Visas mano gydymas – tai 8 sveikatos principai
Faina, nors pensininkė, bet dar aktyvi, ir kitiems padeda sveikiau gyventi. Būdama 66-erių, ji jaučiasi daug geriau nei kai buvo jaunesnė. Kaip jai tai pavyko, pasakoja pati.
“Pirmoje klasėje susirgau sunkia meningito forma. Gydytojai atsisakė mane hospitalizuoti, nes manė, kad tai beviltiška. Keletą mėnesių gulėjau namuose nei gyva, nei mirusi. Prie lovos nepaliaujamai meldėsi mama. Vėliau ji papasakojo, kad prašė Dievo arba išgydyti mane, kad nelikčiau bejėge luoše arba duoti ramią mirtį. Dievas atsakė į jos tikėjimo maldą. Manau, Jis pamatė didelę jos meilę ir kantrybę.
Po ligos susilpėjo mano organizmas: nukentėjo atmintis, sunegalavo kepenys, greitai einant stipriai skaudėjo šoną. Baigiau mokyklą, bet be kūno kultūros atestacijos. Bėgant metams prisidėjo skrandžio ligos, rudenį ir žiemą paūmėdavo kelių sąnarių ir pėdų artrozė-artritas. Atrodė, kad ligos kimba prie manęs kaip geležis prie magneto.
Praėjus keleriems metams po vedybų, į ligų sąrašą buvo įtraukta bendra kaklo ir juosmens chondrozė. Negalėjau pasilenkti, be skausmo pašluoti grindis. Darėsi tamsu akyse, todėl tekdavo gultis į lovą, atvertus galvą. Strėnas taip skaudėdavo, kad negalėjau pajudėti. Tomografija parodė 4 tarpslankstelines išvaržas ir 2 cistas. Sulaukus 45 metų tapau tikra griuvena.
2000 metais mes su seserimi ir vaikais nusprendėme kraustytis iš miesto į kaimą. Pradėjau dažniau būti lauke, vasarą prižiūrėjau daržą, o žiemą valiau sniegą. Pamažu pakeičiau mitybą, pradėjau daugiau valgyti daržovių ir vaisių, riešutų. Mėsiško maisto atsisakiau.
2012 metais pirmą kartą apsilankiau sveikatingumo centre Kryme, kur išmokau teisingai maitintis, fizinių pratimų nugaros sveikatai. Nuo tada visas įgytas žinias pritaikau, stengiuosi domėtis sveikatos klausimais, pamėgau šiaurietišką ėjimą. Ligos kažkaip nepastebimai pasitraukė viena po kitos, nepastebėjau kada.
Kai manęs klausia kaip ir kuo gydžiausi, atsakau, kad visas mano gydymas – 8 sveikatos principai, labai paprasti, bet efektyvūs. Aš tuo įsitikinau, įsitikinkite ir jūs. Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptis – įprotis valgyti, gerti, dirbti ir mąstyti harmonijoje su gamta.
Šaltinis: 8doktorov.ru
Pasirink gyvenimą
Jei norite geriau suprasti kaip mūsų pasirinkimai gali paveikti įvairias mūsų gyvenimo sritis:
??Fizinę savijautą (tai poilsio kokybė, judėjimo džiaugsmas, valgymo įpročiai…),
??Emocinę būklę,
??Santykius su aplinkiniais,
??Sugebėjimą jaustis laimingu (dėkingas požiūris į gyvenimą, tikslo turėjimas);
Prisijunkite į “SVEIKATOS KŪRIMO” programos SUSITIKIMUS.
“Sveikatos kūrimo” programa – tai mažiausiai 8 susitikimai per ZOOM programą. Priklausomai nuo poreikių gali trukti ir ilgiau.
Jei jauti poreikį pagerinti savo sveikatą, santykius, ar emocinę būklę, prisijunk.
Visi norintys rašykite komentaruose – NORIU.
Aptarsime tinkamiausią laiką susitikimams.
Gal žinote, kam iš jūsų draugų ar artimųjų šie susitikimai gali būtų aktualūs? Pasidalinkite su jais šiuo kvietimu. Dėkoju
Lauksiu Jūsų atsiliepimų ?
Rudeninis liūdesys ir kas už jo slypi?
Vis labiau vėstant orams, rečiau džiuginant saulės spinduliams ir trumpėjant dienoms, prasideda ne tik peršalimo ligų sezonas: daugelis iš mūsų pajaučia ir psichologinės savijautos sušlubavimą. Atrodo, kad rytais nebenorime keltis, dažnai norisi miego, greičiau pavargstame, jaučiamės liūdni, prislėgti, mažiau energingi. Kai kurie tai vadina „rudeniniu liūdesiu“ ir tikisi, kad jis pasibaigs kartu su šaltomis dienomis. Vis dėlto kartais po šiuo nekaltu apibūdinimu iš tiesų slepiasi sezoninė depresija, trikdanti emocinę, pažintinę ir fiziologinę mūsų veiklą.
Tad ką daryti, jeigu jaučiate, kad toks „rudens liūdesys“ ima vis labiau apsunkinti jūsų kasdienybę ir mintis?
Sezoninė depresija, dar vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD), yra depresinis sutrikimas, pasireiškiantis rudenį ir žiemą ir įvardijamas kaip ilgą laiką besitęsiantis nuotaikos pablogėjimas. Atėjus šiltajam metų laikui — pavasariui ir vasarai — SAD išnyksta, tačiau sveikatos specialistai pastebi, kad dažniausiai šis sutrikimas cikliškai kartojasi mažiausiai dvejus metus.
Pagrindiniai rudeninės depresijos simptomai yra energijos stygius, apatija, bejėgiškumo jausmas, nerimas, bendravimo vengimas, nuolatinis mieguistumas, įvairūs apetito pokyčiai, gebėjimo džiaugtis gyvenimu praradimas. Ją gali lydėti ir fiziniai negalavimai: dažni galvos ar skrandžio skausmai, dusulys.
Tikslios sezoninės depresijos priežastys nėra žinomos, bet manoma, kad tokia būsena atsiranda pirmiausiai dėl saulės šviesos trūkumo. Pablogėjus orams ir sumažėjus natūralios saulės šviesos, sutrinka žmogaus vidinis laikrodis, reguliuojantis mūsų miegojimo ir prabudimo ciklus. Kitaip tariant, smegenyse pakinta cheminių medžiagų — hormonų melatonino ir serotonino — kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, pusiausvyra.
Melatoninas organizme gaminasi tamsiu paros metu ir yra atsakingas už mūsų pasiruošimą miegui bei jo kokybę. Susijungęs su smegenyse esančiais receptoriais, melatoninas padeda sumažinti nervinį aktyvumą. Tačiau žmonėms, kuriems nustatoma stipri rudeninė depresija, melatonino išsiskyrimas vėluoja, t.y. jis gaminasi ne tada, kada turėtų. Dėl to sutrinka mūsų organizmo cirkadinis ritmas, tampa sunku užmigti, o miego kokybė stipriai suprastėja.
Jeigu norite jaustis geriau, įpraskite vaikščioti lauke. Per pietų pertrauką išeikite į lauką bent 10 minučių ir jūsų sveikata sustiprės, nuotaika bus geresnė. Šviesa ir daugiau deguonies tarsi įjungia aktyvesnę laimės hormono melatonino gamybą. Svarbu, akių nepaslėpti po akiniais nuo saulės ir leisti tinklainei sugerti šviesą. Kiekvieną dieną kelis kartus vėdinkite patalpas – prisotinkite orą deguonies. Mat trūkstant deguonies greičiau pavargstame, tampame pasyvūs ir suprastėja nuotaika.
Trūkstant natūralios saulės šviesos, organizme sumažėja ir vitamino D gamyba. Vitaminas D aktyvuoja serotonino produkciją — pastarasis reguliuoja nerimą, laimės suvokimą ir nuotaiką. Esant vitamino D trūkumui, pasireiškia nuovargis, silpnumas, prislėgta nuotaila, tad manoma, kad būtent serotonino ir melotonino gamybos organizme disbalansas ir sukelia rudeninę depresiją. Tamsiuoju metų laiku vartokite vitamino D papildus.
Pirmieji rudeninės depresijos simptomai gali pasireikšti jau spalio ar lapkričio mėnesiais, todėl norintys išvengti šio negalavimo turėtų imtis prevencinių priemonių rudeniui dar nespėjus įsibėgėti ir nelaukiant simptomų pasireiškimų. Verta pradėti nuo tokių paprastų dalykų kaip dvasiniai skaitiniai ir apmąstymai, laiko leidimas gryname ore, trumpesnis išmaniųjų įrenginių naudojimo laikas, fizinis aktyvumas.
Pastarasis — itin reikalingas, ir visai nesvarbu, kas tai: vaikščiojimas, bėgiojimas, mankšta, lankymasis sporto klube, šokiai… Moksliškai įrodyta, kad sportuojant žmogaus organizmas gamina laimės hormonus, svarbiausia, kad tuo būtų užsiimama reguliariai, 3-5 kartus per savaitę bent po pusę valandos.
Didelę įtaką gerai mūsų emocinei būklei daro ir tinkama, pilnavertė mityba. Valgykite daug šviežių daržovių, vaisių, nepamirškite visadalių grūdų produktų, riešutų. Rekomenduojama vartoti mažiau rafinuotų, stipriai perdirbtų produktų, ypač savo sudėtyje turinčių daug cukraus.
Dar vienas efektyvus būdas, padedantis nuslopinti rudeninį liūdesį yra saulės šviesos terapija, kurią galima visiškai nesudėtingai įtraukti į savo kasdienę rutiną. Šviesos terapijos metu naudojamos specialios lempos, kurios, skleisdamos plataus spektro ultravioletinius spindulius, imituoja dienos šviesą. Dažniausiai pacientams skiriami 30 minučių rytiniai šviesos terapijos seansai, kuriuos atlikti galima tiesiog skaitant rytinį laikraštį ar valgant pusryčius.
Jeigu jaučiate, kad neturite ramybės, viskas atrodo beprasmiška ar per sunku, pasinaudokite Jėzaus kvietimu:
„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“. (Mato 11:28-30)
Biblijos tyrinėjimas ir nuoširdus pokalbis su Dievu, suteiks jūsų gyvenimui prasmę, atrasite tikrą džiaugsmą. Pasirūpinkite savimi ir būkite visapusiškai SVEIKI.
Mokslininkai išsiaiškino, kurie žmonės gyvena ilgiau
Optimistai gyvena daug ilgiau nei pesimistai. Tai pranešė Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos atstovai. Jie atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 160 tūkst. įvairios rasės ir kilmės moterų. Didesnis jų optimizmo lygis lėmė ilgesnį gyvenimą – vidutiniškai 90 metų.
Siekimas visame kame matyti teigiamas puses, stiprina sveikatą: toks mąstymas palaiko gerą širdies ritmą, imuninę sistemą, gerina plaučių veiklą ir mažina mirties riziką. Optimizmas tik 25% užprogramuotas genuose, likusi dalis priklauso nuo to, kaip žmogus reaguoja į gyvenimo nesklandumus. Psichologai teigia, kad teigiamai mąstyti smegenis galima išmokyti. Vienas iš būdų ugdyti optimizmą – rašyti teigiamų gyvenimo įvykių dienoraštį. Kaip ir mankšta, optimizmo treniruotės reikalauja reguliarumo.
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
VAIKAMS: Brangenybė, kurios nevertinam
Gydytojas Aloyzas pakvietė draugus vakarienei. Šiek tiek palaukęs vėluojančiųjų, pasakė:
– Bičiuliai, nusiplaukite rankas ir sėskime prie satalo.
Visi nubėgo nusiplaukti rankų. Lapiukas Pūkis paskutinis nusiplovė letenėles ir taip skubėjo, kad pamiršo užsukti čiaupą. Jis skubiai nusišluostė rankšluosčiu ir norėjo bėgti prie stalo, bet išgirdo Aloyzo balsą, kuris garsiai paklausė:
– Kas pamiršo užsukti čiaupą?
– A, – mostelėjo letenėle lapiukas, – tai aš.
– Greičiau užsuk čiaupą! Juk išteka mūsų lobis!
– Vanduo – mūsų lobis? – nustebęs perklausė lapiukas. – Jis gi liejasi ir nesibaigia.
– Tai nereiškia, kad galima juo švaistytis. Ar žinote, kaip vanduo patenka pas mus?
Visi sutriko ir niekas negalėjo atsakyti. O gydytojas vėl paklausė:
– Kas bus, jei vanduo iš čiaupo nustos tekėti?
Išsigandusi avelė Garbanė pratarė:
– To negali būti! Juk tada negalėsime nusiprausti, vaikščiosime purvini.
Visi pradėjo šūkčioti, pertraukdami vienas kitą:
– Ir negalėsime gaminti maisto…
– Arbatos užsikaisti…
– Indus suplauti…
– Patalynę išskalbti…
– Ir net atsigerti negalėsime…
– Viskas teisingai, – ištarė Aloyzas. Vanduo patenka pas mus per vamzdžius iš upelių ir vandens saugyklų, ir dar iš žemės gelmių.
– Kaip iš žemės gelmių? – pasigirdo nustebę balsai.
– Ar jūs negirdėjote apie požeminius vandenis? Po žeme, labai giliai, yra vandens. Norėdami jį pasiekti, turite iškasti gilius šulinius. Žemėje gėlo vandens yra labai mažai – tik upėse ir po žeme. Mūsų organizmui kasdien reikia vandens, kad iš organizmo išplautų visokius nešvarumus, mikrobus, bakterijas; maitintų kiekvieną mūsų kūno ląstelę, kad smegenys galėtų gerai dirbti, nes jose vidutiniškai yra 85% vandens. Vandens reikia mūsų inkstams, ir kepenims. Jei gersime jo daug, būsime žvalūs, linksmi ir protingi. Dabar jūs supratote, kodėl vanduo tai mūsų lobis?
– Todėl, kad jo mažai, jis giliai po žeme, ir gauti jį iš ten sunku,- susimąstęs atsakė lapiukas Pūkis. – Aš supratau. Jei visi pamirš užsukti vandenį, tai jo liks dar mažiau. Aš daugiau niekada nepaliksiu atviro čiaupo.
– Šaunuolis, – pagyrė lapiuką gydytojas Aloyzas. – Mes galime dėkoti Dievui už tai, kad turime tokią brangenybę – vandenį. Saugokime jį ir niekada nepamirškime užsukti čiaupą.
Paruošta paga: 8doktorov.ru
