Maisto produktai smegenims

Daugybė tyrimų rodo, kad tam tikri maisto produktai gali pagerinti intelektinės veiklos efektyvumą, padidinti koncentraciją ir pagerinti atmintį. Be to, šių maisto produktų vartojimas padeda išvengti ligų, susijusių su smegenų ląstelių „senėjimu“.

Jei norite pagerinti smegenų veiklą, atmintį ir bendrą sveikatą bei savijautą, būtinai įtraukite į savo racioną žalias lapines daržoves, maisto produktus su omega-3 riebalų rūgštimis, uogas ir riešutus.

??1. ŽALIOSIOS LAPINĖS DARŽOVĖS

Lapiniuose žalumynuose yra daug B grupės vitaminų, folio rūgšties, vitamino K, liuteino, beta karotino (provitamino A). Juose esančios naudingosios medžiagos pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Folio rūgštis ir B grupės vitaminai mažina homocisteino, kuris su amžiumi kaupiasi organizme ir palaipsniui gali sukelti kraujagyslių komplikacijas, atminties sutrikimus ir Alzheimerio ligą, kiekį.

Kadangi folio rūgštis ir daugelis vitaminų sunaikinami termiškai apdorojant ir ilgai laikant, šiuos maisto produktus patartina valgyti žalius. Jei kai kuriuos produktus būtina termiškai apdoroti, geriau tai daryti garuose.

??2. OMEGA-3 RIEBALŲ RŪGŠTYS

Jų šaltinis – linų sėmenys, šalavijo (chia) sėklos, avokadai… Mūsų organizmas jų negamina, jų galima gauti tik iš maisto.

Omega-3 riebalų rūgštys užkerta kelią aterosklerozės vystymuisi, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį; mažina beta amiloido baltymo – vieno iš pagrindinių Alzheimerio ligos vystymosi veiksnių – kiekį. Nemažai tyrimų parodė ryšį tarp maisto produktų, kuriuose gausu omega-3, vartojimo ir geresnės mąstymo funkcijos bei gebėjimo įsiminti informaciją; lėtesnio su amžiumi susijusio protinių gebėjimų mažėjimo, mažesnės demencijos rizikos.

Pakankamas omega-3 riebalų rūgščių kiekis padeda susidoroti su depresija ir stresu, nes skatina „laimės hormono“ serotonino gamybą.

Kasdien suvalgykite 2 valg. šaukštus maltų linų sėmenų. Jų galima dėti į košes, kokteilius ir kitus patiekalus.

??3. UOGOS

Uogų, tokių kaip mėlynės, spanguolės, bruknės, žemuogės, avietės, gervuogės ir mėlynės, nauda neabejotina. Jose gausu flavonoidų junginių – natūralių augalinių pigmentų, suteikiančių uogoms ryškias spalvas ir padedančių smegenų veiklai. Šios medžiagos vadinamos antocianinais. Manoma, kad antocianinai gerina protinę veiklą, nes padidina aprūpinimą krauju, pagreitina deguonies patekimą į smegenis ir apsaugo kraujagysles, palengvina informacijos tarp nervų ląstelių perdavimą. Dėl šių procesų pagerėja intelektiniai gebėjimai ir informacijos įsisavinimas. Tyrimai taip pat rodo, kad antocianinai padeda gerinti atmintį.

Uogose yra vitaminų, skaidulinių medžiagų, antioksidantų (katechino, kvercetino ir kt.). Antioksidantai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, smegenyse lėtina su amžiumi susijusius neurodegeneracinius procesus.

Vietoj šviežių uogų galite naudoti šaldytas – jos beveik visiškai išsaugo savo naudingąsias savybes.

??4. RIEŠUTAI

Puikus baltymų, naudingų nesočiųjų riebalų (omega-3), skaidulų, vitaminų A, B ir E, mineralų (seleno, kalcio, cinko, geležies, jodo) šaltinis. Tai vienas iš labiausiai įvairiomis naudingomis medžiagomis prisotintų produktų. Šių ar kitų komponentų kiekis priklauso nuo riešutų rūšies ir jų apdorojimo būdo.

Lecitinas gerina smegenų veiklą, aktyvina atmintį ir turi kepenis apsaugančių savybių. Vitaminas E, stiprus antioksidantas, apsaugo ląstelių membranas nuo laisvųjų radikalų pažeidimų ir padeda išvengti pažinimo funkcijų silpnėjimo. Didelis vitamino B1 kiekis riešutuose taip pat prisideda prie jų teigiamo poveikio smegenims.

Riešutus valgykite kasdien, tačiau nepamirškite apie didelį jų kaloringumą. Suaugusiam žmogui vidutinė dienos porcija yra maždaug 30 g.

Šaltinis: 8doktorov.ru

Juodojo kmyno (juodgrūdės sėklų) nauda

Tyrimai įrodė juodųjų kmynų (juodgrūdžių – Nigella sativa) naudą prieš daugelį ligų. Taigi, kuo naudingos juodgrūdžių sėklos?

POVEIKIS ORGANIZMUI:

??ANTIBAKTERINIS

Tyrimais įrodyta, kad juodgrūdžių sėklos veikia prieš 22 bakterijų rūšis – stafilokokus, streptokokus, įskaitant turinčias įgytą atsparumą antibiotikams, Helicobacter pylori, sukeliančias gastritą, opas ir skrandžio vėžį. Šių sėklų vartojimo poveikis buvo panašus į antibiotikų poveikį, gydant Helicobacter pylori sukeltą gastritą ir pepsinę opą.

??ARTRITAS

Juodgrūdžių sėklos turi stiprų priešuždegiminį, antioksidacinį poveikį. Mokslininkai ištyrė, kad, sergant artritu, šių sėklų naudojimas sumažino uždegimą skatinančių citokinų ir laisvųjų radikalų kiekį bei padidino priešuždegiminių citokinų ir antioksidantų kiekį.

??CUKRINIS DIABETAS

Juodgrūdžių sėklos padeda mažinti cukraus kiekį kraujyje. Tai gali būti naudinga sergant 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu. Apsaugo kasą nuo pažeidimų. Pavyzdžiui, 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems per parą buvo duodama 2 g juodųjų kmynų, cukraus kiekis kraujyje gerokai sumažėjo.

??PRIEŠVĖŽINIS POVEIKIS

Pirma, stiprina imuniteto grandį, atsakingą už vėžio ląstelių atpažinimą ir kovą su jomis.

Antra, juodgrūdė parodė veiksmingumą daugeliui vėžio rūšių: krūties, plaučių, stemplės, skrandžio, žarnyno, kasos, kraujo, gimdos kaklelio, kaulų ir melanomos. Neleidžia augti ir dalintis vėžinėms ląstelėms, skatina navikinių ląstelių „savižudybę“.

??ALERGINĖS LIGOS

Juodgrūdžių sėklos įrodė savo veiksmingumą sergant alerginiu rinitu, maisto alergijomis, alerginiu viduriavimu.

??BRONCHINĖ ASTMA

Padeda atpalaiduoti bronchus, o tai palengvina kvėpavimą. Naudojant juodgrūdes, galima sumažinti vaistų nuo bronchinės astmos dozes.

??IMUNOMODULIATORIUS

Sumažina imuniteto grandies, atsakingos už alergijas ir autoimunines ligas, aktyvumą bei padidina už toleranciją atsakingos grandies aktyvumą, tai yra mažina imuninės sistemos agresyvumą savo audiniams.

Vėžiu sergantiems pacientams dėl chemoterapijos ir spindulinės terapijos dažnai slopinama kraujo gamyba kaulų čiulpuose, todėl sumažėja eritrocitų, leukocitų ir trombocitų kiekis. Dėl to gali išsivystyti anemija ir jautrumas infekcijoms. Timochinonas, kuris yra juodgrūdės sėklose, gali skatinti kraujodarą kaulų čiulpuose. Jis taip pat padeda atsispirti infekcijoms ir kovoti su chemoterapijos komplikacijomis, taip pat apsaugo imuninę sistemą pacientams, kurie yra priversti ilgą laiką vartoti antibiotikus.

??ŠIRDIES ir KRAUJAGYSLIŲ sistema ir PLAUČIAI

Saugo širdies ir kraujagyslių sistemą bei plaučius nuo įvairių pažeidimų. Vartojusiems timochinoną, kuris yra juodgrūdžių sėklose, gyvūnams pneumonitas (plaučių liga) ir fibrozė pasireiškė rečiau arba nepasireiškė visiškai. Galima naudoti siekiant išvengti plaučių pažeidimo.

??VIRŠKINIMO TRAKTAS

Didina gleivių gamybą, mažina rūgščių susidarymą, mažina uždegimą skrandyje, poveikis panašus į omeprazolo vartojimą. Padeda net sergant tokiomis rimtomis ligomis kaip opinis kolitas ir Krono liga.

??NERVŲ SISTEMA

Juodgrūdžių sėklos padidina serotonino ir triptofano kiekį. Dėl to pagerėja atmintis, mokymasis ir sumažėja nerimas.

Sergant traukuliais, epilepsija, juodasis kmynas kartu su ciberžole turi prieštraukulinį poveikį. Vartojant kartu su prieštraukuliniais vaistais, sumažėja jų šalutinis poveikis.

??KONTRAINDIKACIJOS

Juodgrūdė mažina reprodukcinę funkciją ir turi kontraceptinį poveikį. Kontraindikuotinas nėščioms ir žindančioms moterims.

Draudžiama vartoti ligoniams, kuriems buvo atliktos organų (kepenų, inkstų, širdies) transplantacijos operacijos, nes sustiprėjus imunitetui, gali atsirasti organų atmetimo reakcija.

??KAIP NAUDOTI

Juodgrūdžių sėklų aliejų galima vartoti ryte ir vakare 15 minučių prieš valgį po vieną arbatinį šaukštelį, užsigeriant puse stiklinės vandens. Šių sėklų aliejų galima sumaišyti su medumi arba citrinos sultimis.

Juodgrūdžių sėklų aliejus puikiai tinka gardinti šaltuosius patiekalus. Galite dėti į sultis, kokteilius, padažą, jogurtą, salotas.

Rekomenduojama vartoti 1-3 arb. šaukštelius per dieną.

Jei jums nepatinka aliejaus skonis, galite jį naudoti kapsulės pavidalu.

Sumaltas juodgrūdės sėklas galima naudoti kaip prieskonį.

Naudojant išoriškai – įmasažuoti aliejumi pažeistas kūno vietas arba naudoti kaip bazinį masažo aliejų.

☝?Tačiau atminkite, kad savarankiškas rimtų ligų gydymas gali būti pavojingas. Visada pasitarkite su gydytoju.

Būkite sveiki ?

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

2. GERIEJI riebalai: Omega-3 ir Omega-6

Vakar aptarėm, kad riebalai skirstomi į 2 pagrindines grupes: sočiuosius ir nesočiuosius.

Šiandien išsamiau aptarkime nesočiuosius riebalus. Šie riebalai kambario temperatūroje yra skysti. Patekdami į ląstelių membranas, jie padaro jas elastingesnėmis, o tai pagerina bendrą medžiagų apykaitą. Tačiau jų neigiama savybė, kad kaitinami greitai oksiduojasi.

◽️NESOTIEJI riebalai skirstomi į:

??Mononesočiuosius,

??Polinesočiuosius.

Labiausiai koncentruoti MONONESOČIŲJŲ riebalų šaltiniai yra avokadai, riešutai, alyvuogės, alyvuogių aliejus, rapsų (canola) aliejus. Jei gaminant maistą naudojami aliejai, geriausia naudoti mononesočiųjų aliejų, tokius kaip avokado, alyvuogių aliejus ir rapsų (canola), garstyčių aliejus.

◽️POLINESOČIOSIOS rūgštys dar kitaip vadinamos nepakeičiamos riebalų rūgštys. Kūnas jų pats negamina ir jas būtina gauti su maistu. Šios rūgštys reikalingos kūnui gaminant įvairius biologinius junginius. Dvi pagrindinės nepakeičiamosios riebalų rūgštys:

??Linolo (omega-6),

??Alfa linoleno rūgštys (omega-3).

Jos naudojamos reguliuojant kraujospūdį, mažinant blogojo cholesterolio kiekį, mažinant kraujo krešulių riziką ir mažinant sisteminio uždegimo riziką.

▫️Omega-6 gauti su maistu paprasčiau ir, dažniausiai, jo netrūksta.

▫️Atkreipkime dėmesį į omega-3 riebalų rūgštis. Iš jų svarbiausios:

??EPR (eikozapentaeno),

??DHR (dokozaheksaeno),

??ALR (alfa linoleno).

EPR ir DHR gamina mikrodumbliai. Mažos žuvytės valgo mikrodumblius, o tada didesnės žuvys valgo mažas žuvis. Taigi mitybos grandinėje EPR ir DHR atkeliauja iš vandenyno augalų. Pačios žuvys negamina savo kūnuose EPR ir DHR, jos gauna jas iš augalų vandenyne. Tačiau atkreipkite dėmesį, žuvis lyg kempinė kaupia savyje įvairios kilmės teršalus, tiek organinius, tiek neorganinius. Plėšrios, ypač riebios (riebaliniame sluoksnyje kaupiasi daugiausia teršalų), žuvys gali savyje sukaupti daugiau nei milijoną kartų didesnį koncentraciją teršalų nei jų yra vandenyje, kuriame gyvena žuvys. Valgant jas, iš jų organizmo toksinės medžiagos keliauja į mūsų organizmus.

Augalinės kilmės produktai, išskyrus jūros dumblius, turi tik ALR rūgšties. Tačiau kūnas gali transformuoti ALR rūgštį į DHR, EPR, t.y. į biologiškai aktyvesnes formas. Šiam procesui trukdo transriebalai, per didelis kiekis sočiųjų riebalų, alkoholis, cholesterolis, rūkymas, per didelis omega-6 suvartojimas. O padėti gali reikiami kiekiai vitaminų B3, B6, cinko ir magnio.

✅Todėl labai svarbu išlaikyti tinkamą omega-3/omega-6 rūgščių santykį. Modernioje vakarietiškoje dietoje šis santykis yra 1 prie 15, kas yra ženkliai per daug. Rekomenduojama, kad šis santykis būtų 1 prie 4, o tobuliausias santykis yra 1 prie 1.KĄ GALIME DARYTI, kad išlaikyti tinkamą santykį?

?Kasdien įtraukite į savo mitybą bent vieną iš augalinių omega 3 šaltinių:

• 2 v. š. (30 ml) maltų linų sėmenų arba čija (ispaninio šalavijo) sėklų

• ¼ puodelio (60 ml) kanapių sėklų

• 85 ml graikinių riešutų

• 1,5 a. š. (7 ml) linų sėmenų aliejaus

• 1,5 v. š. (22 ml) kanapių sėklų aliejaus

• 2 ½ v. š. (37 ml) rapsų (canola) aliejaus

?Būkite atsargūs, vartodami kitų sėklų aliejus. Nes jeigu valgote daug laisvųjų riebalų, pavyzdžiui, saulėgrąžų, kukurūzų, sojų aliejaus, o ne pilnus maisto produktus, kuriuose yra riebalų, tada santykis nusveria omega-6 pusę.

?Geriau kasdien suvalgykite apie 30 g įvairių sėklų ir riešutų.

?Skaitykite maisto produktų sudėtį! Daugelyje kepinių ir kitų gaminių naudojami įvairūs aliejai, turtingi omega-6, venkite tokių produktų.

❗Didelis omega-6 kiekis šiuolaikinėje dietoje sumažina omega-3 pasisavinimo procesus, tai gali sukelti uždegimą organizme ir padidinti krešulių susidarymą.

❗Atkreipkite dėmesį, kad žole ar šienu šertų galvijų mėsa, pieno produktai, turi daugiau omega-3, o šertų grūdais gyvulių mėsa, pienas, nelaisvėje užaugintų vištų mėsa – omega-6 riebiųjų rūgščių. Taigi, jei valgote gyvūninius produktus, verčiau rinktis iš vietinių ūkininkų, kurių gyvuliai, vištos ganosi lauke ir minta žole.

1 dalį – „RIEBALŲ REIKŠMĖ mūsų MITYBOJE” rasite ČIA.

Šaltiniai:

https://www.wikipedia.org

https://responsibleeatingandliving.com/…/brenda-davis…/

https://www.todaysdietitian.com/newarchives/020810p22.shtml

https://www.brendadavisrd.com/my-vegan-plate/

https://8doktorov.ru/poleznye-i-vrednye-zhiry/

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM