šio vitamino paros poreikio suaugusiam vyrui.

Be beta karotino, kuris organizme virsta vitaminu A, paprikose yra ir kitų karotinoidų, tokių kaip likopenas. Pastarojo dideliais kiekiais randama pomidoruose. Nepaisant to, kad likopenas nevirsta vitaminu A, jis yra galingas antioksidantas ir apsaugo ląsteles nuo vėžinių išsigimimų.

VITAMINAS C: raudonuosiuose paprikose jo yra beveik keturis kartus daugiau nei citrinose ir apelsinuose. 100 gramų paprikų vitamino C yra daugiau nei tris kartus daugiau rekomenduojamos paros normos.

Paprika svarbus kitų fitocheminių medžiagų šaltinis:

FLAVONOIDAI – galingi priešuždegiminiai antioksidantai, apsaugantys kraujotakos sistemą.

KAPSAICINAS – tai medžiaga suteikianti tam tikros rūšies paprikoms aštrumą. Saldžioji paprika turi 0,1% kapsaicino, dešimt kartų mažiau nei aitrioji paprika (1% ir daugiau). Mažomis dozėmis, pavyzdžiui, saldžiosiose paprikose, kapsaicinas sukelia apetitą ir skatina virškinimą. Didelėmis dozėmis pažeidžia odą ir gleivines.

LĄSTELIENOS – apie 2 %. Kartu su kapsaicinu ląsteliena suteikia vidurius laisvinantį poveikį.

Ypač NAUDINGOS:

SKRANDŽIO negalavimai: tinka tiems, kurie kenčia nuo dispepsijos (nevirškinimo), atsiradusios dėl skrandžio sulčių trūkumo ar stemplės atonijos, nes paprika skatina skrandžio sulčių tekėjimą ir mažina uždegimą.

VIDURIŲ užkietėjimas: turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį ir neleidžia kauptis dujoms.

Cukrinis DIABETAS ir NUTUKIMAS: paprikas gerai toleruoja diabetikai, nes jose yra mažai angliavandenių. Taip pat tinka dietai, skirtai nutukimui.

Virškinimo trakto VĖŽIO prevencija: kadangi paprikose gausu antioksidantinį poveikį turinčių vitaminų (A ir C), kurie apsaugo ląsteles nuo mutageninio kancerogenų poveikio, reguliarus vartojimas padeda išvengti vėžio, ypač virškinimo organų (skrandžio ir storosios žarnos).

PARUOŠIMAS:

ŠVIEŽIOS: Valgydami jaunas, švelnias, termiškai neapdorotas paprikas, gausite didžiausią maistinę naudą.

KEPTOS: Sveikiausias paprikų paruošimo būdas – kepti jas orkaitėje. Aliejuje keptos paprikos blogai virškinamos, nes sugeria didelį kiekį aliejaus. Paprika yra daugelio receptų ingredientas, ypač padažuose ir “pisto” (ispaniškas pipirų, pomidorų, cukinijų ir kitų daržovių patiekalas).

DŽIOVINTA paprika – tai prieskonis, gaunamas malant džiovintas raudonąsias paprikas. Jame labai daug provitamino A, suteikia gražią raudoną spalvą padažams, bulvėms, ryžiams ir daugeliui kitų patiekalų. Todėl paprika naudojama kaip sveikas maisto dažiklis.

Paprikos ODELĖ ne visada gerai virškinama žmonėms su jautriu skrandžiu. Kad pašalintumėte odelę, nesupjaustytą įdėkite į orkaitę ir kepkite, kol odelė pradės atsiskirti. Tada įdėkite į šaltą vandenį, tai palengvins odelės pašalinimą.

Keptas paprikas galima PAGARDINTI trupučiu augalinio aliejaus, druska, citrina, česnaku ir petražolėmis. Sėklos, o ypač jas dengiančios plėvelės, paprikoms gali suteikti kartaus skonio, todėl jas reikia pašalinti.

Praturtinkite savo mitybą saldžiosiomis paprikomis, mėgaukitės Dievo dovanomis ir būkite sveiki!!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2022-07-19

Žirnis – širdies bičiulis

Galbūt vaikystėje, kaip ir daugelis kitų vaikų, kruopščiai atskirdavote žirnelius savo lėkštėje, kad jų nevalgyti. Jei taip, dar ne vėlu suteikti šiems mažyliams antrą galimybę, ypač jei sergate vainikinių arterijų liga.

Žaliuose žirniuose yra:

??78,9% VANDENS.
??5,42% BALTYMŲ (daug mažiau nei kituose ankštiniuose, pavyzdžiui, pupelėse – 23,4%. Žirniuose esantys baltymai gana pilnaverčiai, nors santykinai trūksta metionino (nepakeičiamos aminorūgšties), o lizino perteklius. Kita vertus, grūduose labai daug metionino ir mažai lizino. Todėl žirnių ir javų derinys aprūpina organizmą visomis amino rūgštimis, kurių reikia, kad jis galėtų gaminti savo baltymus.
??Geras VITAMINŲ B2, B6, niacino ir folio rūgšties šaltinis.
??100 gramų žirnių yra 40 mg VITAMINO C, beveik tiek pat, kiek citrinoje – 53 mg.
??100 gramų žirnių yra 244 mg KALIO, organizmui būtino, širdžiai naudingo mineralo.
??Geras geležies, cinko, folio rūgšties ir skaidulų šaltinis.
??Daug provitamino A (beta karotino), vitamino E ir magnio.

Žirniai ypač naudingi:

✔️ŠIRDIES LIGOS
Žirniuose praktiškai nėra riebalų ir natrio, dviejų medžiagų, kurių perteklius kenkia vainikinėms kraujagyslėms.

✔️NERVŲ SISTEMOS LIGOS
Žirniuose gausu B grupės vitaminų ir mineralų, reikalingų tinkamai nervų sistemos veiklai.

✔️NĖŠTUMAS ir ŽINDYMAS
Kadangi žirniai turtingi baltymais (ypač derinant su grūdinėmis kultūromis), vitaminais ir mineralais, labai tinka nėščiosioms ir žindančioms moterims. Juose taip pat gausu folio rūgšties, kuri apsaugo nuo vaisiaus nervų sistemos apsigimimų.

✔️DIABETAS
Žirniuose esantis krakmolas virškinimo metu lėtai virsta gliukoze, todėl gerai tinka diabetikams.

☝Sveikiausia ir labai skanu žirnius valgyti šviežius žalius.
☝Žirnių nereikėtų virti ilgiau nei 5-10 minučių (ilgai apdorojant sunaikinami beveik visi juose esantys vitaminai).
☝Džiovintus žirnius galima laikyti labai ilgai, bet juose labai mažai provitamino A ir vitamino C.
☝Konservuojant netenkama nuo 15 iki 30% vitaminų.

? Mėgaukitės Dievo dovanomis ir būkite sveiki!!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2021-11-29

SEZONINĖS MITYBOS YPATUMAI

Lapkričio šaltis ir krituliai gali sukelti ne tik kosmetines odos ir plaukų problemas, bet ir išdžiovinti organizmo gleivines bei sutrikdyti joje gyvenančią mikroflorą, kuri daro įtaką mūsų imunitetui. Todėl lapkričio ir kitų ateinančių šaltųjų mėnesių laikotarpiu svarbu palaikyti imunitetą, didinti jo darbingumą ir rūpintis odos bei plaukų būkle.

Mikroflora – tai mažos mūsų organizmo bakterijos, kurios palaiko imunitetą, optimalų virškinimą, gerą nuotaiką, energingumą, stabilų cukraus kiekį kraujyje, normalų svorį, ramų miegą ir dar daug ką.

Mikroflora lapkritį mėgsta sezoninius vaisius ir daržoves: obuolius, visų rūšių moliūgus, morkas, burokėlius, griežčius, ropes, įvairių rūšių kopūstus, krienus, salierų šaknis, ridikus, česnakus ir bulves. Daugelis jų, kartu su avižiniais dribsniais, žirneliais, pupelėmis ir kitais grūdiniais – ankštiniais produktais, tai prebiotikai, kurie maitina gerąsias bakterijas ir palaiko žarnyno gleivinės vientisumą.

Šiuo sunkiu mikroforai metu stenkitės nevartoti maisto, kuris sutrikdo žarnyno florą ir sukelia uždegimines reakcijas. Tai rafinuotas cukrus, produktai, kurių sudėtyje yra konservantų, sintetinių priedų ir dažiklių; raudona mėsa, greitas maistas.

Svarbu sudaryti „spalvingą“ racioną iš visų turimų maisto produktų, kad mityba būtų turtinga maistingosiomis medžiagomis ir vitaminais, ir būtų palaikoma mikrofloros įvairovė.

Lapkričio mėnesį pats laikas prisiminti atsargas žiemai. Fermentuoti produktai – geriausias būdas palaikyti mikroflorą. Plati fermentuotų maisto produktų grupė tai raugintos daržovės, tokios kaip kopūstai ir panašiai. Šiuose produktuose esančios naudingos bakterijos maksimaliai pasieks žarnyną, atliks parengiamąjį maisto „virškinimą“, palengvindamos jo įsisavinimą. Be to, fermentacijos metu išskaidytos maistinės medžiagos tampa labiau prieinamos organizmui. Pavyzdžiui, raugintuose kopūstuose yra daugiau lengviau įsisavinamo C vitamino nei šviežiuose.

PASTABA:

Sezoniniai produktai – tai produktai užauginti ir nuimti jų nokimo sezono metu ir išsilaikę iki lapkričio švieži arba ruošinių pavidalu, užšaldyti arba džiovinti.

Iš sezoninių produktų galima paruošti daugybę patogių ir sočių rudens – žiemos patiekalų: sočios sriubų tyrės ir troškiniai, keptos daržovės ir patiekalai su ankštiniais augalais, vegetariški desertai, šildančios arbatos ir daugelis kitų.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/osobennosti-sezonnogo-pitaniya/

2021-11-192021-11-19

KOPŪSTAI – padeda gydyti žaizdas (tęsinys – 2 dalis)

? Kaip kopūstai gali būti pritaikyti MEDICINOJE?

??Šią daržovę reikėtų vartoti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos OPALIGĖS atveju. Stenfordo universitete atlikto tyrimo aprašyme paminėta, kad tie skrandžio opalige sergantys pacientai, kurie 4-5 kartus per dieną išgerdavo po stiklinę kopūstų SULČIŲ, pasveikdavo dviem savaitėm anksčiau nei įprastai. Praėjus kelioms dienos po to, kai jie pradėdavo gerti sultis, skrandis nustodavo skaudėti. Paskutiniai tyrimai parodė, kad kopūstų sultys tokios pat efektyvios jas geriant ir mažesniais kiekiais (nuo dviejų valgomųjų šaukštų iki pusės stiklinės vienam kartui).

??Visiems gerai žinomas kopūsto lapo gydomasis poveikis, kai jį uždedame ant ŽAIZDOS ar NUDEGIMO.

??Užtenka kelių valgomųjų šaukštų kopūsto sulčių 5-10 minučių prieš valgį, kad palengvintų ir kitus SKRANDŽIO susirgimus, o tokie funkcinės dispepsijos simptomai kaip sunkumas, raugėjimas, skrandžio SKAUSMAI iš viso išnyksta.

??Kaip jau buvo minėta, kopūstai turi lengvą VIDURIUS laisvinantį poveikį, kuris labai naudingas vidurių užkietėjimo, divertikuliozės atvejais. Tai ląstelienos, kuri padeda reguliuoti mūsų žarnyno veiklą, poveikis.

??Žarnyno INFEKCIJOS atveju kopūstuose esantys sieros junginiai veikia kaip antibiotikai, normalizuodami žarnyno mikroflorą. Šviežiai išspaustas sultis (išgerti po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną) galima naudoti kolito, žarnyno bakterinio disbalanso gydymui.

??Vartojant kopūstų sultis tuščiu skrandžiu, galima išgyvendinti iš žarnyno PARAZITUS. Tam reikia kas rytą, penkias dienas iš eilės, nevalgius gerti po pusę stiklinės kopūstų sulčių.

??Dėl to, kad kopūstuose daug kalio ir mažai natrio, kuris turi savybę sulaikyti organizme vandenį, tuo pačiu didinant kraujo apimtį organizme ir keliant jo spaudimą, ši daržovė ypač tinka tiems, kurie serga HIPERTENZIJA, vainikinių ARTERIJŲ susirgimais, ATEROSKLEROZE. Kopūstuose esantys antioksidantai padeda atsistatyti arterijų sienelėms.

??Dėl mažo kaloringumo (20-43 kcal/100 g) ir didelio vitaminų, mikroelementų kiekio kopūstai labai tinka turintiems VIRŠSVORĮ. Dėl tų pačių savybių ir mažo angliavandenių kiekio jis labai gerai toleruojamas DIABETIKŲ.

??Tiems, kurie serga OSTEOPOROZE, t. y. praranda kalcį iš kaulų, kopūstai ypač naudingi nes turi, kad ir ne daug, bet labai gerai įsisavinamo kalcio ir daug ląstelienos, kuri svarbi paverčiant kalcį tinkamu patekti į kaulus.

??Vitamino C kiekiu (32 mg/100 g) kopūstai beveik prilygsta apelsinams (53 mg/100 g). Dėl šios savybės kopūstas šiaurinėse Europos šalyse gelbėjo žmones nuo SKORBUTO.

??Daug tyrimų patvirtino, kad reguliarus kopūstų vartojimas neleidžia susidaryti ir daugintis VĖŽINĖMS ląstelėms.

✅ Kopūstų PARUOŠIMAS ir VARTOJIMAS:

▪️ Kopūstus galima vartoti ŠVIEŽIUS, smulkiai supjaustytus su trupučiu aliejaus, citrinų sulčių.
▪️ Kopūstų SULTIS geriausia vartoti prieš valgį, 3-4 kartus per dieną (nuo 2-3 valg. šaukštų iki pusės stiklinės).
▪️ Norint kopūstus apdoroti TERMIŠKAI, geriausia tai daryti virš garų, nes juose esantys labai naudingi sieros junginiai “nemėgsta”aukštos temperatūros poveikio ilgą laiką, t. y. praranda savo gydomąsias savybes.
▪️ Labai geras kopūstų paruošimo būdas – RAUGINIMAS. Rauginti kopūstai puikiai valo kraują, tinka diabetikams ir turintiems viršsvorį. Juos galima patiekti: – Šviežius, su trupučiu aliejaus, ananaso ar obuolio gabaliukais.- Išvirtus ar patroškintus su virtomis bulvėmis, ar bulvių koše, sojos produktais.

Saugokite savo sveikatą. ??

„Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei.” (1 Korintiečiams 10:31)

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

1 dalis ČIA.

2021-06-17

BRAŠKĖS – efektyvus ANTIOKSIDANTAS

Puikus maistas ARTERIJOMS!

Braškės turi ryškią spalvą kuri priklauso nuo pigmentų, vadinamų antocianidinais, kurie yra savo savybėmis panašūs į bioflavonoidus. Kai kuriuose vaisiuose (pvz., braškėse) esantys antocianidinai atlieka galingų antioksidantų vaidmenį. Jie taip pat sumažina cholesterolio sintezę kepenyse.

Remiantis Tuftso universiteto Bostone (JAV) tyrimu, braškės turi galingiausias antioksidacines savybes, o po jų – slyvos, apelsinai ir vynuogės. Antioksidacinį vaisiaus poveikį lemia jo gebėjimas neutralizuoti oksiduojančius laisvuosius radikalus.

Antioksidacines savybes braškės turi pirmiausia dėl Vitamino C, BIOFLAVANOIDŲ ir ANTOCIANIDINO.

Braškes REKOMENDUOJAMA vartoti šiais atvejais:

ATEROSKLEROZĖ: dėl savo antioksidacinių savybių braškės užkerta kelią aterosklerozės vystymuisi. Arterijų sveikata palaikoma taip pat dėl mažo riebalų ir natrio kiekio, bei daug kalio – mineralo, kuris apsaugo nuo hipertenzijos. Reguliarus braškių vartojimas pavasarį ir vasaros pradžioje padeda išvengti aterosklerozės ir sustabdyti tolesnį jos vystymąsi. Braškės turėtų būti įtrauktos į racioną tiems, kuriuos ištiko širdies priepuolis ar krūtinės angina (stenokardija), arba jei kraujas blogai cirkuliuoja smegenų arba kojų arterijose.

ŠLAPIMO RŪGŠTIES PERTEKLIUS: Braškės geras diuretikas ir palengvina šlapimo rūgšties išsiskyrimą su šlapimu dėl savo šarminančio poveikio. Todėl braškes rekomenduojama vartoti sergant podagra ir artritu.

VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS: Dėl didelio tirpaus augalinio pluošto kiekio braškės palengvina žarnyno peristaltiką. Tai taip pat palengvina veninę cirkuliaciją vidaus organų venose, todėl braškės yra naudingos sergant hemorojumi, ascitu (skysčio kaupimasis pilvaplėvės ertmėje) ir kepenų ligomis, tokiomis kaip lėtinis hepatitas ir cirozė.

VĖŽYS: Dėl savo antioksidacinio poveikio.

Be to – braškėse mažai kalorijų (30 kcal / 100 g). Tai mažiau nei melione (35 kcal / 100 g) ar arbūze (32 kcal). Baltymų ir natrio kiekis braškėse taip pat yra labai mažas.

Cukrūs (sacharidai) – vertingiausios braškių maistinės medžiagos. Maistinę vertę taip pat lemia saikingas vitamino C, folatų, kalio ir geležies kiekis, kurie sudaro apie 5% jos svorio.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“