Žmonės verkia dėl ilgesio, liūdesio, nerimo arba tiesiog dėl to, kad į akį kažkas pateko. Apie verkimo priežastis žinoma daug, tačiau jo mechanizmai vis dar lieka mįslė.
❕Prieš aptariant verkimo priežastis ir mechanizmus, reikia išmokti jį atskirti nuo kito proceso – ašarojimo. Skirtingai nuo verkimo, ašarojimas nepriklauso nuo žmogaus valios.
Pas sveiką suaugusį žmogų nuolat gaminamas ašarų skystis. Jis praeina per nosinį ašarų lataką ir atlieka tam tikras užduotis??:
▪ Apsaugo nosies ir akių gleivinę nuo svetimkūnių. Per ašarojimą iš nosies ertmės ir akių gleivinės pašalinamos dulkių dalelės ir mikroorganizmai.
▪Drėkina akių gleivinę. Priešingu atveju ji išdžius, o tai ne tik nemalonu, bet ir pavojinga.
▪Maitina akių gleivinę. Pavyzdžiui, ragena neturi savo kraujagyslių, o maitinasi per skystį, kuris plauna priekinę akies kamerą ir ašarų skystį.
??Normalus ašarojimas – pastovus, saikingas ir nesukelia diskomforto.
??Padidėjęs – trukdo normaliam gyvenimui.
Padidėjęs ašarojimas – tai apsauginė organizmo reakcija į įvairius dirgiklius: virusus ir bakterijas, alergenus, dulkes, stiprius kvapus. Pavyzdžiui, svogūnų ar pipirų kvapas gali sukelti nekontroliuojamą stiprų ašarojimą, kuris praeina savaime, pašalinus dirgiklį.
Žmonija jau seniai bandė suprasti ašarų prigimtį. Nuo seniausių laikų mokslininkai iškėlė daugybę teorijų, ir kai kurios iš jų šiuolaikiniams žmonėms atrodo neįtikėtinos.
Daugelyje tikėjimų ir mitų žmogaus ašaroms buvo suteikta ypatinga reikšmė. Pavyzdžiui, Aristotelis savo raštuose rašė, kad ašaros išvalo protą nuo užgniaužtų emocijų. Daugelis šiuolaikinių psichologų sutinka su juo ir teigia, kad verkdamas žmogus išsivaduoja iš įtampos. Egzistuoja daugybė technikų, padedančių žmogui pažvelgti į savo „pasąmonės“ gelmes, išlaisvinti paslėptas emocijas, pašalinti kompleksus, neleidžiančius išsiverkti, ir, galiausiai, atsikratyti slegiančių jausmų.
XIX amžiaus viduryje daugelis mokslininkų teigė, kad verkimas – tai tik fiziologinis procesas, nesusijęs su emocijomis. Pavyzdžiui, Charlesas Darwinas teigė, kad ašaros, net ir pas vaikus, tai tiesiog raumenų aplink akis susitraukimo rezultatas. O britų antropologas Ashley Montagu savo darbuose rašė, kad žmonės verkia, kai išsausėja akių ir nosies gleivinė.
Paskutiniaisiais XX amžiaus dešimtmečiais išpopuliarėjo teorija, kad ašaros – tai tik organizmo būdas atsikratyti toksinų. Apie tai biochemikas V. Frey rašė savo knygoje „Verkimas: ašarų paslaptis“. Mokslo bendruomenė palaikė šią idėją. Ir nors dabar Frey teorija atrodo abejotina, daugelis mokslininkų vis dar remiasi jo darbais.
❓KĄ SAKO BIBLIJA ir MOKSLAS
Šiandien žinoma, kad verkimas – tai žmogaus emocinė reakcija. Žmonės verkia, kai patiria stiprias emocijas. Dažniausiai neigiamas – pyktį, baimę, nerimą, nuoskaudą, nusivylimą, tačiau pasitaiko ir džiaugsmo ašarų.
Įdomu tai, kad verkimas ir ašaros turi terapinį poveikį. Ašarose yra kai kurių hormonų:
▫ Prolaktino – mažinančio skausmą ir padedančio atsipalaiduoti.
▫ Adrenokortikotropinio hormono – mažinančio pagrindinio streso hormono kortizolio gamybą antinksčiuose.
▫ Enkefalino – malšinančio skausmą ir gerinančio nuotaiką.
Biblijoje karalius Dovydas sako:
“Tu sužymėjai mano klajones,
tad supilk mano ašaras į Savo ąsotį!
Argi jos nėra sužymėtos Tavo knygoje?”
? Šie žodžiai atskleidžia Dievo požiūrį į mūsų problemas. Dievas laiko vertingomis ir prisimena visas mūsų ašaras ir kančias, kurias patiriame. Mūsų ašaros yra unikalios, kaip ir bėda ar problema, sukėlusi šias ašaras.
‼️ Neseniai mokslininkai atrado įdomų faktą: kiekviena ašara turi žmogaus patirčių mikrokosmosą. Žiūrint per mikroskopą, ašaros turi kristalinę struktūrą ir gali įgauti įvairias formas. Net emocinės ašaros su ta pačia chemine sudėtimi gali atrodyti visiškai kitaip. Pavyzdžiui, juoko ašaros neturi nieko bendra su liūdesio ašaromis. Kaip snaigės ir pirštų atspaudai, nė viena ašara nėra panaši į kitą❕
??Dievas gilinasi į kiekvieną mūsų problemą, nes Jis mus myli. Leisdamas mums gyvenime patirti išbandymus, Jis nori nukreipti mūsų žvilgsnį į dangų. Kūrėjas mums padeda, ir su Juo galime pasiekti pergalę bet kokioje bėdoje.
??Kaip nuostabu suvokti, kad Dievas žino ne tik apie mūsų bėdas, bet ir apie jausmus, kuriuos patiriame. Jis mato, mūsų ašarų priežastis! Dar daugiau, Jis saugo jas savo atmintyje!
? Brangieji, atminkite: „Meilė Dievui ir žmogui daro mūsų pasaulį geresniu“.
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
Pažvelkime į nuostabų ląstelės miestą ir atraskime mūsų organizmo mikrokosmosą
Naudodami mikroskopą, kuris padidina objektą milijoną kartų, priartėjame prie ląstelės ir pastebime, kad ji iš visų pusių yra apsupta tvirta membrana. Ląstelės membranoje yra daug „muitinės postų“, kuriuose reguliuojamas įvairių medžiagų pasisavinimas ir išskyrimas. Išilgai membranos išsirikiavę „pasieniečiai” – baltyminiai receptoriai. Kai ląstelei reikalingos medžiagos priartėja prie „kontrolinio posto“, receptoriai jas apžiūri ir atidaro „užkardą“. „Vidaus transporto“ pagalba gautos medžiagos gabenamos į galutinę paskirties vietą.
Dėkokime Viešpačiui už tai, kad Jis mus taip nuostabiai sukūrė, ir nepamirškime pasivaikščioti, kad padaugėtų mitochondrijų.
“Kokie didingi tavo darbai, VIEŠPATIE, kokios gilios tavo mintys!” 
