Kaip tapti nelaimingam – santykiuose su žmonėmis

2 dalis

Senatvėje labiau nei kitais gyvenimo laikotarpiais žmogui reikia žmogaus. Tačiau jei norite sugadinti santykius su šeima, kaimynais ir draugais, laikykitės šių taisyklių:

❗REIKALAUKITE, kad šeimos nariai, draugai ir globėjai spręstų visas jūsų problemas. Priminkite jiems, kad jie privalo tuoj pat jumis pasirūpinti.

❗TIKĖKITĖS, kad aplinkiniai PERSKAITYS jūsų MINTIS. Nereikia jiems aiškiai ir maloniai pasakyti, kaip jaučiatės ar ko norite. Leiskite jiems patiems atspėti!

❗ĮSIMINKITE visus nedėmesingo artimųjų elgesio atvejus ir nuolat apie juos priminkite. Išsaugokite atmintyje visus įžeidimus ir skriaudas, kurias giminaičiai ir kaimynai jums padarė per visą gyvenimą. Ir kuo dažniau juos prisiminkite!

❗Dažniau DUOKITE PATARIMUS, ypač kai jūsų to neprašo. Nurodinėkite kitiems, ką jie turi daryti, o jei pradės ginčytis, – priminkite, kad gyvenate ilgiau ir žinote geriau.

❗NEPASITIKĖKITE NIEKUO. Atminkite: visi aplink jus galvoja tik apie tai, kaip jus apgauti ir išnaudoti. Niekam neatverkite savo širdies, nepasitikėkite net geriausiu draugu.

Gal būt nesąmoningai kartais būtent taip ir elgdavotės. Apmąstykite ir keiskite savo elgesį, kad galėtumėme džiaugtis maloniu draugišku bendravimu. Juk laimė prieinama kiekvienam, ją pasiekiame kasdieniais sprendimais ir veiksmais.

Rytoj pasidalinsiu likusiais patarimais – kaip tapti nelaimingam ??.

Šaltinis: Julian Melgosa knyga „Aktyvus ilgaamžiškumas“

Paprasta priemonė protui

Seną posakį “Jėga yra – proto nereikia” netrukus teks pakeisti kitu: “Stiprus ir proto turi daugiau”. Viskas dėl to, kad mokslas rado paprastą sprendimą protiniams gebėjimams tobulinti – tai fiziniai pratimai.

?PAGYVENĘ ŽMONĖS

Daktaras Eric Larson su kolegomis tyrinėjo 65 metų ir vyresnių žmonių sveikatą. Dalyviams buvo pasiūlyta atminties tyrimo testų serija ir užduoti klausimai apie jų fizinį aktyvumą savaitės bėgyje. Po 6 metų mokslininkai išsiaiškino, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kurie buvo fiziškai aktyvūs bent 3 kartus per savaitę, tikimybė susirgti Alzheimerio liga buvo 38% mažesnė.

Harvardo visuomenės sveikatos mokykla ištyrė 18 766 moterų nuo 70 iki 81 metų sveikatos būklę. Nuo 1986 metų jų fizinis aktyvumas buvo registruojamas apklausiant kas 2 metus. Moterys buvo suskirstytos į 5 grupes pagal energijos sąnaudas, nuo mažiausių iki didžiausių. Asmenys, priklausantys aktyviausiai fizinei grupei, turėjo 20% mažesnę kognityvinių (pažinimo) sutrikimų riziką, nei tie, kurie mankštinosi mažiau laiko. Moterys, kurios lėtai vaikščiojo mažiausiai 1,5 valandos per savaitę, surinko aukštesnius pažinimo balus, nei tos, kurios vaikščiojo mažiau nei 40 minučių per savaitę. Dviejų didžiausio fizinio aktyvumo grupių moterys turėjo taip pat ir žymiai mažiau pažinimo sutrikimų, nei moterys, kurių fizinis aktyvumas buvo žemiausias.

Senėjimo tyrimas Honolulu ir Azijoje parodė, kad pagyvenę vyrai, kurie vaikščiojo labai mažai (mažiau nei 400 metrų per dieną), turėjo 80% didesnę riziką susirgti demencija (silpnaprotyste), palyginus su tais, kurie vaikščiojo daugiau nei 3 kilometrus per dieną. Vyrams, kurie vaikščiojo 0,4 – 1,5 km per dieną, rizika susirgti demencija buvo 71% didesnė, palyginus su tais, kurie vaikščiojo daugiausiai – daugiau nei 3 km per dieną.

?VAIKAI

Mankštintis naudinga ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir vaikams. Tyrinėtojas Charles Hillman tyrė mankštos poveikį 7-10 metų vaikų pažinimo funkcijai. Jis davė jiems testus, kad išmatuotų greitį ir tikslumą, kuriuo jie apdoroja informaciją. Hillman išsiaiškino, kad geros fizinės formos vaikai, greičiau atskyrė du skirtingus vaizdus, sumirksinčius kompiuterio ekrane, ir kad fiziškai aktyvūs vaikai klasėje dirbo geriau nei jų mažiau aktyvūs klasės draugai.

Tyrimai rodo, kad nepaisant amžiaus, pratimai gerina jūsų smegenų veiklą. Jie padidina neurotrofinų kiekį galvos ir nugaros smegenyse. Neurotrofinai maitina ir apsaugo smegenų ląsteles bei gerina ryšius tarp nervinių ląstelių (sinapsių), palengvindami mokymąsi ir atmintį. Neurofiziologas Bernell Baldwin mano, kad pratimai stimuliuoja kamieninių ląstelių veiklą trijose smegenų srityse, o jei mityba subalansuota (pavyzdžiui, mažai sočiųjų riebalų), šios kamieninės ląstelės gali migruoti į kitas smegenų sritis. Pratimai taip pat sumažina apoptozę – užprogramuotą smegenų ląstelių mirtį.

?PSICHINĖ SVEIKATA

Psichiatrijos profesorius daktaras Madhukar Trivedi išsiaiškino, kad atsitiktine tvarka atrinktiems lengva ar vidutinio sunkumo depresija sergantiems pacientams, kurie 3 mėnesius 3-5 kartus per savaitę atliko 30 minučių trukmės aerobikos treniruotes arba dalyvavo vidutinio intensyvumo aerobikos pratybose (pratimai ant bėgimo takelio ar treniruoklio), depresijos simptomai sumažėjo iki 47%. Net asmenims, kurie mankštinosi žemo intensyvumo pratimų grupėse, simptomai sumažėjo 30%. Daktaras James Blumenthal iš Duke universiteto nustatė, kad depresija sergančių pacientų fizinių pratimų efektyvumas paprastai prilygsta antidepresantų efektyvumui. Pratimai skatina mąstymo aiškumą ir gamina nuotaiką pakeliančius endorfinus. Be to sportuojantiems žmonėms organizmas išskiria mažiau streso hormonų, palyginus su nesportuojančiais.

?PAPRASTO VAIKŠČIOJIMO PRIVALUMAI

Pasak fiziologo daktaro Bernell Baldwin, vaikščiojimas yra saikingas, praktiškas, prieinamas ir dažniau duodantis geriausią fiziologinį ir psichinį rezultatą nei bet kuri kita mankštos forma. Vaikščiojimas yra paprastesnis būdas pradėti didinti fizinį krūvį nusilpusiems žmonėms, kurie ilgą laiką nesimankštino. Tai vienas iš mankštos būdų, kuris duoda galimybę bendrauti. Vaikščiojimas apvalo mūsų protą ir palengvina mąstymą. Vaikščiojimo krūvį labai lengva reguliuoti.

✅ Taigi, norint gauti naudos savo kūnui, tereikia apsiauti batus ir vaikščioti. Tai taip paprasta!

? Šventame rašte, Psalmėje Dovydas kreipiasi į Dievą “Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.” (Psalmių 139:14)

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/prostoe-sredstvo-dlya-uma/

Pagrindinis “JAUNYSTĖS ELIKSYRO” ingredientas

Tyrimai rodo, kad jūsų sveikata priklauso nuo to, kaip jūs priimat senėjimo procesą. Jei senatvėje nelaikote savęs jaunu, tai gali sukelti pražūtingų pasekmių.

Leidinys „The Guardian“ paskelbė ištrauką iš naujos David Robson knygos „Lūkesčio efektas: kaip tavo mąstymo būdas gali pakeisti tavo gyvenimą“. Šis britų rašytojas specializuojasi žmogaus smegenų, kūno ir elgesio tyrimuose. Anot jo, jeigu visi vyresni žmonės turėtų teigiamą požiūrį į senatvę, tai taptų galingu „gyvenimo eliksyru“. Remdamasis įvairiais moksliniais tyrimais, autorius teigia, kad žmonės, kurie senėjimo procese mato asmeninio augimo potencialą, turi daug geresnę sveikatą, nei tie, kurie senėjimą sieja su bejėgiškumu ir gyvybingumo mažėjimu. Ir tai turi įtakos jų sveikatai ir gyvenimo trukmei. „Mūsų mintys daro įtaką mūsų senėjimui ir ilgaamžiškumui“, – sako Robson.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/ingredient-eliksira-molodosti/

Fizinis aktyvumas (Faktai ir viltis) – 1

Jums tingisi sulankstyti išskalbtus drabužius, nupjauti veją ar … paprasčiausiai išnešti šiukšles? Tuo tarpu tyrinėjimai rodo, kad pagyvenusiems žmonėms, kurie daug jėgų ir laiko prarasdavo atlikdami kasdieninius namų darbus, buvo mažesnis protinių sugebėjimų silpnėjimas dėl senėjimo. Skaičiai sako, kad po 5 metų tyrinėjimų aktyviausių dalyvių grupė 91% mažiau patyrė ATMINTIES, KONCENTRACIJOS ir KALBOS SUTRIKIMŲ, lyginant su mažiausiai aktyvia grupe.

?Tai yra FAKTAI. Bet yra VILTIS!

✅ Nors reguliari makštos programa yra svarbi sveiko gyvenimo būdo dalis, tačiau nereikia pamiršti FIZINĖS veiklos DIENOS bėgyje.

✅ Pagyvenę žmonės aktyviausioje grupėje didžiąją dalį savo kalorijų sudegindavo kasdienės veiklos metu, jie daugiau vaikščiojo, laipiojo laiptais, daugiau padėdavo kitiems ir tiesiog daugiau judėjo.

✅ Nors šios veiklos ir nėra laikomos mankšta, tačiau jos pakelia mūsų širdies ritmą, pagerina kraujo cirkuliaciją, ir tuo pačiu APSAUGO SMEGENŲ funkcijas.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM