Ašaros – ne šiaip skystis

Žmonės verkia dėl ilgesio, liūdesio, nerimo arba tiesiog dėl to, kad į akį kažkas pateko. Apie verkimo priežastis žinoma daug, tačiau jo mechanizmai vis dar lieka mįslė.

❕Prieš aptariant verkimo priežastis ir mechanizmus, reikia išmokti jį atskirti nuo kito proceso – ašarojimo. Skirtingai nuo verkimo, ašarojimas nepriklauso nuo žmogaus valios.

Pas sveiką suaugusį žmogų nuolat gaminamas ašarų skystis. Jis praeina per nosinį ašarų lataką ir atlieka tam tikras užduotis??:

▪ Apsaugo nosies ir akių gleivinę nuo svetimkūnių. Per ašarojimą iš nosies ertmės ir akių gleivinės pašalinamos dulkių dalelės ir mikroorganizmai.

▪Drėkina akių gleivinę. Priešingu atveju ji išdžius, o tai ne tik nemalonu, bet ir pavojinga.

▪Maitina akių gleivinę. Pavyzdžiui, ragena neturi savo kraujagyslių, o maitinasi per skystį, kuris plauna priekinę akies kamerą ir ašarų skystį.

??Normalus ašarojimas – pastovus, saikingas ir nesukelia diskomforto.

??Padidėjęs – trukdo normaliam gyvenimui.

Padidėjęs ašarojimas – tai apsauginė organizmo reakcija į įvairius dirgiklius: virusus ir bakterijas, alergenus, dulkes, stiprius kvapus. Pavyzdžiui, svogūnų ar pipirų kvapas gali sukelti nekontroliuojamą stiprų ašarojimą, kuris praeina savaime, pašalinus dirgiklį.

Žmonija jau seniai bandė suprasti ašarų prigimtį. Nuo seniausių laikų mokslininkai iškėlė daugybę teorijų, ir kai kurios iš jų šiuolaikiniams žmonėms atrodo neįtikėtinos.

Daugelyje tikėjimų ir mitų žmogaus ašaroms buvo suteikta ypatinga reikšmė. Pavyzdžiui, Aristotelis savo raštuose rašė, kad ašaros išvalo protą nuo užgniaužtų emocijų. Daugelis šiuolaikinių psichologų sutinka su juo ir teigia, kad verkdamas žmogus išsivaduoja iš įtampos. Egzistuoja daugybė technikų, padedančių žmogui pažvelgti į savo „pasąmonės“ gelmes, išlaisvinti paslėptas emocijas, pašalinti kompleksus, neleidžiančius išsiverkti, ir, galiausiai, atsikratyti slegiančių jausmų.

XIX amžiaus viduryje daugelis mokslininkų teigė, kad verkimas – tai tik fiziologinis procesas, nesusijęs su emocijomis. Pavyzdžiui, Charlesas Darwinas teigė, kad ašaros, net ir pas vaikus, tai tiesiog raumenų aplink akis susitraukimo rezultatas. O britų antropologas Ashley Montagu savo darbuose rašė, kad žmonės verkia, kai išsausėja akių ir nosies gleivinė.

Paskutiniaisiais XX amžiaus dešimtmečiais išpopuliarėjo teorija, kad ašaros – tai tik organizmo būdas atsikratyti toksinų. Apie tai biochemikas V. Frey rašė savo knygoje „Verkimas: ašarų paslaptis“. Mokslo bendruomenė palaikė šią idėją. Ir nors dabar Frey teorija atrodo abejotina, daugelis mokslininkų vis dar remiasi jo darbais.

❓KĄ SAKO BIBLIJA ir MOKSLAS

Šiandien žinoma, kad verkimas – tai žmogaus emocinė reakcija. Žmonės verkia, kai patiria stiprias emocijas. Dažniausiai neigiamas – pyktį, baimę, nerimą, nuoskaudą, nusivylimą, tačiau pasitaiko ir džiaugsmo ašarų.

Įdomu tai, kad verkimas ir ašaros turi terapinį poveikį. Ašarose yra kai kurių hormonų:

▫ Prolaktino – mažinančio skausmą ir padedančio atsipalaiduoti.

▫ Adrenokortikotropinio hormono – mažinančio pagrindinio streso hormono kortizolio gamybą antinksčiuose.

▫ Enkefalino – malšinančio skausmą ir gerinančio nuotaiką.

Biblijoje karalius Dovydas sako:

“Tu sužymėjai mano klajones,

tad supilk mano ašaras į Savo ąsotį!

Argi jos nėra sužymėtos Tavo knygoje?”

(Psalmių 56:9)

? Šie žodžiai atskleidžia Dievo požiūrį į mūsų problemas. Dievas laiko vertingomis ir prisimena visas mūsų ašaras ir kančias, kurias patiriame. Mūsų ašaros yra unikalios, kaip ir bėda ar problema, sukėlusi šias ašaras.

‼️ Neseniai mokslininkai atrado įdomų faktą: kiekviena ašara turi žmogaus patirčių mikrokosmosą. Žiūrint per mikroskopą, ašaros turi kristalinę struktūrą ir gali įgauti įvairias formas. Net emocinės ašaros su ta pačia chemine sudėtimi gali atrodyti visiškai kitaip. Pavyzdžiui, juoko ašaros neturi nieko bendra su liūdesio ašaromis. Kaip snaigės ir pirštų atspaudai, nė viena ašara nėra panaši į kitą❕

??Dievas gilinasi į kiekvieną mūsų problemą, nes Jis mus myli. Leisdamas mums gyvenime patirti išbandymus, Jis nori nukreipti mūsų žvilgsnį į dangų. Kūrėjas mums padeda, ir su Juo galime pasiekti pergalę bet kokioje bėdoje.

??Kaip nuostabu suvokti, kad Dievas žino ne tik apie mūsų bėdas, bet ir apie jausmus, kuriuos patiriame. Jis mato, mūsų ašarų priežastis! Dar daugiau, Jis saugo jas savo atmintyje!

? Brangieji, atminkite: „Meilė Dievui ir žmogui daro mūsų pasaulį geresniu“.

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Pati svarbiausia ląstelės dalis – 2 dalis

~Ląstelės paslaptis -2 dalis~

Tęsiame toliau pažintinę kelionę po ląstelės “miestą”? ??.

▫ Betyrinėdami priartėjome prie paties ląstelės centro ir sustojome prie miesto “merijos”. Šis didingas statinys vadinamas ląstelės branduoliu. Iš išorės jis padengtas tankia dviejų sluoksnių membrana, kurioje matomos mažos poros. Per šias skylutes vyksta medžiagų apykaita tarp branduolio ir citoplazmos. Įsiskverbę į vidų per vieną iš porų, patenkame į chromosomų pasaulį.

▫ Kiekvienoje ląstelėje yra 46 chromosomos. Chromosoma – tai ilga gija, kuri tarsi serpantinas susukta į spiralę. Jei išvyniosite vieną chromosomą, jos ilgis bus didesnis nei žmogaus ūgis. Chromosomos gija vadinama DNR. Būtent DNR specialaus kodo pavidalu saugomas didžiulis kiekis informacijos apie visą ląstelę ir visą organizmą. Nedidelė DNR atkarpa vadinama genu. Kiekvienas genas atsakingas už tam tikrą funkciją ir gali veikti skirtingu laiku. Kai kurie genai veikia nuolat, kai kurie veiks po tam tikro laiko, o kai kurie miegos visą gyvenimą. Pavyzdžiui, vaikas gimsta mėlynomis akimis, tada po 9 mėnesių pradeda veikti genai, atsakingi už tamsią akių spalvą, ir netrukus rainelė tampa ruda. Branduolyje esantys genai – tai svarbiausia ląstelės dalis. Juos galima palyginti su įdiegimo programa kompiuteryje. Jei programa sutrinka, tada iš dalies arba visiškai pažeidžiamos ląstelės funkcijos. Branduolyje yra dar mažas branduolėlis – tai lyg ląstelės miesto „meras“.

⛔ Genams didelę grėsmę kelia virusai. Virusas – tai nedidelis genas, kuris į organizmą patenka per orą arba per kraują, įsiskverbia į ląstelės branduolį ir nepastebimai integruojasi į chromosomą. Palaipsniui virusas priverčia kitus genus dirbti sau. Dėl šios priežasties chromosomos nepaklūsta pirminei programai, o pradeda sintetinti kitus virusus, kurie greitai užpildo ląstelę. Kai ląstelė nebesutalpina visų virusų, jos membrana plyšta ir ši nedidelė armija stoja į mūšį, užgrobdama vis naujus ir naujus ląstelių miestus.

⛔ Ne mažiau pavojingi chromosomoms ir ląstelių kancerogenai, pavyzdžiui, ultravioletinės spinduliuotės perteklius, cigarečių dūmai, alkoholio skilimo produktai, cheminės medžiagos ir kt. Kancerogenai daro tiesioginį žalingą poveikį ląstelės branduoliui, sukeldami chromosomų mutacijas (struktūros pokyčius). Dėl tokios mutacijos ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis ir greitai miršta. Dėl to išsivysto gyvybei pavojingas navikas. Jautriausios kancerogenų poveikiui yra ląstelės, kurios yra nuolatiniame dalijimosi procese, – tai vidaus organų gleivinė, oda ir kaulų čiulpai.

❗Ląstelių chromosomoms reikia poilsio ir atsistatymo. Jei jos pažeidžiamos, „remonto komanda“ pakeičia genų fragmentus ?. Šis procesas efektyviai vyksta MIEGO metu. Jei pakankamai nesiilsime, mūsų genai nebus pilnai atstatyti. Kai kurios augaluose esančios medžiagos apsaugo ląstelių DNR. Tai folio rūgštis (folacinas – vitaminas B9), kuri yra šviežiuose vaisiuose, daržovėse ir žalumynuose. Termiškai apdorojant produktus, folio rūgšties kiekis sumažėja mažiausiai perpus. Todėl labai svarbu vartoti šviežius augalus.

✔️Sužinoję ląstelės sandaros paslaptį, PASIRŪPINKIME savo organizmu. Mes sudaryti iš milijardų ląstelių, kurios nuolat atsinaujina ir dalijasi. Bet tai nevyksta savaime, juk Dievas nuolatos palaiko mumyse gyvybę. Netrukdykime Jam, teršdami savo organizmą ir pažeisdami sveikatos įstatymus. Leiskime VIEŠPAČIUI mūsų organizme ir gyvenime atskleisti Jo palaiminimų PILNATVĘ ?.

??“Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, tavo dešinėje – amžina linksmybė.” (Psalmių 16:11)

??“Tavo pažinimas man per nuostabus, per gilus, aš negaliu jo pasiekti.” (Psalmių 139:6)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

1 dalį skaitykite ČIA.

Ląstelės paslaptis – 1 dalis

Biologinį terminą ląstelė (angl. cell) pirmasis pavartojo Robertas Hukas. 1665 m., tyrinėdamas kamštinę medieną mikroskopu, jis pastebėjo, kad ji susideda iš ląstelių, kurios jam pasirodė panašios į vienuolyno celes. Iš čia kilo pavadinimas “cell” – ląstelė. Šiandien elektroninio mikroskopo pagalba gerai ištirta visų gyvų organizmų ląstelių sandara.??Pažvelkime į nuostabų ląstelės miestą ir atraskime mūsų organizmo mikrokosmosą❗

▫ Naudodami mikroskopą, kuris padidina objektą milijoną kartų, priartėjame prie ląstelės ir pastebime, kad ji iš visų pusių yra apsupta tvirta membrana. Ląstelės membranoje yra daug „muitinės postų“, kuriuose reguliuojamas įvairių medžiagų pasisavinimas ir išskyrimas. Išilgai membranos išsirikiavę „pasieniečiai” – baltyminiai receptoriai. Kai ląstelei reikalingos medžiagos priartėja prie „kontrolinio posto“, receptoriai jas apžiūri ir atidaro „užkardą“. „Vidaus transporto“ pagalba gautos medžiagos gabenamos į galutinę paskirties vietą.

▫ Judėjimas ląstelėje vyksta sklandžiai ir tyliai, nes jos viduje yra į želė panaši medžiaga – citoplazma, kurioje yra visos ląstelių struktūros (organelės). Ląstelės vientisumą ir formą palaiko gijos. Ši plona armatūra, apraizgiusi visą citoplazmą, yra tvirtai pritvirtinta prie išorinės membranos. Citoplazmos viduje matosi tarsi įvairaus dydžio burbuliukai. Mažieji, vadinami lizosomomis, turi galingų fermentų, galinčių virškinti pavojingas medžiagas ir nebetinkamas organeles. Lizosomos atlieka policijos vaidmenį, palaiko tvarką ir švarą. Daug didesnis burbuliukas vadinamas vakuole. Tai plaukiojantis ląstelės sandėlis, kuriame saugomas vanduo ir statybinės medžiagos. Vakuolės gali judėti per citoplazmą, pernešdamos įvairias medžiagas. O štai vezikulės – patys mažiausi burbuliukai. Jose yra produkcija, pagaminta ląstelės gamyklose, ji vežama į “muitinės kontrolės punktą”, kad vėliau būtų išsiųsta už jos ribų. Taip vyksta “tarpląstelinė prekyba”.

▫ Judėdami gilyn į ląstelės miestą, matome didžiulį „metro“ tinklą. Tai vadinamasis endoplazminis tinklas, ištisa vamzdelių ir kanalėlių sistema, per kurią transportuojamos medžiagos ląstelės viduje. Išilgai šios kanalų sistemos, išraizgytos visoje ląstelės citoplazmoje, yra nedidelės „gamyklos“, vadinamos ribosomomis. Šie maži „gamybos cechai“ dalyvauja baltymų sintezėje. Be to, vamzdelių ir kanalėlių tinkle kaupiasi kalcis ir susidaro riebalai.

▫ Eidami toliau, esame nustebinti prieš mus atsiveriančiu masyviu statiniu. Tai yra “Goldžio kompleksas”, ląstelės prekybos centras. Čia kaupiasi maži burbuliukai su baltymais, kurie čia atvyksta per „metro“ sistemą. Tada iš jų susidaro dideli baltymų burbulai, kurie netrukus bus išvežti iš ląstelės.

▫ O dabar artėjame prie ląstelės „elektrinės“. Matome aukštos įtampos elektros laidų tinklą, girdisi galingo atominio reaktoriaus triukšmas. Tikriausiai jau atspėjote, prieš mus mitochondrija. Būtent šioje ląstelės organelėje gaminama reikalinga energija. Čia vyksta riebalų ir angliavandenių skaidymas, taip pat energijos kaupimas cheminio junginio ATP pavidalu. Mitochondrijų dėka ląstelė sušyla ir skatinama medžiagų apykaita. Pakankamas mitochondrijų kiekis – svarbi fizinės ištvermės sąlyga. Įdomu tai, kad esant reguliariam fiziniam aktyvumui, ląstelė pradeda statyti papildomas mitochondrijas, taip padidindama organizmo fizinę ištvermę. Dėl fizinio aktyvumo stokos sumažėja ląstelės “elektrinių” skaičius, atsiranda rankų ir kojų šaltkrėtis, bendras silpnumas.

? Dėkokime Viešpačiui už tai, kad Jis mus taip nuostabiai sukūrė, ir nepamirškime pasivaikščioti, kad padaugėtų mitochondrijų.

??“Kokie didingi tavo darbai, VIEŠPATIE, kokios gilios tavo mintys!” (Psalmių 92:6)

2 dalį skaitykite ČIA.

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM