Viršsvoris – Puslapis 4

2021-02-23

Ar greitai valgote?

Yra tvirtas ryšys tarp to, kaip greitai jūs valgote, ir kaip greitai priaugate svorio.

?? Tyrimai rodo, kad svoris tų, kurie valgo greitai, viršija vidutinį 4 kilogramais, o svoris tų, kurie valgo lėtai – trimis kilogramais mažesnis už vidutinį.

♦️ Nutukimo rizika padidėja dvigubai! Visas reikalas tame, kad lėtas valgymas padeda geriau suveikti sistemai alkis-pasisotinimas ir anksčiau pajusti sotumą. Nustatyti sotumą smegenims reikia laiko.

✅ Taip, proceso sulėtėjimas iš karto atves prie to, kad jūs suvalgysite 88 kcal mažiau kiekvieno valgio metu. O per metus prarasit net 10 kilogramų net nepakeitę raciono!

Šaltinis: Facebook grupė „На здоровье”

2013-02-19

Nutukimo epidemija – realybė ar reklaminis triukas?

Šiandieninio pasaulio paradoksas yra tai, kad daugiau žmonių miršta nuo viršsvorio nei nuo virssvoris, nutukimas bado. 2000 -iais metais pirmą kartą istorijoje viršsvorį turinčių žmonių skaičius pasaulyje siekė badaujančių žmonių skaičių. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad visame pasaulyje net vienas iš trijų suaugusiųjų turi viršsvorį, o tai gerokai viršija badaujančių žmonių skaičių. 2005 -ais metais beveik 43 milijonai vaikų iki 5 metų amžiaus turėjo viršsvorį. Iki 2015 -tų metų, spėjama, kad 2,3 mlrd suaugusiųjų kentės dėl antsvorio. Šokiruojanti statistika mums tik patvirtina, kad tiek išsivysčiusiose, tiek sparčiai besivystančiose šalyse daug žmonių miršta dėl per didelio svorio.

Pagal pasaulio sveikatos organizacijos duomenis virš 2,8 milijono suaugusiųjų kasmet miršta dėl antsvorio padarinių. Per didelis svoris sukelia 44% cukrinio diabeto atvejų, 23% – širdies ligų ir iki 41% – tam tikrų vėžio formų. Kiekvienam papildomam kilogramui riebalų reikia 650 km kraujagyslių. Papildomas darbas širdžiai yra akivaizdus. Kokia statistika Lietuvoje? Pagal 2010 -tų metų duomenis Lietuvoje turi viršsvorį 62% vyrų ir 44% moterų.

Nutukimo epidemija plinta, nors visuomenės informavimas nėra sulėtėjęs. Žiniasklaidoje randame daugybę patarimų kaip taisyti savo figūrą. Parduotuvių lentynos prikrautos knygų, kurios siūlo įvairiausius būdus, kaip numesti nereikalingus kilogramus ir jaustis gerai, galime rasti pagalbinių mankštos priemonių, gausus pasirinkimas papildų, kurie sumažina apetitą ir greitina medžiagų apykaitą. Tačiau nors tuštiname savo pinigines įsigydami priemones, sukontroliuoti svorio mums nepavyksta. Jeigu esate iš tos daugumos viršsvorį turinčių žmonių, greičiausiai esate bandęs įvairiausių dietų. Deja, liūdina statistikos duomenys, 95% žmonių praradę svorį per 5 metus vėl priauga numestus kilogramus su 15% prieaugiu. Tai koks gi yra sprendimas?

Tyrimai parodė, kad tie, kurie prarado svorį negrįžtamai, visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą. Pirmiausia turi keistis požiūris. Verslininkai kuria įspūdingas reklamas, kuriomis stengiasi įtikinti mus, kad tam tikros dietos, papildai ir programos padės greitai ir lengvai atsikratyti nereikalingų kilogramų. Tačiau iš tiesų, svorio netekimas nėra nei greitas, nei lengvas. Dažniausiai greitą svorio netekimą sukelia skysčių, o ne riebalų praradimas. Sveikiausia – numesti po truputį – nuo 0,5 iki 1 kg per savaitę.

Geriausias sprendimas, kovojant su nutukimu, pakeisti požiūrį, ko pasekoje keistųsi ir gyvenimo būdas. Pasirinkdami tokį gyvenimo būdą, kuris padeda kontroliuoti svorį, užkertame kelią svorio priaugimui. Kitaip tariant, pasirinkdami svorio kontrolės programą, pasirinkite tokią, kurios galėsite laikytis visą gyvenimą!

Buvo užregistruota virš 3000 žmonių, kurie prarado vidutiniškai 30 kg ir palaikė tokį svorį 5 metus ir daugiau. Jų pateikta naudinga informacija leido padaryti išvadas, kurios gali padėti tiems, kurie pageidauja būti plonesni ir sveikesni. Buvo išskirti 4 reikšmingi gyvenimo būdo įpročiai, kurie buvo paminėti daugumos registruotų narių:

1) 98% iš jų pakeitė savo mitybą, sumažino riebalų ir kalorijų kiekį. Jie gausiai vartojo daržoves, vaisius, neapdorotus grūdus.

2) 94% padidino savo judėjimą. Labiausiai paplitęs pratimas buvo vaikščiojimas.

3) 78% valgė pusryčius kiekvieną dieną, tai pagreitino medžiagų apykaitą, sumažėjo noras užkandžiauti, buvo ugdoma savikontrolė.

4) 75% tikrino savo svorį kiekvieną savaitę ir daugelis nuolat vedė savo mitybos žurnalą. Tik save prižiūrėdami galime išlaikyti tinkamą svorį. Paprastai svoris sugrįžta lėtai ir dauguma žmonių nestebėdami savęs susigrąžina prarastą svorį.

„ Blogi genai – tik šoviniai, kuriais užtaisome pistoletą, tačiau tik gyvenimo būdas nuspaudžia gaiduką.“

Autorius: Corrie Jankevičienė, Sveikos gyvensenos sodyba „Nova Vita“

2013-01-29

Rafinuoto cukraus pavojai

Cukrus Nors cukraus perteklius užkemša žmogaus mašiną kaip nuosėdos automobilio karbiuratorių, tai tėra tik vienas iš cukraus keliamų pavojų. Štai kitos kenksmingos jo pasekmės:

• Vitamino B1 atsargų išeikvojimas kūne.

• Dantų karieso skatinimas – dėl to, kad sudaroma ideali terpė bakterijoms burnoje daugintis, sulėtinama vidinio skysčio cirkuliacija dantyse.

• Imuninės sistemos slopinimas, trukdantis baltųjų kraujo ląstelių gebėjimui naikinti mikrobus.

• Padidintas riebalų kraujyje kiekis (dėl gliukozės perdirbimo į trigliceridus).

• Hipoglikemijos ir galbūt diabeto skatinimas.

• Skrandžio uždegimas, kai skrandžio turinyje yra daugiau kaip 10 procentų cukraus. (Koncentruotas cukrus yra galingas gleivinės dirgiklis.)

• Vidurių užkietėjimas. (Maistas, kuriame gausu cukraus, paprastai turi mažai ląstelienos. Užkietėjimas atsiranda dėl nepakankamo ląstelienos kiekio mūsų maiste.)

Šaltinis: V.V.Fosteris „Naujo gyvenimo pradžia“ 2012 m., 239 psl.

Cukrų galime keisti saldžiais vaisiais. Įvairiems saldainiukams, desertams, kepiniams galima naudoti džiovintus vaisius. Pvz.: užplikytas ir sutrintas datules naudokime gaminant tešlą įvairiems kepiniams, kremus, padažus. Cukrų keičiant džiovintais vaisiais, keičiasi patiekalo spalva, šiek tiek skonis. Bet prie šių pasikeitimų galima priprasti, jei suprantame jų naudą.

2012-12-262024-01-27

Kodėl kova su viršsvoriu dažnai yra kova su vėjo malūnais?

Patyrinėkime – svorio kontrolės psichologiją, t.y. kokią įtaką smegenys daro mūsų apetitui ir valgymo įpročiams. Šiandien mūsų visuomenėje tai ypatingai svarbi problema, nes atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje kas antra moteris ir kas trečias vyras turi viršsvorį. Nors vis daugiau žmonių laikosi dietų, vartoja svorį reguliuojančius papildus, nutukusių žmonių tik daugėja. Skaičiuojamas didelis pelnas, pardavimų rekordai – tai parduodamos knygos, treniruokliai, medikamentai, kurie turėtų patobulinti kūno linijas, deja viršsvorį turinčių žmonių skaičius ne mažėja, o vis sparčiau auga.

Kas slypi už šios epidemijos? Ar žvilgsnis į apetito ir svorio kontrolės funkcijas smegenyse gali padėti suprasti, kodėl valgome tai, ką valgome? Gal tai padėtų paaiškinti, kodėl tiek daug dietų baigiasi nesėkme?

Pasak tyrimų, atliktų JAV, išvadų stebina tai, kad 95% žmonių, kuriems galiausiai pasisekė numesti svorio, vėl jo priaugo po poros metų, ir dažnai papildomai 15% daugiau. Norėčiau paklausti – ką mes galvotume apie testą, kuris būtų nesėkmingas 95% studentų? Ar mes kaltintume studentus, kurie nepakankamai mokėsi ar buvo nemotyvuoti? O gal spėliotume, kad kažkas negerai su užduotimi, kuri turi tokį aukštą nesėkmių rodiklį?

Tradiciškai apkūnūs žmonės apibūdinami kaip mažai turintys valios ir tingūs. Tačiau ar iš tiesų pusė lietuvių gali būti paženklinti tokiomis etiketėmis? Ir ne tik lietuviai, bet ir kiti Europos sąjungos valstybių gyventojai?!

Nauji moksliniai duomenys keičia mūsų supratimą. Tyrimų išvados nurodo į glaudų ryšį tarp viršsvorio ir galimos priklausomybės nuo rafinuotų maisto produktų, turinčių didelį cukraus ir riebalų kiekį. Iš tiesų, tiek tyrimuose su gyvūnais, tiek su žmonėmis buvo rasta nerimą keliančių panašių pokyčių smegenyse. Šiuos pokyčius sukėlė tiek didelį riebalų ir cukraus kiekį turintys produktai, tiek narkotikai, tokie kaip morfinas ir kokainas! Abu jie panašiai veikia smegenų sritis, kurios mums sukelia malonumo jausmą. Stiprus tam tikrų maisto produktų poreikis, kaip ir narkomanų poreikis gauti daugiau narkotikų, aktyvuoja tą pačią smegenų sritį. Žiurkėms nustojus duoti didelį riebalų kiekį turinčio maisto, smegenyse vyksta panašūs pokyčiai, kaip ir narkomanams nutraukus vartoti narkotikus. Ar tai reiškia, kad mes tampame šiuolaikinės, perdirbtų produktų dietos narkomanais? Įvairių šalių tyrimai rodo, kad didėjant prieigai prie greito maisto ir perdirbtų produktų didėja nutukusių žmonių skaičius. Buvo atlikti tyrimai su žiurkėmis. Jei jos gaudavo prieigą tik prie tradicinio žiurkių maisto granulių, jos ėsdavo tik tiek, kiek reikia išlaikyti kūno svorį, tačiau, jei būdavo duodamas maistas su dideliu riebalų / cukraus kiekiu, jos prarasdavo kontrolę ir ėsdavo tol, kol galiausiai nutukdavo. Be to, nutukusios žiurkės ėsdavo šį maistą netgi gavusios elektros šoką valgymo metu! Sąrašas produktų, kurie yra laikomi dažnais priklausomybės sukėlėjais yra: šokoladas, ledai, saldūs ar riebūs pyragaičiai ir sausainiai, sūris ir saldainiai. Tyrimai parodė tai, ką daugelis jau žino – reikalinga daugiau nei tik stipri valia siekiant pakeisti mitybos įpročius.

Be didelio cukraus ir riebalų kiekio rafinuotuose maisto produktuose vis didesnį susirūpinimą kelia maisto priedai. Didelis kiekis konservantų, skonio stipriklių, dažomųjų medžiagų, dirbtinių saldiklių ir kitų cheminių medžiagų dedamų į mūsų maistą, turi didelį poveikį smegenų funkcijoms ir priklausomybės maistui formavimui.

Užuot kaltindami tik asmenį, turintį svorio problemų, mes matome, kad kaltė turi būti skiriama ir maisto pramonei. Siekiant padidinti pardavimus maisto produktai yra papildomi priedais, kurie padeda didinti jo suvartojimą ir netgi gali sukelti priklausomybę. Reklamos pramonė apsupa mus įvairiais dirgikliais, kurie nuolat primena mums maisto produktus, kurių trokštame. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu nustatyta, kad mokiniai mato 40 000 maisto reklamų per metus – 72% iš jų yra saldainių, saldumynų ir greito maisto.

Yra ne tik fizinis komponentas, bet ir psichologinis komponentas, kokius produktus ir kiek mes valgome. Buvo nustatyta, kad dažnai padidinto streso aplinka padidina saldžių maisto produktų vartojimą, kurie gali sukelti nutukimą. Mes valgome ne tiktai dėl alkio, bet ir dėl streso, dėl žemos savivertės ar beviltiškumo, dėl kompanijos arba tiesiog iš nuobodumo. Mes dažnai susiduriame su stresu ir įtampa. Tyrimai parodė, kad svorio metimo sėkmės tikimybė yra daug didesnė, jeigu yra stipri psichologinė parama. Labai svarbu išspręsti menkos savivertės, streso bei depresijos problemas, kad ilgalaikis svorio netekimas būtų sėkmingas.

Ką galime padaryti? Sėkmingas metodas turi būti suderintas su aplinka, fiziniais ir psichologiniais komponentais. Nėra greito sprendimo būdo nutukimo epidemijai. Ji reikalauja mūsų gyvenimo būdo ir požiūrio kaitos.

Patarimai tiems, kurie kovoja su savo svoriu:

Visų pirma nekaltinkite tik savęs. Menkavertiškumo ir beviltiškumo jausmas tik padeda sukurti būsimas nesėkmes. Kaip parodė moksliniai tyrimai, problema yra ne tik valios stokoje. Supraskite, kad daugumai žmonių ilgalaikis svorio netekimas nėra lengvas ir greitas, tačiau tai yra gyvenimo būdo ir požiūrio kaitos rezultatas.
Taip pat galite sudaryti sąrašą savo mityboje esančių produktų, kurie galėtų vystyti priklausomybę ir prisidėti prie svorio padidėjimo ir nuotaikų kaitos. Atkreipkite dėmesį į natūralų maistą. Valgykite daugiau daržovių bei nerafinuoto maisto.
Pradėkite reguliarią mankštos programą, kuri padidintų endorfinų kiekį ir natūraliai stimuliuotų nuotaiką keliančius ir priklausomybę maistui mažinančius smegenų centrus.

Sėkmės jums siekiant šio kilnaus tikslo!

Autorius: Corrie Jankevičienė, Sveikos gyvensenos sodyba „Nova Vita”, LR VSGO „Nauja Pradžia” lektorė

2012-12-14

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai” Nr.12

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Ar žinai” Nr.12 rasite:

Nutukimo epidemija – realybė ar reklaminis triukas?
Tuščios kalorijos.
Cukrus – valgant saldu, bet ar saldu po to?
Kreminio pyrago šventei receptą – visiškai be cukraus.

Ar žinai 2, 2012 (12)– parsisiųsti

2011-12-062021-09-04

Ar įmanoma sutaupyti miego sąskaita?

Jau seniai žmonės užduoda sau klausimą: kam reikia tiek ilgai miegoti? Daugeliui atrodo, kad tai laiko švaistymas – trečdalį gyvenimo praleisti miegant.
Palyginus neseniai žmonės ėmė gailėti miegui laiko. Mokslininkai ištyrė, kad dar XX amžiaus pradžioje žmonės miegojo daugiau kaip 9 valandas. Apie 1960 – uosius miegui buvo skiriama daugiau kaip 8 valandos. Dabar žmonės miega apie 6 valandas. Mes nenoriai paliekame savo reikalus ir pramogas. Mus traukia darbas. Internetas, televizija taip pat gali mus užvaldyti. Kartais ir visai nakčiai.

Nėra kada miegoti
Apie 1920 m. Rusijoje masiškai paplito eksperimentai – kaip atsisakyti miego, kurių devizas buvo gyvenimas per daug trumpas, kad švaistyti jį miegui.
Ne kartą su savanorių grupėmis buvo atliekami eksperimentai, kurių tikslas – kuo ilgiau išsilaikyti be miego atliekant įvairias užduotis. Po paros eksperimento dalyvių atmintis pablogėdavo, o po 2 parų, jie pasidarydavo irzlūs, apatiški, po 3 parų atsinaujindavo įvairūs chroniški skausmai, žmonės prarasdavo valią, lengvai pasiduodavo įtaigai.

Kiek mums reikia miegoti?
„ 4 valandos vyrams, 5 – moterims, 6 – idiotams“, – sakydavo Napoleonas apie tai kiek sveika miegoti. Jis pats guldavo miegoti devintą valandą vakaro, o pirmą valandą nakties keldavosi jausdamasis žvalus ir pailsėjęs. Vinstonas Čerčilis ilgai miegančiųjų adresu taip pat išsakydavo užgaulias replikas, visus, miegančius ilgiau kaip 6 valandas per parą, vadindamas nepilnaverčiais. Į Čerčilio vadinamų „nepilnaverčių“ kategoriją pateko Einšteinas (profesorius buvo įpratęs miegoti pusę savo gyvenimo – per parą poilsiui jam reikėdavo 12 valandų).
Ką pataria gydytojai? Japonų medikai iš Nagojos universiteto atliko didžiulį eksperimentą su 110 000 žmonių, kuris tęsėsi 12 metų. Paaiškėjo, kad tie, kas miega 7 valandas per parą gyvena ilgiau nei visi kiti – ir tie, kurie miega 8 – 9 valandas, ir tie, kurie miega 6 valandas.
Dauguma medikų sutaria: moterims reikia miegoti šiek tiek ilgiau nei vyrams, o žiemos metu turėtumėm miegoti šiek tiek ilgiau nei vasaros metu. Kiek būtent miegoti – priklauso nuo individualių organizmo poreikių. Svarbiausia prisiminti, kad miegoti daugiau nei reikia beveik taip pat kenksminga, kaip ir miegoti per mažai. Medikai pataria miegoti 7 – 8 valandas per parą.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad paskutiniu metu vis labiau plinta „miego bulimija“ – kai žmonės, kuriems nuolat trūksta miego darbo savaitės bėgyje nusprendžia atsigriebti per išeigines. Toks poilsio režimas organizmui yra saviapgaulė ir gali turėti rimtas pasekmes.
Daug išmintingiau (nors galbūt ir sunkiau) gyventi vienodu ritmu tiek darbo dienomis, tiek išeiginėmis.

Moksliniai tyrimai:
• Didžiosios Britanijos mokslininkai baiminasi, kad miego stoka gali pagimdyti „zombių kartą“, kuri pakirs vakarų visuomenės galimybes pakilti į aukštesnį technologijų lygį. Žinomas britų chronobiologas profesorius Russell Foster iš Oksfordo universiteto pareiškė: „Problema tame, kad sutrumpėjęs miegas tiesiogiai kenkia tiems smegenų mechanizmams, kurie nulemia mūsų smegenų sugebėjimą atrasti kažką naujo“.
• Čikagos universiteto medicinos profesorė Eva Van Kauter atliko tyrimą, kuris įrodo, kad miego stoka turi poveikį leptino ir grelino hormonų balansui organizme. Šie hormonai atsako už alkio ir sotumo jausmus. Savanoriams, kurie miegojo vos 4 valandas dvi naktis iš eilės, šių hormonų lygis pasikeitė taip, kad sekančią dieną jie buvo linkę persivalgyti ir labiau norėjo saldaus ir krakmolingo maisto (sausainiai, pyragai) nei daržovių, vaisių ar pieno produktų. Tarp kitko, dar vienas medikų tyrimas parodė, kad statistiškai žmonės miegantys mažiau – sveria daugiau.
• Amerikos medikai nustatė, kad poilsis tiesiogiai susijęs su imunine organizmo sistema. Kuo daugiau esame neišsimiegoję, tuo mažiau mūsų kraujyje imuninės sistemos ląstelių. O tai jau yra daug rimčiau nei irzlumas, nesugebėjimas koncentruotis per mažai pailsėjus.

Šaltinis : Laikraštis „Vaši kliuči k zdorovju“, 2007 4