Tikėjimas – Puslapis 2

2022-03-172022-03-16

Išgydymas nuo krūties vėžio

▫️Man 71 metai, jau 23 metus gyvenu Izraelyje. Atvykome iš Ukrainos Kamenkos miesto. Papasakosiu, kaip Dievas išgydė mane nuo krūties vėžio.

▫️Dar gyvendama Ukrainoje, kreipiausi į gydytojus dėl krūties problemų. Izraelyje man kasmet buvo atliekama mamografija ir echoskopija. Keletą kartų buvo paimta biopsija, bet nieko nerasdavo.

▫️2017 metais praėjau dar vieną eilinį patikrinimą ir ilgai negavau atsakymo. Buvau rami, galvojau, kad viskas tvarkoje. Gavus atsakymą, buvo indikacija daryti dešinės krūties biopsiją. Laikas ėjo, o aš neužsisakiau eilės biopsijai. Iki to laiko mes jau septynis metus maitinomės visiškai augaliniu maistu. Maniau, kad turiu gerą imunitetą ir neskubėjau tikrintis.

▫️Nuo tyrimo praėjo du mėnesiai, o 2018 metų pavasarį pradėjau sapnuoti keistus sapnus. Stoviu, o prieš mane eile praeina buvę giminaičiai, pažįstami, draugai, kurie jau mirę. Jie praeina, nieko nesakydami, tik žiūri į mane su kažkokiu gailesčiu. Supratau, kad susidūriau su kažkuo rimtu. Paprašiau Dievo pašalinti šiuo sapnus ir jie dingo.

▫️Padariau biopsiją, o kai atėjau rezultato, gydytojas pasakė, kad man – 4 stadijos krūties karcinoma. Tai greitai plintantis vėžys. Išgirdusi diagnozę, kažkodėl baimės nejaučiau. Gįžau namo ir nusprendžiau pradėti sulčių terapiją.

▫️Gėriau vaisių ir daržovių sultis, o tarpuose – vaistažolės. Per tris savaites numečiau 8 kilogramus. Jaučiausi gerai, nebuvo skausmo, jėgų netekimo, bet auglys buvo apčiuopiamas, tai priminė apie ligą.

▫️Labai daug meldžiausi, klausiau Dievo: “Jei mano gyvenimas artėja link pabaigos, ką turėčiau padaryti pirmiausia?” Išpažinau nuodėmes, prašiau atleisti tas nuodėmes, kurių pati nematau. Meldžiausi pagal 85 Psalmės pažadą. Pas onkologą patekau tik po visų švenčių, gegužės pabaigoje. Ji mane apžiūrėjusi labai nustebo, kad jau 6 mėnesius vaikštau su karcinoma, o metastazių neturiu ir nepadidėjęs nė vienas limfmazgis. Aš papasakojau, kad naudojau sulčių terapiją ir, galbūt, tai lėtina ligos plitimą, bet gydytojams tai nėra argumentas.

▫️Birželio 16 dieną man buvo paskirta krūties operacija. Iš pradžių norėjo daryti chemoterapiją, o po to operaciją, bet aš sutikau tik operacijai, o tada matysim, kaip Viešpats vadovaus. Po operacijos jaučiausi labai gerai, net neprisimindavau diagnozės. Man buvo pašalinta tik ta vieta, kur buvo auglys. Ištyrus išpjautą auglį, pranešė, kad rasta daug negyvų vėžio ląstelių židinių, ir patarė tęsti sulčių terapiją.

▫️Toliau kiekvieną vakarą meldžiausi ir prašiau Viešpaties konkretaus atsakymo – ar man daryti chemoterapiją. Bet atsakymo nebuvo.

▫️Kartą vakare pasimeldusi, ruošiausi eiti miegoti, bet kažkodėl įsijungiau telefoną ir iš karto ekrane pasirodė antraštė: “4 stadijos krūties vėžys”. Natūralu, kad susidomėjau, pradėjau skaityti. Tai buvo moters pasakojimas, kuri praėjo visus pragaro ratus su ta pačia diagnoze, kaip mano, bet ji rado jėgų palikti ligoninę, pereiti prie sveikos gyvensenos, teigiamų emocijų, negalvoti apie ligą ir gyventi normalų gyvenimą. Jos artimieji padėjo jai tai padaryti ir ji pasveiko!

▫️Tai mane padrąsino ir pagalvojau, jeigu netikinti moteris išėjo iš šios būsenos, tai su Dievu aš juo labiau laimėsiu! Su šiomis mintimis nuėjau miegoti. Vidurnakty staiga pabudau ir iškart prisiminiau sapną, kurį sapnavau: kalbėjausi telefonu su savo buvusiu viršininku, kurio, tiesą sakant, jau nebebuvo gyvųjų tarpe.

▫️Išsigandau. Užmerkiau akis ir vėl pradėjau kalbėti su Dievu: „Viešpatie, jeigu mano gyvenimas baigiasi, pasakyk man, ką turiu padaryti?“ Ir staiga mintyse išgirdau žodžius rusų kalba: „Pasitikėk Dievu, pasitikėk Dievu, pasitikėk Dievu“, o tada, kaip per televiziją, praeina judanti eilutė, o ten žodžiai iš Biblijos: „VIEŠPATS mano šviesa ir išgelbėjimas, tad ko turėčiau bijotis? VIEŠPATS mano gyvenimo tvirtovė, tad prieš ką turėčiau drebėti?“ (Psalmynas‬ ‭27:1) Eilutės prabėgo prieš mano akis ir mintyse dainavau šiuos žodžius hebrajų kalba. Šiai psalmei sukurta muzika ir dažnai ją giedame bažnyčioje. Po to pasakiau: „Viešpatie, aš sveika!“, ir tuo metu mane nuo galvos iki kojų pervėrė baisus skausmas, ypač skaudėjo krūties srityje. Tada tarsi viskas nuo manęs nukrito ir skausmas dingo. Prisimenu, kaip sakiau: „Viešpatie, ačiū!“ Atsimerkiau ir pažvelgiau į laikrodį. Nuo to momento, kai pradėjau kalbėtis su Dievu, praėjo 10 minučių, ir tai nebuvo sapnas!

▫️Atsikėliau, išėjau į balkoną verkiau, juokiausi ir šlovinau Viešpatį už Jo gailestingumą man, nusidėjėlei. Chemoterapijos atsisakiau, nuo operacijos praėjo ketveri metai. Kasmet einu pasitikrinti ir, ačiū Dievui, viskas gerai.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/isczelenie-ot-raka-grudi/

2022-01-19

Jūsų smegenys gali viską

Mieli skaitytojai, pristatome jums ištrauką interviu su žinomu vaikų neurochirurgu Benu Karsonu, legendiniu gydytoju, rašytoju ir pasišventusiu krikščioniu.

– Daktare Karsonai, ką jūs bendrai galite pasakyti apie smegenis?

– Smegenys – absoliučiai nuostabus organas, kaip ir visa Dievo kūrinija. Vidutiniškai jas sudaro 100 mlrd nervinių ląstelių – neuronų. Per 1 sekundę jos gali apdoroti 2 mln bitų informacijos, jos įsisavina viską, ką jūs kada nors girdėjote ar matėte. Kai kurie žmonės sako, kad nereikia daug mokytis, nes perkrausi savo smegenis, bet jų perkrauti neįmanoma. Net jei jūs sužinosite naują faktą kiekvieną sekundę, jums prireiks 3 mln metų, kad pradėtumėte perpildyti smegenis, todėl tokia tikimybė nedidelė. Mes nežinome, kur gimsta potraukis dvasiniams dalykams ir kaip mes galime bendrauti su savo Kūrėju. Mūsų smegenys atsakingos už visas šias funkcijas.

– Kas labiausiai jus stebina smegenyse?

– Labiausiai smegenyse mane stebina jų sudėtingumas ir informacijos apdorojimo greitis. Pavyzdžiui, jeigu aš pasakysiu: “Pakelkite dešinę ranką”, – jūs iš karto ją pakelsite. Viskas paprasta, bet kaip tai vyksta: garso bangos išeina iš mano lūpų, patenka į jūsų išorinę ausį, pasiekia būgnelį, klausos sraigę, garso mechaninė energija virsta elektros energija, tada signalas klausos nervu perduodamas į klausos branduolius, iš ten – dar toliau… Galiausiai signalas patenka į smilkininę dalį, o iš ten į kaktinę, paskui dar reikia išlaikyti atmintį apie garsą hipokampe, tada signalas eina atgal į kaktinę dalį, iš ten per stuburo smegenis į rankų raumenis ir viskas tik dėl to, kad jūs galėtumėte pakelti ranką, ir vyksta akimirksniu. Pagalvokite apie tai!

– Daktare Karsonai, turiu klausimą iš davsingumo ir psichiatrijos sankirtos? Kokia jūsų gyvenimo prasmė?

– Kiekvieno žmogaus gyvenimas turi prasmę. Kiekvienam Dievas davė kažkokius talentus. Jeigu mes tinkamai juos naudosime, pagerės ne tik mūsų gyvenimas, bet ir aplink mus esančių žmonių. Mums reikia padaryti pasirinkimą: gyventi tik dėl savęs ar atnešti naudą visuomenei, kurioje gyvename.

Kai kurie žmonės yra labai savanaudiški. Aš buvau toks vaikystėje. Dėl šios priežasties turėjau nežabotą temperamentą. Viskas pasikeitė po to, kai bandžiau peiliu smogti vienam vaikinui. Taip atsitiko, kad jis turėjo diržą su didele metaline sagtimi. Aš pataikiau į šią sagtį ir peilis nulūžo. Po to užsidariau vonioje ir pradėjau nuoširdžiai melstis ir skaityti Bibliją. Viešpats man parodė, kad mano pykčio priežastis slypi mano egoizme. Viskas mano gyvenime sukosi aplink mano personą. Kažkas su manim neteisingai pasielgė, kažkas paėmė mano daiktą… Dievas parodė, jeigu rūpinsiuos kitais, tai pyktis praeis. Tai buvo paskutinis kartas mano gyvenime, kai turėjau pykčio priepuolį.

Labai svarbu suprasti, kas yra jūsų herojai. Mano pats didžiausias Herojus – Jėzus Kristus, Kuris mirė už mano nuodėmes ir išgelbėjo mane. Antras herojus – tai mano mama. Ji nugyveno neįtikėtinai sunkų gyvenimą, bet niekada neieškojo pasiteisinimo. Dėl šios priežasties mes su savo broliu galėjome susitvarkyti savo gyvenimą. Mes tiesiog neieškojome pateisinimo savo nesėkmėm, bet visada ieškojome sprendimo.

– Kaip jūs apibūdintumėte laimę? Kas jus asmeniškai daro laimingu?

– Nėra nieko, kas padarytų tave laimingesniu, nei harmoningi santykiai su savo Kūrėju. Ta harmonija daro įtaką visiems kitiems santykiams gyvenime. Nebegalvoji tik apie save ir gali pastebėti ir mėgautis tuo, ką matai: paukščių čiulbėjimu, lapais, gėlėmis ir žole, ir visu tuo, pro ką praeitum įprastame gyvenime. Būdamas gerai emociškai nusiteikęs, pradedi galvoti, ką gero galima padaryti kitiems. Nėra nieko maloniau, kaip daryti gera kitam žmogui, pamatyti šypseną jo lūpose. Jei tu medikas, tu duodi žmogui dar vieną galimybę gyvenime. Jei tu dirbi socialinės psichologijos ar sociologijos sferoje, tu padedi žmonėms suprasti savo dovanas, padedi jiems įgyti nepriklausomybę, duodi gyvenimo viziją – visa tai veda į laimę. O tai kas neveda į laimę, tai – pinigai. Aš pažįstu daug turtingų ir nelaimingų žmonių.

– Ar jums teko patirti emocinį perdegimą ir ką jūs galėtumėte patarti tokios būsenos profilaktikai?

– Įdomu, kad neurochirurgai dėl patirto streso ilgai negyvena. Bet aš niekada nepatyriau griaunančio streso, kol neišėjau į pensiją. Pensijoje supratau, kad praradau pusiausvyrą ir išgyvenu didelį stresą.

Manau, kad pasaulėžiūra vaidina didžiausią vaidmenį. Stresą lengviau įveikti, kai supranti, kad Dievas viską kontroliuoja. Paskutiniu laiku bendravau su daugeliu žmonių, išgyvenančių kartų nusivylimą. Jie sako, kad viskas griūva. Aš jiems visada atsakau: „Prisiminkite, kad Dievas viską kontroliuoja, o mums Jis leidžia tik padėti Jam. Todėl galvokite, kad galite Jam padėti, bet nemanykite, kad Dievas prarado kontrolę“.

– Daug metų jūs dirbote onkologijos srityje. Ar galite vienu žodžiu apibūdinti tai, ką reikia sakyti pacientui arba jo artimiesiems?

– Viltis. Vėžys – mirtinas susirgimas. Prisimenu vieną ypatingą atvejį. Mano pacientas buvo krepšininkas. Jam buvo glioblastoma – ypatingai piktybinis smegenų auglys. Paprastai žmonės numiršta per metus laiko nuo diagnozės nustatymo, bet jis gyveno metai po metų, ir mes stebėjomės, kad jam viskas gerai. Po to jo nuotaka jį paliko, jis labai nusivylė ir po trijų savaičių mirė. Tai kalba apie didelę emocinės būsenos įtaką. Mes turime suprasti, kad mūsų emocijos valdo įvairius fiziologinius procesus organizme.

– Anglų patarlė sako: „Už kiekvieno didelio vyro stovi didelė moteris“. Kas jus įkvepia jūsų žmonoje, kaip ji jus palaiko?

– Kendi – nuostabus žmogus, labai bendraujanti ir draugiška. Aš ne toks, esu linkęs į uždarumą ir jei ne mano žmona, tai aš nebūčiau pažinęs daugelio žmonių ir nedalyvaučiau daugelyje projektų.

– Kokios yra arba buvo jūsų šeimos tradicijos, ir kuo jos ypatingos?

– Kai mūsų berniukai augo, pietų metu kiekvienas turėjo surasti ir papasakoti kažką įdomaus, ko nežinojo kiti. Taip mes visi mokėmės. Dar viena tradicija – kiekvienas turėjo perskaityti po dvi eilutes iš „Saliamono patarlių“ ir visiems paaiškinti. Aš pamaniau, jeigu mes darysim tai, berniukai įgis išminties ir mes nebūsime viena iš šeimų, kurios vaikai nieko nepasiekė. Ir tai suveikė.Kalbėjosi Jurij Bondarenko

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/vash-mozg-mozhet-vsyo/

KAIP IŠGYVENTI SIELVARTĄ

Šis staipsnis iš ciklo “Kaip neišprotėti?”, skirto psichosomatinių problemų sprendimų mechanizmų, atskleistų Šventajame Rašte, paieškom, nes jų naudojimas skatina proto ir kūno sveikatą.

Remiantis psichiatro Elizabeth Kiubler-Ross tyrimais, daugumas žmonių išgyvena 5 pagrindines sielvarto stadijas:

1. ŠOKAS IR NEIGIMAS. Tipiškos apraiškos: atsisakymas tikėti informacija, daug kartų pakartotinai klausiama…

2. PYKTIS, AGRESIJA. Tipiškos apraiškos: aplinkinių kaltinimas, artimųjų, medicinos darbuotojų, policijos, valstybės, Dievo…

3. KALTĖS JAUSMAS. Tipiškos apraiškos: “kodėl aš to nepadariau…”, ieškojimas įvykio priežasčių savyje, pažadas pasikeisti – sau/ kitiems/ Dievui…

4. DEPRESIJA/ PRISLĖGTUMAS. Tipiškos apraiškos: atsiskyrimas vienatvei, gilus liūdesys, susidomėjimo gyvenimo džiaugsmais praradimas, miego ir apetito sutrikimai, silpnumas (jėgų trūkumas)…

5. PRIĖMIMAS. Tipiškos apraiškos: susitaikymas su tuo, kas įvyko; suvokimas, kad praradimas tai gyvenimo dalis; teigiami prisiminimai…

KAIP PADĖTI sielvartui? Siekiant išsaugoti sveikatą ir ramybę krizės metu, svarbu prisiminti 3 VEIKSNIUS:

1. Sielvarto etapams pereiti REIKIA LAIKO. Tiek atskirų etapų, tiek viso proceso trukmė skirtingiems žmonėms gali skirtis, tačiau laikas yra pats svarbiausas veiksnys, padedantis įveikti sielvartą. Biblijoje ne kartą aprašytas ir, kai kuriais atvejais, nustatytas ypatingas gedulo laikotarpis, kai netekusiems artimo žmogaus, skiriamas ypatingas laikas sielvartui išgyventi. Pavyzdžiui, Juozapas daugelį dienų ruošėsi savo tėvo Izraelio laidotuvėms: “Gydytojams, buvusiems jo tarnyboje, Juozapas įsakė balzamuoti jo tėvą, ir gydytojai balzamavo Izraelį. Tam jie praleido keturiasdešimt dienų, nes tiek laiko reikia balzamavimui. Ir egiptiečiai jo gedėjo septyniasdešimt dienų.” (Pradžios 50:2-3)

2. Reikalinga LAISVĖ, išreikšti SAVO JAUSMAMS. Žemiau pateikiami pavyzdžiai iš Biblijos, kaip žmonės (ir net pats Jėzus Kristus) ašaromis išreiškė liūdesį dėl artimo žmogaus netekties: “Visi sūnūs ir dukterys stengėsi jį paguosti, bet jis atsisakė būti paguostas ir sakė: “Ne! Aš liūdėdamas žengsiu į šeolą pas savo sūnų“. Taip tėvas jį apraudojo.“ (Pradžios 37:35).

Taip kalba Viešpats: „Pasigirdo aimanos šauksmas Ramoje, raudojimas ir graudus verksmas! Rachelė rauda savo vaikų; ji nesileidžia paguodžiama, nes jų nebėra.“ (Jeremijo 31:15)

Pamatęs ją verkiančią ir kartu atėjusius žydus verkiančius, Jėzus labai susigraudino ir susijaudinęs paklausė: „Kur jį palaidojote?“ Jie atsakė: „Viešpatie, eik ir pažiūrėk“. Jėzus pravirko. Tada žydai ėmė kalbėti: „Štai kaip jis jį mylėjo!“ (Jono 11:33-36).

3. Labai SVARBI MALDA. Viską galima išreikšti Dievui, bet kuriame sielvarto etape. Jeigu jūs ar jūsų artimieji liūdite, skaitykite ir visa širdimi pasitikėkite Šventojo Rašto vilties žodžiais. Melskitės Dievui ir Jis būtinai jus palaikys, ir paguos.

“Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Krisuje Jėzuje” (Filipiečiams 4:6-7).

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/kak-perezhit-gore/