Žyma: Vasara

Paskelbta

Kodėl grūdintis verta pradėti vasarą, o ne rudenį?

Atvėsus orams kai kurie žmonės nusprendžia: „Nuo šiandien pradėsiu grūdintis.“ Tačiau rudenį pradėti gali būti sunkiau: oras ir vanduo ežeruose, upėse ar jūroje jau būna gerokai vėsesni, todėl šalčio poveikis gali atrodyti itin nemalonus, o naujo įpročio lengva atsisakyti.

Kur kas palankesnis metas pradėti – vasara. Šiltuoju metų laiku prie vėsesnio oro ir vandens galima pratintis pamažu, nepatiriant didelio diskomforto. Jeigu šis įprotis tęsiamas ir orams vėstant, organizmas palaipsniui prisitaiko prie šalčio, todėl jis gali kelti mažiau diskomforto.

Kas iš tiesų yra grūdinimasis?

Grūdinimasis nėra varžybos, kas ilgiau išbus lediniame vandenyje. Tai reguliarus ir kontroliuojamas vėsaus oro ar vandens poveikis, prie kurio organizmas pratinamas palaipsniui.

Patekus į vėsią aplinką, odos kraujagyslės susiaurėja ir taip sumažina šilumos netekimą, o prireikus organizmas padidina šilumos gamybą. Reguliariai ir trumpai veikiamas ne per stipraus šalčio, organizmas palaipsniui prie jo prisitaiko. Todėl ilgainiui toks pats šaltis gali atrodyti nebe toks nemalonus, o organizmo reakcija į jį – ne tokia staigi.

Tačiau svarbu suprasti, kad prisitaikymas nėra neribotas. Net ir nuolat besigrūdinantis žmogus gali pernelyg sušalti, nušalti ar patirti hipotermiją, jeigu šalčio poveikis bus per stiprus arba truks per ilgai.

Ar grūdinimasis tikrai „stiprina imunitetą“?

Grūdinimasis dažnai pristatomas kaip būdas „sustiprinti imunitetą“ ir rečiau sirgti. Tačiau šiuo metu nėra pakankamai patikimų mokslinių duomenų, leidžiančių teigti, kad reguliarus šalčio poveikis patikimai apsaugo nuo kvėpavimo takų infekcijų ar padeda greičiau pasveikti.

Tai nereiškia, kad grūdinimasis negali būti naudingas. Jis gali padėti organizmui geriau prisitaikyti prie vėsios aplinkos, tačiau geresnė šalčio tolerancija nėra tas pats, kas patikimai sustiprėjusi apsauga nuo virusų.

Grūdinimasis gali būti viena iš sveikos gyvensenos dalių, tačiau jo nereikėtų laikyti garantuota apsauga nuo infekcijų. Normalią imuninės sistemos veiklą taip pat padeda palaikyti visavertė mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir poilsis.

Kodėl palanku pradėti vasarą?

Trūksta patikimų tyrimų, kurie būtų tiesiogiai palyginę grūdinimosi pradžią skirtingais metų laikais ir parodę, kad vasara visiems yra tinkamiausias metas. Vis dėlto ji turi aiškių praktinių pranašumų.

Mažesnis temperatūrų skirtumas. Vasarą vanduo natūraliuose telkiniuose paprastai būna šiltesnis nei rudenį, todėl prie vėsaus vandens galima pratintis palaipsniui. Taip sumažėja stiprios šalčio šoko reakcijos tikimybė.

Daugiau galimybių būti lauke. Pasivaikščiojimai, žygiai, darbas sode ir maudynės leidžia natūraliai susidurti su skirtingomis oro bei vandens temperatūromis.

Lengviau išlaikyti reguliarumą. Kai procedūra nesukelia didelio streso, didesnė tikimybė, kad ji taps įpročiu.

Galima tęsti kartu su sezonu. Vasaros pabaigoje pradėjus maudytis gamtoje, o rudenį tai darant reguliariai, vanduo vėsta palaipsniui. Vis dėlto natūraliuose vandens telkiniuose būtina ypač rūpintis saugumu.

Kaip pradėti grūdintis?

Vieno moksliškai patvirtinto grūdinimosi plano, tinkančio visiems, nėra. Todėl svarbiausi principai yra laipsniškumas, reguliarumas ir individuali savijauta.

1. Daugiau laiko praleiskite lauke

Kasdien vaikščiokite, judėkite ir dirbkite gryname ore įvairiomis oro sąlygomis. Renkitės taip, kad būtų patogu: neperkaiskite, bet ir sąmoningai nekentėkite šalčio. Suprakaitavus ir sustojus kūnas gali greitai atvėsti, todėl drėgnus drabužius reikėtų pakeisti sausais.

Grūdinimasis oru nereiškia, kad reikia vaikščioti netinkamai apsirengus ar ilgai šalti.

2. Dušą užbaikite vėsesniu vandeniu

Iš pradžių įprastą šiltą dušą galima užbaigti trumpu, pavyzdžiui, 15–30 sekundžių, apsiliejimu maloniai vėsiu vandeniu.

Kai toks poveikis nebekelia didelio diskomforto, galima:

  • po truputį mažinti vandens temperatūrą;
  • vėsiąją dušo dalį pailginti iki 30–60 sekundžių;
  • vėsiu vandeniu palaipsniui aplieti ne tik rankas ir kojas, bet ir liemenį.

Vandens temperatūrą keiskite palaipsniui, o srovės iš karto nenukreipkite į veidą ar galvą. Procedūros metu turėtumėte gebėti valdyti kvėpavimą.

3. Maudykitės gamtoje, bet neplaukite vieni

Jeigu vasarą maudotės ežere, upėje ar jūroje, galite tai tęsti ir vandeniui palaipsniui vėstant. Tačiau natūralus vandens telkinys nėra tas pats, kas dušas: čia prisideda gylis, bangos, srovės, slidus dugnas ir skendimo rizika.

Į vėsesnį vandenį įeikite pamažu, nešokite staiga ir neplaukite vieni. Staigus panirimas gali sukelti nevalingą oro įkvėpimą, labai padažninti kvėpavimą, širdies ritmą ir padidinti kraujospūdį. Net gerai plaukiantis žmogus dėl šalčio gali greitai prarasti judesių koordinaciją.

4. Didinkite tik vieną dalyką

Vienu metu ilginkite buvimo laiką arba mažinkite vandens temperatūrą. Nedarykite abiejų iš karto. Didesnis šalčio poveikis nebūtinai suteikia didesnę naudą, tačiau rizika didėja.

5. Po procedūros sušilkite

Nusišluostykite, apsirenkite sausai ir ramiai pajudėkite. Tikslas – kad kūnas netrukus sušiltų pats. Jeigu ilgai nepavyksta sušilti, šalčio poveikis buvo per stiprus arba truko per ilgai.

Grūdinimasis nėra tas pats, kas sušalimas

Grūdinimasis yra trumpas ir kontroliuojamas dirgiklis, po kurio žmogus greitai sušyla ir jaučiasi gerai. Sušalimasprasideda tada, kai organizmas praranda daugiau šilumos, negu sugeba pagaminti.

Procedūrą reikia nutraukti ir sušilti, jeigu:

  • prasideda stiprus ar ilgai nepraeinantis drebulys;
  • nutirpsta rankų ar kojų pirštai;
  • svaigsta galva ar atsiranda silpnumas;
  • darosi sunku valdyti kvėpavimą;
  • pajuntamas krūtinės skausmas ar neįprastas širdies plakimas.

Svarbu! Sutrikusi koordinacija, neaiški kalba, ryškus mieguistumas ar sumišimas gali būti hipotermijos požymiai. Tokiu atveju būtina nedelsiant nutraukti šalčio poveikį, pradėti saugiai šildyti žmogų ir kreiptis skubiosios medicinos pagalbos.

Dažniausios klaidos

Pradedama nuo ledinio vandens. Staigus šaltis sukelia daug didesnę kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos reakciją.

Stengiamasi išbūti kuo ilgiau. Prisitaikymui svarbus kartojimas, o ne vienkartinis ištvermės išbandymas.

Grūdinamasi nereguliariai. Pavienė procedūra ilgalaikio prisitaikymo nesukuria.

Nepaisoma organizmo signalų. Stiprus drebulys, dusulys, skausmas ar ilgai nepraeinantis šalčio pojūtis nėra grūdinimosi naudos požymiai – tai signalai, kad šalčio poveikis buvo per stiprus.

Kam reikėtų būti ypač atsargiems?

Staigus panirimas į šaltą vandenį padidina kvėpavimo dažnį, širdies darbą ir kraujospūdį, todėl sergant širdies ir kraujagyslių ligomis jis gali būti pavojingas.

Prieš pradedant intensyvesnes šalčio procedūras su gydytoju reikėtų pasitarti žmonėms, kurie:

  • serga širdies liga ar turi širdies ritmo sutrikimų;
  • turi nekontroliuojamą aukštą kraujospūdį;
  • serga Reino (Raynaud) sindromu;
  • patiria šalčio sukeltą dilgėlinę;
  • serga liga, dėl kurios sutrikęs jutimas ar termoreguliacija;
  • anksčiau yra nualpę dėl šalčio poveikio arba maudydamiesi šaltame vandenyje.

Sergant ūmine liga, karščiuojant ar prastai jaučiantis grūdinimosi procedūras reikėtų atidėti.

Pradėkite ne nuo šalčio, o nuo įpročio

Grūdinimasis nėra vienkartinis drąsos išbandymas. Organizmas prisitaiko tada, kai nestiprus šalčio poveikis kartojamas reguliariai. Jei vasarą pradėtas įprotis rudenį visiškai nutraukiamas, jo teikiamas prisitaikymas ilgainiui silpnėja.

Todėl pradėti verta nuo tokio žingsnio, kurį galėsite pakartoti ir rytoj: trumpo vėsaus dušo, kasdienio pasivaikščiojimo lauke ar saugių maudynių. Vasarą tai padaryti lengviau, o orams pamažu vėstant galima tęsti nepatiriant staigaus temperatūrų šuolio.

Grūdinimosi tikslas – ne išmokti kentėti šaltį, bet padėti organizmui prie jo prisitaikyti.

Paskelbta

Karštis vargina? Sužinokite, kaip veikia natūrali organizmo vėsinimosi sistema ir kaip padėti organizmui efektyviau atsivėsinti

Karštomis vasaros dienomis daugelis stengiasi tiesiog daugiau gerti. Nors tai labai svarbu, organizmui atsivėsinti gali padėti ir keletas kitų paprastų, bet veiksmingų priemonių.

Žmogaus organizmas turi veiksmingą natūralią vėsinimosi sistemą. Kai ši sistema nebespėja pašalinti šilumos, kūno temperatūra kyla, didėja širdies apkrova ir dehidratacijos rizika. Organizmui netenkant skysčių tirštėja kraujas, atsiranda silpnumas, galvos skausmas, o sunkesniais atvejais gali išsivystyti net gyvybei pavojingas šilumos smūgis.

Gera žinia ta, kad daugelis veiksmingų būdų padėti organizmui yra labai paprasti.

1. Ne tik gerkite – gerkite laiku

Troškulys nėra ankstyvas signalas. Jis dažniausiai atsiranda tada, kai organizmas jau neteko maždaug 1–2 % kūno skysčių. Tuo metu blogėja dėmesio koncentracija, mažėja fizinis darbingumas, organizmui sunkiau prakaituoti.

Todėl karštyje geriau gerti po nedaug, bet reguliariai.

Jeigu šlapimas tampa tamsiai geltonas, tai dažnai rodo, kad skysčių jau trūksta.

2. Didžiausias organizmo „kondicionierius“ – prakaito garavimas

Daugelis mano, kad prakaitas pats atvėsina kūną. Iš tikrųjų vėsina ne prakaitas, o jo garavimas.

Kol prakaitas tiesiog teka oda, aušinimas vyksta gana menkai. Tačiau kai vanduo išgaruoja, jis pasiima nemažą kiekį šilumos. Todėl organizmui vėsintis padeda lengvas vėjelis, ventiliatorius ar tiesiog sudrėkinta oda.

3. Kodėl šlapias rankšluostis ant galvos tikrai padeda?

Tai nėra liaudiškas prietaras. Galvos odoje ir kakle yra daug kraujagyslių. Kai ant galvos ar sprando uždedamas vėsus drėgnas rankšluostis, kraujas, tekantis paviršinėmis kraujagyslėmis, perduoda dalį savo šilumos vėsesniam audiniui.

Rankšluosčiui pamažu džiūstant, vanduo garuodamas paima dar daugiau šilumos iš odos, todėl vėsinimas tampa dar veiksmingesnis.

Todėl, jei nėra kondicionieriaus:

  • sudrėkinkite rankšluostį vėsiu vandeniu;
  • lengvai nuspauskite;
  • apsukite galvą arba uždėkite ant sprando;
  • kai sušyla, vėl sudrėkinkite.

Tai vienas paprasčiausių būdų padėti organizmui atsivėsinti.

4. Vėsinkite ne visą kūną, o „šilumos magistrales“

Jeigu turite nedaug vandens, nebūtina lieti jo ant viso kūno. Efektyviau vėsinti vietas, kur arti odos eina stambesnės kraujagyslės:

  • kaklą;
  • pažastis;
  • riešus;
  • kirkšnis.

Tokiu būdu greičiau atvėsta per šias vietas tekantis kraujas ir efektyviau pašalinama kūno šiluma.

5. Ledinis vanduo ne visada vėsina geriausiai

Atrodo logiška, kad kuo šaltesnis vanduo, tuo greičiau organizmas atsivėsins. Tačiau ne visada taip yra.

Labai šaltas vanduo ar ledinis dušas sukelia odos kraujagyslių susiaurėjimą. Dėl to į odą priteka mažiau kraujo, todėl organizmui tampa sunkiau atiduoti viduje susikaupusią šilumą.

Kur kas geresnis pasirinkimas dažniausiai yra vėsus arba drungnas vanduo. Jis leidžia odos kraujagyslėms išlikti išsiplėtusioms, todėl šiluma lengviau pasišalina iš organizmo.

Jei po tokio dušo odos visiškai nenusausinsite, o leisite vandeniui natūraliai išgaruoti, vėsinantis poveikis bus dar stipresnis.

6. Kodėl karštyje dingsta apetitas?

Daugelis pastebi, kad karštą dieną visai nesinori sotaus maisto. Tai nėra atsitiktinumas.

Virškinant ir įsisavinant maistą organizme išsiskiria papildoma šiluma. Šis reiškinys vadinamas maisto terminiu efektu.

Kuo didesnė ir sotesnė porcija, tuo daugiau darbo tenka virškinimo sistemai, todėl organizme išsiskiria daugiau šilumos. Dėl šios priežasties karštomis dienomis daugelis žmonių natūraliai renkasi lengvesnį maistą.

7. Kodėl vyresni žmonės karštyje rizikuoja labiau?

Su amžiumi daugeliui žmonių silpnėja troškulio pojūtis, blogėja organizmo gebėjimas išsklaidyti šilumą, o lėtinės ligos ir kai kurie vaistai dar labiau padidina perkaitimo riziką.

Todėl vyresnio amžiaus žmonėms karščio poveikis gali būti pavojingesnis.

8. Saugokitės ne tik karščio, bet ir oro drėgmės

Žmogaus organizmui daug sunkiau atvėsti ne tada, kai oras sausas, o tada, kai jis labai drėgnas. Kodėl?

Kai ore daug drėgmės, prakaitas garuoja daug lėčiau. Vadinasi, organizmas praranda vieną svarbiausių aušinimo mechanizmų.

Todėl 30 °C karštis esant didelei oro drėgmei gali būti sunkiau pakeliamas negu aukštesnė temperatūra sausame klimate.

9. Delnų ir pėdų vėsinimas – mažiau žinomas būdas padėti organizmui atsivėsinti

Tai gali nustebinti, tačiau delnuose ir paduose yra daug specialių kraujagyslių jungčių, dalyvaujančių organizmo temperatūros reguliavime. Todėl šių kūno vietų vėsinimas gali padėti efektyviau pašalinti dalį šilumos.

Jei nėra galimybės nusiprausti po dušu, galite kelioms minutėms pamerkti delnus arba pėdas į vėsų, bet ne ledinį vandenį.

Tai nėra stebuklinga priemonė, tačiau ji gali sumažinti karščio pojūtį ir papildyti kitus vėsinimo būdus.

10. Kodėl dykumų gyventojai dėvi ilgus drabužius?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiška. Tačiau laisvi, ilgi ir šviesūs drabužiai:

  • apsaugo odą nuo tiesioginių saulės spindulių;
  • sumažina odos įkaitimą;
  • leidžia tarp audinio ir kūno cirkuliuoti orui;
  • sumažina vandens netekimą per prakaitavimą.

Todėl kartais žmogus su ilgais, plonais lininiais drabužiais jaučiasi vėsiau negu vilkėdamas trumpus aptemptus marškinėlius.

11. Kaip apsaugoti namus nuo perkaitimo?

Karštomis dienomis daugelis visą dieną laiko atvirus langus, tikėdamiesi, kad taip namuose bus vėsiau. Tačiau jei lauke karščiau negu viduje, į patalpas patenka dar daugiau šilumos.

Norint išlaikyti namus vėsesnius, rekomenduojama:

  • anksti ryte gerai išvėdinti patalpas;
  • dieną langus laikyti uždarytus;
  • užtraukti užuolaidas ar žaliuzes;
  • vakare ir naktį, kai oras atvėsta, langus vėl plačiai atverti.

Dar veiksmingiau saulės spindulius sustabdyti prieš jiems pasiekiant lango stiklą. Tam geriausiai tinka:

  • išorinės žaliuzės;
  • langinės;
  • markizės;
  • medžių ar vijoklių metamas šešėlis.

Kai saulės spinduliai pereina pro lango stiklą, jie įkaitina grindis, sienas ir baldus, o šie dar ilgai skleidžia sukauptą šilumą į patalpą. Todėl išorinės apsaugos nuo saulės paprastai yra veiksmingesnės už vidines užuolaidas.

Neatsitiktinai daugelyje Pietų Europos šalių ant namų langų įrengtos išorinės langinės – jos padeda išlaikyti patalpas vėsesnes net ir labai karštomis dienomis.

12. Kodėl karštyje pulsas padažnėja?

Kad organizmas galėtų atsivėsinti, odos kraujagyslės išsiplečia ir į jas nukreipiama daugiau kraujo. Taip šiluma lengviau atiduodama aplinkai.

Dėl šios priežasties širdžiai tenka dirbti sparčiau, todėl net visiškai sveikam žmogui karštą dieną pulsas gali būti didesnis nei įprastai.

13. Šaltas gėrimas – ar tikrai geriausias pasirinkimas?

Labai šaltas vanduo suteikia malonų pojūtį. Tačiau poveikis organizmo temperatūrai dažniausiai būna nedidelis ir trumpalaikis.

Svarbiausia ne vandens temperatūra, o tai, kad jo pakaktų.

Kai kuriems žmonėms lediniai gėrimai gali sukelti skrandžio spazmus ar galvos skausmą. Todėl daugeliui patogiau gerti tiesiog vėsų vandenį.

14. Kodėl kai kurie žmonės prakaituoja labai mažai?

Mažesnis prakaitavimas nebūtinai reiškia, kad žmogus geriau pakelia karštį.

Prakaitavimas yra pagrindinis organizmo vėsinimosi mechanizmas. Jei karštyje ar fizinio krūvio metu prakaito išsiskiria per mažai, organizmui tampa sunkiau pašalinti šilumą, todėl gali padidėti perkaitimo rizika.

Prakaitavimo intensyvumas skiriasi tarp žmonių. Jį lemia genetika, fizinis pasirengimas, amžius, vartojami vaistai ir kai kurios ligos.

15. Kodėl po kelių dienų karštį pakeliame lengviau?

Tai vadinama aklimatizacija. Per maždaug 1–2 savaites organizmas prisitaiko:

  • pradeda prakaituoti anksčiau;
  • prakaito išsiskiria daugiau;
  • prakaituojant netenkama mažiau natrio;
  • širdis dirba ekonomiškiau.

Todėl pirmosios labai karštos vasaros dienos dažnai būna sunkiausios.

16. Ar alkoholis iš tiesų „atgaivina“?

Šaltas alus daugeliui atrodo gaivinantis. Tačiau fiziologiškai alkoholis nėra geras pasirinkimas.

Jis:

  • skatina skysčių netekimą;
  • blogina termoreguliaciją;
  • gali mažinti gebėjimą įvertinti perkaitimo simptomus;
  • didina nelaimingų atsitikimų riziką.

Todėl karštomis dienomis alkoholis nėra tinkama priemonė atsigaivinti.

17. Kodėl termometro rodoma temperatūra ne visada parodo, kaip karšta iš tikrųjų?

Žmogaus savijautą lemia ne vien oro temperatūra, bet ir:

  • oro drėgmė;
  • vėjo greitis;
  • saulės spinduliuotė.

Pavyzdžiui, esant 32 °C ir labai didelei oro drėgmei, prakaitas garuoja daug lėčiau. Kadangi būtent prakaito garavimas yra pagrindinis organizmo „oro kondicionierius“, kūnas prasčiau atiduoda šilumą ir gali greičiau perkaisti.

Todėl orų prognozėse vis dažniau pateikiama ne tik oro temperatūra, bet ir jaučiama, arba jutiminė, temperatūra, kuri geriau atspindi, kokį karščio poveikį žmogus gali patirti.

Kada būtina sunerimti?

Nedelsdami ieškokite pavėsio, pradėkite vėsinti kūną ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei žmogui atsiranda:

  • sumišimas;
  • stiprus mieguistumas;
  • sąmonės sutrikimas;
  • labai karšta oda;
  • kūno temperatūra apie 40 °C ar daugiau;
  • traukuliai.

Tokiais atvejais delsti negalima. Tai gali būti šilumos smūgio požymiai.

Pabaigai

Karštis pavojingiausias tada, kai organizmas nebesugeba efektyviai atsivėsinti. Kuo aukštesnė oro temperatūra ir didesnė drėgmė, tuo sunkiau jam tai padaryti.

Žinodami, kaip veikia natūralūs organizmo vėsinimosi mechanizmai, galime paprastomis priemonėmis padėti sau ir artimiesiems saugiau ištverti net pačias karščiausias vasaros dienas.

Paskelbta

Atsargiai: saulė! Kaip apsisaugoti?

Visa kas gyva džiaugiasi saule. Be jos gyvybės mūsų planetoje nebūtų. Tačiau karšti orai ir kaitri saulė slepia pavojų. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip apsisaugoti nuo neigiamo saulės poveikio – pataria specialistai.

Šilumos smūgis ir saulės smūgis
Šilumos smūgis ir saulės smūgis panašūs tuo, kad dėl aukštos temperatūros perkaista smegenys.

Šilumos smūgį galima gauti tiek lauke per karštą orą, tiek automobilyje ar patalpoje, jei ten tvanku ir karšta.

Fizinis krūvis ir darbas karštoje aplinkoje, įskaitant patalpas be oro kondicionavimo, prastai ventiliuojami sintetiniai drabužiai, buvimas palapinėje po atvira saule – visa tai gali sukelti smegenų perkaitimą.

Tam tikros ligos didina šilumos smūgio riziką: širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, endokrininiai sutrikimai. Kai kurie vaistai gali dar labiau pabloginti situaciją: beta blokatoriai, diuretikai, antidepresantai. Taip pat lengvai perkaista vaikai iki 7 metų ir vyresnio amžiaus žmonės. Nutukę žmonės taip pat priklauso rizikos grupei.

Karštu oru žmogus pradeda prakaituoti – tai apsauginė organizmo reakcija, nes prakaitas padeda atvėsinti odą. Su prakaitu netenkame skysčių, todėl pirmasis profilaktinis ir atstatomasis veiksmas karštu oru turėtų būti pakankamas švaraus vandens vartojimas. Netenkant daug skysčių, rekomenduojama juos atstatyti pagal formulę – 50 ml vandens 1 kg kūno svorio per dieną. Reikia turėti omenyje, kad kava, gazuoti gėrimai, kompotai ir vaisių gėrimai nėra kokybiški skysčių šaltiniai ir karštu oru gali net pabloginti situaciją, nes skatina skysčių netekimą ir dehidrataciją. Rinkitės paprastą vandenį.  

Antras svarbus dalykas – buvimo saulėje laikas.
Saugus buvimo lauke laikas – iki 11 val. ryto ir po 16 val. popiet. Dienos metu būtina dėvėti galvos apdangalą, ypač vaikams.

Perkaitimo požymiai: vangumas, mieguistumas, galvos skausmas, galvos svaigimas, apalpimas, kūno temperatūros padidėjimas, pykinimas, vėmimas, traukuliai.

Pirmoji pagalba šilumos ar saulės smūgio atveju – galvos vėsinimas šlapiu rankšluosčiu. Rankšluostį reikia gausiai sudrėkinti šiltu vandeniu ir apvynioti galvą. Jei pacientas visiškai sąmoningas ir nereaguoja į šoką, galima naudoti vėsesnį vandenį (ne ledinį!), bet reikia stebėti reakciją. Staigus labai šalto vandens kontaktas su oda gali sukelti kraujagyslių spazmus (susitraukimus). Tai sumažina kraujo tekėjimą į odą ir galvos smegenis, todėl atvėsinimas nebus efektyvus. Šiltas vanduo padeda išlaikyti kraujagysles atviras, todėl kūnas geriau atvėsinamas per odą, o šiluma efektyviau išskiriama. Jei rankšluosčio nėra – sudrėkinkite galvos apdangalą. Tuomet reikia duoti žmogui atsigerti vandens, atlaisvinti ankštus drabužius ir atvėsinti patalpą. Galima žmogų paguldyti. Naudojant oro kondicionierių, ypač automobilyje, reikia stebėti, kad nebūtų peršalimo.

Dėmesio! Niekada nepalikite vaikų ar gyvūnų užrakintame automobilyje karštu oru!

Susanna Bikbajeva, greitosios medicinos pagalbos felčerė

Šaltinis: 8doktorov.ru

Paskelbta

Tofu užtepėlė su bazilikais

Ingredientai:

Tofu sūrio – 180 g

Česnako – 2 skilt.

Baziliko lapelių – pagal skonį

Citrinos sulčių – pusės citrinos

Druskos – pagal skonį

Valgomųjų mielių dribsnių – 2 v. š.

Alyvuogių aliejaus – 1 v. š.

Graikinių riešutų – saujelė

Vandens – truputį

Viską sutrinti iki vientisos masės. Skanaus!

Paskelbta

10 priežasčių valgyti uogas

Vasara – uogų metas. Kodėl uogos turėtų būti įtrauktos į mitybą ir kuo jos naudingos organizmui ??.

??1. Kovoja su laisvaisiais radikalais

Laisvieji radikalai – nestabilios molekulės, kurios naudingos nedideliais kiekiais. Bet jei jų daug, vyksta per daug oksidacinių procesų, kurie kenkia sveikatai. Uogose yra antioksidantų – medžiagų, kurios kovoja su laisvaisiais radikalais organizme. Antioksidantai, tokie kaip antocianinai, elago rūgštis ir resveratrolis, apsaugo ląsteles ir mažina įvairių ligų riziką. Tyrimai rodo, kad gervuogės, mėlynės ir avietės turi didžiausią antioksidacinį pajėgumą. Mokslininkai tvirtina, kad viena porcija mėlynių, sverianti apie 300 g per dieną, apsaugo DNR nuo žalos, kurią sukelia laisvieji radikalai.

??2. Reguliuoja cukraus ir insulino kiekį kraujyje

Tyrimai parodė, kad saikingas uogų vartojimas padidina jautrumą insulinui. Tai pasireiškia tiek visiškai sveikiems žmonėms, tiek pacientams, kuriems yra atsparumas insulinui. Kito eksperimento metu moterų buvo paprašyta suvalgyti 150 g trintų uogų, sumaišytų su duona. Dėl to tyrimo dalyvių insulino lygis sumažėjo 24-26%, lyginant su tomis, kurios valgė tik duoną.

??3. Padeda gerinti virškinimą ir mesti svorį

Uogos yra geras skaidulų šaltinis, įskaitant tirpias skaidulas. Jų dėka sulėtėja maisto judėjimas per virškinimo sistemą, todėl sumažėja alkis, o tai padeda mažiau valgyti ir numesti svorio. Tyrimai patvirtina, kad esant dideliam skaidulų kiekiui maiste, žmogus per dieną suvartoja vidutiniškai 130 kcal mažiau, neribodamas savęs maiste. 100 g aviečių yra apie 6,5 g skaidulų, gervuogių – 5,3 g, braškių – 2 g, o mėlynių – 2,4 g. Standartinės porcijos dydis yra maždaug viena stiklinė, kurioje 125 – 150 g.

??4. Aprūpina maistinemis medžiagomis

Uogos – kaloringas ir tuo pačiu sotus produktas. Juose yra naudingų vitaminų ir mineralų. Pavyzdžiui, stiklinėje braškių yra apie 150% vitamino C paros poreikio, gervuogėse – 35%. Dauguma uogų yra panašios maistinių medžiagų sudėtimi. Pavyzdžiui, 100 g gervuogių yra tik 35 kcal, 32% magnio paros poreikio, 25% vitamino K ir 8% vario. Įvairių uogų kalorijų kiekis svyruoja nuo 32 (braškės) iki 57 (mėlynės) kcal.

??5. Padeda kovoti su uždegimais

Turi regeneracinių savybių ir apsaugo organizmą nuo infekcijų. Uždegiminiai procesai gali būti dažno streso, aktyvumo stokos ir nesveiko gyvenimo būdo pasekmė. Lėtinis uždegimas yra viena iš diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Tyrimai patvirtina, kad valgant uogas sumažėja uždegiminių žymenų kiekis. Vieno eksperimento metu grupės žmonių buvo paprašyta išgerti braškių glotnutį kartu su bet kokiu riebiu ir daug angliavandenių turinčiu maistu. Rezultatas – mokslininkai pastebėjo reikšmingą uždegimo sumažėjimą, palyginus su tais, kurie valgė taip pat, bet negėrė uogų gėrimo.

??6. Mažina blogojo cholesterolio kiekį

Žmonėms, kurie aštuonias savaites kasdien gėrė braškių glotnutį, „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje sumažėjo vidutiniškai 11%. Juodosios avietės ir braškės – lyderės mažinant cholesterolio kiekį žmonėms, kenčiantiems nuo nutukimo ir metabolinio sindromo. Uogos taip pat neleidžia susidaryti kraujo krešuliams ir aterosklerozinėms plokštelėms kraujagyslėse.

??7. Gražina odą

Dėl antioksidantų uogos mažina raukšlių atsiradimą, nes laisvųjų radikalų perteklius yra viena pagrindinių odos senėjimo priežasčių. Tyrimai parodė, kad elago rūgštis blokuoja fermentų, kurie skaido kolageną, gamybą. Pastarasis yra svarbus baltymas, turintis įtakos odos struktūrai: trūkstant kolageno ji plonėja, praranda elastingumą. Beje, uogas grožiui galite naudoti ir šviežias, ir apdorotas. Mokslininkai įrodė, kad mėlynėse kepiniuose yra šiek tiek mažiau antocianinų, o bendra antioksidantų koncentracija išlieka tokia pati.

??8. Padeda išvengti vėžio

Kai kurie uogose esantys antioksidantai, įskaitant antocianinus ir resveratrolį, gali sumažinti vėžio riziką. Mokslininkai ištyrė jų poveikį organizmui, darydami prielaidą, kad uogų valgymas apsaugo nuo stemplės, krūties ir storosios žarnos vėžio. Eksperimente dalyvavo 20 žmonių, kuriems diagnozuotas žarnyno vėžys. Gydytojai stebėjo juos devynias savaites. Eksperimento metu dalyviai kasdien suvalgydavo po 60 g aviečių. Rezultatas – kai kuriems tyrimo dalyviams žymiai sumažėjo naviko žymenų.

??9. Naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai

Be cholesterolio kiekio mažinimo, uogos gerina arterijų veiklą. Ląstelės, kurios iškloja kraujagysles, vadinamos endotelio ląstelėmis. Jos padeda kontroliuoti kraujospūdį ir apsaugo nuo kraujo krešėjimo. Uždegimas gali pažeisti šias ląsteles, trukdydamas normaliai kraujo funkcijai. Atlikti tyrimai įrodo, kad uogos gerina kraujagyslių elastingumą (taip pat ir rūkaliams, kuriems gresia širdies ligos).

??10. Neatmetamos daugumoje dietų

Žmonės, besilaikantys mažai angliavandenių turinčių dietų, dažnai vengia saldžių vaisių. Bet saikingais kiekiais mėgautis uogomis galite su bet kokiais mitybos apribojimais. Išimtis – dietos ne dėl figūros, o dėl sveikatos būklės. Jei turite griežtą gydytojo nurodymą arba alergiją, aptarkite tai su savo šeimos gydytoju.

❗Valgydami uogas nepamirškime saikingumo, vieno iš sveikatos principų!

✔Beje – šaldytos uogos nepraranda savo naudingų savybių, todėl apsirūpinkite jų atsargomis žiemai.

Šaltinis: 8doktorov.ru

Paskelbta

Pelkinė vingiorykštė – natūralus aspirinas

(Filipendula ulmaria)

Šią vasarą ir aš prisiskyniau šios vaistažolės, atsiradus poreikiui išbandysiu.

Pelkinė vingiorykštė auga šlapiose pievose, vandens telkinių pakrantėse. Tai vaistinis nuo seno lietuvių vartojamas priešuždegiminis augalas, turintis salicilo rūgšties.

TINKA:

▫ Nuo peršalimo ligų, gripo, slogos, anginos, bronchito.

▫ Virškinimo problemos, mažina padidėjusį skrandžio rūgštingumą.

▫ Stemplės, kepenų uždegimai.

▫ Sąnarių uždegimai, artritai.

▫ Karščiavimui mažinti.

▫ Žaizdoms valyti, sunkiai gyjančioms žaizdoms.

▫ Skatina parakaito ir šlapimo išsiskyrimą.

▫ Kūdikių odos iššutimams, nudegusiai odai (pabarsčius sudžiovintų, susmulkintų žiedų milteliais).

▫ Galvos ir dantų skausmui malšinti.

▫ Prostatos apsaugai.

▫ Stiprina organizmą, ramina, turi antibakterinių savybių, skatina toksinų pasišalinimą iš organizmo.

Vaistinei žaliavai renkami pradedantys skleistis žiedynai, kartais visa antžeminė augalo dalis. Surinkta žaliava džiovinama nuo saulės apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje paskleidus plonu sluoksniu. Kartais pavartant, kad nepelytų. Tinkamai paruošta žaliava salstelėjusio kvapo, rūgštoko, sutraukiančio skonio, tinka vartoti vienerius metus.

??KONTRAINDIKACIJOS:

▫ Nėštumas

▫ Arterinė hipotenzija (žemas kraujo spaudimas)

▫ Susilpnėjęs kraujo krešėjimas

▫ Esant stipriai alergijai aspirinui

▫ Individuali netolerancija.

Jei sergate rimtomis ligomis, prieš naudodami būtinai pasitarkite su gydytoju.

❗SVARBU:

Nesumaišykite su kitu, panašiai žydinčiu nuodingu augalu – vingiriu, kurio lapai siauri. Vingiorykštės lapai stambūs, dantyti, tuo tarpu vingirio lapai – smulkūs.